- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-06-25
- Bylos Nr.
- 2-885-241/2015
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Danutė Gasiūnienė
- Ieškovas
- D. J.
- Atsakovas
- P. P., E. P.
- Trečiasis asmuo
- A. Š., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Treasury of Investments“
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo apelianto uždarosios akcinės bendrovės „Šilutės vėjo projektai“ atskirąjį skundą dėl Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutarties, kuria atmestas suinteresuoto asmens prašymas priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas civilinėje byloje pagal ieškovo D. J. ieškinį atsakovams P. P., E. P. dėl sandorių pripažinimo niekiniais ir negaliojančiais, tretieji asmenys A. Š., R. P., uždaroji akcinė bendrovė „Treasury of Investments“, bei atsakovų P. P. ir E. P. ieškinį ieškovui D. J. dėl skolos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
Ginčas kilo dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu suinteresuotam asmeniui, kuris nėra byloje dalyvaujantis asmuo.
Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones atsakovų P. P. ir E. P. ieškinio reikalavimų įvykdymui užtikrinti, buvo areštuotas ieškovui D. J. nuosavybės teise priklausantis 1,19343 ha ploto žemės sklypas, esantis (duomenys neskelbtini). Šio sklypo nuomininkas UAB „Šilutės vėjo projektai“ kaip suinteresuotas asmuo kreipėsi į bylą nagrinėjantį teismą su prašymais dėl teismo nutarties išaiškinimo ir laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo.
Žemesnės instancijos teismas
Panevėžio apygardos teismas 2014 m. spalio 29 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymus atmetė. Lietuvos apeliacinis teismas, išnagrinėjęs suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ atskirąjį skundą, 2015 m. sausio 15 d. nutartimi pakeitė Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutartį ir klausimą išsprendė iš esmės – tenkino suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymą dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo, kitą skundžiamos nutarties dalį paliko nepakeistą.
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. vasario 17 d., išnagrinėjęs bylą iš esmės, protokoline nutartimi atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2015 m. kovo 6 d., 14.00 val.
Suinteresuotas asmuo UAB „Šilutės vėjo projektai“ 2015 m. vasario 18 d. pateikė teismui prašymą priimti papildomą sprendimą ir priteisti suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ naudai 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų advokato teisinei pagalbai apmokėti. Nurodė, kad Lietuvos teismų elektroninių paslaugų portale (toliau – EPP) buvo nurodyti teismo posėdžiai šioje civilinėje byloje 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. vasario 18 d. 9:00 val. Paminėtos teismo posėdžio datos EPP buvo nurodytos tik 2015 m. vasario 17 d., todėl tik šią dieną suinteresuotam asmeniui tapo žinoma apie nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos teisme posėdžio datą ir laiką. Tą pačią dieną, t. y. 2015 m. vasario 17 d., suinteresuotam asmeniui tapo žinoma ir tai, kad šią dieną byla buvo išnagrinėta iš esmės. Teismo šaukimas suinteresuotam asmeniui nebuvo įteiktas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Panevėžio apygardos teismas 2015 m. kovo 6 d. nutartimi suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymo priimti papildomą sprendimą ir priteisti bylinėjimosi išlaidas netenkino.
Teismas nurodė, kad prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateiktas jau po to, kai Lietuvos apeliacinis teismas 2015 m. sausio 15 d. priėmė galutinę ir neskundžiamą nutartį dėl UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymo dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo. Nei prašymą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, nei atskirąjį skundą nagrinėjant apeliacinės instancijos teisme suinteresuotas asmuo neteikė prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo ir neteikė duomenų apie bylinėjimosi išlaidų dydį. CPK 98 straipsnio 1 dalis nustato, kad bylinėjimosi išlaidos negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos. Pagal CPK 277 straipsnį papildomas sprendimas gali būti priimtas, jeigu kuris nors reikalavimas, dėl kurio šalys pateikė įrodymus ir davė paaiškinimus, sprendime yra neišspręstas. Pasak teismo, UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų, sprendžiant laikinųjų apsaugos priemonių klausimą, iš viso nespręstas, todėl papildomas sprendimas negalimas.
III. Atskirojo skundo argumentai
Apeliantas UAB „Šilutės vėjo projektai“ prašo panaikinti Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės – priimti papildomą nutartį, priteisiant suinteresuoto asmens UAB „Šilutės vėjo projektai“ naudai 2 722,50 Eur bylinėjimosi išlaidų. Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:
1. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaigą siejo su Lietuvos apeliacinio teismo nutarties priėmimu. Lietuvos apeliacinis teismas bylos iš esmės neišnagrinėjo, o patikrino nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo teisėtumą ir pagrįstumą. Teismų praktikoje įprasta, kuomet apeliacinės instancijos teismas, apeliacine tvarka spręsdamas klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių, bylinėjimosi išlaidų klausimo apskritai nesprendžia. Suinteresuotas asmuo pagrįstai tikėjosi prisiteisti bylinėjimosi išlaidas, pateikdamas šias išlaidas pagrindžiančius įrodymus pirmosios instancijos teismui iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
2. EPP buvo nurodyti teismo posėdžiai šioje civilinėje byloje 2015 m. vasario 17 d. ir 2015 m. vasario 18 d. 9:00 val. Paminėtos teismo posėdžio datos EPP buvo nurodytos tik 2015 m. vasario 17 d., todėl tik šią dieną suinteresuotam asmeniui tapo žinoma apie nagrinėjamos bylos pirmosios instancijos teisme posėdžio datą. Apeliantas nedelsdamas, t. y. tą pačią dieną, pateikė prašymą pirmosios instancijos teismui dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo. 2015 m. vasario 17 d. apeliantui tapo žinoma ir tai, kad šią dieną byla buvo išnagrinėta iš esmės, nors teismo posėdis buvo numatytas ir 2015 m. vasario 18 d. Apeliantas negalėjo numatyti, kad byla bus išnagrinėta ne 2015 m. vasario 18 d., kaip pagrįstai tikėjosi, o 2015 m. vasario 17 d., nes teismo šaukimo negavo.
3. Prašomų priteisti bylinėjimosi išlaidų dydis, atsižvelgiant į bylos apimtį, klausimo dėl laikinųjų apsaugos priemonių sudėtingumą, yra pagrįstas ir teisingas. Tai paaiškinama tuo, kad byloje buvo sprendžiamas nestandartinis ir teismų praktikoje iki šiol nenagrinėtas klausimas, ar turto areštas pakeičia nekilnojamojo turto nuomos sutartį, kuri buvo sudaryta iki arešto pritaikymo ir kuria buvo numatyta galimybė subnuomoti ir užstatyti žemės sklypą. Klausimo sudėtingumą patvirtina ir tai, kad šioje civilinėje byloje tuo pačiu klausimu pirmosios ir apeliacinės instancijos teismai priėmė skirtingus procesinius sprendimus.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas netenkintinas.
Apeliacijos objektą sudaro teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti papildomą sprendimą ir priteisti suinteresuotam asmeniui bylinėjimosi išlaidas, teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas. Šį klausimą apeliacinės instancijos teismas sprendžia vadovaudamasis atskirojo skundo faktiniu ir teisiniu pagrindais bei patikrina, ar nėra absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų (CPK 320, 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nagrinėjamoje byloje nenustatyta.
Pagal CPK 98 straipsnio 1 dalį, išlaidos už advokato teisinę pagalbą negali būti priteisiamos, jeigu prašymas dėl jų priteisimo ir išlaidų dydį patvirtinantys įrodymai nepateikti iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos.
Nagrinėjamu atveju sprendžiamas klausimas, ar apeliantas laiku pateikė teismui prašymą priteisti jo patirtas išlaidas už advokato suteiktas teisines paslaugas. Iš bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. vasario 17 d. teismo posėdyje baigė bylą nagrinėti iš esmės ir protokoline nutartimi atidėjo sprendimo priėmimą ir paskelbimą 2015 m. kovo 6 d., 14.00 val. Pagal LITEKO duomenis, apelianto prašymas dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo per EPP pateiktas 2015 m. vasario 17 d. 23.55 val., teisme užregistruotas kaip gautas dokumentas kitą dieną, t. y. 2015 m. vasario 18 d. Apeliantas neginčija tos aplinkybės, kad prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikė jau po bylos išnagrinėjimo iš esmės (tai nurodo pačiame prašyme). Apelianto argumentas, kad jis tik 2015 m. vasario 17 d. iš EPP sužinojo apie tą dieną paskirtą teismo posėdį, nes negavo teismo šaukimo, yra nepagrįstas. Pirmiausia pažymėtina, kad apeliantas nėra byloje dalyvaujantis asmuo, nes jis turi suinteresuotumą ne bylos baigtimi (CPK 37 str.), o tik laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu (CPK 148 str. 1 d.), todėl teismo šaukimas į teismo posėdį jam ir neturėjo būti siunčiamas (CPK 133 str.). Antra, apeliantas, būdamas suinteresuotas jo prašymo dėl šioje byloje pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimo išnagrinėjimu ir dėl to patirtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimu, turėjo procesinę pareigą domėtis bylos eiga. Turėdamas prieigą per EPP prie šios bylos, apeliantas galėjo ir turėjo žinoti, kad pirmosios instancijos teismas 2015 m. sausio 7 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir bylą paskyrė nagrinėti teismo posėdyje žodinio proceso tvarka 2015 m. vasario 17–18 d. 9 val. Apelianto teiginys, kad jis tikėjosi, jog byla bus išnagrinėta 2015 m. vasario 18 d., prieštarauja kitam apelianto teiginiui, kad jis apie paskirtas teismo posėdžio datas ir bylos išnagrinėjimą sužinojo tik 2015 m. vasario 17 d. Esant nustatytoms aplinkybėms, konstatuotina, kad apeliantas iki bylos išnagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui nepateikė prašymo priteisti išlaidas už advokato teisinę pagalbą ir šių išlaidų dydį patvirtinančių įrodymų, todėl teismas pagrįstai atsisakė priteisti šias išlaidas apelianto naudai.
Sutiktina su atskirojo skundo argumentu, kad prašymo dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo pateikimas po Lietuvos apeliacinio teismo 2015 m. sausio 15 d. nutarties priėmimo nesudaro pagrindo atmesti šį prašymą, kadangi CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino pabaiga siejama su bylos išnagrinėjimu iš esmės. Tačiau vien dėl šio netinkamo pirmosios instancijos teismo nutarties motyvo naikinti iš esmės teisingą procesinį sprendimą nėra pagrindo. Kita vertus, apelianto suinteresuotumas šioje byloje, kaip minėta, yra susijęs tik su laikinųjų apsaugos priemonių pakeitimu. Apeliacinės instancijos teismas šį klausimą išsprendžia galutinai (CPK 151 str. 2 d.). Taigi prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo apeliantas galėjo pateikti ir apeliacinės instancijos teismui iki atskirojo skundo dėl Panevėžio apygardos teismo 2014 m. spalio 29 d. nutarties išnagrinėjimo, t. y. iki 2015 m. sausio 15 d. Juolab, kad iš apelianto pateiktų duomenų matyti, jog sąskaita už advokatų teisines paslaugas buvo apmokėta dar 2014 m. gruodžio 29 d. Šiuo atveju dėl paties apelianto procesinės pareigos pasidomėti bylos eiga netinkamo vykdymo bei delsimo pateikti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo kartu su šias išlaidas patvirtinančiais įrodymais negali būti pateisinamas CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino tokiam prašymui pateikti pažeidimas.
Pažymėtina ir tai, kad prašymą priteisti bylinėjimosi išlaidas apeliantas pateikė pirmosios instancijos teismui po bylos išnagrinėjimo iš esmės, tačiau dar iki teismo sprendimo priėmimo. Ankstesniuose procesiniuose dokumentuose tokio prašymo nėra ir jokių šias išlaidas patvirtinančių įrodymų apeliantas neteikė. Todėl pirmosios instancijos teismas teisingai nurodė, kad papildomo sprendimo priėmimas šiuo atveju negalimas (CPK 277 str. 1 d. 3 p.).
Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl skundas atmetamas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).
Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Panevėžio apygardos teismo 2015 m. kovo 6 d. nutartį palikti nepakeistą.