- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2022-12-09
- Bylos Nr.
- e2-15504-1169/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-68-3-10947-2022-6
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Marija Vaičiūnaitė
- Ieškovas
- K. J.
- Atsakovas
- G. M., K. M.
- Advokatai
- Valentinas Račys, Michailas Sadovničius
- Kategorijos
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės K. J. ieškinį atsakovams G. M. ir K. M. dėl žalos atlyginimo, tretieji asmenys, nepareiškiantys savarankiškų reikalavimų, – savivaldybės įmonė „Vilniaus miesto būstas“, Vilniaus miesto savivaldybė, Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrija „(duomenys neskelbtini)“, A. O.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Ieškovė K. J. su ieškiniu kreipėsi į teismą, prašydama priteisi ieškovei iš atsakovų G. M. ir K. M. 1 557,27 Eur žalos atlyginimą, 5 proc. metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
2. Ieškovė nurodė, kad ji yra buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Butas nuosavybės teise priklauso Vilniaus miesto savivaldybei. Nuomos sutartis įpareigoja ieškovę tinkamai rūpintis nuomojamu butu. 2021 m. birželio 18 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartimi civilinėje byloje Nr. e2-335-465/2022 buvo paskirta teismo statybos ekspertizė, kurios metu ekspertas nustatė priežastis, dėl kurių ieškovės nuomojamo buto (duomenys neskelbtini), lubose atsiranda drėgmė. Atlikus tyrimą nustatyta, kad labiausiai tikėtina vandens prasiskverbimo priežastis buvo stoglangio, esančio ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), pietryčiausioje buto dalyje sandūros su stogu nesandarumas. Pro minėtą stoglangio ir stogo dangos sandūrą vanduo patekęs ant stogo plėvelės šlaitu tekėdavo žemyn ir pro teismo ekspertizės metu nustatytas skyles plėvelėje patekdavo į termoizoliacinį stogo ir perdangos apšiltinimo sluoksnį, iš kurio statmenai žemyn prasiskverbdavo iki buto Nr. (duomenys neskelbtini) lubų apdailos ir grindų dangos. Buto Nr. (duomenys neskelbtini) stoglangių sandūros suremontuotos jau po žalos atsiradimo, beveik teismo ekspertizės atlikimo metu, todėl nustatyti, ar naujosios sandūros sandarios ar ne, be papildomų tyrimų negalima. Ekspertas nustatė, kad buto (duomenys neskelbtini), remonto darbų kainą – 1 557,27 Eur. Ieškovės teigimu, žala atsirado, kai butas Nr. (duomenys neskelbtini) priklausė A. O., bet 2021 m. birželio 9 d. pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.2 punkte atsakovai susitarė su pardavėjos atstove L. B., kad tuo atveju, jeigu paaiškėja, jog pardavėjo atstovo pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, pirkėjai įgyja teise? reikalauti, kad pardavėjas atlygintu? pirkėjams visus dėl to atsiradusius nuostolius. Ieškovės nuomone, minėta sutarties nuostata atsakomybės klausimas yra išspręstas taip, kad žalą jai turi atliginti atsakovai. Be to, atsakovai pirkimo–pardavimo sutartį pasirašė 2021 m. birželio 9 d., o teismo ekspertizės aktas buvo parengtas 2021 m. lapkričio 18 d. t. y. atsakovams jau esant buto (duomenys neskelbtini), savininkais. Atsakovai prieš įsigydami turtą turėjo visas galimybes apžiūrėti parduodamą iš butą. Atsakovai, kaip rūpestingi ir protingi šeimininkai, įgiję butą privalėjo pasidomėti ir žinojo apie vykstančius teisminius procesus, kokia yra įsigyto buto būklė, butą apžiūrėti ir įsitikinti, ar buvęs savininkas tinkamai naudojasi butu, jį prižiūri, t. y. rūpintis tinkama buto priežiūra, užtikrinti turto saugumą. Atsakovams tapus buto, pripažinto žalos židiniu, savininkais, jiems perėjo ir turto valdytojo teisė, kadangi valdytoju yra laikomas asmuo, kuriam daiktinės ar prievolinės teisės pagrindu pavesta eksploatuoti, prižiūrėti ar tvarkyti objektą.
Atsiliepimas
3. Atsakovai G. M. ir K. M. atsiliepime su ieškiniu nesutiko ir prašė jį atmesti. Atsakovai nurodė, kad ieškovei ir jos turtui jokia žala po to, kai atsakovai įsigijo butą Nr. (duomenys neskelbtini), nebuvo padaryta. Ieškovės minima civilinė byla Nr. e2-335-465/2022 buvo pradėta dar iki jiems įsigyjant turtą, todėl žala ir jos kilimo priežastis atsirado anksčiau. Atsakovų nuomone, ieškovė dėl žalos turėtų kreiptis į buvusius buto Nr. (duomenys neskelbtini) savininkus, nes tikėtina žalos priežastis ir pasekmė, įvardinta ekspertizės akte, įvyko jų turto valdymo ir eksploatacijos metu. Atsakovų teigimu, jie gali būti atsakingi tik už žalą, atsiradusią po to, kai jie įsigijo butą, tačiau ieškovė yra patvirtinusi, kad problemų, kurios būdavo iki jiems įsigyjant turtą, nebepasitaikė. Atsakovai paaiškino, kad įsigiję butą identifikavo galimai problemines vietas ir nedelsdami stengėsi jas sutvarkyti. Butas yra daugiau nei 300 metų senumo name, todėl atlikti tvarkymo darbus įsigijus senos statybos nekilnojamo turto objektą yra normalu. Atsakovų teigimu, ieškovės teiginiai apie susitarimus su L. B. yra neteisingi.
4. Trečiasis asmuo Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepime prašė ieškinio tenkinimo klausimą spręsti atsižvelgiant į atsiliepime išdėstytus argumentus, galiojančių teisės aktų nuostatas ir aktualią teismų praktiką. Trečiasis asmuo nurodė, kad ieškovė nuo 2010 m. SĮ „Vilniaus miesto būstas“ informuoja apie esamus gedimus jos nuomojamame bute – ieškovės atliktas buto remontas nuolat gadinamas dėl pratekančio stogo. Dėl nuolatinių užliejimų susidarė sąlygos plisti pelėsiui, pradėjo gesti ne tik pratekanti siena, bet ir grindys. Dėl sugadinto buto sienų ir grindų ieškovė 2014 m. padarė viso buto remontą. Ieškovė kreipėsi į Vilniaus miesto savivaldybės administraciją (toliau – Administracija) su prašymu padėti išspręsti pratekančio stogo problemą. Administracija įpareigojo Vilniaus miesto daugiabučio gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendriją „(duomenys neskelbtini)“ (toliau – Bendrija), nedelsiant šalinti ginčo daugiabučio namo stogo konstrukcijų defektus, dėl kurių kyla pavojus aplinkai, gyvybei, sveikatai arba galimi dideli materialiniai nuostoliai, teisės aktų nustatyta tvarka užtikrinti ginčo daugiabučio namo konstrukcijų atitikimą esminiams statinio reikalavimams. Bendrija informavo, kad atlikus daugiabučio namo stogo dalies, virš ieškovės buto vizualią apžiūrą, deformacijų, įlinkių, įtrūkių ar skylimų nebuvo pastebėta. Bendrija pateikė išvadą, kad pratekėjimus į butą (duomenys neskelbtini) sąlygoja ne stogo defektai, tačiau nenustatė tikslios vandens pratekėjimo priežasties ir kreipėsi pagalbos į Administraciją. Administracija ieškovę informavo, kad pratekėjimai galimai susiję su virš buto esančios patalpos (duomenys neskelbtini), kuri tuo metu buvo nenaudojama, inžinerinėmis sistemomis. Bendrija informavo Administraciją, kad skubos tvarka atliko namo techninę apžiūrą dalyvaujant sertifikuotiems UAB „Sabelija“ ekspertams, kurie namo fasado, stogo konstrukcijų ar lietaus nuvedimo sistemos trūkumų nepastebėjo.
5. Kiti tretieji asmenys atsiliepimų į ieškinį nepateikė.
6. Teismo posėdyje ieškovė ir jos atstovas prašė ieškinį tenkinti, remdamiesi ieškinyje nurodytomis aplinkybėmis.
Šalies argumentai
7. Ieškovės atstovas papildomai nurodė, kad žalos atsiradimo šaltinis yra butas, kuris priklauso atsakovams. Reikalavimą būtent šiems atsakovams kildina iš atsakovų su buvusia buto savininke sudarytos buto pirkimo–pardavimo sutarties, tiksliau jos 7.1.2 punkto. Sandorio sudarymo metu vyko kita byla, kurioje atsakove buvo Bendrija. Minėtoje byloje buvo atlikta ekspertizė, žalos atsiradimo priežasčiai nustatyti. Atsakovai žinojo, kad vyksta teismo procesas, atsakovas dalyvavimo ekspertui apžiūrint butą. Taigi atsakovas žinojo, kad perka butą su trūkumais, sutiko tokį butą nupirkti ir prisiėmė visą riziką dėl žalos atlyginimo, įgydamas regreso teisę į buvusią buto savininkę. Ekspertas žalos atsiradimo šaltiniu pripažino butą Nr. (duomenys neskelbtini). Liudytoja L. B. buvo atvykusi į ieškovės advokato kontorą, siūlydama pasirašyti susitarimą dėl žalos atlyginimo, bet vėliau nebebendravo.
8. Ieškovė teismo posėdyje papildomai nurodė, kad atsakovai nusipirkę butą Nr. (duomenys neskelbtini) jį sutvarkė ir dabar vanduo nebeteka, bet iki tol vanduo tekėjo. Vanduo pratekėdavo nuo 2010 m., ieškovė visur kreipėsi, bet niekas nerado priežasties.
Atsiliepimas
9. Atsakovas G. M. ir jo atstovas teismo posėdyje prašė ieškinį atmesti.
10. Atsakovų atstovas papildomai nurodė, kad žalos šaltinis yra ne butas, o asmens veiksmai. Ieškovė nurodė, kad nuo tada, kai butą Nr. (duomenys neskelbtini) nusipirko atsakovai, užliejimai jos bute nebepasikartojo. Jau ekspertizės metu butas Nr. (duomenys neskelbtini) buvo tvarkomas. Butas negali atlikti jokių neteisėtų veiksmų. Neteisėtus veiksmus atlieka valdytojas, kuris valdė butą, tuo metu kai žala buvo padaryta. Atsakovas buto pirkimo metu žinojo apie bylą, bet ieškovė bylinėjosi su Bendrija, o ne su buvusia buto savininke. Tą, ką šalys susitarė pirkimo-pardavimo sutartyje, saisto šalis, kurios ją pasirašė, tačiau teisės ir pareigos ieškovei negali atsirasti. Pirmas ieškovės ieškinys pateiktas daugiau nei metai iki atsakovų sandorio sudarymo, taigi akivaizdu, kad atsakovas niekaip negalėjo padaryti žalos. Ekspertizėje nustatyta, kad žala kilo dėl stoglangio sandaros, taigi ieškovė pirmoje byloje reiškė reikalavimus tinkamam atsakovui (Bendrijai), nes stoglangis pagal Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2019 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. D1-186 patvirtinto statybos techninio reglamento STR 2.04.01:2018 „Pastatų atitvaros. Sienos, stogai, langai ir išorinės įėjimo durys“ 7.41 punktą yra stogo elementas, o už stogą yra atsakinga Bendrija.
11. Atsakovas teismo posėdžio metu papildomai pažymėjo, kad jokių susitarimų su buvusia buto savininke ir jos atstove dėl žalos atlyginimo nebuvo.
12. Liudytoja L. B. nurodė, kad yra nekilnojamojo turto tarpininkė ir pardavė atsakovams butą (duomenys neskelbtini). Pardavimo metu ji atstovavo buvusią buto savininkę A. O. Su A. O. bendravo per „WhatsApp“ programėlę. Jokio specialaus susitarimo su atsakovais nebuvo. Buvo sudaryta standartinė buto pirkimo–pardavimo sutartis. Kad pas kaimynę teka vanduo žinojo, bet nebuvo aišku, iš kur tiksliai bėga vanduo. Liudytojos teigimu, ji lankėsi ieškovės atstovo kontoroje, siekdama išsiaiškinti, kokia situacija su kaimyniniu butu, nes Bendrija informavo, kad ieškovė bylinėjasi su Bendrija. Buvo kalbama su ieškovės atstovu, kad tuo atveju, jei už žalą atsakinga A. O., tai ji ir turėtų padengti nuostolius, tačiau jokio susitarimo dėl to nebuvo sudaryta. Ieškovės atstovas siūlė pasirašyti kažkokį susitarimą, bet liudytoja nesutiko. Kai atstovavimo sutartis baigėsi, toliau buvusios savininkės ji nebeatstovavo.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
13. Iš nagrinėjamos bylos ir prijungtos civilinės bylos Nr. e2-335-465/2022 medžiagos nustatyta, kad ieškovė K. J. yra Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto (duomenys neskelbtini), nuomininkė. Bute, kuriame gyvena ieškovė, nuo 2010 m. pro lubas nuolat sunkiasi vanduo. Ieškovė ne kartą kreipėsi į Administraciją, informuodama apie minėtą problemą ir prašydama padėti ją išspręsti, tačiau vandens pratekėjimo priežastis nebuvo surasta.
14. 2020 m. birželio 30 d. ieškovė su ieškiniu atsakovei A. O. (tuometinė buto (duomenys neskelbtini), savininkė) kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą (byla Nr. e2-335-465/2022), prašydama skirti atlikti užliejamo buto ekspertinę analizę, kurios metu būtų užfiksuota, kad vanduo sunkiasi iš atsakovei A. O. priklausančio buto (duomenys neskelbtini), atlyginti preliminarią 2 500 Eur dydžio žalą bei priteisti bylinėjimosi išlaidas. Teismas nustatė ieškovei terminą ieškinio trūkumams pašalinti. Šalindama ieškinio trūkumus ieškovė pateikė ieškinio patikslinimą, kuriame atsakove nurodė Bendriją ir prašė teismo įpareigoti Bendriją per 3 mėnesius nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos pašalinti priežastis, sąlygojančias vandens pratekėjimą į butą, (duomenys neskelbtini), atlikti apgadinto buto (duomenys neskelbtini), remontą, mokestį už pratekėjimo priežasčių šalinimą ir remontą paskirstant visiems namo (duomenys neskelbtini), butų savininkams proporcingai jų turimam plotui. 2021 m. birželio 18 d. nutartimi byloje paskirta statybos ekspertizė. Ekspertui pavesti atsakyti į klausimus: 1) dėl kokių priežasčių (duomenys neskelbtini), esančio buto lubose atsiranda drėgmė?; 2) kiek kainuos buto, esančio (duomenys neskelbtini), remonto darbai?
15. 2021 m. lapkričio 18 d. ekspertizės akte ekspertas nurodė, kad labiausiai tikėtina vandens prasiskverbimo į butą (duomenys neskelbtini), priežastis buvo stoglangio, esančio ties butu Nr. (duomenys neskelbtini), pietryčiausioje buto dalyje sandūros su stogu nesandarumas. Pro minėtą stoglangio ir stogo dangos sandūrą vanduo patekęs ant stogo plėvelės šlaitu tekėdavo žemyn ir pro teismo ekspertizės metu nustatytas skyles plėvelėje patekdavo į termoizoliacinį stogo ir perdangos apšiltinimo sluoksnį, iš kurio statmenai žemyn prasiskverbdavo iki 16-o buto lubų apdailos ir grindų dangos. Pagal turimus duomenis (duomenys neskelbtini) buto stoglangių sandūros suremontuotos jau po žalos atsiradimo, beveik teismo ekspertizės atlikimo metu, todėl nustatyti ar naujosios sandūros sandarios ar ne, be papildomų tyrimų, negalima. Teismo ekspertizės metu pastebėta ties sujungimu nuskelta stogo kraigo (aukščiausios stogo dalies, šlaitų sandūros) čerpė, kuri yra panašioje tiesėje su nagrinėjama dėme bute Nr. (duomenys neskelbtini), todėl nuskelta čerpė turėtų būti pakeista, siekiant eliminuoti bet kokią nesandarumo tikimybę. Ekspertas taip pat padarė išvadą, kad buto (duomenys neskelbtini), remonto darbai kainuos 1 557,27 Eur.
16. Byloje taip pat nustatyta, kad 2021 m. birželio 29 d. pirkimo–pardavimo sutartimi virš ieškovės nuomojamo buto esantį butą (duomenys neskelbtini), iš A. O., atstovaujamos L. B., nusipirko G. M. ir K. M.
17. Ieškovė, susipažinusi su civilinėje byloje Nr. e2-335-465/2022 pateiktu ekspertizės aktu, 2022 m. vasario 23 d. byloje Nr. e2-335-465/2022 pateikė patikslintą ieškinį, kuriame nurodė, kad atsisako visų reikalavimų, pareikštų Bendrijai, ir prašo priteisti iš G. M. ir K. M. 1 557,27 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio metines palūkanas ir turėtas bylinėjimosi išlaidas. Teismas 2022 m. vasario 28 d. parengiamajame teismo posėdyje protokoline nutartimi patikslintą ieškinį atsisakė priimti, kadangi keičiamas ir ieškinio dalykas, ir ieškinio pagrindas. Parengiamajame teismo posėdyje ieškovės atstovas nurodė, kad atsisako reikalavimų Bendrijos atžvilgiu, kadangi aplinkybės, jog tinkamas atsakovas yra kitas asmuo, paaiškėjo tik atlikus byloje ekspertizę; nurodė, kad teisinės ieškinio atsisakymo ir bylos nutraukimo pasekmės yra žinomos. 2022 m. kovo 8 d. nutartimi teismas priėmė ieškovės atsisakymą nuo ieškinio Bendrijai ir civilinę bylą Nr. e2-335-465/2022 nutraukė.
18. 2022 m. gegužės 6 d. teisme gautas šioje byloje nagrinėjamas ieškovės ieškinys atsakovams G. M. ir K. M. dėl 1 557,27 Eur žalos atlyginimo, procesinių palūkanų ir bylinėjimosi išlaidų atlyginimo priteisimo, kurio pagrindu teisme užvesta civilinė byla Nr. e2-15504-863/2022 (dabartinis bylos Nr. e2-15504-1169/2022).
19. Taigi, kaip matyti iš ieškovės ieškinio argumentų ir ieškovės ir jos atstovo teismo posėdžio metu duotų paaiškinimų, ieškovė prašo atlyginti žalą, kuri apskaičiuota kaip jos nuomojamam butui dėl užliejimo iš viršaus reikalingo remonto išlaidų suma. Ieškovės įsitikinimu, žalą turi atlyginti virš jos nuomojamo buto esančio buto (duomenys neskelbtini), dabartiniai savininkai. Teismas parengiamajame teismo posėdyje pasiūlė ieškovei pakeisti atsakovus, tačiau ieškovė su tokiu siūlymu nesutiko.
20. Pagrindas civilinei atsakomybei (žalos atlyginimo forma) bendraisiais atvejais kilti egzistuoja, jeigu nustatomos šios sąlygos: neteisėti veiksmai (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.246 straipsnis), žala (CK 6.249 straipsnis), priežastinis neteisėtų veiksmų ir žalos ryšys (CK 6.247 straipsnis) ir žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.248 straipsnis). Pažymėtina, kad civilinei atsakomybei (bendraisiais atvejais) kilti yra būtinas įvardytų sąlygų visetas – bent vienos sąlygos nebuvimas eliminuoja civilinės atsakomybės taikymo galimybę.
21. Priklausomai nuo neteisėtų veiksmų pobūdžio (pažeidimo objekto), skiriama sutartinė ir deliktinė civilinė atsakomybė (CK 6.245 straipsnio 2 dalis). Deliktinė civilinė atsakomybė yra turtinė prievolė, atsirandanti dėl žalos, kuri nesusijusi su sutartiniais santykiais, išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato, kad deliktinė atsakomybė atsiranda ir dėl žalos, susijusios su sutartiniais santykiais (CK 6.245 straipsnio 4 dalis).
22. Lietuvos teisėje laikomasi vadinamojo non cumul principo – asmuo neturi pasirinkimo teisės, kokį ieškinį reikšti. Pavyzdžiui, jeigu šalis sieja sutartiniai santykiai, pažeistas teises reikia ginti remiantis sutarčių teisės normomis; jeigu yra deliktas, turi būti reiškiamas ieškinys dėl žalos atlyginimo. Asmuo, kuris kreipiasi į teismą su ieškiniu dėl žalos atlyginimo, turi nurodyti aiškų faktinį žalos atsiradimo pagrindą ir turi procesinę pareigą įrodyti to pagrindo buvimą. Taigi, jeigu ieškovas nuostolių atsiradimą kildina iš sutartinių teisinių santykių, jis visų pirma ir turi įrodyti tokių santykių buvimą. Teisės kreiptis į teismą prigimtis, tikslai bei civiliniame procese galiojantis dispozityvumo principas lemia, kad tiek teisminio nagrinėjimo dalyko nustatymas, tiek ir procesinių teisių įgyvendinimas priklauso ginčo šalims.
23. Nagrinėjamu atveju nėra ginčo, kad ieškovės butas buvo nuolat užliejamas nuo 2010 m. Ieškovė teismo posėdžio metu patvirtino, kad po to, kai atsakovai 2021 m. birželio 29 d. įsigijo virš jos esantį butą (duomenys neskelbtini), ir jį suremontavo, jos nuomojamo buto lubos nė karto nebuvo užlietos.
24. Kadangi ieškovės su atsakovais nesiejo jokie sutartiniai santykiai, buto užliejimo atveju taikytina deliktinė atsakomybė. Turto sugadinimo atveju, kai įtariama, kad butas užpilamas vandeniu iš viršuje esančių patalpų, asmens neteisėti veiksmai turi būti suprantami kaip viršuje esančių patalpų savininko nesugebėjimas naudotis savo turtu taip, kad nebūtų daroma žalos kitiems asmenims. Atsakovo veiksmai yra neteisėti, jei nustatomas pavojingas, gadinantis turtą poveikis iš atsakovo valdomo buto, o ne iš kitų šaltinių. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. liepos 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-310-916/2017).
25. Teismo vertinimu, ieškovė neįrodė atsakovų neteisėtų veiksmų, nes po 2021 m. birželio 29 d. jokia žala ieškovės butui nebuvo padaryta. Atsakovai negali būti laikomi atsakingais už žalą, kurį kilo iki jiems nuosavybės teise įsigyjant virš ieškovės nuomojamo buto esantį butą, nes tuo metu, kai ieškovei kilo žala, jie buto (duomenys neskelbtini), nevaldė.
26. Tačiau teismas atkreipia dėmesį, kad ieškovė iš esmės ir neteigia, kad žala atsirado dėl to, kad virš jos esančiu butu galimai netinkamai rūpinosi atsakovai. Nagrinėjamu atveju ieškovės atstovas akcentavo, kad šio ginčo esmė yra tai, kad atsakovai, pirkdami butą (duomenys neskelbtini), kartu nusipirko ir pareigą atlyginti ieškovei kilusią žalą. Teismo posėdžio metu paklaustas, kokius konkrečius neteisėtus veiksmus atliko atsakovai, ieškovės atstovas atsakovų neteisėtais veiksmais iš esmės įvardijo atsakovų su trečiuoju asmeniu A. O. 2021 m. birželio 29 d. sudarytos buto (duomenys neskelbtini), pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.2 papunktį, kuriame nurodyta, kad, jeigu vėliau paaiškėja, kad pardavėjo atstovo pareiškimai ir garantijos neatitinka tikrovės, pirkėjai įgyja teisę reikalauti, kad pardavėjas atlygintų pirkėjams visus dėl atsiradusius nuostolius.
27. Taigi ieškovė prašo dėl jos nuomojamo buto užliejimo atsakovų atžvilgiu taikyti sutartinę civilinę atsakomybę. Tokie ieškovės argumentai yra visiškai nepagrįsti. Visų pirma, ieškovės su atsakovais nesieja jokie sutartiniai santykiai, todėl sutartinės civilinės atsakomybės taikymas negalimas. Antra, ieškovės minima pirkimo–pardavimo sutartis yra sudaryta tarp atsakovų ir A. O. Sutartis sukuria teises ir pareigas ją sudariusiems asmenims ir, išskyrus įstatyme įtvirtintas išimtis, nesukuria teisių ir pareigų tretiesiems asmenims. Sutarties uždarumo principas lemia, kad tik sutarties šalys gali reikšti reikalavimus dėl jos netinkamo vykdymo; sutartinės civilinės atsakomybės tikslas ir teikiamos apsaugos ribos – sutartį sudariusių asmenų interesų, susijusių su tinkamu sutarties įvykdymu, apsauga. Taigi atsakovų ir A. O. sudaryta pirkimo–pardavimo sutartis nesukuria ieškovei jokių teisių ar pareigų, kurių pagrindu ji turėtų teisę reikalauti žalos atlyginimo iš atsakovų. Trečia, ieškovė apskritai klaidingai aiškina pirkimo–pardavimo sutarties 7.1.2 papunktį, nes jame nėra jokių nuorodų į ieškovės minimą atsakovų pareigą atlyginti ieškovei kilusią žalą.
28. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad ieškovė neįrodė vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų – atsakovų neteisėtų veiksmų, todėl reikalavimas priteisti iš atsakovų žalos atlyginimą negali būti tenkinamas. Teismas atkreipia dėmesį, kad subjekto, kuris iš tiesų yra atsakingas už ieškovei kilusią žalą, nustatymas nėra šios bylos nagrinėjimo dalykas, todėl teismas detaliau šiuo klausimu nepasisako.
29. Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovės ieškinys atmetamas, teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą iš ieškovės turi atsakovai. Nagrinėjamu atveju atsakovai prašo priteisti iš ieškovės 750 Eur bylinėjimosi išlaidas. Teismo vertinimu, už advokato teisines paslaugas atsakovo prašoma priteisti suma neviršija pagal Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio 7, 8.16, 8.19, 9–10 punktus apskaičiuotų maksimalių dydžių už tokio pobūdžio teisines paslaugas, todėl atsakovų prašymas priteisti bylinėjimosi išlaidas tenkintinas ir jiems iš ieškovės priteistinas 750 Eur bylinėjimosi išlaidų atlyginimas, t. y. kiekvienam iš atsakovų po 375 Eur.
30. Byloje patirta 31,36 Eur procesinių dokumentų siuntimo išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos viršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymu Nr. 1R-19/1K-2 nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą (5 EUR), procesinių dokumentų siuntimo išlaidos valstybės naudai priteisiamos iš ieškovės (CPK 92, 96 straipsniai).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265, 268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
Ieškinį atmesti.
Priteisti atsakovams G. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) ir K. M. (a. k. (duomenys neskelbtini)) iš ieškovės K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) po 375 Eur (tris šimtus septyniasdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų.
Priteisti valstybei iš ieškovės K. J. (a. k. (duomenys neskelbtini)) 31,36 Eur (trisdešimt vieno euro 36 ct) bylinėjimosi išlaidų atlyginimą. Ši suma turi būti įmokėta Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmokos kodas 5662. Mokėjimo kvitą reikia pristatyti į Vilniaus miesto apylinkės teismą.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo priėmimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.