- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-05-30
- Bylos Nr.
- 2YT-12557-359/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-20-3-00385-2022-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Gintautas Kaulakis
- Pareiškėjas
- F. Š.
- Suinteresuotas asmuo
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus
- Kategorijos
- 3.2.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 3.4.5.2pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant suinteresuotiems asmenims – Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovui,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos F. Š. pareiškimą suinteresuotiems asmenims Nacionalinei žemės tarnybai prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus, dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja F. Š. kreipėsi į teismą su pareiškimu, prašydama palikimo priėmimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji priėmė palikimą po savo sutuoktinio A. Š. , mirusio (duomenys neskelbtini), mirties.
Pareiškime ir teismo posėdžio metu F. Š. nurodė, kad ji gyveno santuokoje su A. Š.. Santuokoje vaikų neturėjo. Pareiškėjos sutuoktinis mirė (duomenys neskelbtini). Sutuoktinis testamentų sudaręs nebuvo, todėl po jo mirties liko įstatyminis įpėdinis – pareiškėja. Kitų įpėdinių nėra. Kitų testamentinių įpėdinių nėra. Sutuoktinis iki mirties gyveno ir buvo deklaravęs gyvenamąją vietą – (duomenys neskelbtini). Pareiškėja, manydama, kad visas turtas po vyro mirties priklauso jai, nesikreipė į notarą ir paveldėjimo bylos neužvedė. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ajame notaro biure paveldėjimo byla, po A. Š. mirties pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas niekam neišduotas. Po A. Š. mirties liko nepaveldėtas turtas – (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), į kurį buvo atstatytos nuosavybės teisės A. Š.. Šis turtas nėra įkeistas, neareštuotas, nėra teisminio ginčo objektas, įsiskolinimų nėra. Turtas įregistruotas A. Š. vardu. Po sutuoktinio mirties pareiškėja toliau rūpinasi šiuo turtu, prižiūri, sklype augina daržoves, šienauja, iki šiol moka mokesčius. Likusi namuose, po vyro mirties perėmė ir kitus jo asmeninius daiktus, tapo tikra ir pilnaverte vyro daiktų savininkė ir valdytoja. Pareiškėja mano, kad juridinę reikšmę turintis faktas turi būti nustatytas plikimo priėmimo tikslu.
Atsiliepimas
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyrius pateikė atsiliepimą į pareiškimą, kuriame nurodė, kad dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo neprieštaraus, teismui nustačius, kad į bylą pateikta pakankamai tokio fakto nustatymui reikalingų įrodymų ir jei tokio fakto nustatymas nepažeis trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų. Teismo posėdžio metu Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Kaišiadorių skyriaus atstovas nedalyvavo, teismo šaukimas tarnybai įteiktas tinkamai.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
pareiškimas tenkintinas.
Teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 straipsnis).
Paveldėjimo teisės normos nustato fizinio asmens turtinių teisių ir pareigų, taip pat kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimą mirusio asmens teisių perėmėjams – įpėdiniams. Palikimas atsiranda palikėjui mirus arba paskelbus jį mirusiu, ir palikimo atsiradimo laiku laikomas palikėjo mirties momentas (CK 5.3 straipsnio 1 dalis). Tam, kad įpėdinis įgytų palikimą, jis turi jį priimti (CK 5.50 straipsnio 1 dalis).
Palikimo priėmimas savo esme yra vienašalis įpėdinio sudaromas sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią sukurti tam tikras teisines pasekmes – perimti palikėjo civilines teises ir pareigas (CK 1.64 straipsnis). Įstatyme nustatyta, kad palikimui priimti įpėdinis, išreikšdamas savo valią, turi atlikti tam tikrus aktyvius veiksmus. Pagal nurodytą teisės normą įpėdinis savo valią turi išreikšti per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos ir tai gali padaryti dviem būdais: arba paduoti palikimo atsiradimo vietos notarų biurui pareiškimą apie palikimo priėmimą, arba pradėti faktiškai valdyti paveldimą turtą (CK 5.50 straipsnis). Įpėdinis, priėmęs palikimą faktiniu valdymu, norėdamas remtis nuosavybės teise į paveldėtą turtą prieš trečiuosius asmenis, turi įregistruoti šią nuosavybės teisę viešajame registre (CK 1.75 straipsnis). Kad galėtų tai padaryti, įpėdinis turi kreiptis į teismą dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo ir įrodyti, jog jis per įstatymo nustatytą terminą pradėjo faktiškai valdyti paveldimą turtą ir tokiu būdu priėmė palikimą.
Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad pareiškėja F. Š. yra A. Š. sutuoktinė (santuokos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), b.l. 7). Pareiškėjos sutuoktinis A. Š. mirė (duomenys neskelbtini) (mirties liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini), b. l. 6). Iš 2015 m. balandžio 23 d. Valstybės įmonės Registrų centras duomenų bazės išrašų (b. l. 4) matyti, kad pareiškėjos vyro A. Š. vardu yra registruotas turtas: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini). Iš pateikto 2022 m. balandžio 24 d. Kaišiadorių rajono savivaldybės 3-ojo notarų biuro rašto dėl paveldėjimo bylos, matyti, kad po A. Š. mirties paveldėjimo byla pradėta nebuvo ir paveldėjimo teisės liudijimas neišduotas (b. l. 5).
Taigi byloje nustatyta, kad po A. Š. mirties yra likęs turtas: (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypas, (duomenys neskelbtini) Pareiškėja nurodo, kad šis turtas gražintas sutuoktiniui esant santuokoje, daugiau jokių įpėdinių nėra.
Taigi, po pareiškėjos sutuoktinio A. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties atsirado palikimas ir paveldėjimo pagal įstatymą teisiniai santykiai, nes palikėjas testamento nepaliko. Vadovaujantis CK 5.11 straipsniu 1 dalimi ir 5.13 straipsniu, paveldint pagal įstatymą, pirmos eilės įpėdiniai yra palikėjo sutuoktinė. Pareiškėja ir mirusysis vaikų neturėjo. Po mirties pareiškėja, jos pačios paaiškinimais bei byloje esančiais duomenimis ir byloje pateiktais dokumentais, tvarkė sutuoktinio paliktą turtą: tvarkė žemės sklypą, perėmė namų apyvokos daiktus bei priėmė visus mirusiojo asmeninius bei buities daiktus, mokėjo ir moka mokesčius.
Lietuvos Respublikos CK 5.51 straipsnyje nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu (valdo, naudoja ir juo disponuoja, prižiūri, moka mokesčius, kreipėsi į teismą išreikšdamas valią priimti palikimą).
Iš byloje pateikto rašytinio pareiškėjos pareiškimo teismui bei teismo posėdžio metu duotų pareiškėjos paaiškinimų nustatyta, kad po A. Š. (mirusio (duomenys neskelbtini)) mirties jo sutuoktinė F. Š. – iš karto priėmė palikimą aktyviais veiksmais – faktiškai naudojosi palikėjo turtu ir elgėsi su juo kaip savininkė: prižiūrėjo ir rūpinosi likusiu žemės sklypu, jame dirbo, augino daržoves, moka mokesčius, naudojasi buities daiktais, namų apyvokos daiktais, ir kt.
Įvertinus visus byloje esančius irodymus bei paveldėjimą reglamentuojančias teisės normas, darytina išvada, jog F. Š. po savo sutuoktinio A. Š. mirties (duomenys neskelbtini) per įstatymo nustatytą terminą (tris mėnesius) priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą. Ginčo dėl palikimo priėmimo fakto byloje nėra.
Kadangi palikimo neleidžiama priimti dalinai, su sąlyga ar išlygomis, o įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, kai jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, todėl pareiškimas tenkintinas, paveldėjimo tikslu nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas (CK 5.50 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 448 straipsnio 1 dalis).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 265-270 straipsniais ir 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
pareiškėjos F. Š. pareiškimą tenkinti.
Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja F. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė po A. Š., a. k. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą.
Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytas paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti.
Šis sprendimas per 30 dienų gali būti apskųstas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kaišiadorių rūmus.