Šiaulių apygardos teismo nutartis

Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Muchtarovienė teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovo V. M. atskirąjį skundą dėl Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-8597-776/2016 pagal ieškovo V. M. ieškinį atsakovui A. P. dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai

4.1. Teismo nustatytas 10 dienų terminas pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus yra per trumas. Ieškovas atlieka laisvės atėmimo bausmę, todėl per teismo nurodytą terminą nėra galimybės surinkti ir pateikti teismo prašomus dokumentus. Taip pat dėl skundžiamoje nutartyje nurodytų trūkumų, apeliantas nurodo, kad jis neturi galimybės nurodyti atsakovo tikslios gyvenamosios vietos. Prašo įpareigoti pirmosios instancijos teismą nurodyti ieškovui, kokią dalį žyminio mokesčio jis turi sumokėti. Apeliantas nurodo, kad pirmosios instancijos teismui yra pateikęs du ieškinio egzempliorius, todėl neaišku, kodėl teismas jį įpareigojo pateikti dar dokumentų kopijų.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas netenkintinas.

5. Byloje sprendžiamas pirmosios instancijos teismo nutarties, kuria ieškovui V. M. nustatytas 10 dienų terminas nuo nutarties kopijos įteikimo dienos ieškinio trūkumams pašalinti, teisėtumo ir pagrįstumo klausimas.

6. CPK 5 straipsnyje įtvirtintas konstitucinis teisminės gynybos prieinamumo principas, kuris suteikia galimybę kiekvienam suinteresuotam asmeniui įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Ši asmens teisė nėra absoliuti ir negali būti aiškinama kaip asmens galimybė kreiptis į teismą bet kokiu būdu. Kaip ir bet kuri kita subjektinė teisė, teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos realizuojama tam tikra CPK nustatyta tvarka, laikantis įstatyme numatytų procesinių formos ir turinio reikalavimų (CPK 111 straipsnis), kuri yra privaloma kiekvienam besikreipiančiam į teismą asmeniui.

7. Civilinės bylos teismingumas konkrečiam teismui yra tinkamos teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlyga. Vadovaujantis CPK 29 straipsnyje įtvirtinta bendrąja teismingumo taisykle, ieškinys pareiškiamas teismui pagal atsakovo gyvenamąją vietą; juridiniam asmeniui ieškinys pareiškiamas pagal juridinio asmens buveinę, nurodytą juridinių asmenų registre; tais atvejais, kai atsakovas yra valstybė ar savivaldybė, ieškinys pareiškiamas pagal valstybei ar savivaldybei atstovaujančios institucijos buveinę.

8. Pažymėtina, kad pagal CK 2.12 straipsnio 1 dalies bei Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 3 straipsnio nuostatas fizinio asmens nuolatine gyvenamąja vieta laikytina vieta, kurioje jis nuolat arba daugiausiai gyvena ir su kuria jis yra labiausiai susijęs. Nustatant asmens gyvenamąją vietą, atsižvelgiama į asmens faktinio gyvenimo toje vietoje trukmę ir tęstinumą, duomenis apie asmens gyvenamąją vietą viešuose registruose. Asmens įpareigojimas atlikti laikiną viešą prievolę nepakeičia jo nuolatinės gyvenamosios vietos (CK 2.12 straipsnio 3 dalis). Tokia pati nuostata suformuluota ir Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 5 punkte, kuriame nurodyta, kad asmenys, atliekantys laisvės atėmimo bausmę, laikomi kardomojo kalinimo vietose, nelaikomi pakeitusiais deklaruotą gyvenamąją vietą. Atsižvelgiant į tai, vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą nurodyti savo bei atsakovo gyvenamąsias vietas, buvusias iki laisvės atėmimo bausmių atlikimo.

9. CPK 113 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismui pateikiama tiek procesinių dokumentų kopijų, kad po vieną tektų priešingai šaliai. Procesinių dokumentų priedų pateikiamas toks pat skaičius kaip ir procesinių dokumentų, išskyrus atvejus, kai procesinio dokumento priedai pateikiami elektroninių ryšių priemonėmis ir kai dėl didelės apimties teismas leidžia nepateikti priedų dalyvaujantiems byloje asmenims (CPK 113 straipsnio 2 dalis). Ieškovas pateikė 2 ieškinio egzempliorius, bet ieškinio priedą – 2016-08-01 Šiaulių tardymo izoliatoriaus kriminalinės žvalgos skyriaus nutarimo atsisakyti pridėti ikiteisminį tyrimą kopiją, pateikė tik vieną, nepateikė ieškinio priedo egzemplioriaus, skirto atsakovui. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pirmosios instancijos teismas pagrįstai ieškovą įpareigojo pateikti antrą ieškinio priedo egzempliorių.

10. Nagrinėjamu atveju ieškovas pateikė teismui prašymą atleisti nuo žyminio mokesčio mokėjimo, kadangi ieškovas yra nuteistasis, atlieka laisvės atėmimo bausmę ir yra visiškai išlaikomas valstybės. Įstatymas numato galimybę teismui, atsižvelgiant į asmens turtinę padėtį, iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo. Prašymas iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo turi būti motyvuotas, prie prašymo turi būti pridėti įrodymai, patvirtinantys prašymo pagrįstumą (CPK 83 straipsnio 3 dalis). Sprendžiant atleidimo nuo žyminio mokesčio mokėjimo klausimą turi būti įvertinama turtinė prašančiojo asmens padėtis. Teismas asmens turtinę padėtį turi įvertinti analizuodamas pateiktų įrodymų visumą. Šio instituto tikslas – atleidimas nuo prievolės sumokėti žyminį mokestį, jei asmuo dėl turtinės padėties neturi galimybės sumokėti žyminį mokestį. Pareiga pateikti įrodymus, patvirtinančius tokio prašymo pagrįstumą, t. y. būtinybę atliesti nuo žyminio mokesčio dalies mokėjimo, tenka to prašančiam asmeniui (CPK 178 straipsnis). Pažymėtina, kad asmens turtinę padėtį gali pagrįsti tokie duomenys: duomenys iš VĮ „Registrų centras“ apie nekilnojamąjį turtą; iš VĮ „Regitra“ apie transporto priemones; duomenis apie gaunamas pajamas, socialines išmokas ir pan.; duomenys apie piniginių lėšų kredito įstaigų/ kalinimo įstaigų sąskaitose buvimą/nebuvimą. Nagrinėjamu atveju ieškovas nepateikė jokių minėtų duomenų, todėl vertintina, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti įrodymus apie jo turtinę padėtį. Kadangi įstatymas numato tik galimybę iš dalies atleisti asmenį nuo žyminio mokesčio mokėjimo (CPK 83 straipsnio 3 dalis), todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai įpareigojo ieškovą pateikti teismui įrodymus, patvirtinančius dalies šioje byloje mokėtino žyminio mokesčio sumokėjimą. Pažymėtina, jog įstatymas nenumato, kokią dalį žyminio mokesčio turi sumokėti ieškovas, todėl teismas, tik įvertinęs dokumentus apie ieškovo turtinę padėtį, gali nuspręsti, kokio dydžio žyminį mokestį turi sumokėti ieškovas.

11. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su apelianto argumentais, kad jo galimybės gauti tam tikrus dokumentus yra apribotos, kadangi jis atlieka laisvės atėmimo bausmę. Todėl pažymėtina, jog ieškovas, nespėjęs gauti tam tikrų dokumentų per teismo nustatytą terminą, turi teisę teismo prašyti pratęsti trūkumų šalinimo terminą. Taip pat pažymėtina, jog CPK 51 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmenys gali vesti savo bylas teisme patys arba per atstovus. Teismas informuoja ieškovą, jog jis turi teisę byloje naudotis profesionalaus teisininko pagalba. Tuo pačiu pažymėtina, kad tuo atveju, jei ieškovas atitinka reikalavimus, keliamus siekiant gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą, jis turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą (CPK 99 str. 1 d).

12. Apeliacinės instancijos teismas daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas 2016 rugpjūčio 22 d. nutartį, tinkamai taikė civilinio proceso normas, o atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Šiaulių apylinkės teismo 2016 m. rugpjūčio 22 d., kuri yra teisėta ir pagrįsta (337 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Atsižvelgiant į tai, kad Šiaulių apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatytas terminas ieškovui pašalinti nutartyje nurodytus trūkumus, yra pasibaigęs, apeliacinės instancijos teismas pratęsia Šiaulių apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatytą terminą iki 2016 m. spalio 31 d. pašalinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodytus trūkumus.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, apeliacinės instancijos teismas

nutaria:

Šiaulių apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 22 d. nutartį palikti nepakeistą.

Pratęsti Šiaulių apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 22 d. nutartimi nustatytą terminą iki 2016 m. spalio 31 d. pašalinti Šiaulių apylinkės teismo 2016 rugpjūčio 22 d. nutartyje nurodytus trūkumus.