Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), besimokantis Vilniaus statybininkų rengimo centro 12 klasėje (staliaus profesijos), individualiai dirbantis fotografijos srityje, nevedęs, administracine tvarka baustas, teistas:

1. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 284 straipsnio 1 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 8 punktą – 6 mėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 92 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams;

2. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį – 1 metų 6 mėnėnesių laisvės atėmimo bausme; vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, paskirta bausmė subendrinta su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gegužės 27 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė – 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 92 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtas 1 metams 6 mėnesiams, taip pat, vadovaujantis BK 82 straipsniu, 84 straipsniu, 87 straipsniu, jam taikytos auklėjamojo poveikio priemonės;

Aprašomoji dalis

nustatė:

H. R. pažeidė viešąją tvarką, o būtent: jis 2017 m. vasario 24 d., apie 17.45 val., būdamas viešoje vietoje, prie parduotuvės „Kubas“, esančios Žemynos g. 18, Vilniuje, įžūliu elgesiu, stebint kitiems asmenims, dujų balionėliu papurškė į veidą nukentėjusiajam D. V., tuo padarydamas jam ūminį konjunktyvitą, akies ir jos priedinių organų nudegimą, t. y. nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Tokiu būdu H. R., demonstruodamas nepagarbą aplinkai ir aplinkiniams, sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Specialisto išvadoje Nr. G 682/2017(01) pažymima, kad D. V. nustatytas ūminis konjuktyvitas, akies ir jos priedinių organų nudegimas, galimai padarytas 2017 m. vasario 24 d. D. V. padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas (b. l. 27).

2017 m. balandžio 5 d. apžiūros protokole, dalyvaujant specialistui J. B., nurodyta, kad apžiūrėtas pramoninės gamybos dujų balionėlis yra D kategorijos nešaunamiems ginklams priskiriamas dujinis aerozolinis įtaisas (b. l. 17-19).

Nukentėjusiojo mamos M. V. protokole – pareiškime, taip pat išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro užregistruotos kreipimosi į policijos komisariatą dėl nagrinėjamo įvykio aplinkybės (b. l. 1, 6-7).

2017 m. kovo 2 d. apžiūros protokole užfiksuota įvykio vietos, esančios Žemynos g. 18, Vilniuje, apžiūra (b. l. 12-14).

Motyvuojamoji dalis

Dėl duomenų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

Pagal BK 284 straipsnį (2016 m. kovo 25 d. įstatymo Nr. XII-2277 redakcija, galiojanti nuo 2017 m. sausio 1 d.), tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką, baudžiamas viešaisiais darbais arba bauda, arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas, aplinkiniai pasijuto šiurkščiai pažeminti, šokiruoti, buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta didelė materialinė žala, sutrikdyta normali įmonių ar įstaigų veikla, žmonėms sukeltas didelis išgąstis ar kilo sumaištis, nutrauktas jiems skirtas renginys, sustabdytas eismas ir pan. Sprendžiant, ar kaltininko veiksmai sukėlė šiuos padarinius, turi būti atsižvelgiama ir į tai, kokia buvo aplinkinių reakcija, koks nukentėjusiųjų skaičius, kiek truko neteisėti veiksmai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-66-942/2017, 2K-146-511/2016). Tai, kad asmuo veikė be aiškios asmeninės motyvacijos arba panaudojo kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį, skatina daryti išvadą, jog asmens veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti, todėl kvalifikuotina pagal BK 284 straipsnį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-117-303/2016).

Teismas, įvertinęs aukščiau nurodytų ir teismo tiesiogiai teisiamajame posėdyje ištirtų duomenų, kuriuos pripažįsta įrodymais, visumą, sprendžia, jog byloje įrodyta, kad kaltinamasis H. R. 2017 m. vasario 24 d., apie 17.45 val., prie parduotuvės „Kubas“, esančios Žemynos g. 18, Vilniuje, dujų balionėliu papurškė į veidą nukentėjusiajam D. V., tuo padarydamas jam ūminį konjunktyvitą, akies ir jos priedinių organų nudegimą, t. y. sukeldamas nežymų nukentėjusiojo sveikatos sutrikdymą. Dėl šių aplinkybių byloje ginčo nekilo. Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir bylą nagrinėjant teisme kaltinamasis pripažino, kad jis pokalbio, įvykusio 2017 m. vasario 24 d., apie 17.45 val., prie parduotuvės „Kubas“, esančios Žemynos g. 18, Vilniuje, su nukentėjusiuoju D. V. metu dujų balionėliu papurškė nukentėjusiajam į veidą. Po to nukentėjusįjį dėl akių skausmo ir perštėjimo liudytojas R. T. automobiliu, kuriuo jie kartu su nukentėjusiuoju atvyko į įvykio vietą, nuvežė į VšĮ Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų Vaikų ligoninę. Atlikus specialisto tyrimą, konstatuota, kad nukentėjusiajam D. V. nustatytas ūminis konjunktyvitas, akies ir jos priedinių organų nudegimas, galimai padarytas 2017 m. vasario 24 d.; nustatyti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas, be to, šie sužalojimai galėjo būti padaryti užduotyje nurodytomis aplinkybėmis, t. y. papurškus dujų balionėliu į nukentėjusiojo veidą, mažiausiai vienu trauminiu poveikiu. Šias aplinkybes patvirtina ir kiti aukščiau nurodyti įrodymai – nukentėjusiojo D. V., liudytojų M. V., R. T. ir G. G. paaiškinimai teisme, kurie šioje dalyje visiškai sutampa su jų parodymais, duotais ikiteisminio tyrimo metu, taip pat M. V. protokole – pareiškime, išraše iš Policijoje registruojamų įvykių registro bei apžiūrų protokolų duomenys.

Be to, aukščiau nurodytų įrodymų visuma nustatyta, kad paminėti kaltinamojo H. R. veiksmai buvo atlikti viešoje vietoje, kurią jis pats nurodė nukentėjusiajam kaip jų iš anksto suplanuoto ir kaltinamojo iniciatyva suorganizuoto susitikimo vietą. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, viešoji vieta – tai tokia vieta, kurioje nusikalstamos veikos padarymo metu yra ar turi teisę lankytis kiti asmenys; svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl kaltininko veiksmų patirs nepatogumų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. birželio 9 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-360-677/2015). Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad kaltinamojo aukščiau nurodyti veiksmai buvo atlikti gyvenamųjų namų kvartale, prie parduotuvės „Kubas“, adresu Žemynos g. 18, Vilniuje, esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje. Teismo vertinimu, tai yra viešoje vietoje, kurioje bet kada gali lankytis kiti asmenys, jų patekimas į šią vietą yra laisvas ir neribojamas. Be kita ko, šios išvados nepaneigia tai, kad įvykio metu pagal byloje esančius įrodymus nustatyta, jog buvo tik kaltinamojo ir nukentėjusiojo draugai (pažįstami), pašalinių asmenų nenustatyta, taip pat tai, kad susitikimas buvo asmeninio pobūdžio. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad asmeninio pobūdžio paskatų buvimas nepaneigia veikos priešingumo viešajai tvarkai, jei kaltininkas savo asmeniniams santykiams spręsti pasirenka viešą vietą ir būdą, kuriuo demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2016 m. balandžio 14 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-146-511/2016).

Minėta, kad teismų praktikoje laikomasi nuomonės, jog visuomenės rimties ar tvarkos sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį buvo panaudotas fizinis smurtas. Nagrinėjamu atveju viešoje vietoje nepilnamečiam nukentėjusiajam buvo dujų balionėliu papurkšta į veidą, t. y. nukentėjusiojo atžvilgiu, kitų asmenų akivaizdoje, atliktas smurtinio pobūdžio veiksmas nukentėjusiojo atžvilgiu. Iš nukentėjusiojo, liudytojų R. T. ir M. V. paaiškinimų, taip pat byloje esančių medicininių dokumentų nustatyta, kad po kaltinamojo smurtinio pobūdžio veiksmų atlikimo nukentėjusiojo atžvilgiu nukentėjusysis pabėgo iš įvykio vietos, nubėgęs iki šalia esančios degalinės paskambino liudytojui R. T., kuris jį nuvežė į ligoninę, o po to į policijos komisariatą, į kurį atvyko ir nepilnamečio nukentėjusiojo mama – liudytoja M. V.. Iš nurodytų aplinkybių matyti, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo sutrikdyta įprastinė nukentėjusiojo bei šių liudytojų veikla – jie turėjo vykti į gydymo įstaigą, policijos komisariatą, ten teikti paaiškinimus, o tai užėmė jų laiko sąnaudas.

Taip pat teismas sprendžia, kad byloje įrodyta, jog kaltinamasis veiką padarė tiesiogine neapibrėžta tyčia. Teismo vertinimu, kaltinamasis, viešoje vietoje panaudojęs smurtinio pobūdžio veiksmus, nesukonkretino, kokį poveikį visuomenei turės jo veiksmai, bet privalėjo numatyti, kad visuomenės rimtis ir tvarka bus sutrikdyta, kadangi prieš nukentėjusįjį viešoje vietoje buvo panaudoti smurtinio pobūdžio veiksmai, tai matant kitiems asmenims. Tai patvirtina faktą, kad dėl kaltinamojo veiksmų buvo pažeista visuomenės rimtis ir tvarka. Svarbu ir tai, jog šių veiksmų atlikimo motyvas ir tikslas nėra būtinieji BK 284 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėties požymiai. Nagrinėjamu atveju iš kaltinamojo, nukentėjusiosios bei liudytojos G. G. paaiškinimų nustatyta, jog kaltinamasis su nukentėjusiuoju susitiko pasikalbėti iš esmės dėl nukentėjusiojo ir liudytojos G. G. asmeninių santykių bei tarp jų kilusių nesutarimų, šie klausimai tiesiogiai nebuvo susiję su kaltinamuoju. Dėl nurodyto, teismo vertinimu, aplinkybė, kad kaltinamasis savo smurtinių veiksmų atlikimui, kurių metu panaudotas D kategorijos nešaunamasis ginklas, kaip pretekstą panaudojo mažareikšmę dingstį – faktą dėl kilusių nesutarimų tarp nukentėjusiojo ir liudytojos G. G., sudaro pagrindo teigti, jog kaltinamojo H. R. veika pirmiausia nukreipta viešajai tvarkai pažeisti.

Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, yra pagrindo konstatuoti, kad nurodyta kaltinamojo H. R. tyčinė veika atitinka nusikaltimo, numatyto BK 284 straipsnyje, sudėtį, jo kaltė, padarius šią nusikalstamą veiką, įrodyta visiškai.

Dėl būtinosios ginties

BK 28 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad asmuo turi teisę į būtinąją gintį; šią teisę jis gali įgyvendinti neatsižvelgdamas į tai, ar galėjo išvengti kėsinimosi arba kreiptis pagalbos į kitus asmenis ar valdžios institucijas. Asmuo neatsako pagal šį kodeksą, jeigu jis, neperžengdamas būtinosios ginties ribų, padarė baudžiamajame įstatyme numatyto nusikaltimo ar nusižengimo požymius formaliai atitinkančią veiką gindamasis ar gindamas kitą asmenį, nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus nuo pradėto ar tiesiogiai gresiančio pavojingo kėsinimosi.

Kaltinamojo gynėjas prašė atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi šiuo atveju nustatytos visos būtinosios ginties sąlygos. Pažymėtina, kad būtinoji gintis yra atsakomybę šalinanti aplinkybė tik tada, kai ji atitinka tam tikras sąlygas, t. y. kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti: 1) pavojingas; 2) realus; 3) akivaizdus. Pirma, pagal teismų praktiką, kėsinimosi pavojingumą rodo tai, kad besikėsinantis asmuo siekia pažeisti ar pažeidžia baudžiamojo įstatymo saugomas vertybes, nurodytas BK 28 straipsnio 2 dalyje: asmenį (jo gyvybę, sveikatą, lytinę laisvę ir pan.), nuosavybę, būsto neliečiamybę, kitas teises, visuomenės ar valstybės interesus. Pavojingumas priklauso nuo kėsinimosi intensyvumo, naudojamų priemonių, užpuolikų ir besiginančiųjų jėgų santykio, galimos žalos dydžio ir pan. Antra, kėsinimasis laikomas realiu, kai jis egzistuoja objektyviai, o ne besiginančiojo vaizduotėje. Tai reiškia, kad besikėsinančiųjų į minėtas vertybes asmenų elgesys yra išreikštas išoriškai, t. y. toks, kurį kiti asmenys gali stebėti, matyti, girdėti ar kaip kitaip justi, patirti tokio elgesio padarinius; nusikalstami siekiai įgyvendinami įvairiai: grasinama kitiems žmonėms žodžiais, veiksmais, ginklų demonstravimu, nukentėjusieji apsupami, stumdomi, jiems suduodami smūgiai, bandoma pavogti ar atimti jų daiktus, prievarta įsitempti į automobilį, brautis į svetimą butą ir t. t. Trečia, kėsinimasis laikomas akivaizdžiu, kai jis yra pradėtas ar tiesiogiai gresia besiginančiojo ar kito asmens teisėms, visuomenės ar valstybės interesams. Tokiu atveju reali žala jau daroma arba jos grėsmė yra visiškai aiški. Taip paprastai būna, kai nukentėjusieji patiria smūgius, sužalojimus, jie patys ar kiti asmenys mato užpuoliko išsitrauktą ginklą, girdi aiškiai išsakomus grasinimus ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. kovo 18 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014 ir kt.).

Nagrinėjamu atveju dėl nukentėjusiojo veiksmų bei jų pobūdžio pokalbio su kaltinamuoju metu nukentėjusiojo ir kaltinamojo pozicijos yra visiškai skirtingos. Kaltinamasis tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek ir teisme teigė, kad nukentėjusysis šaukė ant kaltinamojo ir užsimojo prieš jį ranka, dėl ko kaltinamasis pamanė, jog nukentėjusysis jam suduos smūgį ir gindamasis papurškė dujų balionėliu. Tuo tarpu nukentėjusysis nuosekliai teigia, jog jis užsimojęs ranka nebuvo, jis netgi nebuvo agresyvus, neįžeidinėjo kaltinamojo, nešaukė, nesikeikė, pokalbio metu jo rankos buvo kelnių kišenėse. Pokalbio tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo metu, kai buvo panaudotas dujų balionėlis, dalyvavo teisme apklausta nepilnametė liudytoja G. G., kuri teisme patvirtino nukentėjusiojo versiją ir nurodė, jog iš nukentėjusiojo pusės nebuvo jokio užsimojimo ar ketinimo trenkti, vaikinai aiškinosi, tai nebuvo įprastinis pokalbis, jie kalbėjosi garsiau ir jiems besikalbant, jai net nespėjus sureaguoti, Haroldas iš kišenės išsitraukė dujų balionėlį ir papurškė Deimantui į veidą. Teismas neturi pagrindo netikėti šiais, t. y. teisme duotais liudytojos G. G. paaiškinimais, kuri teisme buvo apklausta atskirame kambaryje, dalyvaujant psichologui dėl to, kad iškviesta liudyti paaiškino, kad yra patyrusi spaudimą dėl parodymų ikiteisminio tyrimo metu, teisme liudyti bijo dėl įtakos ir grasinimų iš kaltinamojo draugų. Tuo tarpu jos ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais nėra pagrindo vadovautis, kadangi liudytoja patvirtino, jog jie neteisingi, įtakoti kaltinamojo draugų. Šiuo metu nei su kaltinamuoju, nei su nukentėjusiuoju liudytoja nebendrauja, jie tai taip pat patvirtino, todėl tiesioginio liudytojos suinteresuotumo šioje byloje nenustatyta. Be to, tiek jos, tiek ir nukentėjusiojo paaiškinimus iš dalies patvirtino ir liudytojas R. T., kuris atvežė nukentėjusįjį į įvykio vietą ir teismo vertinimu, nėra pagrindo netikėti, kad iš už autobusiuko stebėjo jį, kadangi akivaizdu iš bylos aplinkybių, kad susitikimas nebuvo draugiškas. L. R. T. nematė visų pokalbio dalyvių, tik vieną pusę nukentėjusiojo, todėl teismas ir nurodė, kad jo paaiškinimai iš dalies patvirtina paminėtas aplinkybes.

Taigi byloje esančių įrodymų visuma patvirtina, kad nukentėjusysis nebuvo užsimojęs ranka ir nesikėsino suduoti smūgio kaltinamajam, o ši kaltinamojo versija vertintina kaip gynybinė, siekiant išvengti baudžiamosios atsakomybės. Be to, vien tai, kad tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo vyko nedraugiško pobūdžio pokalbis, kad jie kalbėjo pakeltu tonu, nesudaro pagrindo spręsti, jog nukentėjusiojo žodžiai, pasakyti kaltinamajam, laikytina pavojingu, realiu ir akivaizdžiu kėsinimusi, nuo kurio būtų reikėję gintis. Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad byloje nenustatytos būtinosios ginties taikymo sąlygos.

Dėl bausmės skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam H. R., atsižvelgia į padaryto nusikaltimo pobūdį (įvykdytas nusikaltimas, kuriuo sutrikdyta viešoji tvarka), nusikaltimo pavojingumo laipsnį ir kaltės formą (įvykdytas vienas, baigtas, nesunkus, tyčinis nusikaltimas), šio nusikaltimo įvykdymo aplinkybes (nusikaltimas padarytas viešoje vietoje, dėl mažareikšmės dingsties panaudotas nešaunamasis ginklas, kuriuo atlikti smurtinio pobūdžio veiksmai, dėl ko buvo nežymiai sutrikdyta nepilnamečio nukentėjusiojo sveikata), į tai, kad nustatyta kaltinamojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltinamasis atlygino nusikalstama veika padarytą žalą Vilniaus teritorinei ligonių kasai (b. l. 139; BK 59 str. 1 d. 3 p.), tačiau teismo nuomone, nėra pagrindo pripažinti jo atsakomybę lengvinančią aplinkybę pagal BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi kaltinamasis neprisipažino tyčia pažeidęs viešąją tvarką, jis teigė, kad gynėsi nuo nukentėjusiojo, nuoširdžiai nesigailėjo dėl savo veiksmų, taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad nenustatyta kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių, teismas įvertina ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus – veikos padarymo metu buvo 18 metų, mokosi, ne kartą baustas administracine tvarka, nusikalstamos veikos padarymo metu buvo teistas vieną kartą, taip pat už analogiška nusikalstamą veiką, jam paskirta laisvės atėmimo bausmė, jos vykdymą atidedant, šiuo metu kaltinamasis yra teistas du kartus, antras teistumas taip pat dėl smurtinio pobūdžio nusikaltimo – pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, jam taip pat paskirta laisvės atėmimo bausmė.

Įvertinus paminėtas aplinkybes bei atsižvelgęs į tai, kad kaltinamasis pakartotinai įvykdė analogišką nusikalstamą veiką, už kurią jam jau buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, savo elgesio nepakeitė ir šiuo metu jau yra teistas du kartus, teismas sprendžia, kad už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą jam vėlgi skirtina griežčiausia sankcijoje numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijos vidurkis, t. y. skirtina 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Atsižvelgiant į tai, kad ši nusikalstama veika buvo įvykdyta iki Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžio priėmimo, teismas, vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme, jas iš dalies sudėdamas ir kaltinamajam H. R. paskiria galutinę subendrintą – 2 metų 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmę, kuri atliktina pataisos namuose. Į paskirtos bausmės laiką įskaitytinas laikas, atliktas ir įskaitytas pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį.

Atsižvelgęs į kaltinamojo amžių, taip pat į tai, kad kaltinamasis šiuo metu mokosi, naujų teistumų bei pradėtų ikiteisminių tyrimų jo atžvilgiu nėra, teismas sprendžia, jog yra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas ir atidėti H. R. paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą 2 metams, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant H. R.: 1) mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruoti darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo; 4) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą R. K..

Kaltinamajam paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina nepakeista iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, šiam įsiteisėjus – panaikintina.

Dėl kitų klausimų

Šioje byloje civilinis ieškovas Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė 12,86 Eur dydžio civilinį ieškinį, kuris bylos nagrinėjimo metu buvo atlygintas, todėl atmestinas.

Be to, kaltinamojo gynėjas prašė teismo nutartimi kreiptis į prokuratūra dėl liudytojos G. G. tėvo patraukimo atsakomybėn dėl liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotų melagingų parodymų. Teismas sprendžia, kad šis prašymas nepagrįstas. Visų pirma, liudytoja G. G., gimusi 2000 metų liepos mėnesį, parodymus tyrėjai davė 2017 m. birželio 23 d., kai jai buvo 16 metų. Vadinasi, ji jau buvo sulaukusi 16 metų ir gali pati atsakyti baudžiamąja tvarka. Antra, teismo vertinimu, nėra pagrindo spręsti dėl liudytojos patraukimo baudžiamojon atsakomybėn, kai liudytoja aiškiai nurodė, jog ikiteisminio tyrimo metu ji parodymus davė paveikta kaltinamojo draugų prašymų bei grasinimų, o teisme, priešingai, užtikrinus jos interesų apsaugą bei apklausą kitoje patalpoje, ji sutiko pasakyti tiesą. Taigi liudytoja nesutrukdė teisingam baudžiamosios bylos išnagrinėjimui. Šiuo atveju galėtų būti sprendžiamas klausimas dėl poveikio liudytojai, tačiau teismas neturi duomenų, kad konkrečiai šį poveikį darė.

Dujų balionėlis, kuris pripažintinas nusikalstamos veikos padarymu priemone, saugomas Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001308 (b. l. 20-21), konfiskuotinas ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikintinas (BK 72 str. 1-3, 6 d., BPK 94 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1 dalimi, 307 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

Pripažinti H. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnyje, ir skirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4, 9 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir H. R. paskirti galutinę subendrintą 2 (dvejų) metų 9 (devynerių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, šią bausmę atliekant pataisos namuose.

Į paskirtos bausmės laiką įskaityti laiką, atliktą ir įskaitytą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. kovo 7 d. nuosprendį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dviem) metams, įpareigojant H. R. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu: 1) mokytis, dirbti arba be pažeidimų registruoti darbo biržoje; 2) būti namuose nuo 22.00 val. iki 6.00 val., jeigu tai nesusiję su mokslu, darbu ar gydymusi sveikatos priežiūros įstaigose; 3) neišvykti už gyvenamojo miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūra vykdančios institucijos leidimo; 4) per 2 (du) mėnesius nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos atlyginti nusikalstama veika padarytą turtinę žalą.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo.

H. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo, o šiam įsiteisėjus – panaikinti.

Dujų balionėlį, saugomą Vilniaus aps. VPK saugojimo kameroje pagal 2017 m. rugpjūčio 25 d. Kvitą B serija BBB Nr. 6PK001308 konfiskuoti ir, nuosprendžiui įsiteisėjus, sunaikinti.

Atmesti Vilniaus teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.