Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2016-07-18 · Administracinė byla Nr. I-6735-629/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2016-07-18
Bylos Nr.
I-6735-629/2016
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01351-2016-2
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Milda Vainienė
Pareiškėjas
M. P.
Atsakovas
Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-6735-629/2016(Teisminio proceso Nr. 3-61-3-01351-2016-2)Procesinio sprendimo kategorijos: 1.15.2.3.2; 3.21 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 18 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. P. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo, dėl neturtinės žalos priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

M. P. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–3) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo (toliau – ir Lukiškių TI-K), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.

Pareiškėjas nurodė, kad nuo 2015 m. lapkričio 26 d. iki 2016 m. kovo 25 d. buvo laikomas nežmoniškomis sąlygomis Lukiškių TI-K. Dėl to patyrė dvasinius išgyvenimus, depresiją, didelę neturtinę žalą, buvo priverstas sėdėti kamerose žiemą, kai per langus pūsdavo žvarbus vėjas, nes langai sandariai neužsidarė. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo teisę tik į vienos valandos pasivaikščiojimą kiemelyje, nors, anot pareiškėjo, Europos komitetas prieš kankinimą, laikymą, nubaudimą nežmoniškomis arba žeminančiomis sąlygomis yra išaiškinęs, kad nuteistasis turi teisę ne mažiau kaip 8 valandas per dieną praleisti lauke. Pažymėjo, kad maisto energinė vertė buvo ir yra nuo 1 300 iki 1 500 kcal., o pareiškėjo svoris 85 kg, ūgis 178 cm, jis kasdien sportuoja, tačiau giminės ir draugai neturi teisės perduoti jam maisto.

Atsiliepimas

Lukiškių TI-K atsiliepime (b. l. 7–16) prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Dėl pasivaikščiojimo gryname ore paaiškino, kad suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pasivaikščioti vienu metu vedami visi vienoje kameroje esantys suimtieji. Pasivaikščiojimo gali nebūti arba jo trukmė gali būti sutrumpinama tik dėl nepalankių oro sąlygų, jei su tuo sutinka suimtasis. Pasivaikščiojimas gali būti nutrauktas, jei suimtasis pažeidžia pasivaikščiojimų tvarką. Lukiškių TI-K pažymėjo, kad teisės aktai nustato nedirbančiam vyrui per parą mitybos normos energinę vertę nemažiau kaip 2 298 kcal. 2013 m. gruodžio 19 d. atlikus maisto laboratorinius tyrimus nustatyta nedirbančių vyrų 2013 m. gruodžio 18 d. paros maisto davinio energinė vertė sudaro 2 856 kcal.

Lukiškių TI-K nuomone, pareiškėjas savo skundą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškiami nusiskundimai yra bendro pobūdžio, nėra konkretūs. Tam tikras suimtųjų nuteistųjų asmenų privatumo, judėjimo laisvės apribojimas ir su juo susiję neigiami išgyvenimai, patyrimai paprastai yra neišvengiama kalinimo pasekmė, susijusi su jo esme, tikslais ir saugiu vykdymu. Pareiškėjo patirti nepatogumai labiausiai sietini su jo paties elgesiu, kas lėmė patekimą į laisvės atėmimo vietą. Pažymėjo, kad pareiškėjo reikalavimas atlyginti neturtinę žalą traktuotinas kaip nesąžiningas noras pasipelnyti valstybės (visų sąžiningų mokesčių mokėtojų) sąskaita, taip pat pabrėžė, jog nagrinėjamu atveju nėra būtinų Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nustatytų valstybės civilinės atsakomybės sąlygų.

Be to, Lukiškių TI-K prašo iš pareiškėjo priteisti bylos dokumentinės medžiagos rengimo išlaidas – 2,10 Eur.

Teismo posėdyje pareiškėjas, atsakovės atstovas nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 57, 60).

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų Lukiškių TI-K.

Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.

CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.

Lietuvos Respublikos Konstitucijos 21 str. 2 d. nurodyta, kad žmogaus orumą gina įstatymas, o šio straipsnio 3 d. nurodyta, kad draudžiama žmogų kankinti, žaloti, žeminti jo orumą, žiauriai su juo elgtis, taip pat nustatyti tokias bausmes.

Pareiškėjas patirtą žalą grindė aplinkybėmis dėl nekaloringo maisto, nesandarių langų ir dėl ribotos galimybės būti lauke.

Pareiškėjas mano, kad jis ne mažiau kaip 8 val. turi praleisti lauke, tačiau pareiškėjo nurodomame Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose. Atkreiptinas dėmesys, jog pagal Lietuvos Respublikos suėmimo vykdymo įstatymo 29 str. suimtieji turi teisę kasdien ne mažiau kaip vieną valandą pasivaikščioti gryname ore. Pareiškėjas pripažįsta, kad jam tokia teisė buvo suteikta, taigi pažeidimas nenustatytas.

Teismas kritiškai vertina ir pareiškėjo argumentus dėl nepakankamo maitinimo. Pažymėtina, kad Lukiškių TIK teigimu, vyrų paros maisto davinio energinę vertę sudaro 2 856 kcal ir tai atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. sausio 9 d. nutarimu Nr. 14 patvirtintas Fiziologines mitybos normas asmenims, laikomiems kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietose, pagal kurias nedirbančio vyro paros maisto energetinė vertė turi būti ne mažesnė 2 298 kcal. Be to, atkreiptinas dėmesys, jog pareiškėjas nedetalizavo, kokiu būdu pats nustatė maisto energetinė vertę, taigi nepateikė įrodymų dėl per mažos maisto energetinės vertės, todėl jo teiginiai dėl nepakankamo maitinimo atmestini. Be to, pažymėtina, kad tuo atveju, jeigu pareiškėjas norėjo pavalgyti daugiau, nei nustatyta, pagal teisės aktus, jis galėjo maisto prekių papildomai įsigyti pataisos įstaigos parduotuvėje už asmenines lėšas.

Lukiškių TI-K teismui pateikė Vilniaus visuomenės sveikatos centro 2015 m. birželio 2 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-1367 (b. l. 21); 2015 m. birželio 22 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-1582 (b. l. 23); 2015 m. liepos 15 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-1734 (b. l. 25); 2015 m. spalio 21 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-2388 (b. l. 27); 2015 m. gruodžio 23 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-2936 (b. l. 28); 2015 m. balandžio 27 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-957 (b. l. 30); 2015 m. birželio 23 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-1594 (b. l. 34); 2015 m. spalio 30 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-2484 (b. l. 35); 2015 m. spalio 1 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-2205 (b. l. 36); 2015 m. spalio 19 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-2367 (b. l. 38); 2016 m. kovo 18 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-433 (b. l. 39); 2016 m. sausio 25 d. patikrinimo aktą Nr. 13(13-3)-PA-39 (b. l. 41). Iš šių aktų matyti, kad atliktos operatyvios ir periodinės visuomenės sveikatos saugos kontrolės metu kamerose Nr. 120, Nr. 241, Nr. 207, kuriose periodiškai buvo laikomas ir pareiškėjas, nustatyta, jog kamerų langai yra sandarūs, kameros vėdinamos per langus, santykinė oro drėgmė ir temperatūra kamerose atitiko reikalavimus.

Teismas pažymi, jog sprendžiant dėl neturtinės žalos priteisimo kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, jog būtent tas asmuo, kuris kreipėsi teisminės gynybos, tikrai patyrė fizinį skausmą, dvasiškai išgyveno, realiai patyrė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardytų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Abstraktūs teiginiai, kuriuose pažodžiui pakartotas CK pateiktas neturtinės žalos apibrėžimas, negali būti pagrindas daryti išvadą, kad būtent tas asmuo patyrė itin didelę neturtinę žalą, kuri patiriama individualiai (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A861-492/2016). Pareiškėjas nenurodė tokio pobūdžio kriterijų ar aplinkybių, kurios leistų daryti išvadą, jog jis patyrė 2 000 Eur neturtinę žalą.

ABTĮ 44 str. 1 d. nurodyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Lukiškių TI-K prašo iš pareiškėjo priteisti 2,10 Eur išlaidų už medžiagos, susijusios su bylos nagrinėjimu, parengimą. Teismas atkreipia dėmesį, kad Lukiškių TI-K bylos medžiagą pateikė elektroniniu būdu, todėl realiai išlaidų dėl kopijos darymo nepatyrė, todėl nėra pagrindo priteisti jam iš pareiškėjo minėtas išlaidas.

Bylos duomenys rodo, jog jokių neteisėtų veiksmų ginčo laikotarpiu Lukiškių TI-K pareiškėjo atžvilgiu neatliko. Ištyręs byloje nustatytas faktines aplinkybes, pateiktus įrodymus, skundo bei atsiliepimų argumentus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo teisių pažeidimai jo laikymo Lukiškių TI-K laikotarpiu nenustatyti, todėl nenustačius vienos iš būtinų sąlygų neturtinei žalai atlyginti – neteisėtų veiksmų – pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. P. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėja Milda Vainienė