Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėjas Egidijus Mickevičius, sekretoriaujant Skaistei Jauniškytei, dalyvaujant ieškovei V. P., jos atstovui advokatui Viačeslav Žarkov, atsakovui M. M., jo atstovei advokatei Vitalijai Mataitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjęs civilinę bylą pagal V. P. ieškinį atsakovams M. M., O. T. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir nuostolių priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Tačiau nuomininkai, pažeidžiant sutarties sąlygas, iki 2016-06-20 nesumokėjo 600 Eur nuomos mokestį už balandžio, gegužės ir birželio mėn. ir 142,24 Eur komunalinių mokesčių už balandžio ir gegužės mėn. Tokiu būdu atsakovai, buto nuomininkai, per laikotarpį nuo 2016-04-01 iki 2016-06-20 nesumokėjo ieškovei, buto nuomotojai, 742,24 Eur nuomos mokesčių.

Sutarties 5.1.p. buvo aptartas nuomos sutarties galiojimo terminas - iki 2017-04-01. Ieškovė, turėjo teisėtus lūkesčius gauti 2400 Eur (200 Eur x 12 mėn.) pajamų ir sutaupyti 900 Eur (75 Eur komunalinių mokesčių vidurkis x 12 mėn.) per visa nuomos laikotarpį. Ieškovė mano, kad atsakovai solidariai dėl sutarties sąlygos nevykdymo turi sumokėti 742,24 Eur skolos (600 Eur nuompinigių ir 142,24 Eur komunalinių mokesčių) ir 2557,76 Eur (1800 Eur negautų nuompinigių ir 757,76 Eur komunalinių mokesčių, kuriuos ieškovė turės sumokėti nuo 2016-06-20 iki 2017-03-31 ) nuostolių.

Nuomininkai, sudarant nuomos sutartį, sumokėjo 200 Eur avansą, tačiau nuomos sutartyje neaptarė klausimo dėl avanso, šaliai pažeidus sutartį, grąžinimo. Esant tokioms aplinkybėms 200 Eur avansas nuomininkams negrąžintinas.

Nesutinka su ieškovės ieškinio reikalavimu dėl nuostolių (negautų pajamų), mano, kad jis yra visiškai nepagristas, neįrodytas jokiais leistinais įrodymais. Atsakovų nuomone, ieškovė, reikalaudama priteisti aukščiau nurodyta suma, kuri yra neproporcingai ir nepagristai didelė, gali siekti pasipelnyti ir nesąžiningai praturtėti atsakovu sąskaita.

Teismo posėdžio metu ieškovė, jos atstovas ieškinį palaiko, prašo tenkinti. Papildomai paaiškino, kad gavus paskolą iš banko įsigijo butą (duomenys neskelbtini) ir, siekdama gauti pajamas kredito grąžinimui, nutarė šį butą nuomoti. Pripažįsta, kad atsakovai sumokėjo 200 Eur avansą bei vieną kartą perdavė 200 Eur už nuomą. Vėliau atsakovai mokesčio nemokėjo, pradėjo slapstytis, butą paliko labai netvarkingą, todėl ji dabar bijo butą nuomoti ir nori gauti iš atsakovų pajamas už visą sutartą nuomos terminą.

Atsakovai teismo posėdyje ieškinį pripažino iš dalies. Sutinka, jog nemokėjo nuomos mokesčio už du mėnesius bei mokesčių už komunalines paslaugas, tačiau prašo įskaityti sumokėtą avansą bei nepriteisti ieškovės negautų pajamų nuo sutarties nutraukimo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Šioje byloje ieškovės ir jos atstovo, atsakovų paaiškinimais, rašytine bylos medžiaga nustatyta, kad 2016-04-01 tarp ieškovės V. P. (nuomotojos) ir atsakovų M. M. ir O. T. (nuomininkai) buvo sudaryta rašytinė gyvenamųjų patalpų nuomos sutartis, pagal kurią nuomininkams buvo perduotas laikinai valdyti ir naudotis 2 kambarių butas, adresu: (duomenys neskelbtini). Šalių susitarimu buvo nustatyta 200 Eur nuompinigių suma per mėnesį, kuriuos nuomininkai įsipareigojo mokėti kiekvieno mėnesio 20 d.(Sutarties 2.2.p.). Taip pat nuomininkai įsipareigojo mokėti komunalinius mokesčius. Nuomininkai, sudarant nuomos sutartį, sumokėjo 200 Eur avansą. Vėliau sumokėjo ieškovei (perdavė sutuoktiniui) dar 200 Eur nuomos mokesčio už balandžio mėn. Vėliau jokių mokesčių nebemokėjo ir šalys 2016-07-02 nuomos sutartį nutraukė, atsakovai iš buto išsikėlė. Laikytina, kad šalys sutartį nutraukė abipusiu rašytiniu sutarimu (Sutarties 5.3 p.).

Pagal įstatyme įtvirtintą bendrąją nuomos sutarties sampratą nuomos sutartimi viena šalis (nuomotojas) įsipareigoja duoti nuomininkui daiktą laikinai valdyti ir naudotis juo už užmokestį, o kita šalis (nuomininkas) įsipareigoja mokėti nuomos mokestį (CK 6.477 straipsnio 1 dalis). Šios definicijos laikomasi ir apibrėžiant vieną iš nuomos sutarčių rūšių – gyvenamosios patalpos nuomą. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi nuomotojas įsipareigoja suteikti už mokestį gyvenamąją patalpą nuomininkui laikinai valdyti ir naudoti ją gyvenimui, o nuomininkas įsipareigoja naudotis šia patalpa pagal paskirtį ir mokėti nuomos mokestį (CK 6.576 straipsnis). Nuomos sutarties pagrindu tarp šalių susiklosto prievolinis santykis, kuriam, kaip ir bet kurioms kitoms prievolėms, būdingas subjektų apibrėžtumas. Tai reiškia, kad tokiame teisiniame santykyje dalyvauja konkretūs asmenys (nuomotojas ir nuomininkas) su konkrečiomis teisėmis ir pareigomis. Šie asmenys laikomi nuomos sutarties šalimis, kurių viena – nuomininkas privalo sumokėti nuomos mokestį kitai sutarties šaliai - nuomotojui (CK 6.477 straipsnis 1 dalis, 6.576 straipsnis).

Nors tarp šalių pasirašytoje nuomos sutartyje nėra pasirašiusi atsakovė O. T., tačiau ji laikytina tinkama atsakove, nes pati pripažino, kad žinojo apie tokios sutarties sudarymą, perdavė M. M. asmens tapatybės kortelės kopiją, sutarties nepasirašė, nes tuo metu dirbo, gyveno išsinuomuotame bute.

CK 6.38 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymų ar sutarties nurodymus. Civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus (CK 1.5 straipsnis). Šis principas inkorporuotas ir į sutarčių teisės nuostatas (CK 6.158 straipsnis). Skolininkas laikomas pažeidusiu prievolę, kai neįvykdo ar netinkamai vykdo sutartyje numatytų sąlygų (CK 6.63 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Draudžiama vienašališkai atsisakyti įvykdyti prievolę ar vienašališkai pakeisti jos įvykdymo sąlygas, išskyrus įstatymų ar sutarties numatytus atvejus (CK 6.59 straipsnis).

Byloje kilo ginčas dėl atsakovų sumokėto avanso įskaitymo į nuomos mokestį bei ieškovės negautų pajamų nutraukus sutartį.

Avansas suprantamas kaip iš anksto duodamas atlyginimas už darbus ar lėšos už tam tikras paslaugas. Avansas yra išankstinis mokėjimas, kurio paskirtis - apmokėti pagrindinį mokėjimą ar jo dalį. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad avansas paprastai atlieka mokėjimo funkciją - jis iškaitomas i būsimas įmokas, taip pat gali atlikti įrodomai a funkciją (tiek galiojančiam reikalavimui, tiek ir susitarimui sudaryti sutarti ateityje, bet neatlieka užtikrinamosios funkcijos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2003 m. spalio 8 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-966/2003; 2008 m. vasario 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-62/2008; 2012 m. balandžio 11d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-116/2012 ir kt.). Laikytina, kad atsakovų sumokėtas avansas -200 Eur turėtų būti skaičiuojamas kaip nuomos mokestis už 2016 m. gegužės mėnesį. Minėta, ieškovė pripažįsta, kad gavo iš atsakovų nuomos mokestį – 200 Eur už dar vieną mėnesį. Esant tokiems įrodymams, iš atsakovų ieškovei priteistinas nuomos mokestis už 1 mėn. – 200 Eur bei nesumokėti mokesčiai už komunalines paslaugas – 142,24 Eur, iš viso – 342,24 Eur.

Negautomis pajamomis pagal įstatymą pripažįstamos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Apie tai, ar patirti nuostoliai gali būti vertinami kaip negautos pajamos arba patirtos išlaidos (turto sumažėjimas), spręstina pagal tokius kriterijus: 1) ar pajamos buvo numatytos gauti iš anksto; 2) ar pagrįstai tikėtasi jas gauti esant normaliai veiklai; 3) ar šių pajamų negauta dėl neteisėtų skolininko veiksmų. Nukentėjęs asmuo privalo įrodyti nuostolių, patirtų negautos naudos forma, realumą, dydį ir priežastinį ryšį su netesėtais kalto asmens veiksmais. Netiesioginiai nuostoliai (negautos pajamos), sutartinės atsakomybės taikymo viena priemonių, atlyginami tik atsižvelgiant į tai, ar iš tikrųjų jie realiai padaryti. Bylos šalis, reikšdama reikalavimą atlyginti netiesioginius nuostolius, turi įrodyti, kad ji patyrė realių nuostolių, t. y. negavo pajamų dėl sutarties kontrahento neteisėtų veiksmų padarinių. Patirti netiesioginiai nuostoliai turi būti pagrįsti realiomis, įrodytomis, neišvengiamomis, o ne tikėtinomis pajamomis (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Belvedere prekyba“ v. UAB „Departus“, bylos Nr. 3K-3-116/2012).

Nutraukus terminuotą Nuomos sutartį, ieškovė patyrė nuostolių – negavo pajamų, t. y. nuomos mokesčio, kurį būtų gavus atsakovams ir toliau vykdant sutartį (CK 6.249 straipsnio 1 dalis). Ieškovė, sudarydama terminuotą sutartį, turėjo teisėtą lūkestį, kad ši sutartis bus vykdoma sutartyje nustatytą terminą. Civilinės atsakomybės taikymui svarbu, kad būtų priteisiamos tik tos išlaidos, kurios yra būtinos realiam kreditoriaus turtinės padėties atkūrimui, priežastiniu ryšiu susijusios su žalos padarymu bei patikimai įrodytos. Be to, jos turi būti protingos ir pagrįstos. Kasacinio teismo išaiškinta, kad nuostolius išlaidų forma apibūdina tokie požymiai: realumas, būtinumas ir protingumas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. rugsėjo 6 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Vilniaus miesto savivaldybė v. UAB ,,Leandra“, bylos Nr. 3K-3-411/2004; 2008 m. vasario 11 d. nutartis, priimta civilinėje byloje R. J. firma ,,Tastos statyba“ v. Kauno miesto savivaldybė, bylos Nr. 3K-3-62/2008).

Šioje byloje nustatyta, kad šalys nuomos sutartį sudarė vienerių metų terminui, ją nutraukė po trijų mėnesių, nes atsakovai nevykdė savo sutartinių įsipareigojimų. Ieškovė, prašydama priteisti negautas pajamas nurodo, kad dėl atsakovų elgesio ji prarado pasitikėjimą galėjimu nuomoti butą, bijo vėl susidurti su nesąžiningais nuomininkais, todėl atsakovai turi atlyginti nuostolius. Ieškovė prašo priteisti nuompinigius už 12 mėn. ir komunalines paslaugas, kurias ji turės sumokėti už šį laikotarpį. Toks ieškovės reikalavimas nėra visiškai pagrįstas. Kaip nustatyta byloje, atsakovai yra sumokėję ieškovei 400 Eur nuomos mokesčio, dar 200 Eur teismas priteisia už vieną mėnesį iki sutarties nutraukimo. Tuo būdu, maksimali negautų pajamų suma galėtų būti priteisiama tik už 9 mėn. Byloje nustatyta, kad atsakovai butą paliko netvarkingą, ieškovei reikėjo laiko jį sutvarkyti. Tačiau ieškovės baimė vėl nuomoti butą negali būti laikoma pakankama ar protinga sąlyga ir pagrįstu reikalavimu priteisti nuostolius už visą sutarties laikotarpį. Ieškovė nepateikė svarių argumentų, kodėl negalėjo vėl išnuomoti buto, juolab, kaip teigia pati – butas buvo įgytas siekiant jį nuomoti. Laikytina, kad protinga ir pakankama ieškovei priteisti 400 Eur negauto nuomos mokesčio už 2 mėn. Toks terminas yra pakankamas sutvarkyti butą ir susirasti kitus nuomininkus ar butą naudoti savo šeimos poreikiams.

Ieškinį patenkinus iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis). Ieškovė prašė priteisti iš atsakovų bendrą 3500 Eur sumą. Teismas priteisia 742,24 Eur sumą, t.y. tenkina apie 20% ieškovės reikalavimų. Ieškovė pateikė įrodymus apie tai, kad sumokėjo 1200 Eur advokato pagalbos išlaidų bei 110 Eur žyminio mokesčio, iš viso – 1310 Eur, todėl jai priteistini 262 Eur bylinėjimosi išlaidų iš atsakovų.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263-268, 270, 376, 406 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti solidariai iš atsakovų M. M., a.k(duomenys neskelbtini) ir O. T., a.k(duomenys neskelbtini) 742,24 Eur skolos ir nuostolių bei 262 Eur bylinėjimosi išlaidų V. P., a.k(duomenys neskelbtini)

Kitoje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimą per 30 dienų nuo paskelbimo dienos galima apskųsti Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.