Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

2018-09-07 · Baudžiamoji byla Nr. 1-2992-806/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Įsakymas
Data
2018-09-07
Bylos Nr.
1-2992-806/2018
Teisminio proceso Nr.
1-02-2-00150-2018-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Sonata Raupėnaitė-Lekarauskienė
Kaltinamasis
A. D.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-2992-806/2018Teisminio proceso Nr. 1-02-2-00150-2018-2Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.18.11; 1.1.7.2.2; (S) 2.12.1.4
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASTEISMO BAUDŽIAMASIS ĮSAKYMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. rugsėjo 7 d.Vilnius

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Sonata Raupėnaitė - Lekarauskienė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Vilniaus apygardos prokuratūros 2-ojo baudžiamojo persekiojimo skyriaus prokuroro Valerijaus Sevostjanovo pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažino su ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, kurioje A. D., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Zarasuose, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), išsiskyręs, dirbantis MB „A.“ direktoriumi, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 223 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. D. aplaidžiai tvarkė buhalterinę apskaitą, o būtent:

jis, nuo 2012-11-21 būdamas ūkio subjekto - mažosios bendrijos „A.“, įmonės kodas (duomenys neskelbtini), registruotos adresu (duomenys neskelbtini), vieninteliu nariu bei vadovu ir pagal 2001 m. lapkričio 6 d. Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 straipsnį, numatantį, kad „už buhalterinės apskaitos organizavimą pagal šio Įstatymo reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas”, būdamas atsakingas už buhalterinės apskaitos organizavimą, pažeidė:

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. 1 d. reikalavimus „ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti apskaitos politika ir jų įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais, arba tarptautiniais apskaitos standartais, arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitų ir finansinę atskaitomybę“, kadangi nepasirinko ir nepatvirtino mažosios bendrijos apskaitos politikos;

LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimus „į apskaitų privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 6 str. 3 d. reikalavimus „ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdų“. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimus „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytų atvejį. Apskaitos dokumentais surašomi, ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 12 str. 4 d. reikalavimus „apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkinės operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai padaryti, bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius“, kadangi neregistravo pirminių apskaitos dokumentų apskaitos registruose chronologine, sistemine, chronologine - sistemine tvarka, nevedė buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių dvejybinio įrašo principu, tikslu apskaityti turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus;

Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių (patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179) 3 p. „Pinigai į kasą priimami pagal kasos pajamų orderį, kurį pasirašo finansininkas, o priėmus pinigus – ir kasininkas. Priėmus pinigus, išduodamas kasos pajamų orderio kvitas, kurį pasirašo finansininkas ir kasininkas“, 6 p. „Išmokėti pinigus iš kasos asmenims, kurie nėra įmonės darbuotojai, leidžiama tik pagal kiekvienam asmeniui atskirai išrašytus kasos išlaidų orderius“, 16 p. „Visos kasos operacijos įrašomos į kasos knygą“ reikalavimus, kadangi netvarkė mažosios bendrijos grynųjų pinigų apskaitos, tai yra nustatyta tvarka gryniesiems pinigams į kasą priimti neišrašydavo kasos pajamų orderių, gryniesiems pinigams iš kasos išmokėti neišrašydavo kasos išlaidų orderių, taip pat operacijoms pagrįsti nevedė kasos knygos;

Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. reikalavimus „Mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos turi būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojui“, kadangi, būdamas MB „A.“ vienintelis narys, kuriam priskiriamos narių susirinkimo ir mažosios bendrijos atstovo funkcijos, nesudarė ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų laikotarpiu nuo 2012-11- 21 iki 2017-12-31;

dėl ko negalima iš dalies nustatyti MB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2018-05-25.

Kaltinamasis A. D. apklaustas įtariamuoju ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis įkūrė MB „A.“ 2012-11-14, ši bendrija užsiima automobilių prekyba, turbokompresorių remontu. Šią bendriją įkūrė su tikslu registruoti savo atliekamas paslaugas, gauti oficialias pajamas už suteiktas paslaugas klientams. Šios bendrijos cechas yra adresu (duomenys neskelbtini), o registracijos adresas (duomenys neskelbtini). Jis yra vienintelis šios bendrijos narys ir vadovas, kadangi nėra daug užsakymų, viską sugeba atlikti pats. Iš pradžių pats tvarkė bendrijos buhalterinę apskaitą, ją tvarkė pats nuo 2012-11-14 iki 2014 m., laikotarpio tiksliai nepamena, kadangi neturėjo piniginių lėšų buhalteriui pasamdyti. Nuo 2014 m. niekas netvarko buhalterinės apskaitos. Paskutinį kartą teikė deklaracijas LR VMI 2014 metais. MB „A.“ turi vieną atsiskaitomąją sąskaitą AB „SEB“ banke. Šios banko sąskaitos valdytojas yra jis. Elektroninių prisijungimų ir PIN kodų generatorių turiu jis. Už suteiktas paslaugas yra išrašomos sąskaitos faktūros, taip pat kasos pajamų ir išlaidų orderiai. MB „A.“ visus buhalterinės apskaitos dokumentus saugo (duomenys neskelbtini). Turi atskirą kabinetą, kompiuterį, stalą, patalpos yra didelės. Buhalterinės apskaitos dokumentai yra saugomi kabinete, sudėti į segtuvus. Tyrėjai, atliekančiai ikiteisminį tyrimą, pateikė apžiūrai visus turimus MB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus. Netvarkė buhalterinės apskaitos nuo 2014 m., kadangi trūksta kompetencijos, nesupranta, kokia dokumentų pateikimo tvarka LR VMI, kaip sudarinėjami balansai, nesupranta nurodytų specifinių žodžių. Buhalterinės apskaitos tvarkymo programa jis nesinaudoja. Pripažįsta, kad jam trūksta įgūdžių tvarkant buhalterinę apskaitą. Buhalterio nesamdė, kadangi neturėjo pakankamai piniginių lėšų tai padaryti. MB „A.“ šiuo metu įsiskolinimai yra susidarę Sodrai, maždaug apie 144 eurus, daugiau įsiskolinimų nėra. Nori pasakyti, kad tiesiog kaupė buhalterinės apskaitos dokumentus į turimus segtuvus, tikisi, kad gaus daugiau pajamų ir pavyks nuo 2018 m. rugsėjo mėnesio pasamdyti buhalterinę apskaitą tvarkantį asmenį. Jis visus buhalterinės apskaitos dokumentus chronologine tvarka sega, tačiau jų netraukia į apskaitą, neregistruoja jiems skirtuose registruose, neveda dvejybinio įrašo, neveda buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių, neapskaito turto, neregistruoja finansinių sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimų. Taip pat nesilaiko kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių, neturi kasos aparato. Kaip kasininkas niekur nefiksavo ūkinių operacijų. Nevedė kasos knygos. Finansinių ataskaitų rinkinio nevedė ir neteikė juridinių asmenų tvarkytojui. Yra susipažinęs su Lietuvos Respublikos Mažųjų bendrijų įstatymu. Bandė jį perskaityti, bet nesuprato jame nurodytų terminų, sąvokų, bei kitų sakinių. Nesiregistravo į buhalterinės apskaitos tvarkymo kursus. Balansas ir pelno/nuostolių ataskaita buvo sudaryta tik už vienus metus, t. y. už 2013 m., kiek pamena. Ketina 2018 m. samdyti buhalterinę apskaitą tvarkančią įmonę, kurios pavadinimo šiuo metu nurodyti negali. MB „A.“ gauna apie 10 000-11 000 eurų per metus ir šios sumos atsispindi sąskaitose faktūrose ir išrašomuose kvituose, kurie nebuvo apskaityti MB „A.“ buhalterinėje apskaitoje. Savo kaltę pripažįsta visiškai ir labai gailisi, kad laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2017-12-31 netvarkė MB „A.“ buhalterinės apskaitos, bei nesiėmė jokių teisėtų priemonių tam padaryti. Su prokuroro sprendimu baigti ikiteisminį tyrimą baudžiamuoju įsakymu, sutinka, su siūlomu baudos didžiu taip pat surinka. (b. l. 118-121).

Nuo 2018-05-10 iki 2018-05-17 A. D. savanoriškai pateikė visus turimus MB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentus, susegtus į 6 vnt. segtuvus (b. l. 32-34).

2018-05-25 A. D. savanoriškai pateikė MB „A.“ banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) išrašą už laikotarpį nuo 2013-05-26 iki 2018-05-25 (b. l. 149-151).

A. D. pateikti MB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentai ir sąskaitos išrašai nuo 2018-07-12 iki 18-08-01 buvo apžiūrėti dalyvaujant specialistui - Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalistinių tyrimų skyriaus 3-ojo poskyrio vyriausioji tyrėja V. L.. Apžiūra užfiksuota MB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų apžiūros protokole. Specialistas, BPK 89, 90, 92 ir 205 straipsniuose nustatyta tvarka atlikęs daiktų, dokumentų ir kitokių objektų tyrimą, apžiūros protokole, atsakydamas į pateiktus klausimus, pateikė išvadą:

MB „A.”, įm.k., (duomenys neskelbtini), įregistruota Juridinių asmenų registre (duomenys neskelbtini). Bendrijos buveinė: (duomenys neskelbtini). Mažąją bendriją įsteigė vienas steigėjas A. D., (duomenys neskelbtini) sudarius steigimo aktą ir pasirašius mažosios bendrijos nuostatus. MB „A.“ nuostatuose bendrijos organu pasirinktas narių susirinkimas, kurio kompetencija nesiskiria nuo nurodytosios Mažųjų bendrijų įstatyme (Nr. XI-2159). Vienintelio mažosios bendrijos nario raštiški sprendimai prilyginami Narių susirinkimo sprendimams. Nuo MB „A.“ įsteigimo dienos A. D. yra vienintelis narys, atstovaujantis mažąją bendrija ir atliekantis valdymo funkcijas. Pagal LR mažųjų bendrijų įstatymą A. D. turi išimtinę teise atlikti narių susirinkimui priskirtas funkcijas, nustatytas šio įstatymo 13 str.. Be to, pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 14 str. 4 d. nuostatas kai mažosios bendrijos narių susirinkimas yra mažosios bendrijos valdymo organas ir mažojoje bendrijoje yra vienas narys, jis taip pat atlieka Mažųjų bendrijų įstatymo 21 str. 7 dalyje mažosios bendrijos atstovui priskirtas funkcijas, išskyrus nurodytas 2, 3 ir 4 punktuose. A. D., atstovaujantis mažąją bendriją, pagal Mažųjų bendrijų įstatymo 21 str. 7 d. 6 p. reikalavimus turi organizuoti mažosios bendrijos apskaitą, finansinių ataskaitų rinkinio sudarymą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą; 7 p. reikalavimus turi teikti Juridinių asmenų, registro tvarkytojui mažosios bendrijos dokumentus, duomenis ir kitą Juridinių asmenų registro tvarkytojui teiktiną informaciją; 11 p. reikalavimus mažosios bendrijos nuostatose nustatyta tvarka ir sąlygomis paima mažosios bendrijos lėšų ir išmoka jas mažosios bendrijos nariams kaip avansu išmokamą pelną.

MB „A.“ nuostatuose nurodyta, kad mažoji bendrija yra ribotos civilinės atsakomybės privatus juridinis asmuo, kuris savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinius kodeksu, Lietuvos Respublikos mažųjų bendrijų įstatymu, kitais Lietuvos Respublikos teisės aktais, taip pat pasirašytais nuostatais. Bendrijos veiklos tikslai: narių ekonominių interesų namų tenkinimas vykdant šią veiklą: automobilių remontą, taip pat prekybos, gamybos, paslaugų teikimo ir kitą veiklą. Bendrija gali užsiimti bet kokia veikla, kuri neprieštarauja Lietuvos Respublikos teisės aktams.

Mažosios bendrijos buhalterinę apskaitą privalo vesti pagal Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymą (Nr. IX-574). Šis įstatymas nenumato jokių išimčių mažajai bendrijai, išskyrus tai, kad mažoji bendrija neprivalo turėti vyriausiojo buhalterio. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 10 str. 6 p. nuostatomis mažosios bendrijos apskaitą, be vyriausiojo buhalterio ar pagal sutartį apskaitos paslaugas teikiančios įmonės, ar apskaitos paslaugas savarankiškai teikiančio asmens, gali tvarkyti tos bendrijos narys. Kaip turėtų sudaryti finansines ataskaitas nurodo Lietuvos Respublikos finansinės atskaitomybės įstatymas (Nr. IX-575). Pagal šio įstatymo 24-1 straipsnio (galiojo nuo 2012-09-01 iki 2015-06-30) nuostatas mažųjų bendrijų finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir sudarymo reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai ir 22 str. 3 d. (galiojo nuo 2015-07-01 iki dabar) nuostatas mažųjų bendrijų ir šio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje nurodytų neribotos civilinės atskaitomybės juridinių asmenų finansinių ataskaitų rinkinio sudėties ir sudarymo reikalavimus nustato verslo apskaitos standartai, jeigu finansinės ataskaitos sudaromos pagal verslo apskaitos standartus. Verslo apskaitos standartai leidžia rinktis ir sudaryti finansines ataskaitas dviem būdais: pagal visus verslo apskaitos standartus, išskyrus 38 VAS arba taikyti tik 38 VAS „Neribotos civilinės atsakomybės juridinių asmenų ir mažųjų bendrijų buhalterinė apskaita ir finansinės ataskaitos“.

Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 9 str. reikalavimais l. Ūkio subjekto vadovas turi pasirinkti apskaitos politiką ir ją įgyvendinti, atsižvelgdamas į konkrečias sąlygas, veiklos pobūdį ir vadovaudamasis arba verslo apskaitos standartais arba tarptautiniais apskaitos standartais arba viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartais, arba kitais teisės aktais, reglamentuojančiais apskaitą ir finansinę atskaitomybę. 2. ūkio subjekto vadovo patvirtintoje apskaitos politikoje turi būti nurodoma: l ) ūkio subjekto apskaitai taikomi apskaitos standartai ar kiti teisės aktai, reglamentuojantys apskaitą ir finansinę atskaitomybę; 2) finansinių ataskaitų rinkinio sudėtis ir finansinėms ataskaitoms sudaryti taikomi apskaitos principai; 3) apskaitos metodai ir taisyklės, kuriais vadovaudamasi registruojami ūkio subjekto turtų, nuosavą kapitalą, finansavimo sumas, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir (ar) pinigų srautus. MB „A.“ vienintelis narys A. D. nepasirinko ir nepatvirtinto mažosios bendrijos apskaitos politikos.

Apskaitos metodų visumą, nustatytą teisės aktuose, kuriais reglamentuojamas apskaitos tvarkymas ir finansinių ataskaitų sudarymas, lemia ūkio subjekto teisinė forma, ūkio subjekto dydis, veiklos pobūdis ir nuosavybės forma. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 6 str. 2 d. reikalavimais į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu; 6 str. 3 d. reikalavimais ūkio subjektai apskaitai tvarkyti taiko dvejybinio įrašo būdą. Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 12 str. 1 d. reikalavimais visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje numatytu atveju. Apskaitos dokumentais surašomi ūkinės operacijos ar ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus, 12 str. 4 d. reikalavimais apskaitos registruose ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys užregistruojami ūkines operacijos arba ūkinio įvykio dieną, arba iškart po to, kai yra galimybė tai, padaryti bet ne vėliau kaip per 4 mėnesius. Pagal buhalterinės apskaitos įstatymo 16 str. 2, 3 dalis apskaitos registrų formą, turinį ir skaičių nusistato ūkio subjektas pagal savo poreikius. Apskaitos registruose ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai registruojami pagal apskaitos dokumentus chronologine, sistemine, chronologine- sistemine tvarka. Apskaitos registrą pasirašo jį sudaręs asmuo asmeniškai arba „saugiu kvalifikuotu elektroniniu parašu. MB „A.“ vienintelis narys A. D. nesivadovavo LR buhalterinės apskaitos įstatymo aprašytais reikalavimais, tai yra neregistravo pirminių apskaitos dokumentų apskaitos registruose chronologine, sisteminė, chronologine- sisteminė tvarka, nevedė buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių dvejybinio įrašo principu, tikslu apskaityti turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus.

Atkreiptinas dėmesys, kad apžiūrai buvo pateikti tik MB „A.“ pirminiai apskaitos dokumentai ir banko sąskaitų už paskutinius penkerius metus išrašai. <...>

Apžiūros metu ištyrus MB „A.“ banko sąskaitų išrašus, nustatyta, kad laikotarpiu nuo 2013-07-11 iki 2018-05-25 mažosios bendrijos pagrindinė gaunamų įplaukų dalis buvo išgryninta. A. D. per bankomatus ar paimant grynuosius banko padaliniuose išgrynino iš MB „A.“ banko sąskaitų 45 352,60 eurų (2013-07-11 - 2013-12-31 27310,00 Lt (ekvivalentas eurais -7909,52 eurų), 2014-01-01 - 2014-12-31 49800,00 Lt (ekvivalentas eurais - 14 423,08 eurų), 2015-01-01 - 2015-12-31 6155 eurų, 2016-01-01 - 2016-12-31 8585 eurų, 2017-01-0i - 2017-12-31 5140 eurų, 2018-01-01 - 2018-05-25 3140 eurų). Pažymėtina, kad grynųjų pinigų apskaitą, kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo bei įforminimo tvarką reglamentuoja Kasos daro organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklės (patvirtintos LR Vyriausybės nutarimu Nr. 179). Pinigai iš kasos gali būti priimami ir išmokami daugeliu atvejų ir dėl įvairiausių priežasčių. Įmokoms grynaisiais pinigais į įmonės kasą pajamuoti naudojamas kasos pajamų orderis, iš įmonės kasos išduodamiems gryniesiems pinigams įforminti naudojamas kasos išlaidų orderis. Pagal LR kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių. 4-1 punktą kasos pajamų ir išlaidų orderius išrašo ūkio subjekto vadovo patvirtinti asmenys, turintys teisę surašyti ir pasirašyti arba tik pasirašyti kasos pajamų ir išlaidų orderius. Atliktos operacijos įregistruojamos kasos knygoje. Pažymėtina, kad MB „A.“ vienintelis narys A. D. nesivadovavo Kasos darbo organizavimo ir kasos operacijų atlikimo taisyklių 3, 4, 16 punktų reikalavimais ir netvarkė mažosios bendrijos grynųjų pinigų apskaitos, tai yra nustatyta tvarka gryniesiems pinigams į kasą priimti neišrašydavo kasos pajamų orderių, gryniesiems pinigams iš kasos išmokėti neišrašydavo kasos išlaidų orderių, taip pat operacijoms registruoti nevedė kasos knygos. Atkreiptinas dėmesys, kad mažosios bendrijos narys A. D. pagal mažosios bendrijos nuostatų IV skyriaus „Bendrijos lėšų, kaip avansu išmokamo pelno, bendrijos nario asmeniniams poreikiams paėmimo ir gavimo tvarka ir sąlygos“ 9, 10 punktų sąlygas turi teise paimti bendrijos lėšų, kaip avansu išmokamo pelno, Bendrijos nario asmeniniams poreikiams. Paėmęs Bendrijos lėšų savo asmeniniams poreikiams Bendrijos narys surašo lėšų paėmimo (perdavimo) dokumentą. Lėšų paėmimo (perdavimo) dokumente nurodoma: dokumento pavadinimas, Surašymo data, bendrijos pavadinimas, kodas, buveinė, Bendrijos lėšų išmokėjimo pagrindas - lėšos kaip avansu išmokamas pelnas Bendrijos nariui (Bendrijos nario vardas, pavardė) jo asmeniniams poreikiams: Bendrijos nario gautų lėšų suma (skaičiais ir žodžiais), Bendrijos nario vardas, pavardė, parašas ir patvirtinimas apie lėšų gavimą. Nepaisant to, kas A. D. laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2018-05-25 niekur kitur nedirbo, su darbo santykiais susijusių pajamų neturėjo, jam iš mažosios bendrijos „A.“ bendrijos lėšų, kaip avansu išmokama pelno, nario asmeniniams poreikiams išdavimas ne karto nebuvo įformintas. Dėl MB „A.“ aprašytų pažeidimų nėra galimybės įvertinti grynųjų pinigų judėjimo mažojoje bendrijoje „A.“.

Pagal LR mažųjų bendrijų įstatymo 23 str. 3 d. reikalavimus mažoji bendrija turi sudaryti metinių finansinių ataskaitų rinkinį. Mažosios bendrijos metinių finansinių ataskaitų rinkinys ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo finansinių metų pabaigos tirti būti patvirtintas mažosios bendrijos narių susirinkime ir pateiktas Juridinių asmenų registro tvarkytojai.

Vadovaujantis LR buhalterinės apskaitos įstatymo 17 str. reikalavimais finansinės ataskaitos sudaromos pagal sąskaitų duomenis Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo ir kitų teisės aktų nustatytai tvarkai. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. 1 d. (iki 2015-06-30 4 str. 1 d.) nuostatas finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodyti; įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas sąnaudas, pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą; 8 str. ( iki 2015-06-30 7 str.) nuostatas, įmonės veikla sudarant finansines ataskaitas suskirstoma į finansinius metus arba į kitos trukmės ataskaitinius laikotarpius, kuriems pasibaigus sudaromos finansinės ataskaitos; 16 str. 1 d., 7 d., 10 d. ( iki 2015-06-30 15 str. 1 d., 9 d., 12 d.) nuostatas metines finansines ataskaitas įmonės sudaro pasibaigus jų finansiniams metams; iki finansinio laikotarpio sudarymo į įmonės apskaitą turi būti įtrauktos visos ataskaitinio laikotarpio ūkines operacijos ir ūkiniai įvykiai; finansines ataskaitas, įmonės sudaro pagal ataskaitinio laikotarpio paskutinės dienos duomenis. <...> ; 17 str. 1 d. ( iki 2015-06-30 16 str. 1 d.) nuostatas sudarydamos finansines ataskaitas, įmonės įvertina turtą, nuosavą kapitalą ir įsipareigojimus vadovaudamasi bendroves apskaitos principais ir apskaitos standartais. Pagal LR įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 28 str. (iki 2015-06-30 27 str.) nuostatas už įmonės finansinių ataskaitų, metinio pranešimo parengimą ir pateikimą kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas atliktas) Juridinių asmenų registro tvarkytojui atsako įmonės vadovas, valdymo ir priežiūros organų nariai, įstatymų nustatyta tvarka pagal vadovui, valdymo ir priežiūros organams įstatymais atitinkamai priskirtą kompetenciją. <...>. Atkreiptinas dėmesys, kad MB „A.“ vienintelis narys, kuriam priskiriamos narių susirinkimo ir mažosios bendrijos atstovo funkcijos, nesudarė ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų laikotarpiu nuo 2012-11- 21 iki 2017-12-31.

Dėl to, kad MB „A.“ vienintelis narys A. D. nepasirinko ir nepatvirtinto mažosios bendrijos apskaitos politikos, laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2018-05-25 neregistravo pirminių apskaitos dokumentų apskaitos registruose chronologine, sistemine, chronologine-sistemine tvarka, nevedė buhalterinių sąskaitų apyvartos žiniaraščių dvejybinio įrašo principu, tikslu apskaityti turto, nuosavo kapitalo, finansavimo sumų, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimus, netvarkė mažosios bendrijos grynųjų pinigų apskaitos, tai yra nustatyta tvarka gryniesiems pinigams į kasą priimti neišrašydavo kasos pajamų orderių, gryniesiems pinigams iš kasos išmokėti neišrašydavo kasos išlaidų orderių, taip pat operacijoms registruoti nevedė kasos knygos, be to, nesudarė ir nepateikė Juridinių asmenų registro tvarkytojui metinių finansinių ataskaitų laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2017-12-31, negalima iš dalies nustatyti MB „A.“ veiklos, jos turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2012-11-21 iki 2018-05-25. Už apskaitos organizavimą pagal LR buhalterinės apskaitos įstatymo 21 str. 1 d. reikalavimus atsako ūkio subjekto vadovas, mažosios bendrijos „A.“ atveju - vienintelis narys A. D.. (b. l. 88-106).

Motyvuojamoji dalis

Veikos kvalifikavimo motyvai ir išvados

Pagal BK 223 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas privalėjo tvarkyti, bet netvarkė teisės aktų reikalaujamos buhalterinės apskaitos arba aplaidžiai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą, arba įstatymų nustatytą laiką nesaugojo buhalterinės apskaitos dokumentų, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros.

Ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinamojo A. D. kaltė, padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatytą BK 223 straipsnio 1 dalyje, yra visiškai įrodyta. Kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino įstatymo uždraustos veikos padarymo aplinkybes. Be paties kaltinamojo prisipažinimo ir duotų paaiškinimų, jo kaltę, padarius jam inkriminuojamą nusikaltimą, patvirtina ir kompetentingo specialisto išsami išvada, pateikta atlikus kaltinamojo pateiktų MB „A.“ buhalterinės apskaitos dokumentų ir sąskaitos išrašų apžiūrą ir analizę, kita rašytinė bylos medžiaga. Konstatuotina, kad pagal pirmiau išdėstytais įrodymais nustatytas faktines bylos aplinkybes kaltinamojo A. D. veika kvalifikuotina kaip nusikaltimas, numatytas BK 223 straipsnio 1 dalyje.

A. D. sutiko su tuo, kad byla būtų baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, taip pat sutiko su prokuroro siūloma bausmės rūšimi (bauda) ir jos dydžiu (b. l. 122)

Dėl skirtinos bausmės

Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į tai, jog padarytas nesunkus nusikaltimas finansų sistemai, veika baigta, kaltinamasis veikė neatsargia kaltės forma, be to, teismas nustato ir atsižvelgia į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę – prisipažino padaręs nusikaltimą ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), į tai, kad nėra nustatyta jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamąjį – vidutinio amžiaus, dirbantis, administracine tvarka baustas, neteistas, rašytinių duomenų apie kaltinamojo gydymą psichikos sveikatos įstaigose ar priklausomybės ligų centre valstybinis kaltintojas nesurinko. Esant pirmiau išdėstytų aplinkybių visumai, teismas sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti A. D. už padarytą įstatymo uždraustą veiką paskyrus baudą (BK 47 str. 3 d. 5 p.). Teismo vertinimu, atsižvelgus į aukščiau paminėtas bausmei individualizuoti reikšmingas aplinkybes, prokuroro siūlomas bausmės dydis – 120 MGL (6000 Eur) yra ženkliai per didelis, todėl mažintinas. Kaltinamajam skirtina 75 MGL (3750 Eur) dydžio bauda. Teismo vertinimu, būtent tokio dydžio bausmė atitiks teisingumo ir proporcingumo principų reikalavimus.

Byla baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamasis A. D. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, todėl taikytinos BK 64¹ straipsnio nuostatos ir jam paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Teismo vertinimu skirtina bauda yra pakankamai didelė, todėl kaltinamajam nustatytinas ilgesnis skirtinos bausmės – baudos – savanoriško mokėjimo laikotarpis – penki mėnesiai nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo.

A. D. tyrimo metu sulaikytas nebuvo, kardomoji priemonė neskirta. Buhalterinės apskaitos dokumentai ir sąskaitų išrašai grąžinti A. D..

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

A. D. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 223 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 75 MGL (3750 eurų) dydžio baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir A. D. paskirti galutinę bausmę – 50 MGL (2500 eurų) dydžio baudą.

Išaiškinti A. D. kad:

1. Bauda turi būti sumokėta Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos per teismo nustatytą laikotarpį – penkis mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, į vieną iš pasirinktinų sąskaitų (gavėjo pavadinimas – VMI, mokėjimo paskirtis: „bauda už“ (būtina nurodyto bylos numerį), įmokos kodas 6801): LT 74 4010 0510 0132 4763, banko kodas 40100, Luminor Bank AB (buvęs AB DNB bankas); LT05 7044 0600 0788 7175, banko kodas 70440, AB SEB bankas; LT32 7180 0000 0014 1038, banko kodas 71800, AB Šiaulių bankas; LT74 7400 0000 0872 3870, banko kodas 74000, Danske Bank A/S Lietuvos filialas; LT12 2140 0300 0268 0220, banko kodas 21400, Luminor Bank AB (buvęs Nordea Bank Finland Plc Lietuvos skyrius); LT24 7300 0101 1239 4300, banko kodas 73000, AB „Swedbank“; LT42 7230 0000 0012 0025, banko kodas 72300, UAB Medicinos bankas. Sumokėjus baudą į teritorinės Mokesčių inspekcijos sąskaitą, banko kvito ar mokėjimo pavedimo originalą rekomenduojama pateikti Vilniaus miesto apylinkės teismo priėmimo skyriui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, 1 aukštas).

2. Laiku nesumokėjus paskirtos baudos, ši bausmė vykdoma priverstinai. Baudos bausmę priverstinai vykdo antstolis, kurio veiklos teritorijoje yra nuteistojo gyvenamoji, darbo ar turto buvimo arba kitos bausmės atlikimo vieta. Priverstinio įvykdymo atveju antstolio išieškoma suma gali būti didesnė dėl antstolio apskaičiuojamų išlaidų vykdymo procese.

3. Jeigu nuteistasis neturi lėšų baudai sumokėti, antstolio teikimu ir nuteistojo sutikimu teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, baudą gali pakeisti viešaisiais darbais.

4. Jeigu nuteistasis vengia savo noru sumokėti baudą ir nėra galimybių ją išieškoti priverstinai, teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 47 straipsniu, antstolio teikimu baudą gali pakeisti areštu.

5. Nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis turi teisę per keturiolika dienų nuo teismo baudžiamojo įsakymo gavimo dienos paduoti Vilniaus miesto apylinkės teismui prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme.

6. Padavus prašymą reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas neįgis teisinės galios.

7. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje pagal kaltinamojo gautą prašymą teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme, t. y. išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.

8. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir yra vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.

9. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

Teisėja Sonata Raupėnaitė – Lekarauskienė