Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2011-12-15 · Byla Nr. N-575-2703-11

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-12-15
Bylos Nr.
N-575-2703-11
Teisminio proceso Nr.
4-03-3-05910-2010-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Romanas Klišauskas, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. N575-2703/2011Teisminio proceso Nr. 4-03-3-05910-2010-8Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. gruodžio 15 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Romano Klišausko ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimo A. Š. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos (toliau – ir Institucija) įgaliotas pareigūnas 2010 m. spalio 25 d. A. Š. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2010 m. spalio 25 d., apie 22.35 val., Vilniuje, (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Audi 80 Avant, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 0,52 promilių ± 5 % girtumas). Tokiais veiksmais A. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau – ir KET) 14 punkto reikalavimus, už tai atsakomybė numatyta Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 126 straipsnio 1 dalyje.

Žemesnės instancijos teismas

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismas 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimu administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo nutraukė nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Teismas pažymėjo, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo į medicinos įstaigą, kur buvo paimtas jo kraujas, nuvyko praėjus mažiau nei valandai nuo pirminio blaivumo patikrinimo alkotesteriu. Atkreipė dėmesį, jog administracinio teisės pažeidimo protokolas buvo surašomas Vilniuje, (duomenys neskelbtini), o Vilniaus priklausomybės ligų centro apsvaigimo nustatymo kabinetas yra Vilniuje, Gerosios Vilties gatvėje, be to, asmens blaivumo patikrinimas alkotesteriu buvo atliktas 22.42 val., o nuo transporto priemonių vairavimo asmuo nušalintas 23.13 val. Atsižvelgęs į tai, konstatavo, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo per įmanomai trumpą laiką nuvyko į medicinos įstaigą pasitikrinti blaivumą, todėl nėra pagrindo nesiremti jo pateiktų medicininių dokumentų išvadomis, kad A. Š. vartojo alkoholį, bet jo koncentracija kraujyje neviršijo leistinos normos. Įvertinęs minėtas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog įvykio metu administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo laipsnis taip pat neviršijo leistinos normos.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu Institucija prašo panaikinti Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą ir grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Mano, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą, kadangi neišsamiai ir neobjektyviai ištyrė visas bylai reikšmingas aplinkybes. Pažymi, jog teismas turėjo įvertinti, ar medicininėje išvadoje užfiksuotas toks administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo laipsnis, koks jis buvo įvykio metu. Teigia, kad nagrinėjamu atveju, siekiant pašalinti byloje esančias abejones, turėjo būti paskirta ekspertizė. Taip pat nurodo, jog nagrinėjant A. Š. administracinio teisės pažeidimo bylą nebuvo apklaustas administracinio teisės pažeidimo protokolą surašęs Institucijos pareigūnas.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

II.

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Nagrinėjamu atveju A. Š. administracinėn atsakomybėn buvo patrauktas už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą. ATPK 126 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo 1 000 Lt iki 1 500 Lt su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu nuo 1 metų iki 1 metų 6 mėnesių.

Apeliaciniame skunde iš esmės keliamas pirmosios instancijos teismo nutarimo pagrįstumo klausimas. Institucija teigia, kad teismas nepagrįstai nutraukė administracinio teisės pažeidimo bylą A. Š. atžvilgiu dėl ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymo.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš paminėtų teisės nuostatų seka, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

Apeliacinės instancijos teismas, patikrinęs bylą įrodymų vertinimo aspektu, nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad įvykio metu A. Š. automobilį vairavo būdamas blaivus. Pažymėtina, jog iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2010 m. spalio 25 d., 22.44 val., alkoholio matavimo prietaisu administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui buvo nustatytas 0,52 promilių neblaivumas, tačiau vairuotojas su tokiais alkotesterio parodymais nesutiko (b. l. 5). Kaip matyti iš byloje esančio Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti akto Nr. 1868 (b. l. 16) ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5498/10(01) (b. l. 15), 23.40 val., t. y. praėjus beveik valandai nuo pirminio asmens blaivumo patikrinimo alkotesteriu, atlikus pakartotinį asmens blaivumo patikrinimą alkotesteriu, A. Š. buvo nustatytas 0,33 promilių girtumas (b. l. 16), o 2010 m. spalio 25 d. 23.40 val. paimtame A. Š. kraujo mėginyje taip pat rasta 0,33 promilės etilo alkoholio (b. l. 15). Įvertinusi byloje surinktus įrodymus, teisėjų kolegija konstatuoja, kad jie yra prieštaringi, todėl jų pagrindu negalima vienareikšmiškai teigti, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo įvykio metu automobilį vairavo būdamas blaivus ir jo veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio bei sudėties.

Atkreiptinas dėmesys, jog Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pabrėžęs, kad teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Atsižvelgiant į tai, kad skirtingu laiku nustatyti Institucijos pareigūnų tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai skiriasi, nagrinėjamoje administracinėje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas. Tačiau pirmosios instancijos teismas visapusiškai neištyrė visų bylai reikšmingų aplinkybių, o priimdamas skundžiamą nutarimą rėmėsi tik minėtu Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti aktu Nr. 1868 (b. l. 16) bei Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvada Nr. T-A 5498/10(01) (b. l. 15). Tai įvertinus, darytina išvada, kad teismas nesiėmė pakankamai veiksmų, jog kilusios abejonės būtų pašalintos, nors pripažintina, kad tokia galimybė nagrinėjamu atveju yra – pagal ATPK 256 straipsnio 2 dalį viena iš įrodymų rūšių yra eksperto išvada, todėl esant nurodytoms abejonėms, teismas turėjo svarstyti galimybę skirti byloje ekspertą. Teismų praktika patvirtina, kad ekspertizės skyrimas panašiais atvejais gali padėti išsklaidyti visas abejones dėl bylai reikšmingų faktų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. N575-1926/2009).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, konstatuotina, kad pirmosios instancijos teismas nesiėmė būtinų veiksmų byloje esantiems prieštaravimams dėl neblaivumo laipsnio pašalinti ir nesurinko pakankamai įrodymų, kurie leistų padaryti neabejotiną išvadą, kad A. Š. veikoje nėra ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo įvykio ir sudėties, todėl Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimas naikintinas ir byla grąžintina pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos valdybos apeliacinį skundą tenkinti.

Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2010 m. lapkričio 18 d. nutarimą panaikinti ir bylą grąžinti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Antanas AblingisRomanas KlišauskasRičardas Piličiauskas