Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartis

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Valerij Lauš rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo klausimą dėl Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio (bylos Nr. 12 KLs 123 Js 165841/17) pripažinimo ir vykdymo Lietuvos Respublikoje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. T. Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu (toliau – 2018 m. liepos 24 d. nuosprendis) nuteistas pagal Vokietijos Federacinės Respublikos baudžiamojo kodekso 249 straipsnio 1 dalį, 250 straipsnio 2 dalies 1 punktą, 223 straipsnio 1 dalį, 224 straipsnio 1 dalies 2 punktą ir 4 punktą, 25 straipsnio 2 dalį, 52 straipsnį ir jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. Šis nuosprendis yra įsiteisėjęs ir vykdomas Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija persiuntė Vilniaus miesto apylinkės teismui Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I prokuratūros prašymą grąžinti Lietuvos Respublikos pilietį A. T. į Lietuvą. Kartu su prašymu pateikti 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio ir 2018 m. gruodžio 6 d. išklausymo protokolo nuorašai. Kiek vėliau teismui pateikti nuosprendžio ir protokolo vertimai, taip pat: liudijimas (jo vertimas), nurodytas 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatinio sprendimo 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, (toliau – Pamatinis sprendimas 2008/909/TVR) 4 straipsnyje; Niurnbergo aukštesniojo apygardos teismo 2019 m. vasario 18 d. sprendimas (jo vertimas), kuriuo A. T. paskirtos bausmės vykdymas leidžiamas Lietuvos Respublikoje (toliau – 2019 m. vasario 18 d. sprendimas).

Iš 2018 m. gruodžio 6 d. išklausymo protokolo matyti, kad nuteistasis A. T. nesutinka su bausmės vykdymu Lietuvos Respublikoje, nes neturi su ja jokių ryšių.

Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendis pripažintinas ir vykdytinas Lietuvos Respublikoje.

Pamatinio sprendimo 2008/909/TVR 4 straipsnio pagrindu Vokietijos Federacinė Respublika (išduodančioji šalis) perdavė Lietuvos Respublikai (vykdančiajai šaliai) 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį, kuriuo A. T. nuteistas už tai, kad įvykdė ypač sunkų plėšimą idealioje nusikaltimų sutaptyje su pavojingu kūno sužalojimu septyniais idealiosios nusikaltimų sutapties atvejais idealioje nusikaltimų sutaptyje su turto sugadinimu, o būtent: tiksliai nebeįmanomu nustatyti laikotarpiu, prieš 2017 m. balandžio 4 d. nuteistasis susibūrė su kitais keturiais nusikaltėliais kartu, siekdami Miuncheno mieste atlikti ginkluotus juvelyrinių parduotuvių apiplėšimus; laikydamiesi bendrai parengto plano, nuteistasis bei kiti keturi nusikaltėliai 2017 m. balandžio 5 d. užpuolė juvelyrinę parduotuvę, esančią (duomenys neskelbtini) Miunchene; užpuolimo metu jie elgėsi taip, kad jie su kaukėmis užėjo į parduotuvę ir iškart papurškė ten buvusiems klientams ir darbuotojams dirginančių dujų; ten buvusiems asmenims buvo nurodyta, kad jie gultųsi ant žemės ir tuomet su plaktuku buvo išdaužtos juvelyrinės parduotuvės vitrinos ir stiklinės spintelės; be to, vienas iš nusikaltėlių turėjo su savimi šaunamąjį ginklą; nusikaltėliams pavyko pasiimti papuošalų už iš viso 305 772 Eur pardavimo kainą; paskui jie išėjo iš parduotuvės; dėl langų ir vitrinų buvo padaryta 38 387 Eur materialinė žala.

2019 m. vasario 18 d. sprendime nurodyta, kad nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis, gimė, užaugo ir įgijo išsilavinimą Lietuvoje, kur jam buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, kurią atlikęs ir išėjęs iš kalėjimo 2013 m., dirbo. Niekada nuolat negyveno Vokietijoje. Prieš nuteistojo perdavimą dėl bylos nagrinėjimo Vokietijoje dar gyveno Lietuvoje. Nėra galimybės nustatyti nuteistojo integracijos į Vokietijos Federacinės Respublikos visuomenę, nes nuteistasis gerai nemoka vokiečių kalbos ir neturi šalies viduje jokių socialinių ryšių. Be to, Miuncheno apskrities administracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nuteistasis prarado teisę įvažiuoti ir lankytis Vokietijos Federacinėje Respublikoje. Laisvo asmenų judėjimo teisės praradimo poveikis ir numatomas deportas apribotas 8 (aštuoneriems) metams, skaičiuojant nuo išvykimo iš šalies/deporto. Remiantis šiuo sprendimu, nuteistasis privalo išvykti iš Vokietijos Federacinės Respublikos.

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 365⁵ straipsnyje numatyta, be kita ko, kad Europos Sąjungos valstybės narės teismo priimti sprendimai dėl laisvės atėmimo bausmės Lietuvos Respublikoje pripažįstami ir vykdomi pagal Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo“ (toliau – Įstatymas) ir BPK VII dalies nuostatas. Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad siekdama sudaryti palankesnes sąlygas nuteistojo socialinei reabilitacijai, Lietuvos Respublika pripažįsta ir vykdo kitos Europos Sąjungos valstybės narės priimtą sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, kai yra visos šios sąlygos: 1) nuteistasis yra Lietuvos Respublikos pilietis; 2) nuteistojo gyvenamoji vieta yra Lietuvos Respublikoje arba kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje yra priimtas teismo, administracinis arba kitoks sprendimas, pagal kurį bausmę atlikęs asmuo bus deportuotas arba išsiųstas į Lietuvos Respubliką; 3) nenustatoma Įstatymo 8 straipsnyje nurodytų pagrindų atsisakyti pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės.

Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje yra numatytas baigtinis sąrašas sąlygų, kurioms esant vykdančios valstybės kompetentinga institucija gali atsisakyti pripažinti nuosprendį ir vykdyti bausmę. Teismas, susipažinęs su pateiktais dokumentais, nenustatė Įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje numatytų pagrindų, dėl kurių negalima būtų pripažinti ir vykdyti 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio Lietuvos Respublikos teritorijoje.

A. T. yra Lietuvos Respublikos pilietis, iki jo perdavimo Vokietijos Federacinei Respublikai dėl bylos nagrinėjimo nuolat gyveno Lietuvos Respublikoje. Be to, kaip minėta, Miuncheno apskrities administracijos skyriaus 2018 m. rugsėjo 27 d. sprendimu nuteistasis prarado teisę įvažiuoti ir lankytis Vokietijos Federacinėje Respublikoje.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgus į šias aplinkybes, darytina išvada, kad yra visos sąlygos, numatytos Įstatymo 3 straipsnio 1 dalyje, kurioms esant Lietuvos Respublika gali pripažinti ir vykdyti 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį. A. T. nesutinka būti perduotas Lietuvos Respublikai, tačiau esant vienai iš alternatyvių Įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytų sąlygų, t. y. deportacijai iš Vokietijos Federacinės Respublikos, nuteistojo sutikimas nėra būtinas.

Remiantis Įstatymo 9 straipsnio 1 dalimi, teismas, nusprendęs pripažinti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės, ta pačia nutartimi suderina kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą laisvės atėmimo bausmę ar kitą priemonę su Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse numatytomis bausmėmis ar kitomis priemonėmis. Šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė turi kuo labiau atitikti kitos Europos Sąjungos valstybės narės paskirtą bausmę ar priemonę ir negali būti pakeista bauda ar kita turtinio pobūdžio bausme ar priemone. Šio straipsnio 3 dalyje numatyta, kad suderintos bausmės ar kitos priemonės trukmė gali būti sutrumpinama tik tuo atveju ir tik tiek, kiek viršija maksimalią bausmės ar kitos priemonės trukmę, kuri gali būti paskirta pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus už atitinkamą nusikalstamą veiką, o šio straipsnio 4 dalyje įtvirtinta, kad suderinta bausmė ar kita priemonė negali būti griežtesnė negu kitos Europos Sąjungos valstybės narės teismo skirta bausmė ar kita priemonė.

A. T. 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu nuteistas už ypač sunkų plėšimą idealioje nusikaltimų sutaptyje su pavojingu kūno sužalojimu septyniais idealiosios nusikaltimų sutapties atvejais idealioje nusikaltimų sutaptyje su turto sugadinimu, jam paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė. A. T. atlikti nusikalstami veiksmai, už kuriuos jis yra nuteistas Vokietijos Federacinėje Respublikoje, atitinka požymius nusikalstamų veikų, numatytų: 1) Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 180 straipsnio 3 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas apiplėšė panaudojęs šaunamąjį ginklą ar sprogmenį arba apiplėšęs pagrobė didelės vertės turtą ar didelės mokslinės, istorinės arba kultūrinės reikšmės turinčias vertybes, arba apiplėšė dalyvaudamas organizuotoje grupėje; 2) BK 187 straipsnio 2 dalyje, kurioje numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas sunaikino ar sugadino svetimą turtą visuotinai pavojingu būdu arba išardydamas ar sugadindamas įrenginį ar agregatą, jeigu dėl to galėjo nukentėti žmonės, arba sunaikino, išardė ar sugadino strateginę arba svarbią reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių juridinių asmenų infrastruktūrą sudarantį turtą ar jo dalį, arba sunaikino ar sugadino didelės vertės svetimą turtą ar didelės mokslinės, istorinės ar kultūrinės reikšmės turinčias vertybes. Už BK 180 straipsnio 3 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą numatyta bausmė – laisvės atėmimas nuo 2 (dvejų) iki 10 (dešimties) metų, o už BK 187 straipsnio 2 dalyje – bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas iki 5 (penkerių) metų. Pažymėtina, kad į BK 180 straipsnyje numatyto plėšimo sudėtį įeina nežymus ir nesunkus sveikatos sutrikdymas, todėl atskirai pagal kitus BK straipsnius nekvalifikuojamas.

A. T. 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirta 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmė neviršija BK 180 straipsnio 3 dalies sankcijoje nurodytos laisvės atėmimo bausmės maksimalios 10 (dešimties) metų ribos. Atsižvelgus į šias aplinkybes, suderinus 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę su BK 180 straipsnio 3 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies nuostatomis, A. T. paliktina jam paskirta bausmė – laisvės atėmimas 9 (devyneriems) metams.

Kartu su 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu pateiktame liudijime taip pat nurodyta, kad pagal Vokietijos įstatymus negalimas išankstinis paleidimas prieš terminą, po 2/3 atliktos bausmės pravedamas patikrinimas dėl lygtinio paleidimo ir paprastai, esant teigiamai socialinei orientacijai, taikomas.

Pagal Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 2 punktą, teikti prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos A. T. gali, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Be to, pagal BVK 157 straipsnio 3 punktą, nuteistasis, sutinkantis, kad jam būtų taikoma intensyvi priežiūra, gali teikti prašymą lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos ne anksčiau kaip likus 9 (devyniems) mėnesiams iki laiko, kai jis faktiškai bus atlikęs pusę paskirtos laisvės atėmimo bausmės. Atsižvelgiant į tai, kad BVK 157 straipsnio 2 dalies 1 punkte ir 3 dalyje yra numatytas trumpesnis laisvės atėmimo bausmės laikotarpis, nei minėtas liudijime, kurį atlikus, gali būti taikomas lygtinis paleidimas, A. T. lygtinio paleidimo klausimas galės būti svarstomas jam atlikus BVK nustatytą dalį paskirtos laisvės atėmimo bausmės.

Kadangi A. T. yra nuteistas už sunkaus tyčinio nusikaltimo padarymą, teismas, vadovaudamasis BK 50 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdamas į nuteistojo asmenybę, padaryto nusikaltimo pobūdį ir pavojingumą, nustato, kad nuteistasis Lietuvos Respublikoje laisvės atėmimo bausmę atliks pataisos namuose.

Remiantis Įstatymo 9 straipsnio 6 dalimi, į A. T. paskirtą bausmę privaloma įskaityti visą Vokietijos Federacinėje Respublikoje atliktos bausmės laiką kartu su kardomojo kalinimo laiku. Iš teismui pateiktos medžiagos (2018 m. liepos 24 d. nuosprendžio ir liudijimo) matyti, kad į A. T. paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę jau faktiškai įskaitytas jo Lietuvoje kardomojo kalinimo (dėl ekstradicijos) laikas nuo 2017 m. liepos 1 d. iki 2017 m. lapkričio 16 d. (santykiu 1:2) ir Vokietijoje kardomojo kaltinimo laikas nuo 2017 m. lapkričio 16 d., nurodant, kad bausmės pabaiga – 2026 m. birželio 23 d. Bendra bausmės trukmė – 3287 dienos. 2019 m. kovo 13 d. duomenimis, jau atliktas bausmės laikas – 628 dienos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis 2008 m. lapkričio 27 d. Tarybos pamatiniu sprendimu 2008/909/TVR dėl nuosprendžių baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo principo taikymo skiriant laisvės atėmimo bausmes ar su laisvės atėmimu susijusias priemones, siekiant jas vykdyti Europos Sąjungoje, Lietuvos Respublikos įstatymu dėl Europos Sąjungos valstybių narių sprendimų baudžiamosiose bylose tarpusavio pripažinimo ir vykdymo bei Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 362 ir 365⁵ straipsniais,

nutaria:

Pripažinti Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendį (bylos Nr. 12 KLs 123 Js 165841/17) ir vykdyti jį pagal Lietuvos Respublikos įstatymus.

A. T., gim. (duomenys neskelbtini) Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I apygardos teismo 2018 m. liepos 24 d. nuosprendžiu paskirtą 9 (devynerių) metų laisvės atėmimo bausmę suderininti su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 180 straipsnio 3 dalimi ir 187 straipsnio 2 dalimi ir nustatyti A. T. suderintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyneriems) metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo 2019 m. kovo 13 d. Į bausmės laiką įskaityti atliktą bausmės laiką – 628 dienas.

Apie priimtą nutartį ir galimybę ją apskųsti informuoti nuteistąjį, jo gynėją ir prokurorą.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą taip pat išsiųsti Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijai ir Vokietijos Federacinės Respublikos Miuncheno I prokuratūrai.

Įsiteisėjusios nutarties nuorašą kartu su patvarkymu vykdyti sprendimą dėl laisvės atėmimo bausmės išsiųsti Viešojo saugumo tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos ir Lietuvos kriminalinės policijos biurui.

Nutartis per 7 (septynias) dienas, nuteistajam A. T. nuo nutarties nuorašo įteikimo jam dienos, kitiems asmenims nuo nutarties priėmimo dienos, gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.