Kauno apylinkės teismo nutarimas

Kauno apylinkės teismo teisėja Audronė Levinskienė, sekretoriaujant Ramunei Bulavaitei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam G. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo G. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2014-01-20 UAB ,,Kauno vandenys“ raštu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini), gyvenamojo namo savininkas G. S. savavališkai prijungė gyvenamojo namo geriamojo vandens naudojimo įrenginius prie vandens tiekėjo nuosavybės teise valdomos ir naudojamos geriamojo vandens tiekimo infrastruktūros neturint vandens tiekėjo leidimo ir jam nedalyvaujant. Tuo pažeidė Lietuvos Respublikos Aplinkos ministro 2006-12-29 įsakymo Nr. D1-629 ,,Dėl geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo infrastruktūros naudojimo ir priežiūros taisyklių patvirtinimo“ 3 ir 4.1 p. reikalavimus, t.y. padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99 ⁹ str. 2 d.

G. S. kaltu prisipažino visiškai, nuoširdžiai gailisi. Mano, kad savavališkas prisijungimas yra plati sąvoka. Jis teikė seniūnei planus, sodų bendrijos leidimą, projektavimo sąlygas, kurių dalį įvykdė. Pripažįsta, kad neturėjo žemės kasimo ir prijungimo prie tinklų leidimo. 2014-03-04 gavo papildomą leidimą, kuris realiai yra formalumas, kurio trūko tuo metu. Visas kvartalas apie 60-70 namų jungėsi vienu metu prie vandentiekio, projektuotoja pasakė, kad ir jis gali jungtis. Prisijungęs vandens nenaudojo, naudojosi šulinio vandeniu. Paaiškino, kad protokolas yra su trūkumais, t. y. nenurodyta nei pažeidimo laikas, nei konkretūs veiksmai. Be to, galimai yra praleistas ATPK 35 str. nurodytas administracinės nuobaudos skyrimo terminas. Leidimą gauti jis turėjo 2009 metų spalio mėnesį, apie jo prisijungimą žinojo bendrijos pirmininkė, kaimynai, UAB „Kauno vandenys“, tačiau pažeidimas nebuvo fiksuotas. Prašo dėl šio formalaus pažeidimo skirti minimalią baudą arba įspėjimą.

Motyvuojamoji dalis

Pagal ATPK 256 straipsnio nuostatas įrodymai administracinio teisės pažeidimo byloje yra bet kurie faktiniai duomenys, kuriais remdamiesi organai (pareigūnai) įstatymo numatyta tvarka nustato, ar yra padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar jo nėra, ar dėl jo padarymo tas asmuo kaltas, ir kitokias aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti.

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra konstatavęs, jog įrodinėjimo procesas negali būti begalinis – įrodymų turi būti surenkama tiek, kad jų pakaktų atsakomybėn traukiamo asmens kaltei pagrįsti.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad G. S. padarė teisės pažeidimą, numatytą ATPK 99 ⁹ straipsnio 2 dalyje.

G. S. kaltę ir pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 99 ⁹ str. 2 d. faktą įrodo administracinio teisės pažeidimo medžiaga : administracinio teisės pažeidimo protokolas (b. l. 2-4), UAB ,,Kauno vandenys“ pranešimas (b. l. 6-7), UAB ,,Kauno vandenys“ savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklų aktas (b. l. 8), D. R. prašymai (b. l. 9, 10), UAB ,,Kauno vandenys“ vandens apskaitos prietaisų plombavimo aktas (b. l. 11), fotonuotraukos (b. l. 13-16), nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas (b. l. 17), bei kita bylos medžiaga.

Šių įrodymų visuma nustatyta, kad G. S. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99 ⁹ str. 2 d. – savavališkai prisijungė prie vandens tiekimo tinklų pažeidžiant teisės aktų reikalavimus.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 35 straipsnio 1 dalį administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per šešis mėnesius nuo teisės pažeidimo padarymo dienos, o esant trunkamam teisės pažeidimui, – per šešis mėnesius nuo jo paaiškėjimo dienos. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje nuosekliai laikosi pozicijos, kad trunkamojo teisės pažeidimo padarymo atveju nuobaudos skyrimo terminas turi būti skaičiuojamas atkreipiant dėmesį į tai, kada trunkamasis teisės pažeidimas buvo baigtas. Jei paaiškėja trunkamasis teisės pažeidimas, kuris dar daromas paaiškėjimo metu, tai terminas turi būti skaičiuojamas nuo paaiškėjimo dienos (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. sausio 15 d. nutarimas byloje Nr. N756-2996/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutarimas Nr. N62-2719/2010, 2010 m. lapkričio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N62-2740/2010). G. S. padarytas teisės pažeidimas yra trunkamasis, kuris nustatytas 2014-01-14 (savavališko prisijungimo prie vandentiekio tinklų aktas), todėl akivaizdu, kad ATPK 35 str. nurodyti terminai nepažeisti.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą.

Nagrinėjamoje byloje administracinio teisės pažeidimo protokole nenurodyta straipsnio konkreti dalis, t. y. ATPK 99 ² straipsnio 2 dalis. Tačiau tai nėra esminis protokolo trūkumas, teismas jį ištaisė, nurodydamas teisės normos konkrečią dalį. Be to, G. S. teismo posėdyje paaiškino, kad jam kaltinimas yra aiškus, davė išsamius paaiškinimus dėl padaryto teisės pažeidimo.

Lietuvos Respublikos ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teismas, vertindamas pažeidėjo asmenybę, pažymi, kad G. S. išlaiko tris nepilnamečius vaikus, nebaustas administracine tvarka, lengvinanti aplinkybė – nuoširdžiai gailisi, sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas konstatuoja, kad siekiant administracinės nuobaudos tikslų (ATPK 20 str.) pažeidėjas už Lietuvos Respublikos ATPK 99 ⁹ str. 2 d. pažeidimą baustinas normos sankcijoje numatyta administracine nuobauda – įspėjimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos ATPK 30 str., 31 str. 1 d. 1 p., 286, 287 str. teismas

nutaria:

G. S., a. k. (duomenys neskelbtini) pripažinti padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 99 ⁹ str. 2 d. ir skirti jam administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 d. nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.