- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2018-10-19
- Bylos Nr.
- 1-2009-836/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-01231-2018-1
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Henryta Gerdvilė
- Nukentėjusysis
- I. Ž.
- Kaltinamasis
- V. M.
- Civilinis ieškovas
- Kauno teritorinės ligonių kasos
- Advokatai
- Raimundas Gargasas
sekretoriaujant Reginai Leonavičienei, Eglei Valikonienei, dalyvaujant:
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje V. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, vidurinio išsilavinimo, nevedęs, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ trinkeliu klojėju, deklaruota ir gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), teistas: 2017-12-21 Kėdainių r. apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 140 str. 2 d. 6 mėn. laisvės apribojimo bausme, įpareigojant nuo 21 val. iki 6 val. būti namuose; tęsti darbą arba būti registruotam darbo biržoje. Remiantis LR BK 67 str. 1 d., 2 d. 9 p., 72(2) str. skirta baudžiamojo poveikio priemonė - įpareigojimas per keturis mėnesius dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
V. M., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio 3 d. apie 16.00 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), tarpusavio konflikto metu, virtuvėje, tyčia trys kartus kumščiu smogė savo šeimos narei - sugyventinei I. Ž. į galvą, vieną kartą kumščiu sudavė į dešinį šoną ir vieną kartą kumščiu smogė į nosį, šiais savo smurtiniais veiksmais padarydamas jai dešinio momens sumušimą, poodines kraujosruvas nosyje, abiejų akių vokuose, paakiuose ir pilve, nosies kaulų lūžimą ir nosies pertvaros iškrypimą, o dėl nosies kaulų lūžimo ilgam, daugiau nei 10 dienų, susargdino I. Ž., tai yra, nesunkiai sutrikdė jos sveikatą.
Be to jis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, 2018 m. sausio 3 d. apie 16.15 val., savo namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), po fizinio smurto panaudojimo prieš savo šeimos narę - sugyventinę I. Ž., pagrasino ją nužudyti ir realizuodamas šį siekį, išreikštą žodžiais "papjausiu, tai žinosiu už ką sėdžiu“, bei rankoje laikydamas peilį nukreipė jį į nukentėjusiąją I. Ž., taip šiais savo veiksmais sukėlė nukentėjusiajai pakankamą pagrindą manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas.
Kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino ir parodė, kad sausio 3 dieną abu buvo išgėrę ir sudavė nukentėjusiajai porą sykių į veido sritį. Pripažįsta, kad sudavė į veidą 2 sykius, į šoną 1 sykį, bet su peiliu negrasino, norėjo užkandos papjaustyti, tai gal ji taip ir pagalvojo. Buvo peilį paėmęs, tai gal nukentėjusioji ir pagalvojo, kad grasino. Žodžių „papjausiu ir žinosiu, dėl ko sėdžiu“ nesakė. Labai atsiprašo I. Ž., kad taip nutiko. Ieškinius pripažįsta. Žalą ketina atlyginti per 6 mėnesius. Mano, jog neturi problemų dėl alkoholio vartojimo tik kartais išgeria.
Nukentėjusioji I. Ž. apklausta teisme parodė, kad 2017-12-31 buvo pas R. Ž., „baliavojo“, prieš vienuoliktą valandą išsikvietė taksi ir atvažiavo pas V. M.. V. M. gyvena (duomenys neskelbtini), antrame aukšte, jo buto durys yra tiesiai. Kai atvažiavo nuėjo pas jo kaimynę A., gyvenančią ketvirtame aukšte, po dešine, (duomenys neskelbtini) bute ir šventė Naujus metus. Buvo sveika, nesumušta. Kitas dienas šventė toliau pas V. M.. 2017 m. gruodžio 31 atvažiavo pas V. M. ir buvo pas jį iki sausio 6 dienos. Viskas prasidėjo sausio 3 dieną, apie 4 val., vakare, pradėjo konfliktuoti, V. M. pradėjo kabinėtis. Abu buvo neblaivūs, nes tą dieną abu vartojo alkoholį. Jos atžvilgiu pastarasis vartojo įžeidžiančius, necenzūrinius žodžius, priekaištavo, kad pragerti pinigai, kad nenuėjo į darbą, nes gėrė. Trenkė į nosį kumščiu vieną kartą, kokius tris kartus į galvą ir į dešinės pusės šonkaulį. Visi šie sužalojimai buvo padaryti kumščiu. Po to pagriebė peilį ir pasakė „papjausiu, tai žinosiu už ką sėsiu“, bet peilį atgal padėjo. Suprato, kad užmuš, papjaus iki galo. Užsidengė akis ir peilį padėjo. Konfliktas vyko virtuvėje. Pagriebęs peilį, jį atstatė ir pasakė „padursiu“, pusės metrų atstumu ir ėjo link jos. Tuo metu ji sėdėjo ant taburetės, peilis buvo nukreiptas į ją. Peiliu būtų dūręs į pilvą, krūtinę, tai matė prieš užsidengdama akis. Atsisuko, pagrasino, kai užsidengė akis, jis peilį padėjo. Tas veiksmas vyko apie minutę laiko. Tada valė kraują, nes bėgo iš nosies, galvos. Slėpė įkalčius. Jis išsigando, liepė nusiprausti, paėmė raktus. Tą dieną iš savo telefono skambino mamai I. Ž. ir sakė, kad sumušė, bet nenurodė aplinkybių. Jis buvo kelis kartus atėmęs telefoną, bet grąžindavo ir vėl atimdavo. Buto raktus buvo paėmęs, kad neišeitų iš namų. Po įvykio skambino pagalbos telefonu, nepamena ar atsiliepė, nes V. M. atėmė telefoną. Liepė sakyti, kad pati griuvo ir užsigavo, o ne jis tai padarė, jei į policiją kreipsis. Galvojo jam atleisti, jis prašė neskambinti į policiją, bet šeštadienį, kai jis grįžo girtas ir vėl puolė, būtų pavartojęs smurtą, pabėgo, iškvietė policiją. Iki šeštadienio, sausio 6 dienos gyveno kartu kaip sugyventiniai. Iki įvykio kartu gyveno pusantrų metų ir po įvykio ketino gyventi kartu su V. M. ir jam atleisti. Pati turi savo namus ir turėjo kur gyventi.
Civilinį ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos, mažina ir prašo priteisti 1000 eurų, nes reikia sutvarkyti nosies pertvarą. Jautė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, nes pastoviai užsikimšusi nosis po įvykio. Jaučia nepatogumą dėl sužalotos nosies, kuri nebuvo operuota, bet ją reikia operuoti. Dėl padarytų sužalojimų ligoninėje nesigydė. Dabar skirti lašiukai į nosį ir reikia operacijos. Patyrė dvasinius išgyvenimus nuo vaizdo veide, kuris buvo visas mėlynas, nuo sužalotos nosies. Nepatogumai buvo, dūsta naktimis. Jautė pažeminimą ir buvo depresija. Mėnesį laiko nėjo į darbą dėl mėlynių ir gėda buvo.
Tvirtina, kad kaltinime nurodytas veikas padarė kaltinamasis V. M., pas kurį atvažiavo 2017-12-31 iš R. Ž.. Iki to įvykio V. M. būdavo agresyvus ir vartodavo smurtą jos atžvilgiu. Iki pirmo nuteisimo būdavo smurtaujama, bet nesikreipdavo į policiją.
Liudytojas R. Ž. apklaustas teisme parodė, kad datos nepamena, prieš Naujus metus, su nukentėjusiąją apie porą valandų bendravo, išgėrė ir išsiskirstė, I. Ž. apie 11 val. vakaro išsikvietė taksi ir išvažiavo pas savo sugyventinį. Kai vartojo alkoholį I. Ž. atrodė normaliai, ji buvo sveika, nesužalota. Kitą dieną, ar po poros dienų, nepamena, I. Ž. paskambino ir pasakė, kad susimušė su sugyventiniu M. Neminėjo kokie sužalojimai jai padaryti, tik sakė, kad jai visur skauda, galvą, nosį, veido sritį. I. Ž. sausio mėnesį buvo atėjusi, bet apie įvykį nieko nepasakojo, tik sakė, kad ruošiasi operacijai.
Liudytoja L. P. apklausta teisme parodė, kad žinojo, jog Ž. susitinka ar gyvena su M. Įvykio nematė, nieko nežino. Ž. pastoviai matydavo su mėlynėmis. Buvo susitikusios prie „maximytės“, tai ji buvo visa mėlyna. Ji ne kartą jai sakė dėl tų sumušimų, bet ką gali padaryti, jeigu jie po teismo posėdžio vėl kartu. Po teismo jie (kaltinamasis ir nukentėjusioji) susitikdavo, ne vieną kartą matė juos kartu. Ji nežino, kas nukentėjusiąją pastoviai mušdavo. Dabar tik supranta, kad gal ir M. mušdavo. Sakydama nukentėjusiajai „negyvenk kartu“, turėjo galvoje tai, kad kaltinamasis serga šizofrenija, dėl to taip ir sakė, klausė ar ji nebijo gyventi su juo. Ji klausė nukentėjusiosios, kas jai buvo, nes labai išsigando pamačiusi ją po Naujų metų (gal kokią 6-7 dieną) tokią, bet tada nesuprato, ką nukentėjusioji jai tada pasakė.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo kaltės pripažinimo, jo kaltė pilnai įrodyta ir šiais byloje esančiais rašytiniais duomenimis:
Pranešimu apie pradėtą ikiteisminį tyrimą, kuriame nurodyta, jog 2018-01-06 nustatyta, kad 2018-01-04 apie 16 val., adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp I. Ž. gim. (duomenys neskelbtini) (nustatytas 2,08 promilių girtumas) ir jos sugyventinio V. M. kilo konfliktas kurio metu V. M. (nustatytas 2,89 promilių girtumas), rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių R. Ž. į galvą (1 t., b. l. 1-2).
Kauno AVPK Kėdainių rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos L. V. tarnybiniu pranešimu, kuriame nurodyta, jog 2018-01-06 Kauno AVPK Kėdainių rajono PK gautas pranešimas apie tai, kad 2018-01-04 sugyventinis sumušė ir laikė uždarytą namuose pranešėją I. Ž. gim. (duomenys neskelbtini). Aplinkybių patikslinimo metu, pranešėja I. Ž. (nustatytas 2,08 promilių girtumas ) paaiškino, kad 2018-01-04 apytiksliai 16 val. namuose adresu (duomenys neskelbtini), išgertuvių metu tarp jos ir jos sugyventinio V. M., gim. (duomenys neskelbtini), kilo konfliktas, kurio metu V. M. (nustatytas 2,89 promilių girtumas), rankomis sudavė ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą smūgių skaičių jai į galvą (1 t., b. l. 10).
Tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuota, kad 2018-01-06 19.07 val. iš Kauno AVPK budėtojo gautas pranešimas apie tai, kad (duomenys neskelbtini), prieš dvi dienas sugyventinis V. M. sumušė I. Ž. ir laikė užrakintą, ji tik dabar ištruko ir išsikvietė pagalbą. Įvykio vietoje nustatyta, kad 2018-01-04 I. Ž. savo namuose užrakinęs buvęs sugyventinis V. M. jai ranka sudavė į veido sritį bei į galvą, ko pasėkoje parkirto nosį ir galvą. Ji elgėsi ramiai, pripūtė į alkoholio matuoklį 2,08 promiles. Padaryti sužalojimai: patinusi nosis, mėlynės po akimis, sutrenkta galva, kraujosruva (1 t., b. l. 11-13, 14).
Įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, kad įvykio vieta yra bute, esančiame (duomenys neskelbtini), įvykio vieta nufotografuota, pėdsakų tinkamų identifikavimui nenustatyta, padarytos fotonuotraukos. Apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota, kad peržiūrėtas vaizdo įrašas iš įvykio vietos, kurios metu moteris teigia, kad V. M. puolė prie stalo, praskėlė gal nosį, galva praskelta, šonkauliai (1 t., b. l. 15-20, 21-23, 24).
Iš BPC Klaipėdos skyriaus gautos 2018-03-09 pažymos matyti, kad 2018-01-06 19.03 val. yra užfiksuotas I. Ž. pranešimas bei gautas garso įrašas I. Ž. kvietimo iš telefono, kuriame ji nurodė, kad prieš kelias dienas ją sumušė ir laikė uždaręs ją sugyventinis V. M. (1 t., b. l. 27, 28-31, 32).
Iš byloje esančios I. Ž. mobilaus ryšio telefono išklotinės matyti, jog nustatyta, kad I. Ž. 2018-01-03 iki 2018-01-06 bendravo telefonu, taip pat su pačiu V. M., su kitais asmenimis, rašydama sms, skambindama ar priimdama skambučius, ir įvykio metu veikimo bokštas apima V. M. gyvenamą vietą (1 t., b. l. 42-53).
2018-01-06 20.02 val. V. M.asmens blaivumo testo rezultatas - 2,89 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 54-56).
2018-01-06 19.51 val. I. Ž. asmens blaivumo testo rezultatas - 2,08 promilės neblaivumas (1 t., b. l. 54-55).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. Ž. padarytas dešinio momens sumušimas, poodinės kraujosruvos nosyje, abiejų akių vokuose, paakiuose ir pilve. Išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodomu laiku ir būdu. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu kuo galėjo būti kumštis. Sužalojimai I. Ž. padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. I. Ž. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Po padarytų sužalojimų I. Ž. turėjo jausti skausmą (1 t., b. l. 92).
Iš byloje esančio 2018-01-16 savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolo matyti, jog užfiksuota, kad nukentėjusioji I. Ž. pateikė VšĮ Kėdainių ligoninės medicininio dokumento išrašo kopiją dėl 2018-01-03 sužalojimo - nosies kaulų lūžio - nurodyta sumušta sugyventinio (1 t., b. l. 93-95, 104).
Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvada Nr. (duomenys neskelbtini), kurioje nurodyta, kad I. Ž. padaryti šie sužalojimai: dešinio momens sumušimas, poodinės kraujosruvos nosyje, abiejų akių vokuose, paakiuose ir pilve, nosies kaulų lūžimas ir nosies pertvaros iškrypimas. Nosies kaulų lūžimas ir nosies pertvaros iškrypimas galėjo būti padarytas nurodomu laiku, t. y. 2018-01-03. Išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, turinčiu ribotą paviršių, kuo galėjo būti kumštis. Sužalojimai I. Ž. padaryti ne mažiau kaip trimis trauminiais poveikiais. I. Ž. nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas perkvalifikuojamas į nesunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl nosies kaulų lūžimo jos sveikata buvo sutrikdyta ilgesniam kaip 10 dienų laikotarpiui. I. Ž. po jai padarytų sužalojimų turėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 100-104).
Akistatos protokolais, kur nurodyta, jog akistatų metu tarp nukentėjusios I. Ž. ir įtariamojo V. M., I. Ž. savo parodymus tvirtino ir nurodė, kad V. M. sudavė jai nurodytus smūgius, bei grasino peiliu, kad nužudys. V. M. neigė, kad ją mušė ir jai grasino. Jis nurodė, kad ji jau atvyko pas jį sumušta nosimi (1 t., b. l. 121-124, 141-144).
Savanoriško daiktų, dokumentų pateikimo protokolu, kuriame užfiksuota, kad įtariamasis V. M. pateikė peilį su nulaužtu galu, kurį turi namuose adresu (duomenys neskelbtini) (1 t., b. l. 175-177). Daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas ir nufotografuotas peilis (1 t., b. l. 178-184). Po apžiūros peilis perduotas saugojimui į Kauno AVPK Kėdainių rajono PK daiktinių įrodymų saugojimo patalpas (1 t., b. l. 185).
Įrodymų vertinimas, nusikalstamos veikos kvalifikavimo motyvai
Pagal BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą atsako tas, kas nesunkiai sužalojo ar susargdino savo artimą giminaitį ar šeimos narį.
Teismas, išanalizavęs įrodymų visumą, daro išvadą, kad kaltinamasis padarė minėtus nusikaltimus. Kaltinamasis veikė tiesiogine tyčia, matyti iš to, kad prieš nukentėjusiąją smurtavo nesant faktiškai jokios dingsties, pats būdamas neblaivus prikibo prie nukentėjusiosios, smurtavo intensyviai, o smurto pobūdis rodo, kad smurtas buvo naudojamas tikslingai (suduota buvo ne bet kur bet į veidą), turint tikslą sukelti fizinį skausmą ar net sužaloti. Kaltinamasis neneigė, jog vartojo smurtą nukentėjusiosios atžvilgiu, padarė jai sužalojimus. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, faktą, jog buvo padaryti sužalojimai patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo veiksmai pagal tyčios turinį ir kryptingumą, pagal nusikaltimo padarymo vietą, veiksmų pobūdį bei pagrindinį nusikalstamų veiksmų objektą vertinami kaip nusikaltimas prieš asmenį, t. y. nusikaltimas žmogaus sveikatai. Kaltinamasis uždraustus veiksmus atliko prieš šeimos narį – sugyventinę (jie yra šeimos nariai BK 248 str. 2 d. prasme), panaudodamas fizinį smurtą, nukentėjusiajai padarydamas nesunkų sveikatos sutrikdymą bei sukeldamas fizinį skausmą, ką patvirtina specialisto išvada. Teismas daro išvadą, kad kaltinamojo nusikalstama veika kvalifikuota teisingai, atitinka BK 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą.
Pagal BK 145 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas grasino nužudyti žmogų ar sunkiai sutrikdyti jo sveikatą, jeigu buvo pakankamas pagrindas manyti, kad grasinimas gali būti įvykdytas. Teismų praktikoje išaiškinta, kad šios nusikalstamos veikos objektyvieji požymiai pasireiškia psichine prievarta – grasinimu nužudyti ar sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą. Grasinimo sudėčiai pakanka, kad kaltininkas siekia sudaryti įspūdį nukentėjusiajam, jog grasinimas bus įvykdytas. Grasinimas yra realus, kai yra pakankamas pagrindas manyti, kad jis bus realizuotas. Šį faktą gali liudyti grasinimo motyvai, santykiai tarp grasintojo ir nukentėjusiojo, aplinkybės, kurioms esant, grasinama ir pan. Vertinant grasinimo realumą reikšmės turi tai, kaip jį suprato nukentėjusysis, ar jis turėjo pagrindo manyti, kad grasinimas gali būti realiai įvykdytas. Tai – bauginimo procesas, baimės kitam asmeniui sukėlimas, o ne grasinančio asmens realūs ketinimai įgyvendinti smurtą. Grasinimo realumui nustatyti nėra būtina, kad grasinantysis iš tikrųjų ketino grasinimą įvykdyti, bet pakanka to, jog nukentėjusysis pagal grasinimo išraišką ir kitas aplinkybes turėjo pagrindą bijoti grasinimo įgyvendinimo, o kaltininkas norėjo būtent tokios nukentėjusiojo būsenos.
Nors kaltinamasis neneigia, jog buvo paėmęs į rankas į peilį neva užkandai papjaustyti, tačiau neigia, jog nukentėjusiajai juo grasino, išsakė grasinančio pobūdžio žodžius. Teismas neturi pagrindo netikėti nuosekliais nukentėjusiosios parodymais, jog kaltinamasis pavartojęs jos atžvilgiu smurtą, pagriebė peilį ir pasakė „papjausiu, tai žinosiu už ką sėsiu“, peilį nukreipęs link nukentėjusiosios grasino padurti. Nukentėjusioji suprato, kad užmuš, papjaus ją iki galo iš baimės užsidengė akis. Šios bylos proceso metu surinkti įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, po fizinio smurto panaudojimo, nukreipęs link nukentėjusiosios peilį, pasakydamas papjausiu, padursiu, grasino nukentėjusiajai nužudyti ją, esant pakankamam pagrindui jai? bijoti grasinimo įgyvendinimo. Tokius veiksmus kaltinamasis atliko jau būdamas ankščiau teistas už smurto veiksmus artimoje aplinkoje prieš tą pačią šeimos narę. Remdamasis šiomis įrodytomis nusikalstamos veikos padarymo faktinėmis aplinkybėmis, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo veikoje yra jam inkriminuoto grasinimo nužudyti ar sunkiai sutrikdytą sveikatą BK 145 straipsnio 1 dalyje numatyta nusikaltimo sudėtis.
Bausmės skyrimas
Analizuojant parodymų visumą matyti, kad kaltinamasis V. M. nebuvo nuoširdus, pasakodamas nusikaltimų padarymo aplinkybes stengėsi prisitaikyti prie tyrimo metu surinktų bei vėliau teismo metu išanalizuotų įrodymų vertinimo. Paskutinio teisiamojo posėdžio metu dėl vienos nusikalstamos veikos kaltu prisipažino, tačiau visiškai nesigailėjo, todėl teismas jo prisipažinimo nelaiko lengvinančia aplinkybe.
Kaltinamojo atsakomybę atsakomybe sunkinančia aplinkybe pripažintinas kaltinamojo apsvaigimas nuo alkoholio, nes teismas daro išvadą, kad ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui.
Žemesnės instancijos teismas
Teismas, parinkdamas ir skirdamas bausmę, vadovaujasi BK 54 straipsnyje išdėstytais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, nusikaltimo stadiją, kaltės formą, veikos padarymo motyvus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei ją sunkinančias aplinkybes.
Kaltinamasis V. M. padarė viena apysunkį ir vieną nesunkų nusikaltimus (BK 11 straipsnio 3 ir 4 dalys), nusikaltimai baigti, tyčiniai; į padarytos veikos motyvus ir tikslus– smurtas panaudotas dėl nepateisinamų priežasčių, smurtauta prieš fiziškai silpnesnį asmenį, prieš sugyventinę. Kaltinamasis teistas 1 kartą, už panaudotą smurtą prieš tą patį asmenį, bausmę atlikęs, teistumas neišnykęs, (2 t. b. l. 51-53, 57-60, 146), baustas administracine tvarka (2 t., b. l. 65-67), Priklausomybės ligų priežiūros grupėje nėra, nuo 1984-06-29 yra VšĮ Kėdainių PSPC Psichikos sveikatos kabineto priežiūros grupėje (2 t., b. l. 70), dirba, darbdavio charakterizuojamas kaip pareigingas, drausminių nuobaudų neturintis, turi gyvenamąją vietą (2 t., b. l. 71, 145). Teistumas už tyčinį nusikaltimą kaltinamajam neišnykęs, o jis ir vėl padarė du tyčinius nusikaltimus, todėl pagal BK 27 straipsnį jis yra laikomas recidyvistu. Nusikaltimų recidyvas yra siejamas su asmeniu, vėl padariusiu tyčinį nusikaltimą ir keliančiu didesnį pavojų visuomenėje, o tokiam asmeniui paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Atsižvelgus į kaltinamojo asmenybę, matyti, kad kaltinamasis išvadų iš ankstesnio teistumo nepadarė, nenori keisti gyvenimo būdo, susiformavusios neigiamos asmenybės orientacijos, nesistengia stoti į dorą ir sąžiningą kelią yra linkęs nusikalsti, teisiamas antrą kartą, už analogišką nusikalstamą veiką t. y. smurtavimą prieš sugyventinę, kas rodo kaltinamojo polinkį nusikalsti, smurtauti, nenorą pasitaisyti. Teismas kaltinamajam bausmę skiria vadovaujantis LR BK 54 str. 61 str. nuostatomis. Teismas mano, jog kaltinamajam bausmės tikslai numatyti LR BK 41 str., bus pasiekti paskyrus tik sankcijose už padarytus nusikaltimus numatytas griežčiausias bausmes - laisvės atėmimą mažesnio nei vidutinio dydžio. Nors ir paskutinio teisiamojo posėdžio metu, tačiau kaltu kaltinamasis dėl vienos nusikalstamos veikos prisipažino, savo veiksmus įvertino savikritiškai, nukentėjusiosios atsiprašė, susitarė dėl žalos atlyginimo dalimis, dirba, turi gyvenamąją vietą, tai rodo kad jo asmenybė nėra tiek pavojinga, kad būtų reikalas jį izoliuoti nuo visuomenės. Teismas mano, kad kaltinamasis gali dar taisytis būdamas laisvėje ir tik tuomet jei nepateisins teismo pasitikėjimo, jis bus izoliuojamas nuo visuomenės. Todėl kaltinamajam skirtina laisvės atėmimo bausmė, tačiau vykdymas atidėtinas mažesniam nei vidutiniam laikotarpiui, paskiriant įpareigojimus, nes yra pagrindas manyti, kad bausmės tikslai gali būti pasiekti ir be realaus bausmės atlikimo. Taigi šiuo laikotarpiu kaltinamasis turi įrodyti, jog geba laikytis įstatymų ir ateityje nebenusikals. Nustatydamas įpareigojimo rūšį, teismas sprendžia, kad labiausia bausmės paskirtį atitiks paskyrus įpareigojimus: dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis; dalyvauti elgesio pataisos programoje; viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo ir nevartoti psichiką veikiančių medžiagų BK 75 straipsnio 2 dalies 5 punktas, 6 punktas, 8 punktas ir 10 punktas).
Dėl civilinių ieškinių
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys, kuriuo prašoma priteisti iš kaltinamojo PSDF biudžetui padarytą 31,00 Eur žalą už nukentėjusiosios I. Ž. gydymą pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos (1 t., b. l. 108-110). Byloje esančiais duomenimis ir paties kaltinamojo prisipažinimu nustatyta, kad nusikalstamą veiką nukentėjusiosios atžvilgiu padarė V. M., todėl PSDF biudžetui padaryta žala už nukentėjusiosios gydymą turi būti priteista iš kaltinamojo. Kaltinamasis su civiliniu ieškiniu sutiko visiškai. Ši turtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl turtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis.
Byloje nukentėjusioji I. Ž. pareiškė civilinį ieškinį dėl 2000,00 eurų neturtinės žalos atlyginimo iš kaltinamojo (2 t., b. l. 142-142), kuriame nurodė, jog jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas. Dėl patirtų sužalojimų, nustatytas nosies kaulų lūžimas ir nosies pertvaros iškrypimas. Buvo sukeltas fizinis skausmas, patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, emocinę depresiją, pažeminimą. Teisiamojo posėdžio metu nurodė, jog ieškinį dėl 2000 Eur neturtinės žalos, mažina ir prašo priteisti 1000 eurų, nes reikia sutvarkyti nosies pertvarą. Jautė fizinį skausmą, kurį jaučia ir dabar, nes pastoviai užsikimšusi nosis po įvykio. Jaučia nepatogumą dėl sužalotos nosies, kuri nebuvo operuota, bet ją reikia operuoti. Dėl padarytų sužalojimų ligoninėje nesigydė. Dabar skirti lašiukai į nosį ir reikia operacijos. Patyrė dvasinius išgyvenimus nuo vaizdo veide, kuris buvo visas mėlynas, nuo sužalotos nosies. Nepatogumai buvo, dūsta naktimis. Jautė pažeminimą ir buvo depresija. Mėnesį laiko nėjo į darbą dėl mėlynių ir gėda buvo.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. numato, kad neturtinė žala yra fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Nustatant neturtinės žalos dydį, atsižvelgtina į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus (CK 6.250 str. 2 d.).
Teismui nustačius, kad nukentėjusioji dėl kaltinamojo nusikalstamų veiksmų patyrė nepatogumus, fizinį skausmą, jai buvo padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, spręstina, jog nukentėjusioji turi teisę į patirtos neturtinės žalos atlyginimą. Bet koks trauminis poveikis žmogaus kūne yra skausmingas ir sukelia fizinį skausmą, o nesunkus sveikatos sutrikdymas yra nustatytas specialisto išvada, todėl nukentėjusioji turi teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Įstatymas numato piniginę satisfakciją, kuria turi būti siekiama, kiek įmanoma teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtus (ir galimus ateityje) dvasinius išgyvenimus. Nukentėjusiajai buvo padarytas nesunkus sveikatos sužalojimas, sukeltas fizinis skausmas tyčiniais veiksmais. Nustatyta, kad kaltinamasis dirba, gauna pajamas, turi galimybes atlyginti padaryta žalą. Taigi visos minėtos aplinkybės leidžia teismui konstatuoti, kad LR CK 6.250 str. numatytiems neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijams atitinkantis ir neprieštaraujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams, aktualiai Lietuvos teismų praktikai dėl neturtinės žalos dydžio nustatymo šio pobūdžio bylose, nukentėjusiajai neturtinė žala atsirado dėl kaltinamojo kaltės, pasireiškusios tiesiogine tyčia, todėl neturtinę žalą turi pareigą atlyginti kaltinamasis. Kaltinamasis teisiamojo posėdžio pareiškė, kad jis su nukentėjusiosios civiliniu ieškiniu dėl 1000,00 eurų neturtinės žalos sutinka visiškai, įsipareigoja atlyginti per 6 mėnesius, todėl nukentėjusiajai priteistina 1000,00 eurų neturtinė žala.
Nukentėjusioji I. Ž. nurodė, jog dėl patirtų sužalojimų jai reikalinga nosies operacija, dėl kurios galimai ateityje patirs papildomas išlaidas. Šiuo metu jokių dokumentų ir duomenų apie patirtą turtinę žalą neturi. Teismas išaiškina nukentėjusiajai, jog atsiradus dėl šio įvykio turtinei žalai, patyrus išlaidas, ji turi teise kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo bendra – civilinio proceso tvarka.
Dėl kitų procesinių klausimų
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, saugomą Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis BK 72 straipsnio 2 dalimi kaip nusikaltimo padarymo įrankį, konfiskuoti ir sunaikinti. (1 t., b. l. 185-186)
Laikinas nuosavybės teisių apribojimas netaikytas.
Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti (2 t., b. l. 42-43).
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 8 d. (2 t., b. l. 8-10).
Vadovaujantis LR BPK 103 str., 105 str. 1 d. 2 d. iš kaltinamojo, priteistina proceso išlaidos – (pašto išlaidos), valstybės naudai.
Pagal BPK 106 straipsnio 2 dalį pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Nukentėjusiajai I. Ž. valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos 2018 m. kovo 28 d. sprendimu buvo suteikta antrinė teisinė pagalba (1 t. b. l. 57-59). Teisme nukentėjusiąją atstovavo advokatas Raimundas Gargasas, dalyvavo procesinių veiksmų atlikime, ruošė civilinį ieškinį ir pagal 2018-06-20 tarnybos pažymą šių paslaugų kaina 221,00 eurų, kurias prašoma priteisti iš kaltinamojo (2 t. b. l. 128). Patirtos išlaidos patvirtintos pateiktais dokumentais, nelaikytinos per didelėmis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 298 straipsniu, 301-308 straipsniais, 313 straipsniu,
nusprendžia:
V. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punkte ir 145 straipsnio 1 dalyje ir:
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą nubausti jį 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausme.
pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 145 straipsnio 1 dalį nubausti jį 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir subendrintą bausmę paskirti jam laisvės atėmimą 1 (vieneriems) metams.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalies 5 punktu, 6 punktu, 8 punktu ir 10 punktu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, V. M. paskiriant įpareigojimus:
1) dirbti arba būti užsiregistravusiam Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos arba mokytis;
2) dalyvauti elgesio pataisos programoje;
3) viso bausmės vykdymo metu neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
4) nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.
Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į laisvės atėmimo bausmės laiką įskaityti laikino sulaikymo laiką nuo 2018 m. sausio 6 d. iki 2018 m. sausio 8 d.
Kardomąją priemonę: rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti iki įsiteisės nuosprendis, nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti.
Nukentėjusiosios I. Ž. civilinį ieškinį tenkinti visiškai. Priteisti iš V. M., 1000,00 eurų (vieną tūkstantį eurų 00 centų), neturtinės žalos nukentėjusiajai I. Ž..
Civilinį ieškinį pareikštą Kauno teritorinės ligonių kasos tenkinti pilnai. Priteisti iš V. M., 31,00 Eur (trisdešimt vieną eurą 00 ct), PSDF biudžetui padarytą turtinę žalą už nukentėjusiosios gydymą, pinigus pervedant Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos PSDF biudžetui padarytos žalos surenkamąją sąskaitą LT21 7300 0100 0248 4333, Swedbank, AB, banko kodas 73000.
Priteisti iš V. M. proceso (pašto) išlaidas – 13,90 Eur (trylika eurų 90 ct) valstybės naudai.
Priteisti iš V. M. 221,00 eurų (du šimtus dvidešimt vieną eurą 00 centų) antrinės teisinės pagalbos išlaidų už nukentėjusiajai suteiktą antrinę teisinę pagalbą. Išlaidos turi būti sumokėtos į vieną iš pasirinktų Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, nurodant juridinio asmens kodą 188659752, įmokos kodą 5630 ir mokėjimo paskirtį – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.
Daiktus, turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti: peilį, saugomą Kauno apskrities VPK, nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuoti ir sunaikinti.
Nuosprendis per dvidešimt dienų gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kėdainių rūmus.
Išaiškinti, kad jei bus teikiamas skundas, skunde turi būti nurodyta, ar apeliacinėje instancijoje skundas turėtų būti nagrinėjamas rašytinio ar žodinio proceso tvarka.