Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės T. I. ieškinį atsakovui D. S. dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui priteisimo, išvadą teikianti institucija – Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Bylos šalių reikalavimų, argumentų ir atsikirtimų esmė

2. Atsakovas D. S. atsiliepimo į ieškinį per teismo nustatytą terminą nepateikė.

3. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – Tarnyba) pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad nepilnametės S. S. tėvai gyvena skyrium. Ieškovė su nepilnamete dukra gyvena Italijoje. Atsakovas D. S. gyvena 3 kambarių bute, kurio bendras plotas apie 91 kv. m, su visais patogumais, esančiame adresu (duomenys neskelbtini). Butas nuosavybės teise priklauso atsakovo motinai, bute tvarkinga ir švaru, vaikui yra skirtas atskiras kambarys, kuriame nepilnametė gyvena lankymosi pas tėvą metu. Atsakovas dirba (duomenys neskelbtini) teisininku, jo pajamos apie 800,00 Eur per mėnesį. Atsakovas teigė, kad dukra į Lietuvą atvyksta 1–2 savaitėms vasaros atostogų metu, jie kartu leidžia laiką, be to, pats buvo nuvykęs į Italiją aplankyti dukros. Atsakovas Tarnybos atstovei nurodė, jog nuo 2012 metų, kai su ieškove pradėjo gyventi skyrium, jis išlaikė dukrą, apmokėjo privačios mokyklos išlaidas, papildomus užsiėmimus, nuolat domėjosi jos sveikata, ugdymu, kartu keliaudavo. Tarnybos nuomone, įvertinus tai, kad tėvas neprieštarauja, jog dukra gyventų su motina, reikalavimas dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus. Taip pat ieškovės prašomas išlaikymo dydis galimai užtikrintų būtinų vaiko poreikių patenkinimą, o nustačius, kad atsakovas neteikė dukrai išlaikymo, iš jo priteistinas išlaikymo įsiskolinimas (el. b. l. 23–26).

II. Teismo posėdyje teiktų proceso dalyvių paaiškinimų esmė

4. Ieškovė ir jos atstovė teismo posėdyje nedalyvavo, apie posėdžio laiką ir vietą joms pranešta tinkamai, gautas ieškovės atstovės prašymas nagrinėti bylą ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant. Prašyme taip pat nurodoma, jog ieškovė ieškinio reikalavimus palaiko pilnai ir prašo juos tenkinti bei priteisti iš atsakovo patirtas bylinėjimosi išlaidas. Atsižvelgiant į išdėstytą, byla išnagrinėta ieškovei ir jos atstovei nedalyvaujant.

5. Atsakovas į teismo posėdį, apie kurio datą, laiką ir vietą jam pranešta tinkamai – viešo paskelbimo būdu, neatvyko, jokių prašymų byloje nepareiškė, todėl civilinė byla išnagrinėta jam nedalyvaujant.

6. Tarnybos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, pateikė prašymą nagrinėti civilinę bylą Tarnybos atstovui nedalyvaujant. Atsižvelgiant į tai, kad gautas prašymas bylą nagrinėti Tarnybos atstovui nedalyvaujant, byla išnagrinėta išvadą teikiančios institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

III. Apylinkės teismo nustatytos faktinės aplinkybės, jų teisinis kvalifikavimas ir išvados

7. Byloje nustatyta, kad ieškovė T. I. ir atsakovas D. S. susilaukė dukters S. S., gimusios (duomenys neskelbtini), kuri šiuo metu yra nepilnametė (el. b. l. 6). Ieškovė ir atsakovas santuokos sudarę nebuvo.

Dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo

8. Ieškovė prašo šalių nepilnamečio vaiko S. S. nuolatinę gyvenamąją vietą nustatyti su ja. Nurodo, kad šalių nepilnametis vaikas nuo 2017 m. pavasario kartu su ieškove gyvena Italijoje, o atsakovas yra davęs sutikimą dėl dukters gyvenimo ir mokymosi užsienyje.

9. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.161 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad vaikas turi teisę gyventi kartu su tėvais, būti auklėjamas ir aprūpinamas savo tėvų šeimoje, bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar tėvai gyvena kartu, ar skyrium, bendrauti su giminaičiais, jei tai nekenkia vaiko interesams. Ši įstatyme įtvirtinta vaiko teisė į šeimos ryšius yra pamatinė, nes visapusiška ir darni vaiko raida galima tik augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos (toliau – Konvencija) preambulė). CK 3.169 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad kai tėvas ar motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. To paties straipsnio antrojoje dalyje nustatyta, kad kai kyla ginčas tarp tėvų dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, vaiko gyvenamoji vieta teismo sprendimu nustatoma su vienu iš tėvų.

10. Iš ieškinyje ir Tarnybos pateiktoje išvadoje nurodytų aplinkybių, nustatyta, jog šalių nepilnametė dukra S. S. kartu su motina T. I. gyvena ir mokosi Italijos Respublikoje. Vilniaus miesto 35-ojo notaro biuro 2017 m. liepos 28 d. pareiškimu atsakovas D. S. pareiškė, jog neprieštarauja, kad jo nepilnametė dukra S. S. mokytųsi nurodytoje mokykloje, esančioje Italijos Respublikoje (e. b. l. 7).

11. Iš byloje pateikto Tarnybos 2019 m. spalio 16 d. Šeimos aplinkos sąlygų tyrimo akto Nr. 1TSD-2951, kuriame yra išdėstyti atsakovo Tarnybai duoti paaiškinimai, nustatyta, kad ieškovė ir atsakovas gyvena skyrium nuo 2012 m., ieškovė su šalių dukra į Italijos Respubliką išvažiavo apie 2016 m. ir atsakovas yra išreiškęs sutikimą, kad šalių dukra mokytųsi mokykloje Italijos Respublikoje (el. b. l. 25–26). Bendraudamas su Tarnybos atstove, atsakovas nurodė, jog jis sutinka su ieškovės ieškiniu, tačiau teismui savo pozicijos dėl ieškovės ieškinio reikalavimų nepareiškė. Pažymėtina, jog byloje nėra patekta duomenų, kad ieškovė ar atsakovas netinkamai vykdytų savo kaip motinos ar tėvo pareigas. Tarnyba pateikė išvadą, jog reikalavimas dėl nepilnametės gyvenamosios vietos nustatymo su ieškove atitiktų geriausius vaiko interesus. Minėta, kad nors atsakovas teismui savo pozicijos dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo nepareiškė, tačiau Tarnybos atstovei apsilankymo metu patvirtino, jog neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su ieškove.

12. Esant nurodytoms aplinkybėms, nesant duomenų, kad tarp šalių yra ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su ieškove atitinka vaiko interesus, todėl ieškovės reikalavimas nustatyti šalių nepilnamečio vaiko S. S. gyvenamąją vietą su ieškove tenkinamas.

13. Atkreipiamas šalių dėmesys, kad, remiantis CK 3.170 straipsniu, nustačius vaiko gyvenamąją vietą su vienu iš tėvų, kitas turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais, nesvarbu kur tėvai gyvena. Tėvas ar motina, pas kurį gyvena vaikas, neturi teisės kliudyti antrajam iš tėvų bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir bendravimo jį auklėjant tvarką nustato teismas.

14. Kadangi nagrinėjamoje byloje ginčo tarp tėvų dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su dukra nėra, šalims nepareiškus tokio prašymo, teismas nesprendžia klausimo dėl skyrium gyvenančio tėvo bendravimo su nepilnamete dukra tvarkos nustatymo.

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo

14. C) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad tėvai privalo išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. Šios nuostatos imperatyvas išplaukia iš vaikų teises nustatančių ir saugančių nacionalinių bei tarptautinių teisės aktų nuostatų (Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 str. 6 d., Konvencijos 27 str. 2 d.) ir iš bendrųjų šeimos santykių teisinio reglamentavimo principų (CK 3.3 str. 1 d.), kurių esmė yra ta, kad visų pirma užtikrinti normalias vaiko augimo, vystymosi, jo įgimtų ir įgytų gabumų lavinimo sąlygas yra tėvų pareiga, įskaitant ir išlaikymo vaikams teikimą. Nepilnamečiam vaikui gyvenant su vienu iš tėvų, kito tėvo (motinos) pareiga išlaikyti nepilnametį vaiką nepasibaigia. Įstatyme įtvirtinta galimybė tėvams susitarti dėl teikiamo išlaikymo formos ir dydžio (CK 3.192 str. 1 d.), tačiau geranoriškai to padaryti nepavykus, išlaikymo formą ir dydį nustato teismas sprendimu (CK 3.194 str. 2 d., 3.196 str.).

15. Sprendžiant dėl priteistino išlaikymo dydžio, turi būti vadovaujamasi CK 3.192 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais kriterijais: išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaiko poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas. Vaiko poreikių ir tėvų turtinės padėties kriterijai įstatyme nedetalizuoti, tačiau nuosekliai išplėtoti kasacinio teismo praktikoje. Tai yra nustatydamas konkretaus vaiko poreikių turinį, teismas turi įvertinti, ar išlaikymas bus pakankamas tenkinti būtinas vaiko vystymosi sąlygas, t. y. ar bus patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vertindamas turinčio prievolę teikti išlaikymą nepilnamečiam vaikui asmens turtinę padėtį, teismas turėtų atsižvelgti į tai, kokio dydžio pajamomis disponuoja toks asmuo, ar tos pajamos reguliarios, taip pat į tai, kokio dydžio turtas valdomas, ar turima reikalavimo teisių arba skolų kitiems asmenims. Be to, svarbu nustatyti, ar išlaikymą turintis teikti asmuo turi neordinarių išlaidų, kitų išlaikomų asmenų, taip pat reikėtų atsižvelgti ir į tokio asmens sveikatos būklę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2016 m. birželio 22 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-330-378/2016; kt.). Nurodyti kriterijai taikomi vadovaujantis CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos bei gynimo principu.

16. Minėta, atsakovas, kuriam apie teismo procesą pranešta tinkamai, atsiliepimo į ieškinį nepateikė, nesidomėjo proceso eiga, taip pat neatvyko į teismo posėdį. Civilinė byla, esant ieškovės prašymui, išnagrinėta atsakovui nedalyvaujant. Pažymėtina, kad civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančiomis procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis ar sutikti su pareikštais reikalavimais (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12, 13 str.). Dėl to teismas nagrinėja pareikštą reikalavimą, remdamasis byloje surinktais rašytiniais įrodymais.

17. Minėta, sprendžiant klausimą dėl išlaikymo vaikui priteisimo, atsižvelgtina į vaiko poreikius. Teismo vertinimu, visiems žinomų faktinių aplinkybių, kad kiekvienam vaikui reikalingas maistas, rūbai, higienos priemonės, gyvenamasis plotas, ugdymo priemonės ir pan., įrodinėti nereikia, tačiau išlaidos šiems poreikiams tenkinti turi būti protingos ir realaus dydžio. Pažymėtina, kad vaiko materialinius poreikius taip pat yra būtina patenkinti, užtikrinant vaiko teisę į poilsį ir laisvalaikį, ugdymą. Iš byloje esančių duomenų nustatyta, kad ieškovė kartu su šalių nepilnamete dukra gyvena Italijos Respublikoje. Ieškovės paskaičiavimais, nepilnametės dukters išlaikymui – poreikių patenkinimui, pradedant nuo 2017 m., ji vidutiniškai išleisdavo apie 530,00 Eur per mėnesį (El. b. kortelės 2020 m. rugpjūčio 19 d. dokumentas Nr. DOK-159655). Ieškovė, atsižvelgdama į tai, kad Italijos Respublikoje pragyvenimas yra brangesnis ir suprasdama, kad pasirinkdama gyventi su vaiku užsienyje, ieškovė prisiėmė sau didesnę prievolę dėl dukros materialinio išlaikymo, prašo nustatyti, kad šalių dukros išlaikymui reikalinga viso 430,00 Eur suma per mėnesį, t. y. ieškinio pareiškimo dieną Lietuvos Respublikoje galiojęs vieno MMA (minimalaus mėnesinio algos) dydis. Pažymėtina, kad atsakovas ieškovės apskaičiuoto vaiko poreikiams patenkinti reikalingo išlaikymo dydžio neginčija. Teismo vertinimu, ieškovės apskaičiuota išlaikymo suma per mėnesį yra protingo dydžio ir galimai atitinka vaiko realius poreikius. Remiantis byloje esančiais duomenimis darytina išvada, kad šalių nepilnamečio vaiko poreikiams – tiek kasdieniams, tiek papildomiems (sveikatos priežiūrai, šventėms ir pan.) patenkinti reikalinga 430,00 Eur dydžio išlaikymo suma per mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, remdamasis civiliniame procese galiojančiu rungimosi principu, teismas daro išvadą, kad ieškovė pagrindė, o atsakovas nepaneigė ieškinyje nurodytų pirmiau išvardintų nepilnamečio vaiko poreikiams tenkinti reikalingų išlaidų ir jų dydžio (CPK 185 str.). Visos abejonės dėl išlaikymo dydžio nustatymo yra vertinamos vaiko interesų naudai.

18. Pažymėtina, kad tiek ieškovė, tiek atsakovas į bylą nepateikė jokių įrodymų apie savo turtinę padėtį, gaunamas pajamas, sveikatos būklę ir pan. Teismas sprendžia, kad atsakovas pasinaudojo įstatymo suteikta teise neteikti pozicijos dėl pareikšto ieškinio, duomenų apie savo turtinę padėtį bei sveikatos būklę. 2019 m. spalio 16 d. Tarnybos atstovei lankantis atsakovo gyvenamojoje vietoje, atsakovas Tarnybos atstovei buvo nurodęs, kad jo pajamos per mėnesį sudaro apie 800,00 Eur (el. b. l. 25–26). Susipažinus su Lietuvos teismų informacinės sistemos Liteko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos išrašu nustatyta, kad atsakovas iki 2020 m. kovo 1 d. dirbo (duomenys neskelbtini), o nuo 2020 m. birželio 1 d. dirba (duomenys neskelbtini), duomenų apie atsakovo gaunamas pajamas byloje nėra (el. b. l. 77–83). Minėta, byloje nėra duomenų apie atsakovo turtinę padėtį, turimus kreditorinius įsipareigojimus ar kitus išlaikytinius. Įvertinęs surinktus rašytinius įrodymus apie atsakovo turtinę padėtį, teismas negali padaryti pagrįstos išvados, jog atsakovo turtinė padėtis yra sunki, dėl ko atsakovas negalėtų mokėti ieškovės prašomo priteisti išlaikymo. Kita vertus, tėvų pareiga teikti vaikui išlaikymą yra įsakmi ir jos nevykdymas negali būti pateisinamas gaunamomis minimaliomis pajamomis, juolab išlaikymo teikėjo nerūpestingu elgesiu.

19. Pažymėtina, kad sprendžiant visus su vaikais susijusius klausimus, turi būti vadovaujamasi prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principu (CK 3.3 str. 1 d.), o tinkamą išlaikymą vaikui turi teikti abu tėvai. CK 3.192 straipsnio 1 dalyje numatyta pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, numatyta tėvams, o ne kitiems asmenims, todėl ji negali būti perkelta nei tėvui, su kuriuo lieka gyventi vaikas, nei kitiems asmenims.

20. Atsižvelgdamas į vaiko amžių, jo poreikius ir vaiko būtinųjų poreikių patenkinimui reikalingą išlaidų dydį, ieškovės turtinę padėtį, į tai, kad ieškovės nurodyta vaiko poreikių per mėnesį suma neviršija Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu nustatyto minimaliojo darbo užmokesčio, kuris laikytinas orientaciniu kriterijumi išlaikymo priteisimo bylose (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2015 m. balandžio 8 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-195-915/2015; 2013 m. balandžio 26 d. nutartis, priimta civilinėje byloje 3K-3-276/2013; kt.), o atsakovas šio dydžiu neginčija ir byloje nėra duomenų, kurie sudarytų pagrindą nukrypti nuo lygių dalių teikiant išlaikymą principo, teismas sprendžia, kad ieškovės reikalavimas tenkintinas visiškai ir iš atsakovo nepilnamečiam vaikui S. S. priteistinas išlaikymas, mokamas po 215,00 Eur kas mėnesį periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teismui dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 str.).

21. Teismo vertinimu, toks išlaikymo vaikui dydis šios nagrinėjamos bylos kontekste yra proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams ir jo tėvų turtinei padėčiai, nepažeis socialinio teisingumo ir užtikrins būtinas vaikui vystytis sąlygas (CPK 178, 185 str., CK 1.5 str., 4 d., 3.3 str., 1 d., 3.192 str., 2 d., Konvencijos 27 str. 1, 2 d.).

22. Ieškovė skirtina jos vaikui priteisto išlaikymo iš atsakovo tvarkytoja uzufrukto teise (CK 3.190 str.). Pagal CK 3.185 straipsnio 1 dalį ir CK 3.186 straipsnio 1 dalį, ieškovė yra įstatyminis vaiko turto uzufruktorius ir turi pareigą tvarkyti vaikui priklausantį turtą išimtinai jo interesais ir tik vaiko asmeninių poreikių tenkinimui (CK 3.203 str. 1 d.).

23. Pažymėtina, kad vaiko poreikiai ir tėvų turtinė padėtis priklauso nuo daug subjektyvių ir objektyvių veiksnių, jie nėra statiški, todėl, esant esminiam vaiko poreikių ir (ar) tėvų turtinės padėties pokyčiui, gali būti keičiamas ir išlaikymo vaikui dydis (CK 3.201 str.).

24. Teismo sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytina skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).

Dėl išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimo priteisimo

25. Ieškovė prašo priteisti iš atsakovo 7 160,00 Eur išlaikymo nepilnamečiam vaikui S. S. įsiskolinimą už paskutinius trejus metus, t. y. už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 3 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. Ieškovė, apskaičiuodama išlaikymo įsiskolinimo dydį vadovaujasi Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtintais minimalios mėnesinės algos dydžiais: nuo 2016 m. liepos 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. Minimali mėnesinė alga sudarė 380,00 Eur, todėl ieškovės paskaičiavimu, atsakovo įsiskolinimas už laikotarpį nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. iki 2018 m. sausio 1 d. sudarė (16 x 190,00) 3 040,00 Eur. Nuo 2018 m. sausio 1 d. iki 2019 m. sausio 1 d. MMA sudarė 400,00 Eur, todėl atitinkamai atsakovo skola sudarė 2 400,00 Eur (12 x 200,00). Nuo 2019 m. sausio 1 d. iki 2019 m. rugsėjo 1 d. MMA sudarė 430,00 Eur, todėl atsakovo skola sudarė (215,00 x 8) 1 720,00 Eur.

26. Išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, tačiau išlaikymo įsiskolinimas negali būti išieškotas daugiau kaip už trejus metus iki ieškinio pareiškimo dienos. Bendroji taisyklė yra ta, kad išlaikymas nepilnamečiam vaikui priteisiamas nuo išlaikymo atsiradimo momento (CK 3.200 str.). CK 3.200 straipsnyje išlaikymo atsiradimo prievolės momentas siejamas su įrodinėtina faktine aplinkybe – momentu (konkrečia data), nuo kurios vaiko tėvai nebevykdo savo pareigos materialiai išlaikyti nepilnamečius vaikus. Tėvams (vienam jų) nevykdant pareigos išlaikyti nepilnametį vaiką, įstatyme nustatyta galimybė teismui priteisti iš jų (vieno jų) išlaikymą, kurį jie (jis) turės pareigą teikti ateityje (nuo teismo sprendime nurodytos datos), taip pat priteisti išlaikymo skolą. Išlaikymo skola gali atsirasti tiek dėl to, kad išlaikymas neteikiamas visiškai, tiek ir dėl to, jog jis teikiamas tik iš dalies, t. y. netenkinant visų būtinų vaiko poreikių (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2008 m. sausio 28 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-14/2008; Civilinių bylų skyriaus plenarinės sesijos 2010 m. gegužės 20 d. nutarimas, priimtas civilinėje byloje Nr. 3K-P-186/2010). Reikalavimas dėl išlaikymo įsiskolinimo yra retroaktyvaus pobūdžio, todėl nustatant teisiškai reikšmingus faktus dėl CK 3.200 straipsnio taikymo turi būti remiamasi tuo metu egzistavusiomis faktinėmis aplinkybėmis, atsižvelgiant į prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principą, protingumo, teisingumo, sąžiningumo principus (CK 3.3, 1.5 str.)-(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2007 m. sausio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-21/2007).

27. Ieškovė nurodė, kad atsakovas visiškai neprisideda prie vaiko išlaikymo nuo 2016 m. rugsėjo mėnesio, todėl prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už 3 metus. Pagal bendrąją įrodinėjimo naštos paskirstymo taisyklę, šalys turi įstatyminę pareigą įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 str.). Kita vertus, civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas suteikia teisę šalims laisvai disponuoti joms priklausančioms procesinėmis teisėmis, įskaitant ir teisę pasirinkti poziciją gintis nuo pareikštų reikalavimų ar neįrodinėti ginčui išspręsti reikšmingų aplinkybių.

28. Nagrinėjamu atveju atsakovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kurie patvirtintų, kad ieškovės nurodytu laikotarpiu (2016 m. rugsėjo mėn. – 2019 m. rugsėjo mėn.) jis dukrai teikė materialinį išlaikymą ar prisidėjo prie dukros išlaikymo kitu būdu arba, kad savo pareigą išlaikyti vaiką jis vykdė bent iš dalies. Todėl šiuo atveju nėra pagrindo mažinti ieškovės prašomą priteisti išlaikymo įsiskolinimą. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes, susijusias su nepilnamečio vaiko poreikiais ir tėvų turtine padėtimi, nėra pagrindo daryti išvadą, kad prašomu priteisti išlaikymo skolą laikotarpiu, išlaikymo priteisimo sąlygos iš esmės buvo kitokios, nei sprendžiant dėl išlaikymo priteisimo sprendimo priėmimo metu, todėl teismas daro išvadą, kad atsakovas nuo 2016 m. rugsėjo mėn. iki 2019 m. rugsėjo mėn. turėjo ir galėjo teikti dukrai pusės vieno MMA dydžio išlaikymą kas mėnesį, t. y. iš viso 7 160,00 Eur.

29. Remiantis išdėstytu, ieškovės reikalavimas priteisti iš atsakovo išlaikymo nepilnamečiam vaikui įsiskolinimą tenkintinas, priteisiant iš atsakovo nepilnamečiam vaikui S. S. 7 160,00 išlaikymo įsiskolinimą (CK 3.200 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

30. Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad ieškovė už ieškinį sumokėjo 75,00 Eur žyminio mokesčio, taip pat patyrė 550,00 Eur išlaidų advokato teisinėms paslaugoms apmokėti. Nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, todėl vadovaujantis CPK 88 straipsnio 1 d. 6 punktu, 93 straipsnio 1 dalimi ir 98 straipsnio 1 dalimi, ieškovei iš atsakovo priteistina 625,00 Eur ieškovės patirtų bylinėjimosi išlaidų.

31. Pagal CPK 96 straipsnio 1 dalį, bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovas buvo atleistas, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai. Ieškovė šioje byloje yra atleista nuo žyminio mokesčio mokėjimo už turtinius reikalavimus dėl išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo vaikui priteisimo (CPK 83 str. 1 d. 2 p.). Atsižvelgiant į tai, vadovaujantis CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 85 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktu, 96 straipsnio 1 dalimi, valstybės naudai iš atsakovo priteistina 219,00 Eur (215,00 x 12) + 7160,00) x 0,03 - 25 proc.) žyminio mokesčio už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis ir išlaikymo įsiskolinimo priteisimo. Nagrinėjant civilinę bylą, teisme patirta 11,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p.). Atsižvelgiant į tai, kad nagrinėjamu atveju ieškovės ieškinys patenkintas visiškai, iš atsakovo valstybės naudai taip pat priteistina 11,88 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

32. Viso valstybės naudai iš atsakovo priteistina 230,88 Eur suma.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259–260, 263–268, 270, 279 straipsniais, 282 straipsnio 2 dalies 1 punktu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Nustatyti nepilnamečio vaiko S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą su motina T. I., a. k. (duomenys neskelbtini).

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), išlaikymą nepilnamečiam vaikui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), mokamą po 215,00 (du šimtus penkiolika eurų 00 ct) periodinėmis išmokomis kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos (2019 m. rugsėjo 10 d.) iki vaiko pilnametystės. Išlaikymo dydį kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), nepilnamečiam vaikui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), 7 160,00 Eur (septynis tūkstančius šimtą šešiasdešimt eurų 00 ct) dydžio išlaikymo įsiskolinimą.

Paskirti ieškovę T. I., a. k. (duomenys neskelbtini), priteisto išlaikymo ir išlaikymo įsiskolinimo nepilnamečiam vaikui S. S., a. k. (duomenys neskelbtini), lėšų tvarkytoja uzufrukto teise.

Sprendimo dalį dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis priteisimo vykdyti skubiai.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), ieškovės T. I., a. k. (duomenys neskelbtini), naudai 625,00 Eur (šešis šimtus dvidešimt penkis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš atsakovo D. S., a. k. (duomenys neskelbtini), į valstybės biudžetą 230,88 Eur (du šimtus trisdešimt eurų 88 ct), sumokant šią sumą į Vilniaus apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5660, mokėjimo kvitą pateikiant teismui.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.