Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant atsakovei A. Š., atsakovės bankroto administratoriaus UAB „Bankroteka“ įgaliotam atstovui Arvydui Batučiui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvraka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovams R. S., A. Š. dėl turtinės žalos atlyginimo, trečiasis asmuo O. V..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ pateikė ieškinį priteisti iš R. S., o nesant jo uždarbio ir pajamų, kurių pakaktų žalai atlyginti, iki R. S. pilnametystės iš A. Š. 1023,18 Eur žalos atlyginimo bei 5 proc. dydžio metines palūkanas.

Atsakovė A. Š. bei jos bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo teismo posėdžio metu ieškinį pripažino. Nurodė, kad atsakovas R. S. yra A. Š. sūnus, atsakovui apie bylą yra žinoma ir jie pripažįsta ieškinio reikalavimus. Bankroto administratoriaus įgaliotas asmuo nesutiko su ieškovės įtraukimu į atsakovės kreditorių sąrašą, nes reikalavimas atsirado po bankroto bylos iškėlimo.

Ieškovės atstovė ir atsakovas R. S. į teismo posėdį neatvyko, apie posėdį informuoti tinkamai, todėl byla nagrinėta jiems nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas.

Remiantis byloje esančiais įrodymais, nustatyta, kad 2016-09-26 (duomenys neskelbtini), O. V. vairuojama transporto priemonė „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) susidūrė su staiga į važiuojamąją kelio dalį iš tarp stovinčių transporto priemonių įvažiavusiu dviratininku R. S.. Eismo įvykio metu buvo apgadinta transporto priemonė „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini)

Įvykio metu automobilis „Hyundai Tucson“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) buvo apdraustas Transporto priemonių draudimu (Kasko). Vadovaujantis draudimo sutartimi, įvykis pripažintas draudžiamuoju.

Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad dėl 2016-09-26 eismo įvykio kilimo yra atsakingas R. S., tačiau byla buvo nutraukta, o šis asmuo nebuvo patrauktas atsakomybėn, nes jis nebuvo sulaukęs amžiaus, nuo kurio taikoma administracinė atsakomybė.

Atsakovas savo kaltę pripažino, jo įstatyminė atstovė teismo posėdžio metu tai patvirtino ir sutiko su ieškinio reikalavimais.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - CK) 6.263 straipsnyje nurodyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.1015 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Pagal LR CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo ir už žalą atsakingo asmens santykius. Tai reiškia, kad žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias teisės normas. Pažymėtina, jog turtinei žalai atlyginti yra būtinos visos civilinės atsakomybės sąlygos. Bendrosios civilinės atsakomybės sąlygos yra neteisėta veika, atsiradusi žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtos veikos ir atsiradusios žalos ir kaltė. Turtinės žalos padarymo faktą ir dydį turi įrodyti ieškovas (CPK 178 straipsnis).

Ieškovės teigimu dėl atsakovo veiksmų (KET pažeidimo) trečiasis asmuo patyrė turtinę žalą, kurią atlygino ieškovė. Ieškovas turtinę žalą kildina iš to, kad atsakovas pažeisdamas KET sukėlė eismo įvykį, kurio metu apgadino transporto priemonę. Administracinio teisės pažeidimo byloje buvo nustatyta, kad dėl 2016-09-26 eismo įvykio kilimo yra atsakingas R. S.. Nei atsakovas nei jo įstatyminė atstovė šių faktinių aplinkybių neginčijo. Nustačius atsakovo R. S. kaltus veiksmus dėl eismo įvykio, kurio metu buvo sugadintas trečiojo asmens automobilis, yra pagrindas iš jo ieškovei priteisti 1023,18 Eur turtinę žalą, kurios dydžio atsakovas taip pat neginčijo.

CK 6.263 staripsnyje nustatyta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. Žalą, padarytą asmeniui, turtui, o įstatymų numatytais atvejais – ir neturtinę žalą privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Įstatymų numatytais atvejais asmuo privalo atlyginti dėl kito asmens veiksmų atsiradusią žalą arba savo valdomų daiktų padarytą žalą. Nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų už savo padarytą žalą atsako bendrais pagrindais (CK 6.276 straipsnio 1 dalis). Šie asmenys turi dalinį veiksnumą (CK 2.8 straipsnis). Tais atvejais, kai nepilnametis nuo keturiolikos iki aštuoniolikos metų neturi turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, atitinkamą žalos dalį turi atlyginti jo tėvai ar rūpintojas, jeigu neįrodo, kad žala atsirado ne dėl jų kaltės (CK 6.276 straipsnio 2 dalis). Taigi pagal šią įstatymo normą tėvai atsako subsidiariai, šiuo atveju atsakomybė ribojama padariusio asmens pilnametystės, įgyto turto ar uždarbio iki sukankant pilnametystei (CK 6.276 straipsnio 3 dalis).

Dėl kreditorinio reikalavimo

Iš bylos medžiagos matyti, kad Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose civilinėje byloje Nr. e2FB-226-965/2017 M. Š. ir A. Š. yra iškelta fizinio asmens bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirta UAB „Bankroteka“, 2017-03-24 teismo nutartimi patvirtintas mokumo atkūrimo planas. Fizinių asmenų bankroto įstatymo (toliau – FABĮ) 23 str. 1 d. nurodyta, kad teisme iškėlus fizinio asmens bankroto bylą, kreditoriai turi teisę per teismo nustatytą laikotarpį pareikšti bankroto administratoriui savo reikalavimus, atsiradusius iki fizinio asmens bankroto bylos iškėlimo dienos. Nagrinėjamu atveju ieškovės reikalavimas atsakovei A. Š. atsirado jau po bankroto bylos iškėlimo, tačiau ši aplinkybė negali būti pagrindas atsisakyti traukti kreditorių į kreditorių sąrašą ir netvirtinti jo reikalavimo. Atkreiptinas dėmesys, kad FABĮ 23 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad su fizinio asmens bankroto procesu susiję kreditorių sąrašo ir jų reikalavimų patikslinimai (nesumokėti mokesčiai, skola atleistiems darbuotojams, išlaikomiems asmenims ir kiti) tvirtinami teismo nutartimi, iki teismas priima nutartį nutraukti ar sprendimą baigti fizinio asmens bankroto bylą. Minėtoje teisės normoje nėra baigtinio kreditorinių reikalavimų atsiradimo pagrindų sąrašo, bankroto administratorius pačios žalos ir jos dydžio neginčija, todėl ieškovės reikalavimas tenkintinas – kreditorių ir jų finansinių reikalavimų sąrašas tikslintinas ir AB „Lietuvos draudimas“ įtrauktinas į A. Š. kreditorių sąrašą su 1023,18 Eur kreditoriniu reikalavimu.

Dėl procesinių palūkanų

Remiantis CK 6.37 straipsnio 2 dalimi, ieškovas prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas pagal prievolę nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Ši norma numato vadinamąsias procesines palūkanas, kurios atlieka kompensavimo funkciją, ši norma reikšminga ir esant nesutartinėms prievolėms, pastarųjų įstatyminių palūkanų paskirtis – skatinti priešingą šalį kuo greičiau įvykdyti prievolę, dar iki ieškovui kreipiantis į teismą ir taip išvengti prievolės mokėti šias palūkanas. Tuo atveju, jei teismo procesas jau prasidėjo, proceso šalis turi būti suinteresuota jo nevilkinti, o teismui patenkinus piniginius reikalavimus – kuo greičiau sumokėti. Šios procesinės palūkanos tampa skolininko vykdytinos prievolės dalimi ir turi būti skaičiuojamos visais atvejais, kai pareikštas reikalavimas jas priteisti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2007 m. rugsėjo 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-342/2007). Remiantis šia teisės norma, ieškovui iš atsakovo priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnis, CK 6.210 straipsnio 1 dalis).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Bylinėjimosi išlaidas sudaro žyminis mokestis ir išlaidos, susijusios su bylos nagrinėjimu (CPK 79 straipsnis). Ieškovas nuo žyminio mokesčio atleistas (CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Ieškovė pateikė įrodymus apie byloje patirtas 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidas dėl advokato teisinės pagalbos. Teismui ieškovės ieškinį patenkinus, iš atsakovo R. S. ieškovei priteistina 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų dėl advokato teisinės pagalbos (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 93 straipsnis, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovo R. S., o šiam neturint turto ar uždarbio, kurio pakaktų jo padarytai žalai atlyginti, subsidiariai iš atsakovės A. Š. 1023,18 Eur turtinės žalos ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai. Išaiškinti, kad ši atsakovės A. Š. pareiga pasibaigia, kai R. S. sulaukia pilnametystės, taip pat, jei prieš pilnametystę įgyja turto arba uždarbį, kurio pakanka priteistai sumai išieškoti.

Įtraukti AB „Lietuvos draudimas“ į bankrutuojančios A. Š. kreditorių sąrašą ir patvirtinti jo 1023,18 Eur dydžio kreditorinį reikalavimą.

Priteisti iš atsakovo R. S. 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 1023,18 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2019-02-14, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo bei 70,08 Eur bylinėjimosi išlaidų ieškovės AB „Lietuvos draudimas“ naudai.

Sprendimas per 30 dienų nuo šio sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.