- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-13
- Bylos Nr.
- e2-28232-541/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-21564-2016-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Jolanta Vėgelienė
- Ieškovas
- UAB „Sergel“
- Atsakovas
- N. Ž.
- Kategorijos
- 2.5.1.3.6Piniginės prievolės
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jolanta Vėgelienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Sergel“ ieškinį atsakovei N. Ž. (I.) dėl skolos ir delspinigių priteisimo, priimdama sprendimą už akių,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovas kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovės 701,16 Eur skolos, 62,24 Eur delspinigių, 5 procentų metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Nurodo, kad AB bankas DnB Nord 2008 m. birželio 13 d. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartimi Nr. 1 ir šios sutarties priedu visas reikalavimo teises į skolininkus, iš kurių viena yra atsakovė, perleido UAB „Sergel“. Atsakovė 2006 m. gruodžio 28 d. Papildomo susitarimo Nr. 37403 prie mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo pagrindu yra skolinga ieškovui 701,16 Eur sumą. Minėtos Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę ir į netesybas (delspinigius) dėl pradelsto atsiskaitymo pagal minėto Susitarimo 2.5 punktą, kurie skaičiuojami nuo 2015 m. gruodžio 19 d. iki 2016 m. birželio 15 d. už 180 dienų ir sudaro 62,24 Eur.
Atsakovei N. Ž. (I.), kurios buvimo vieta pareiškus ieškinį tapo nežinoma, ieškinio su priedais kopijos ir teismo pranešimas įteikti Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 130 straipsnyje nustatyta tvarka, t. y. viešo paskelbimo būdu. Atsakovė atsiliepimo į pareikštą ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė, todėl vadovaujantis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, esant ieškovo prašymui, teismas priima sprendimą už akių.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas.
Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui būtų pagrindas priimti tokį sprendimą (CPK 285 straipsnio 2 dalis).
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2008 m. birželio 13 d. ieškovas su AB banku DnB Nord sudarė Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutartį Nr. 1, kurios pagrindu AB bankas DnB Nord perleido reikalavimo teisę į skolininkę N. Ž. (I.) ieškovui UAB „Sergel“, atsiradusią 2006 m. gruodžio 28 d. Papildomo susitarimo Nr. 37403 prie mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo pagrindu, skolos suma - 701,16 Eur (2 420,97 Lt). 2008 m. birželio 25 d. ieškovas išsiuntė atsakovei priminimą Nr. 50889, ragindamas padengti minėtą įsiskolinimą bei delspinigius gražiuoju, tačiau byloje nėra duomenų, jog atsakovė sumokėjo ieškovui susidariusį įsiskolinimą.
Reikalavimo perleidimas (cesija) yra vienas iš asmenų pasikeitimo prievolėje būdų, kurio esmė ta, kad pradinis kreditorius (cedentas) perduoda kitam asmeniui (cesionarijui) turimą galiojantį reikalavimą sutarties arba įstatymo pagrindu. Perleidus reikalavimą pasikeičia kreditorius prievolėje, o pati prievolė išlieka nepakitusi (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-11-29 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-469/2010). Ieškovas pateikė į bylą pranešima, kad apie reikalavimo perleidimą atsakovas buvo informuotas rašytiniu pranešimu. CK 6.101 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. Reikalavimo perleidimo faktas gali būti panaudotas prieš trečiuosius asmenis ir skolininką tik nuo to momento, kai skolininkas sutiko, kad reikalavimas būtų perleistas, ar nuo to momento, kai skolininkas gavo reikalavimo perleidimo faktą patvirtinančio dokumento kopiją arba kitokį reikalavimo perleidimo fakto įrodymą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad skolininkui apie reikalavimo perleidimą, kai jam sudaryti skolininko sutikimo nereikia, gali būti pranešta bet kokia forma ir bet kokiu būdu, svarbu, kad pranešime būtų informacija apie pradinio kreditoriaus turimą ar būsimą reikalavimą ir jo perleidimą įvardintam naujajam kreditoriui (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. balandžio 16 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-7-168/2010). Atsižvelgiant į išdėstytą, laikytina, kad naujasis kreditorius tinkamai informavo skolininkę apie reikalavimo teisės perleidimą.
Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus, o kai tokių nurodymų nėra, – vadovaujantis protingumo kriterijais, o CK 6.256 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo privalo tinkamai ir laiku vykdyti savo sutartines prievoles. Pagal CK 6.101 straipsnio 1 dalį, kreditorius turi teisę be skolininko sutikimo perleisti visą reikalavimą ar jo dalį kitam asmeniui, jeigu tai neprieštarauja įstatymams ar sutarčiai arba jeigu reikalavimas nesusijęs su kreditoriaus asmeniu. CK 6.59 straipsnis draudžia vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus.
Atsižvelgiant į tai, kad į bylą nepateikta įrodymų, jog atsakovė su ieškovu atsiskaitė (CPK 178 straipsnis), taip pat į tai, jog atsakovė savo prievolės neginčija (CPK 12 straipsnio), vadovaujantis CK 6.38 straipsnio 1 dalimi, 6.101 straipsnio 1 dalimi, 6.189 straipsnio 1 dalimi, 6.256 straipsnio 1 dalimi, 6.567 straipsnio 1 dalimi, ieškovo naudai iš atsakovės priteistina 701,16 Eur skola.
CK 6.71 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad netesybos – tai įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. 2006 m. gruodžio 28 d. Papildomo susitarimo Nr. 37403 prie mokėjimo kortelės VISA Electron išdavimo ir naudojimo sutarties dėl atstatomojo kredito limito nustatymo 2.5 punkte numatyta 18 proc. delspinigių norma nuo įsiskolinimo sumos. Skolų portfelio pirkimo-pardavimo sutarties pagrindu ieškovas įgijo teisę ir į netesybas (delspinigius) dėl pradelsto atsiskaitymo, todėl ieškovui iš atsakovės priteistini 62,24 Eur delspinigiai.
CK 6.37 straipsnyje numatyta, kad skolininkas neįvykdęs savo piniginės prievolės, turi mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas. Vadovaujantis minėtomis normomis iš atsakovo priteisiamos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (763,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. birželio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Vadovaujantis CPK 93 straipsnio 1 dalies nuostatomis ieškovui iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos – 17,00 Eur sumokėto žyminio mokesčio ir 100,00 Eur išlaidų už teisines paslaugas, iš viso 117,00 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 98 straipsnio 1 dalis).
Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011-11-07 įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovės nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis CPK 142 straipsnio 4 dalimi, 279, 285-288, 307 straipsniais, teismas
nusprendžia:
tenkinti ieškinį.
Priteisti ieškovui UAB „Sergel“, į. k. 125026242, Švitrigailos g. 11B, Vilnius, iš atsakovės N. Ž. (I.), a. k. (duomenys neskelbtini), 701,16 Eur (septynis šimtus vieną eurą 16 ct) skolos, 62,24 Eur (šešiasdešimt du eurus 24 ct) delspinigių, 5 (penkių) procentų dydžio metines procesines palūkanas nuo priteistos sumos (763,40 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2016 m. birželio 15 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 117,00 Eur (vieną šimtą septyniolika eurų 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.
Išaiškinti atsakovei, kad per 20 (dvidešimt) dienų nuo sprendimo už akių priėmimo dienos ji turi teisę teismui paduoti pareiškimą dėl sprendimo peržiūrėjimo, kuriame turi būti nurodoma: teismo, priėmusio sprendimą už akių, pavadinimas; šalies, paduodančios pareiškimą, pavadinimas; aplinkybės, liudijančios neatvykimo į teismo posėdį ir teismo neinformavimo iki teismo posėdžio priežasčių svarbumą, taip pat įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; aplinkybės, galinčios turėti įtakos sprendimo teisėtumui ir pagrįstumui, bei įrodymai, patvirtinantys šias aplinkybes; pareiškimą paduodančios šalies prašymas; prie pareiškimo pridedamos šalies medžiagos sąrašas; pareiškimą paduodančios šalies parašas ir pareiškimo surašymo data.
Šalis, dėl kurios priimtas sprendimas už akių, negali šio sprendimo skųsti apeliacine ar kasacine tvarka.
Ieškovas turi teisę per 30 (trisdešimt) dienų apskųsti sprendimą Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.