- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2021-02-15
- Bylos Nr.
- 2YT-150-1010/2021
- Teisminio proceso Nr.
- 2-42-3-00598-2020-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Šakarnienė
- Pareiškėjas
- Z. V.
- Suinteresuotas asmuo
- Šilalės rajono savivaldybės administracija
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo Z. V. patikslintą pareiškimą dėl nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį, suinteresuoti asmenys Šilalės rajono savivaldybės administracija, valstybės įmonė (toliau – ir VĮ) „Turto bankas“, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius, K. L., Z. M., R. T..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas kreipėsi į teismą su patikslintu pareiškimu, prašydamas pripažinti nustatyti faktą, kad Z. V., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise pastatą (daržinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad po 2006 m. gaisro, kurio metu sudegė jo kaimyno P. L., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenamasis namas ir ūkinis pastatas ((duomenys neskelbtini)), liko daržinė. Kadangi buvo artimiausias kaimynas, P. L. neatlygintinai leido naudotis daržine jam. (duomenys neskelbtini) m. P. L. mirė. Šiuo pastatu (daržine) nuo 2006 m. iki pat šiol naudojasi jis. Keletą kartų šį pastatą remontavo, taisė stogą ir pan. Atsižvelgiant į tai, kad niekada nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į nekilnojamąjį daiktą (daržinę), atsižvelgiant į pateiktus rašytinius įrodymus, kad pastatu (daržine) rūpinasi ir prižiūri daugiau kaip 14 metų, visą valdymo laikotarpį pastatą (daržinę) valdė teisėtai. Mano, kad pastatą (daržinę) galima pripažinti nuosavybės teise į nekilnojamąjį daiktą pagal įgyjamąją senatį, nes nebuvo ir nėra įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. nėra daikto savininkas; pastatas (daržinė) nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; pastatą (daržinę) įgijo sąžiningai ir jį valdo visą valdymo laiką, ir mano, kad niekas neturi daugiau teisių į šį pastatą (daržinę); visą valdymo laiką, t. y. nuo 2006 m. pastatas (daržinė) buvo valdomas teisėtai; visą valdymo laiką, pastatas (daržinė) buvo valdomas atvirai kaip savas; pastatas (daržinė) valdomas nepertraukiamai; valdymas tęsiasi CK 4.68 straipsnio l dalyje numatytą terminą. Taigi, apribojimų, nustatytų CK 4.48-4.71 straipsniuose įgyti pastatą (daržinę) nuosavybėn, įgyjamosios senaties būdu, nėra. Fakto nustatymas reikalingas dėl pastato (daržinės) įregistravimo nuosavybės teise.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos Šilalės skyrius pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, jog Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2011 m. vasario 21 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-67/2011 taip pat yra pažymėjęs, kad neišviešintas daikto valdymas negali sukurti nuosavybės teisių į jį. Pagal CK 4.68 straipsnio 1 dalį nustatytas reikalavimas valdyti daiktą atvirai, reiškia, kad po 2003 m liepos 1 d. valdymas turi būti įregistruojamas viešajame registre nepriklausomai nuo to, kada šis valdymas prasidėjo, t. y. iki 2000 metų CK įsigaliojimo ar jam įsigaliojus. Daiktas gali būti įgyjamas įgyjamąja senatimi, jeigu jis gali būti privačios nuosavybės teisės objektu. Pirmiausia jis turi būti nuosavybės teisės objektas - tai teisei neprieštaraujančiu būdu ir tvarka sukurtas daiktas. Statinys kaip nekilnojamasis daiktas sukuriamas statybos būdu ar esamo daikto rekonstrukcija (CK 4.47 straipsnio 4, 12 punktai, Statybos įstatymas ir kiti statybą reglamentuojantys teisės aktai). Prašant nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Jei objektas šių reikalavimų neatitinka, tai jis nėra privačios nuosavybės teisės objektas, neatitinka CK 4.69 straipsnio 1 dalies reikalavimų. Tada turi būti konstatuojama, kad nėra visų sąlygų įgyjamosios senaties faktui patvirtinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. balandžio 4 d. nutartis civilinėje byloje, bylos Nr. 3K-3-148/2011). Pažymi, kad pareiškėjo minimas pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresu (duomenys neskelbtini), stovi valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas šio pastato eksploatacijai nėra suformuotas. Atkreipia dėmesį, kad Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklėse, patvirtintose Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260 „Dėl Naudojamų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklių patvirtinimo“, yra nurodyta, jog prie nuosavybės teise priklausančių statinių ir įrenginių žemės sklypai formuojami pagal Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus detaliuosius planus, Lietuvos Respublikos žemės įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus arba Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo nustatyta tvarka parengtus ir patvirtintus žemės reformos žemėtvarkos projektus, nustatyto dydžio, kuris būtinas esamiems statiniams ir įrenginiams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytųjų tiesioginę paskirtį. Iš to seka, kad asmuo, norėdamas įsigyti ar išsinuomoti valstybinį žemės sklypą pastato eksploatacijai, visų pirma privalo šį pastatą valdyti nuosavybės teise. Iš byloje esamų duomenų nustatyta, kad Valstybės įmonės Registrų centro turto registrų tvarkymo tarnybos nekilnojamojo turto registro departamento Tauragės skyrius 2020 m. spalio 5 d. rašte Nr. 25072761 pažymėjo, jog juridiniai faktai į nekilnojamąjį daiktą gali būti registruojami tik tuo atveju, kai nekilnojamojo turto registre įregistruotas pats nekilnojamasis daiktas. Šis valstybės įmonės atsakymas, skirtas Z. V., patvirtina faktą, kad nekilnojamasis daiktas pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), nėra registruotas Nekilnojamojo turto registre. Nacionalinė žemės tarnyba atkreipia teismo dėmesį, kad pareiškėjas teismui nenurodė, kokia buvo mirusiojo P. L., a. k. (duomenys neskelbtini) šeimyninė padėtis, ar turėjo vaikų, kurie galėjo paveldėti mirusiojo nekilnojamąjį turtą, pinigines lėšas ar kitą turtinę teisę. Pažymi, kad pareiškime nėra suteikta informacija apie tai išlikusį statinį - daržinę, t. y. prašant nustatyti nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį faktą į nekilnojamąjį daiktą, kuris atsirado statybos būdu, įgyjamosios senaties teisės normos nekilnojamajam daiktui įgyti nuosavybės teise gali būti taikomos, jeigu nustatoma, kad daiktas sukurtas statybą reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka. Apibendrindami šiame atsiliepime pateiktus argumentus bei išreikštą poziciją, neprieštarauja, kad teismas tenkintų pareiškėjo prašymą, jeigu bus nustatytos visos sąlygos ir aplinkybės, būtinos įgyjamosios senaties faktui patvirtinti.
Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime nurodė, jog pareiškimą prašo nagrinėti teismo nuožiūra. Pareiškėjo pareiškimas galėtų būti patenkintas tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas įstatymo nustatytas sąlygas. Pažymi, kad pareiškime nurodoma, jog Z. V. kaimynas P. L. (duomenys neskelbtini) m. neatlygintinai leido jam naudotis pastatu, o pats (duomenys neskelbtini) metais mirė. Teisiškai reikšminga aplinkybė, kad pastatas galimai jau buvo (yra) įregistruotas palikėjo P. L. ar jo įstatyminių įpėdinių vardu - tokiu atveju netenkinama nuosavybės įgijimo pagal įgyjamąją senatį antroji sąlyga: daiktas nėra įregistruotas viešajame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis). 2015 m. kovo 13 d. priimtu Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 259 (toliau - Nutarimas) (TAR, 2015, Nr. 2015-03963) buvo pakeistos Bešeimininkio, konfiskuoto, valstybės paveldėto, valstybei perduoto turto, daiktinių įrodymų, lobių ir radinių perdavimo, apskaitymo, saugojimo, realizavimo, grąžinimo ir pripažinimo atliekomis taisyklės (toliau - Taisyklės), patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. gegužės 26 d. nutarimu Nr. 634. Vadovaujantis Taisyklėmis, valstybei perduotino (taip pat ir valstybės paveldo) nekilnojamojo turto, įskaitant ir jam priskirtus žemės sklypus ir akcijų perėmimą, įvertinimą ir apskaitą pagal Taisyklių nuostatas vykdo valstybės įmonė Turto bankas. Pažymėtina, valstybei paveldimas turtas paveldėjimo teise pereina tik tokiais atvejais, kai yra paliktas valstybei testamentu, patikėjas neturi įpėdinių nei pagal įstatymą, nei pagal testamentą, nė vienas įpėdinis nepriėmė palikimo arba iš visų įpėdinių atimta paveldėjimo teisė (CK 5 str. 1 d.), tad ir šiuo atveju, palikimas valstybei galėtų pereiti tik tokiu atveju, jei pareiškėjo prašymas būtų atmestas. VĮ Turto bankas, nuo 2015 m. kovo 20 d. paveldėjimo santykiuose atstovaujanti valstybę, kai paveldimas nekilnojamasis turtas, įskaitant jam priskirtus žemės sklypus, bei akcijos, nėra gavusi pranešimo apie galimą palikėjo P. L. palikimo perėjimą valstybei, taip pat VĮ Turto bankas neturi duomenų, patvirtinančių kad pastatas nebuvo įgytas pareiškėjo nurodomu būdu. Teismui nustačius, jog pareiškėjo nurodytos aplinkybės atitinka nuosavybės teisės atsiradimo įgyjamosios senaties pagrindu sąlygas, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškimo patenkinimui.
Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo Z. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimas bei nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo pastatą (daržinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), tik tuo atveju, jeigu teismas nustatytų, kad pareiškime nurodyto turto valdymas atitinka visas aukščiau minėtas įstatymo nustatytas sąlygas. Pažymi, kad Šilalės rajono savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo pastato (daržinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas statinys nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šio statinio perdavimo jai nuosavybės teise. Prašo pareiškimą nagrinėti teismo nuožiūra.
Apie bylos nagrinėjimą pranešta paskelbus specialiame interneto puslapyje www.teismai.lt.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškėjo pareiškimas tenkintinas.
Pareiškėjas siekia įgyti nuosavybės teises į pastatą (daržinę) įgyjamosios senaties instituto pagrindu (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 4.68-4.71 straipsniai).
Įgyjamoji senatis yra savarankiškas, pirminis nuosavybės teisės įgijimo būdas (CK 4.47 straipsnio 11 punktas), galimas įvykdžius tam tikrus įstatyme įtvirtintus reikalavimus. Šis būdas taikomas, kai pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą iki CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytų terminų suėjimo ir prašo teismą konstatuoti, kad yra visos CK 4.68–4.71 straipsniuose nustatytos įgyjamosios senaties taikymo sąlygos. Įgyjamąja senatimi nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą gali įgyti asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą bei sąžiningai, teisėtai, atvirai, nepertraukiamai ir kaip savą valdęs tokį daiktą ne mažiau kaip dešimt metų, kai per visą valdymo laikotarpį daikto savininkas turėjo teisinę galimybę įgyvendinti savo teisę į daiktą, bet nė karto nepasinaudojo ja.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje ne kartą išskirtos nuosavybės teisės įgijimo pagal įgyjamąją senatį sąlygos bei atskleistas jų turinys (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 6 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-3-156/2010). Taigi, nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktas konstatuojamas, jeigu yra šių sąlygų visuma: 1) pareiškėjas nėra ir nebuvo įgijęs nuosavybės teisės į daiktą kitokiu CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu, t. y. asmuo nėra daikto savininkas; 2) daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens (ne valdytojo) vardu (CK 4.69 straipsnio 3 dalis); 3) asmuo, sąžiningai įgijęs daiktą, jį sąžiningai valdo visą valdymo laiką. Tai reiškia, kad valdytojas, tiek užvaldydamas daiktą, tiek visą įgyjamosios senaties laiką ir net įgydamas daiktą nuosavybėn įgyjamąja senatimi, turi būti įsitikinęs, jog niekas neturi daugiau už jį teisių į daiktą, nežinoti apie kliūtis, trukdančias įgyti jam tą daiktą nuosavybėn, jeigu tokių kliūčių būtų (CK 4.26 straipsnio 3 dalis, 4.70 straipsnio 1 dalis); 4) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas teisėtai. Teisėtas yra daikto valdymas, įgytas tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, o per prievartą, slaptai ar kitaip pažeidžiant teisės aktus įgyto daikto valdymas yra neteisėtas (CK 4.23 straipsnio 2, 3 dalys). Teisėtas valdymas atsiranda tais pačiais pagrindais kaip ir nuosavybės teisė, kai dėl tam tikrų priežasčių nuosavybės teisės neatsirado, pavyzdžiui, atvejai, kai daiktą sandoriu (teisėtu pagrindu) perleidžiantis asmuo pats nebuvo daikto savininkas; 5) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas atvirai (CK 4.68 straipsnis). Daikto atviro valdymo sąlyga reiškia, kad asmuo valdo daiktą kaip savą nesislapstydamas; 6) daiktas valdomas nepertraukiamai; 7) visą valdymo laiką daiktas buvo valdomas kaip savas, t. y. pareiškėjas elgėsi kaip daikto savininkas ir suvokė, kad kiti asmenys neturi daugiau teisių už jį įvaldomą daiktą (asmuo turi būti įsitikinęs, kad nėra kito asmens, kuris yra daikto savininkas); 8) valdymas tęsėsi CK 4.68 straipsnio 1 dalyje nustatytą terminą.
Pareiškėjas, siekdamas įgyti ginčo pastatą pagal įgyjamąją senatį, turi įrodyti, kad yra visos sąlygos, būtinos nuosavybės teisės įgijimo įgyjamąja senatimi faktui konstatuoti (CPK 178 straipsnis). Bylos duomenimis nustatyta, kad pastatas - daržinė, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), nėra registruotas nuosavybės teisės, stovi valstybinėje žemėje, tačiau atskiras žemės sklypas šio pastato eksploatacijai nėra suformuotas. Šilalės rajono savivaldybės administracija atsiliepime nurodė, jog minėtas pastatas nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šio statinio perdavimo jai nuosavybės teise, Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra priėmusi šio statinio. Pareiškėjas prašo nustatyti nuosavybės teisės įgijimo faktą pagal įgyjamąją senatį į aukščiau nurodytą turtą, kadangi šį turtą teisėtai, atvirai, nepertraukiamai valdo kaip savo, prižiūri, remontuoja daugiau nei 10 metų.
Pareiškime nurodoma, kad pareiškėjas pastatu - daržine naudojasi, jį valdo ir prižiūri nuo 2006 metų iki šiol. Šią pareiškėjo aplinkybę patvirtina 2020-08-04 Šilalės rajono savivaldybės administracijos (duomenys neskelbtini) seniūnijos seniūnės M. Z. pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), iš kurios matyti, kad pareiškėjas Z. V. daugiau kaip 10 metų naudojasi minėtu objektu.
Byloje pateikta nekilnojamojo daikto kadastrinių matavimų byla, iš kurios matyti, kad buvo atlikti pastato - daržinės, esančios adresu (duomenys neskelbtini), kadastriniai matavimai. Statinys – daržinė, plane pažymėtas (duomenys neskelbtini), jam suteiktas unikalus Nr. (duomenys neskelbtini).
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės patvirtina, kad pareiškėjas Z. V. nekilnojamojo turto objektus, esančius (duomenys neskelbtini), įgijo kitokiu, CK 4.47 straipsnyje nurodytu būdu. Minėtas nekilnojamasis daiktas nėra valstybės ar savivaldybės nuosavybė; nėra įregistruotas viešame registre kito asmens vardu, taip pat byloje nėra duomenų, kad šie pastatai yra savavališka statyba. Pareiškėjas šiuos pastatus įgijo ir sąžiningai valdo jau daugiau nei 10 metų. Suinteresuotas asmuo Šilalės rajono savivaldybės administracija pateikė atsiliepimą, kuriuo neprieštarauja, kad būtų patenkintas pareiškėjo Z. V., gyvenančio (duomenys neskelbtini), pareiškimas bei nustatytas juridinę reikšmę turintis faktas, kad pagal įgyjamąją senatį nuosavybės teise įgijo pastatą (daržinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini). Taip pat pažymėjo, kad Šilalės rajono savivaldybė nuosavybės ar kita teise nevaldo pastato (daržinės), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), minėtas statinys nėra įtrauktas į Šilalės rajono savivaldybės nekilnojamojo turto apskaitą, Šilalės rajono savivaldybė nėra pradėjusi jokių procesų dėl šio statinio perdavimo jai nuosavybės teise
Aptartų aplinkybių pagrindu konstatuotina, kad pastato - daržinės valdymas buvo sąžiningas ir teisėtas, atviras ir nepertraukiamas, pareiškėjas Z. V. visą valdymo laikotarpį elgėsi kaip daikto savininkas ir pagrįstai buvo įsitikinęs, kad niekas neturėjo daugiau teisių į šiuos daiktus nei jis. Tai patvirtina byloje pateikti rašytiniai įrodymai, jokių pretendentų dėl teisių į šį turtą neatsirado ir paskelbus viešai specialiame interneto tinklapyje apie šios bylos nagrinėjimą teisme CPK 532 straipsnio nustatyta tvarka. Suinteresuoti asmenys iš esmės neprieštarauja dėl pareiškime išdėstytų teiginių, nėra ginčo dėl valdymo sąžiningumo, teisėtumo, atvirumo, nepertraukiamumo, daiktas neįregistruotas kitų asmenų vardu.
Šių sąlygų visuma teismui duoda teisinį pagrindą pripažinti, jog Z. V. įgyjamosios senaties pagrindu yra įgijęs nuosavybės teises į nekilnojamąjį daiktą: daržinę, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), todėl pareiškimas dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo tenkintinas.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas dėl pastato (daržinės) įregistravimo nuosavybės teise.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263 straipsniu, 270 straipsniu, 533 straipsniu,
nusprendžia:
Pareiškėjo pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad Z. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagal įgyjamąją senatį įgijo nuosavybės teise pastatą (daržinę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Tauragės apylinkės teismo Šilalės rūmus.