Kauno apygardos teismo nutartis

2009-06-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-81-2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-06-10
Bylos Nr.
1A-314-81-2009
Teisminio proceso Nr.
56-1-00559-2008
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Regina Cemnolonskienė (pirm.), Kęstutis Dargužis, Romas Aikevičius
Nuteistasis
T. T.
Advokatai
Angelė Fominienė

Pranešėja R. Cemnolonskienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-314-81/09

Teisėjas L. Vaitkus Proceso Nr. 56-1-00559-2008
Procesinio sprendimo kategorija (S) 2.4.6
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLietuvos Respublikos vardu

2009 m. birželio 10 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės teisėjos Reginos Cemnolonskienės, teisėjų Romo Aikevičiaus, Kęstučio Dargužio, sekretoriaujant Vaivai Tamkutonienei, dalyvaujant prokurorei Danai Rutkauskaitei, nuteistajam T. T., gynėjai advokatei Angelei Fominienei, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo T. T. apeliacinį skundą dėl Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendžio, kuriuo T. T. pripažintas kaltu ir nuteistas už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso /toliau LR BK/ 178 str. 2 d. padarymą 2 (dvejų) metų laisvės atėmimo bausme, bausmę atliekant pataisos namuose.

Vadovaujantis BK 66 str. į bausmės laiką įskaitytas kardomajame kalinime (suėmime) išbūtas laikas nuo 2009-02-19 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis LR BK 72 str. iš T. T. konfiskuoti 50 Lt, kaip iš nusikalstamos veikos gauti pinigai.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

T. T. už nusikaltimo, numatyto LR BK 178 str. 2 d. padarymą nuteistas už tai, kad pagrobė svetimą turtą įsibraunant į patalpą, būtent: 2008-08-24, apie 14.00 val. kartu su H. K., pastarajam išėmus gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini) ir priklausančio G. B., kambario lango dalį ir per šį langą įsibrovus į namo vidų, o T. T. būnant lauke ir saugant nusikaltimo vietą, pagrobė 100 Lt vertės mikrobangų krosnelę „SCHARP“, bei 800 Lt vertės benzopjūklą „HUSGVARNA 40“ ir taip bendrai įsibrovę į patalpą pagrobė svetimo turto už 900 litus.

Šalies argumentai

Nuteistasis T. T. apeliaciniu skundu prašo sušvelninti paskirtą bausmę, nes teismo skirta bausmė yra per griežta, yra lengvinanti aplinkybė - jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi, daiktai nukentėjusiajam grąžinti, turto vertė nėra didelė, nukentėjusysis pretenzijų neturi, ieškinio nepareiškė. Be to, jis nebuvo pagrindinis organizatorius, asmuo, kurio iniciatyva padaryta nusikalstama veika, šiuo metu slapstosi. Teismas neatsižvelgė į tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, prisipažino kaltu.

Kolegija, išklausiusi proceso dalyvių nuomonių: gynėjo, prašiusio skundą patenkinti dėl jame išdėstytų motyvų, prokurorės, prašiusios skundą atmesti, sprendžia, kad apeliacinis skundas turi būti atmestas.

Apeliantas kaltės dėl padaryto nusikaltimo neginčija, todėl teismas vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso /toliau – LR BPK/ 320 str. 3 d., nagrinėja apeliacinį skundą neišeidamas už skundo ribų.

LR BK 54 str., apibrėžiančio bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, 2 d. nustatyta, kad skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

Teismas, skirdamas bausmę T. T. atsižvelgė į tai, kad jis LR BK 27 str. 1 d. nustatyta tvarka yra nusikaltimų recidyvas, turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą pakartotinai vėl padarė tyčinį apysunkį nusikaltimą. Pažymėtina, kad T. T. yra teistas kelis kartus, už turtinius nusikaltimus, teistumas neišnykęs. Tai rodo, kad jis savo gyvenimo būdo nepakeitė, išvadų dėl savo elgesio nepadarė ir yra linkęs nusikalsti.

LR BK 56 str. numatyta, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę. Esant šioms aplinkybėms, ir siekiant užtikrinti tinkamą bausmės individualizavimo tikslų įgyvendinimą, pirmosios instancijos teismas pagrįstai skyrė laisvės atėmimo bausmę T. T..

Teismas, skirdamas bausmę, taip pat atsižvelgė ir į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, bei nustatyta lengvinanti aplinkybė, kad jis kaltę pripažino, taip pat į padaryto nusikaltimo sunkumo laipsnį ir pavojingumą visuomenei, kaltinamojo asmenybę, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, pagrobto turto vertę kuri nėra didelė ir į tai, kad žala atlyginta, nes daiktai grąžinti.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija sprendžia, kad nustatydamas bausmės trukmę apylinkės teismas vadovavosi LR BK 54 straipsnyje numatytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais.

Atmetamas apelianto skundo teiginys, kad bausmė yra per griežta, nes lengvinanti aplinkybė yra tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, gailisi. Pažymėtina, kad teismas, skirdamas bausmę T. T. pripažino atsakomybę lengvinančia aplinkybe kad jis kaltę pripažino bei į tai atsižvelgė skirdamas bausmę. Pirmosios instancijos teismas taip pat atsižvelgė ir į pagrobto turto vertę, kad ji nėra didelė, kad žala atlyginta, daiktai grąžinti, todėl apeliaciniame skunde nurodyti argumentai negali būti pagrindu švelninti teismo paskirtą bausmę.

Nuteistasis skunde nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad jis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, prisipažino kaltu. Teisėjų kolegija pažymi, kad atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismai pripažįsta kaltininko pagalbą aiškinantis veiką ir (ar) joje dalyvavusius asmenis, kai kaltininkas aktyviais veiksmais padeda išaiškinti nusikalstamos veikos detales, padeda surinkti daiktinius įrodymus, nurodo liudytojus ir pan. Padėjimas išaiškinti nusikalstamą veiką yra tada, kai kaltininkas savo valia padeda išaiškinti esmines nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, nepriklausomai nuo to, ar teisėsaugos institucijoms žinoma apie padarytą nusikalstamą veiką, ar ne. Tačiau byloje nėra duomenų, kad T. T. padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką. Kolegija konstatuoja, kad įvertinus bylos medžiagą negalima daryti išvados, kad nuteistasis padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką, nes T. T. gyvenamoji vieta nebuvo žinoma, todėl 2009-02-10 buvo priimtas nutarimas T. T. pripažinti įtariamuoju /b.l.85/, buvo paieškomas, ikiteisminio tyrimo metu buvo atpažintas iš nuotraukų, kaip padaręs nusikalstamą veiką, todėl apeliacinio skundo motyvas jog jis padėjo tyrimui išaiškinti nusikaltimą yra nepagrįstas ir atmestinas, ir. atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes nėra pagrindo pripažinti LR BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatytą atsakomybę lengvinančia aplinkybe, kad kaltininkas prisipažino ir padėjo išaiškinti nusikalstamą veiką.

Vadovaujantis LR BK 61 str. 4 d, jei kaltininkas savo noru prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, aktyviai padėjo išaiškinti nusikaltimą ir nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas skiria jam ne didesnę kaip straipsnio sankcijoje už padarytą nusikaltimą numatytos bausmės vidurkis laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismas, kvalifikuodamas nusikalstamą veiką, nuteisė T. T. pagal 178 str. 2 d. Siekiant apskaičiuoti šios bausmės vidurkį, teismas vadovaujasi LR BK 50 str. 2 d., kurioje nurodyta, kad terminuoto laisvės atėmimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių. Vadinasi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, pagal kurį teismas orientuojasi individualizuodamas kiekvienu konkrečiu atveju bausmę nuteistajam, yra pagal LR BK 178 str. 2 d. – 3 (treji) metai 1 (vienas) mėnuo ir 15 (penkiolika) dienų.

Teisėjų kolegija pažymi, kad nustatydamas paskirtosios bausmės dydį, pirmosios instancijos teismas vadovavosi aukščiau nurodytais bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais. Teismas įvertino padarytos veikos sunkumą ir pavojingumą, tai, kad nusikaltimas tyčinis, apysunkis. Atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Atsakomybę lengvinančia aplinkybe teismas pripažino nuteistojo prisipažinimą. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai įvertino visas aukščiau minėtas aplinkybes bei nuteistojo asmenybę neigiamai charakterizuojančius duomenis ir skyrė T. T. laisvės atėmimo bausmę 2 (dvejiems) metams. Ši bausmė yra mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis. Esant šioms aplinkybėms, teisėjų kolegija daro išvadą, kad T. T. paskirtoji bausmė, atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos bei paties nuteistojo pavojingumą, nuteistojo vaidmenį atliekant nusikaltimą, nėra aiškiai per griežta, yra teisinga ir tinkama realizuoti individualizuotos bausmės tikslus. Teisinio pagrindo bausmę švelninti nėra.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismas 2009-04-08 nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog kaltinamojo nusikalstama veika LR BK 178 str. 2 d. priskirtina nesunkiems nusikaltimams ( LR BK 11 str. ). Atsižvelgiant į tai, jog LR BK 11 str. reglamentuojama, kad tyčinis nusikaltimas, už kurį baudžiamajame įstatyme numatyta didžiausia bausmė viršija trejus metus laisvės atėmimo, bet neviršija šešerių metų laisvės atėmimo yra apysunkis nusikaltimas, o LR BK 178 str. 2 d. sankcijoje numatyta laisvės atėmimo bausmė iki šešerių metų, teismas padarė klaidą, vertindamas nusikaltimo sunkumą, todėl ši klaida ištaisytina.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad apylinkės teismas/teisėjas/ perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nesivadovavo LR BPK 233 str.3d. nuostatomis. Teisėjas, perduodamas bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje, nutartyje turi nurodyti ir veiką, kurios padarymu kaltinamasis kaltinamas, ir tą nusikalstamą veiką numatantį baudžiamąjį įstatymą. To nepadaryta 2009-03-25 nutartyje perduoti bylą nagrinėti teisiamajame posėdyje.

Taip pat pažymėtina, kad vadovaujantis LR BPK reikalavimais, apkaltinamojo nuosprendžio aprašomoji dalis turi būti pradedama teismo nustatytos nusikalstamos veikos, už kurios padarymą kaltinamasis šiuo nuosprendžiu nuteisiamas, aplinkybių aprašymu. LR BPK 305 str. 1 d. reglamentuojama, kas turi būti išdėstoma apkaltinamojo nuosprendžio aprašomojoje dalyje. Šį įstatyme numatytą reikalavimą pirmosios instancijos teismas pažeidė. Teismas aprašomojoje nuosprendžio dalyje nurodė, dėl ko T. T. atiduotas teismui teisti. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad nuteistasis T. T. prisipažino įvykdęs nusikalstamą veiką, byloje esantys duomenys patvirtina, kad T. T. padarė nusikaltimą, už kurio padarymą yra nuteistas bei į tai, kad pirmosios instancijos teismas analizavo nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir jas išdėstė nuosprendyje, teisėjų kolegija sprendžia, kad tai yra pirmosios instancijos teismo nustatytos aplinkybės.

Teisėjų kolegija, apeliacine tvarka išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, daro išvadą, kad Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 8 d. nuosprendis teisėtas ir pagrįstas, paskirtoji bausmė T. T. yra tinkama, teisinga, nėra aiškiai per griežta, teisinių pagrindų nuosprendį keisti ar naikinti nėra.

Rezoliucinė dalis

Kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

n utaria:

nuteistojo T. T. apeliacinį skundą atmesti.

Vilkaviškio rajono apylinkės teismo 2009-04-08 nuosprendžio aprašomojoje dalyje ištaisyti klaidą taip:

-pašalinti žodžius“ atiduotas teismui teisti už tai, kad“

-kaltinamojo nusikalstama veika LR BK 178 str. 2 d. priskirtina apysunkiems nusikaltimams ( LR BK 11 str.4d. ).

Kolegijos pirmininkė teisėja Regina CemnolonskienėTeisėjai Romas AikevičiusKęstutis Dargužis