Kauno apygardos teismo nutartis

2009-10-22 · Civilinė byla Nr. 2S-1645-153/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-22
Bylos Nr.
2S-1645-153/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Galina Blaževič (pirm.), Leonas Jachimavičius, Virginija Gudynienė
Pareiškėjas
R. N.
Suinteresuotas asmuo
VSDFV Alytaus skyriui
Civilinė byla Nr. 2S-1645-153/2009;
pirmosios instancijos teismo teisėja Dalia Kvederavičienė;

procesinio dokumento kategorija: 122.1., 122.3, 122.5, 106.7.3.

(S)KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2009 m. spalio 22 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Galinos Blaževič,kolegijos teisėjų Leono Jachimavičiaus, Virginijai Gudynienei,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo R. N. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-3419-292/09, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo R. N. pareiškimą suinteresuotam asmeniui VSDFV Alytaus skyriui dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas R. N. pareiškimu prašė teismo nustatyti našlaičio pensijai po tėvo mirties skirti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1978-03-01–1985-12-10 laikotarpiu buvo iš dalies nedarbingas.

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad yra neįgalus nuo vaikystės, dėl netekto 80 procentų darbingumo gauna valstybinę socialinio draudimo netekto darbingumo pensiją. Po savo tėvo mirties 2008-11-24 kreipėsi į VSDFV Alytaus skyrių dėl valstybinės socialinio draudimo našlaičio pensijos paskyrimo. Jam buvo paaiškinta, kad pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 38 str. 1 d. nuostatas teisę gauti našlaičio pensiją turi mirusiojo vaikai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi. Tuo tarpu pareiškėjas, nors ir yra pripažintas neįgaliu iš vaikystės, tačiau nebuvo juo pripažintas nuolat, nes 1978-03-01–1985-12-10 laikotarpiu nesikreipė dėl invalidumo grupės nustatymo, dėl to našlaičio pensija už mirusį tėvą neskirtina. Pareiškėjas kreipėsi į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos (toliau – NDNT), kad ši tarnyba, remdamasi archyviniais ir kt. medicininiais dokumentais, nustatytų jo darbingumo lygį už 1978-03-01–1985-12-10 laikotarpį. NDNT 2009-03-25 raštu Nr. R-2124 atsisakė tenkinti prašymą, motyvuodama tuo, kad Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatyme ir kituose teisės aktuose, reglamentuojančiuose šios tarnybos veiklą, nėra numatyta galimybė nustatyti, patvirtinti ar teikti vertinamojo pobūdžio išvadas apie asmens turėtą invalidumą dėl to nesikreipusiems, todėl NDNT neturi įgaliojimų konstatuoti pareiškėjo nedarbingumo 1978–1985 m. laikotarpiu. Kadangi įstatymas nėra nurodęs kitos, t. y. ne teismo tvarkos, šiam juridiniam faktui nustatyti, pareiškėjas kreipiasi į teismą dėl šio juridinio fakto nustatymo teismine tvarka.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismas 2009 m. liepos 7 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo R. N. pareiškimą ir jį su priedais grąžino pareiškėjo atstovei advokatei I. G.. Teismas nustatė, kad pareiškėjo prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą dėl nedarbingumo turėjo patvirtinti nurodytu laikotarpiu galiojusių įstatymų ir kitų teisės aktų nustatytas reikiamos galios dokumentas - MDEK invalidumo pažymėjimas. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į tai, jog įstatymai buvo nurodę kitokią, t. y. neteisminę nedarbingumo fakto nustatymo tvarką, pareiškimas atsisakytinas priimti kaip nenagrinėtinas teisme (CPK 137 str. 2 d. 1 p.).

Šalies argumentai

Atskiruoju skundu pareiškėjas R. N. su teismo nutartimi nesutiko, prašė teismo nutartį panaikinti ir perduoti pareiškimo dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Apeliantas nurodė, kad teismo nutartis neteisėta ir nepagrįsta dėl šių motyvų:

pagal CPK 444 str. 2 d. 9 p. nuostatas teismas nagrinėja bylas dėl kitokių juridinę reikšmę turinčių faktų nustatymo, jeigu įstatymai nenumato jiems nustatyti kitokios tvarkos. Neįgaliųjų socialinės integracijos ir kiti įstatymai prašomam juridiniam faktui nustatyti nenustato kitokios tvarkos ir nepriskiria šių klausimų sprendimo teisės ir pareigos viešojo administravimo subjektams. Tai patvirtina NDNT 2009-03-25 raštas Nr. R-2124. Dėl šios priežasties nėra galimybės ne teismo tvarka gauti našlaičio pensijos po tėvo mirties paskyrimui reikalingų dokumentų, kurie patvirtintų buvus iš dalies nedarbingu 1978-03-01–1985-12-10 laikotarpiu. Prašomam juridiniam faktui nustatyti yra visos tam reikalingos aplinkybės: prašomas nustatyti faktas turės juridinę reikšmę; nėra dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą ir negalima jų gauti kitokia, nei teismo, tvarka;pagal CPK 443 str. 1 d., 444 str. 2 d. 9 p. nuostatas prašomą nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą nurodytu laikotarpiu turėjo patvirtinti tik įstatymas, o ne kitų teisės aktų nustatytas juridinės galios dokumentas. Tuo tarpu invalidumo nustatymo ir invalidumą patvirtinančių invalidumo pažymėjimų formos, jų išdavimo tvarka buvo reglamentuota poįstatyminiu aktu – Lietuvos TSR Medicininės darbingumo ekspertizės komisijų nuostatais, patvirtintais Lietuvos Ministrų Tarybos 1969 m. rugpjūčio 20 d. nutarimu Nr. 351;prašomo juridinio fakto nustatymas teismine tvarka yra ne tik materialiosios subjektinės teisės, bet ir konstitucinės teisės į socialinį aprūpinimą įgyvendinimo priemonė. Dėl objektyvių ir svarbių priežasčių, nurodytų teismui pareiškime dėl juridinio fakto nustatymo, 1978-03-01–1985-12-10 laikotarpiu nesikreipus dėl invalidumo grupės pakartotinio nustatymo. Formalus nurodytu laikotarpiu nepripažinimas invalidu pagal Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymą (38 str. 1 d.) atima teisę pareiškėjui po tėvo mirties gauti našlaičio pensiją. Teisė į įstatymu numatytą našlaičio pensiją yra prigimtinė, todėl negali būti ribojama formaliais reikalavimais.

Atsiliepimo į atskirąjį skundą suinteresuotas asmuo VSDFV Alytaus skyrius nepateikė.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą analizuodamas atskirajame skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme nurodytas išimtis.

Pareiškėjas prašė nustatyti našlaičio pensijai po tėvo mirties skirti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jis 1978-03-01–1985-12-10 laikotarpiu buvo iš dalies nedarbingas.

Lietuvos Respublikos Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo ir Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų išankstinio mokėjimo įstatymo pakeitimo ir papildymo įstatymo 38 str. 1 d. (2006-12-12 įst. Nr. X-979), kuris įsigaliojo nuo 2007-01-01, pasakyta, kad teisę gauti našlaičių pensiją turi mirusiojo vaikai ir įvaikiai iki 18 metų, taip pat vyresni, jeigu jie pripažinti neįgaliaisiais (iki 2005 m. liepos 1 d. – invalidais) iki 18 metų ir jeigu jie nuo 18 metų nuolat yra nedarbingi ar iš dalies darbingi (invalidai). Iš nurodytų pareiškime aplinkybių matyti, kad pareiškėjas yra pripažintas neįgaliu iš vaikystės, tačiau nebuvo pripažintas neįgaliu nuo 1978-03-01 iki 1985-12-10, nes nesikreipė dėl invalidumo grupės nustatymo, taigi remiantis minėtu įstatymu pareiškėjui negali būti paskirta pensiją už mirusį tėvą.

Pareiškėjas yra tos nuomonės, kad pareiškėjo darbingumo lygį už 1978-03-01 iki 1985-12-10 laikotarpį gali nustatyti teismas. Su tuo sutikti negalima, nes Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtintos darbingumo lygių nustatymo tvarkos ir kriterijų 29 p. numato, kad tais atvejais, kai asmuo prašo, kad jo darbingumo lygis būtų nustatytas atgaline data, susiejant jį su darbingumo lygio pasikeitimu dėl ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, bet ne vėliau, iki jam sukako 26 metai, NDNT gali darbingumo lygį nustatyti atgaline data, jeigu tam yra pateikiama pakankamai duomenų. Ligų arba būklių, atsiradusių iki 24 metų, priežastys nustatomos tik tuo atveju, kai asmuo buvo pripažintas nedarbingu ar iš dalies darbingu iki jam sukako 26 metai. Šiuo atveju, kaip nurodo pareiškėjas, jis yra nedarbingas nuo vaikystės, tai patvirtina ir pateikti byloje nedarbingumo dokumentai (b. l. 16, 18-29).

Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas negali pasinaudoti teise nustatyti darbingumo lygį atgaline data remiantis Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 patvirtinta darbingumo lygių nustatymo tvarka ir kriterijais. Esant tokioms aplinkybėms sprendžiama, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai atsisakė priimti pareiškimą, nes juridinę reikšmę turinčius faktus teismas nustato tik tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų (CPK 445 str.).

Remdamasi išdėstytais motyvais, teisėjų kolegija sprendžia, kad naikinti skundžiamą nutartį atskirojo skundo argumentais pagrindo nėra, todėl nutartis nekeistina, skundas netenkintinas (CPK 337 str. 1 d.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337–339 str.,

nutaria:

Alytaus rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 7 d. nutarties nekeisti.

Kolegijos pirmininkė Galina BlaževičKolegijos teisėjai Leonas JachimavičiusVirginija Gudynienė