Telšių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

S. A., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, vidurinio išsilavinimo, be nuolatinės gyvenamosios vietos, nedirbantis, išsiskyręs, baustas administracine tvarka, 16 kartų teistas: paskutiniai teistumai 2014-05-15 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 180 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį, 22 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, nuteistas 1 metų laisvės atėmimo bausme, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, bausmė subendrinta su Mažeikių rajono apylinkės teismo 2014-04-14 nuosprendžiu, galutinė bausmė – 1 metai ir 3 mėnesiai laisvės atėmimo; 2014 -05-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 1 dalį 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį, 214 straipsnio 1 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. A. neteisėtai įgijo elektroninės mokėjimo priemonės duomenis, pakankamus finansinei operacijai inicijuoti ir juos laikė, o būtent: 2013-12-17 tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu laiku, būdamas R. N. priklausančiuose namuose, adresu (duomenys neskelbtini), R. N. nežinant, paėmė jai priklausančią AB „Swedbank„ mokėjimo kortelę, taip neteisėtai ją įgijo ir laikė iki tol, kol kortelę panaudojo 2013-12-17.

Be to, jis neteisėtai panaudojo svetimos elektroninės mokėjimo priemonės duomenis pakankamus finansinei operacijai inicijuoti, o būtent: 2013-12-17 13.31 val. neteisėtai, neturėdamas leidimo, panaudojo svetimą, R. N. išduotą mokėjimo instrumentą - AB „Swedbank „ mokėjimo kortelę ir jai suteiktą PIN kodą finansinei operacijai inicijuoti, svetimą mokėjimo kortelę įvesdamas į AB „Swedbank“ priklausantį bankomatą, esantį Mažeikiuose, M. Daukšos g. 26 bei panaudodamas tikrus mokėjimo kortelės identifikavimo duomenis – PIN kodą, taip pateikdamas melagingas žinias, kad jis yra R. N., neteisėtai panaudojo mokėjimo kortelę, siekdamas savo naudai užvaldyti svetimą turtą, iniciavo finansinę operaciją, išimdamas grynus pinigus – 350 litų.

Be to, jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2013-12-17 13.31 val., Mažeikiuose, M. Daukšos g. 26, esančiame AB „Swedbank“ bankomate, panaudodamas R. N. išduotą AB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, įvesdamas PIN kodą ir pristatydamas save kaip R. N., siekdamas apgaule savo naudai užvaldyti svetimą turtą, iniciavo finansinę operaciją, išimdamas grynus pinigus – 350 litų, tokiu būdu apgaule įgijo svetimą, R. N. priklausantį turtą – 350 litų.

Kaltinamasis S. A. teisiamojo posėdžio metu dėl jam pareikštų kaltinimų kaltu prisipažino visiškai, ir parodė, kad 2013-12-17 iš ryto jis su savo sugyventine ir T. N. nuėjo į urminę parduotuvę apsiprekinti. Prie urminės sutiko pažįstamų ir vartojo alkoholinius gėrimus. Vėliau su sugyventine grįžo į namus (duomenys neskelbtini), o T. N. pasiliko prie urminės. Jis su sugyventine nuėjo miegoti. Po kurio laiko persirengė paėmė sugyventinės banko kortelę. Nuėjo prie parduotuvės „Maxima“, esančios M. Daukšos g. 26, Mažeikiai, kur iš bankomato nuėmė nuo R. N. kortelės 350,00 lt grynųjų pinigų. Apie tai, kad kortelėje yra pinigų žinojo, nes vakarykščiai pinigai buvo pravesti į kortelę. R. N. banko kortelės PIN kodą žinojo, tačiau tuo metu R. N. nebuvo davusi leidimo nuimti grynuosius pinigus. Už paimtus 350,00 Lt jis pirko maisto ir gėrimų. Pas sugyventinę nebegrįžo. Kortelę turėjo su savimi ir R. N. negražino, kur šiuo metu yra kortelė nežino. Nuo kortelės pinigus nuėmė kerštaudamas sugyventinei dėl jo sudegintų rūbų. Dėl padarytų nusikaltimų nuoširdžiai gailisi.

Kadangi kaltinamasis S. A. kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, jo gynėjas ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ikiteisminio tyrimo metu surinkta medžiaga, todėl, vadovaujantis BPK 291 straipsnio 2 dalimi, teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo S. A. visiško prisipažinimo ir parodymų, jo kaltė yra įrodyta kitais byloje surinktais įrodymais, o būtent:

2013-12-18 R. N. protokolu-pareiškimu, kuriame nurodyta, jog jos sugyventinis S. A. 2013-12-17 paėmė piniginę su joje buvusiomis asmens tapatybės kortele, invalidumo pažymėjimu, „Swedbank“ banko kortele ir sidabriniais auskarais (1 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios R. N. parodymais, kur parodė, kad S. A. yra buvęs jos sugyventinis, kadangi su juo kartu jau negyvena apie pusę metų laiko. S. pas R., adresu (duomenys neskelbtini), ateina tada, kai ji gauna socialinę pašalpą. 2013-12-17 S. buvo pas R., kadangi buvo susitaikę, jis apsirengė ir kažkur išėjo, tik po to R. pastebėjo, kada dingo jai priklausanti banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė, iš kurios 2013-12-17 13.31 val. nuimta 350 litų. R. mano, kad jai priklausančią banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę paėmė ir grynuosius pinigus 350 litų sumoje išgrynino S. A., kadangi jis žinojo kortelės PIN kodą, kadangi anksčiau kartu eidavo išsigryninti pinigų. 2013-12-19 būdama namuose, maiše rado S. A. rankinę, kurioje rado savo piniginę su joje buvusiais daiktais, išskyrus banko AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę (15-18 b. l.);2013-12-20 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta, jog apžiūrėta įvykio vieta esanti (duomenys neskelbtini), bei pridėtos foto lentelės (8-14 b. l.);2014-05-28 daiktų dokumentų protokolu, kuriuo nukentėjusioji R. N. pateikė juodos spalvos vyrišką odinę rankinę (22 b. l.), kuri ikiteisminio tyrimo metu apžiūrėta (23-26 b. l.) bei perduota saugojimui į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK saugyklą (28 b. l.);R. N. Swedbanko sąskaitos (duomenys neskelbtini) išrašu, iš kurio matyti ir prisijungimų naudojantis „Swedbank“ interneto banku sąrašo matyti, kad 2013-12-17 nuo sąskaitos nuimti grynieji pinigai 350,00 Lt ATM220 M. Daukšos g. 26, Mažeikiai (31, 32 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais T. N. apklausto įtariamuoju parodymais, kur jis parodė, kad yra R. N. sūnus. Šiuo metu gyvena pas motiną R. N., adresu (duomenys neskelbtini), pas motiną gyvena nuo 2013 metų gruodžio mėnesio pradžios. Kartu gyveno ir S. A., jis su T. motina gyveno apie 1 metus laiko, kai nebūdavo pas motiną, tai būtinai ateidavo iki kiekvieno mėnesio 15 d. Kai S. A. kartu gyveno su T. motina, jie eidavo kartu į parduotuvę apsipirkti, S. A. žinojo motinos banko kortelės PIN kodą, nes eidavo kartu su motina išsigryninti pinigų. Pati motina kartais įduodavo banko kortelę. 2013-12-17 Tadas iš ryto, kada tiksliai - neprisimena, kartu su S. buvo prie urminės parduotuvės, esančios Geležinkelio gatvėje. Paskui S. sutiko kažkokį draugą ir su juo kažkur nuėjo, T. liko stovėti, laukdamas jo. Nesulaukęs S., po kiek laiko grįžo namo, tada mama pasakė, kad buvo grįžęs S., paėmė jos banko kortelę ir išėjo. Motina į policiją nesikreipė iškart, kadangi buvo neblaivi, pareiškimą parašė sekančią dieną. T. tvirtina, kad kartu su S. A. pinigų nenuėmė ir jų neišleido. S. nuo to karto daugiau niekada pas motiną nėra buvęs atėjęs (47-48 b. l.);2014-04-01 nutarimu, kuriame nutarta nutraukti ikiteisminį tyrimą byloje T. N. atžvilgiu, nesant padarytai veikai, turinčiai nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (51-52 b. l.).

Pagal BK 182 straipsnio 3 dalį sukčiavimas – tai savo ar kitų naudai nedidelės vertės svetimo turto ar turtinės teisės įgijimas, turtinės prievolės panaikinimas ar jos išvengimas apgaule. Apgaulė sukčiavimo atveju yra esminis šios nusikalstamos veikos požymis, kuri naudojama kaip asmens (turto valdytojo) suklaidinimo ir turto užvaldymo ar teisės į jį įgijimo būdas. Sukčiavimas padaromas tik veikiant tiesiogine tyčia. Taigi nusikalstamą veiką kvalifikuojant kaip sukčiavimą, padaromą tiesiogine tyčia, turi būti neabejotinai ir neginčytinai įrodyta, kad kaltininkas suvokė, jog apgaudinėja turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, meluodamas jiems, falsifikuodamas, pateikdamas suklastotus dokumentus, pranešdamas neteisingus duomenis, nutylėdamas bei iškraipydamas esmines aplinkybes, faktus, numatė, kad taip veikdamas suklaidins turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, ir norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą ar teisę į jį. Elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimas finansinei operacijai inicijuoti – tai jo pateikimas institucijai ar darbuotojui, turinčiam teisę atlikti finansines operacijas (pvz., bankui, parduotuvėje kasininkui, mokėjimo kortelės įdėjimas į bankomatą ir kt.). Tuo tarpu tolesni asmens nusikalstami veiksmai po to, kai jis įdeda mokėjimo kortelę į bankomatą, surenka PIN kodą ir taip suklaidina banko sąskaitos apsaugos sistemą, įeina į „ elektroninės mokėjimo priemonės panaudojimo finansinei operacijai inicijuoti“ sąvoką, nes be šio veiksmo mokėjimo kortelė negalėtų būti panaudojama. Teismų praktikoje laikoma, kad, jeigu kaltininkas panaudoja svetimus elektroninės mokėjimo priemonės duomenis bei jos tikrus identifikavimo duomenis kelioms finansinėms operacijoms, viršijančioms 1 MGL dydį, atlikti, ir daro visa tai per santykinai neilgą laikotarpį kartojamais veiksmais įgyvendindamas vieningą sumanymą, jo veika yra tęstinė ir kvalifikuojama kaip atitinkamų nusikaltimų sutaptis (LAT 2007-02-06 nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2007).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamojo S. A. veika pagal BK 182 straipsnio 1 dalį kvalifikuota netinkamai, kadangi jis apgaule savo naudai įgijo svetimą turtą 350,00 Lt sumai, tai yra apgaulės būdu įgijo nedidelės vertės turto, kurio vertė yra didesnė nei 1 MGL, bet neviršija 3 MGL (BK 190 straipsnio 1 dalis), todėl S. A. veika perkvalifikuotina iš BK 182 straipsnio 1 dalies į BK 182 straipsnio 3 dalį, kadangi S. A. apgaulės būdu savo naudai įgijo svetimą, nuketėjusios R. N. turto 350,00 Lt sumai.

Ikiteisminio tyrimo kaltinamais kaltę pripažino iš dalies, tuo tarpu teisminio nagrinėjimo metu S. A. savo kaltę pripažino visiškai bei davė parodymus apie savo padarytas nusikalstamas veikas. Kad kaltinamasis S. A. padarė jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas be jo paties kaltės visiško pripažinimo bei parodymų patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai, tai yra liudytojos R. N. ir įtariamuoju apklausto T. N. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, R. N. atsiskaitomosios sąskaitos išrašas bei kiti byloje esantys duomenys. Atliktų finansinių operacijų turinį patvirtina kaltinamojo bei nukentėjusios parodymai. Kaltinamasis žinodamas, jog banko kortelė priklauso ne jam, o kitam asmeniui, būtent R. N., ją panaudojo finansinei operacijai, įvesdamas PIN kodą, taip pateikdamas save kaip R. N. banko kortelės savininkę, inicijuoti neturėdamas banko kortelės turėtojos savininkės R. N. sutikimo, taigi – neteisėtai. Panaudojant svetimos banko kortelės duomenis buvo įvestas PIN kodas ir nuimti grynieji pinigai 350,00 Lt. Tai byloje patvirtina sąskaitos išrašas (32 b. l.).

Įvertinus byloje surinktus ir teisiamojo posėdžio metu ištirtus įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, teismui nekyla jokių abejonių dėl S. A. kaltės padarius BK 214 straipsnio 1 dalyje, 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 3 dalyje numatytas veikas – neteisėtai įgijus, laikius ir panaudojus svetimus mokėjimo instrumento duomenis bei apgaule įgijus svetimą nedidelės vertės turtą ir todėl jis baustinas už minėtų nusikalstamų veikų padarymą.

Kaltinamojo S. A. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, jog kaltininkas pripažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailis (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Skirdamas kaltinamajam bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir stadiją – padarytos trys baigtinės veikos, iš kurių vienas baudžiamasis nusižengimas (BK 182 straipsnio 3 dalis) ir du apysunkiai nusikaltimai (BK 214 straipsnio 1 dalis ir 215 straipsnio 1 dalis), į kėsinimosi dalyko vertingumą, padarytos žalos dydį ir mastą, nusikaltimo tikslus ir motyvus, nusikaltimo padarymo būdą, laiką ir vietą, žalingų pasekmių turinį ir sunkumą.

Bausmės paskirtis yra ne tik nubausti asmenį ar atimti galimybę jam daryti naujus nusikaltimus, bet ir paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, bei užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Atsižvelgiant į teismo nustatytas, bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, į tai, jog S. A. anksčiau teismo teistas 16 kartų (66-73 b. l.), todėl vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi jis yra laikomas recidyvistu, baustas administracine tvarka (64-65 b. l.), UAB Mažeikių psichinės sveikatos centre nesilankė (63 b. l.), atsakomybę lengvinančią aplinkybę bei atsakomybę sunkinančių aplinkybių nebuvimą, vadovaudamasis BK 56 straipsniu, teismas sprendžia, jog tik su laisvės atėmimu susijusios bausmės paskyrimas leis įgyvendinti bausmės paskirtį (tikslus), todėl S. A. skirtina griežčiausia BK 182 straipsnio 3 dalies sankcijoje numatyta arešto bausmė, BK 214 straipsnio 1 dalies ir BK 215 straipsnio 1 dalies sankcijose numatyta bausmė – laisvės atėmimas, jos dydį nustatant mažesnį nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis (BK 41, 49, 50, 54, 56 straipsniai).

Paskirtos bausmės subendrintinos vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės pagal BK 182 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrintinos jas apimant, griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę ir prie apimtos bausmės iš dalies pridedant bausmę paskirtą už veiką, numatytą BK 214 straipsnio 1 dalyje, ir skirtina subendrinta laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis S. A. visiškai prisipažino padaręs nusikalstamas veikas, paskirtoji subendrinta bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su 2014-05-15 ir 2014-05-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis bausmėmis, jas iš dalies sudedant, prie griežčiausios bausmės iš dalies pridedant švelnesnes bausmes ir skirtina galutinė subendrinta laivės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose. Į bausmės laiką įskaitytinos ankstesniais nuosprendžiais atliktos bausmės.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo nuosprendžio paskelbimo dienos.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. A. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti (90, 91 b. l.).

Civilinis ieškinys baudžiamajame procese – tai asmens, dėl nusikalstamos veikos patyrusio turtinės ar neturtinės žalos, reikalavimas įtariamajam (kaltinamajam) ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims atlyginti padarytus nuostolius. Nusikaltimų ir baudžiamųjų nusižengimų nuosavybei, turtinėms teisėms ir kt. bylose, kuriose nusikalstamos veikos (kėsinimosi) dalykas yra materialūs daiktai, veika kvalifikuojama pagal turto (daiktų) vertę, buvusią veikos padarymo metu, o nagrinėjant civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo, žalos dydis įvertinamas vadovaujantis nuostatomis, įtvirtintomis CK 6.249 straipsnio 5 dalyje. Pagal šią normą turtinė žala apskaičiuojama, remiantis prarasto ar sugadinto turto kainomis, galiojančiomis teismo sprendimo dėl žalos atlyginimo priėmimo dieną. Atskirais atvejais, siekiant išvengti nepagrįsto nukentėjusiojo praturtėjimo ar nevisiško žalos atlyginimo, vadovaujamasi kainomis, galiojusiomis žalos padarymo metu ar pareiškiant ieškinį (CK 6.249 straipsnio 5 dalis, 6.251 straipsnio 1 dalis). Turto sužalojimas yra laikomas turtine žala, kaip ir turto netekimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos (CK 6.249 straipsnio 1 dalyje). Pažymėtina, kad žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent BPK 7 straipsnyje nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 straipsnio nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą, tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti (LAT kasacinė nutartis Nr. 2K-29/2009).

Nukentėjusioji R. N. ikiteisminio tyrimo metu buvo pareiškusi 350,00 Lt dydžio civilinį ieškinį (20 b. l.). Ieškinys pagrįstas, įrodytas, kaltinamasis jo neginčija, ieškinys tenkintinas visiškai, priteisiant 350,00 Lt iš S. A., nes žala padaryta nusikalstamais kaltinamojo veiksmais.

Daiktas, turintis reikšmės šiai nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, t. y. juodos spalvos vyriška rankinė, kuri ikiteisminio tyrimo metu perduoti saugojimui į Telšių apskrities VPK Mažeikių rajono PK (28 b. l.), nuosprendžiui įsiteisėjus, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 94 straipsnio 1 dalies 4 punktu sunaikintina, kadangi teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis nenorėjo, jog būtų rankinė jam gražinama.

Vadovaujantis BK 106 straipsnio 2 dalimi iš S. A. valstybės naudai išieškotinos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos, susidariusios dėl būtino gynėjo dalyvavimo, kurias sudaro 200,00_Lt (129 b. l.). Kadangi kaltinamasis teisiamojo posėdžio metu pareiškė, jog gynėjas jam reikalingas ir jis sutinka apmokėti jo dalyvavimo procese patirtas išlaidas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 - 307 straipsniais, teismas

nusprendžia:

S. A. pripažinti kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalyje, 214 straipsnio 1 dalyje ir 215 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam:

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę;

pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalį 1 (vienerių) metų 3 (trijų) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2, 4 dalimis ir 5 dalies 1 punktu paskirtas bausmes pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 3 dalį ir 215 straipsnio 1 dalį, subendrinti jas apimant ir prie apimtos bausmės iš dalies pridėti bausmę paskirtą pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 214 straipsnio 1 dalį, ir S. A. skirti subendrintą 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu paskirtą subendrintą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. A. skirti 1 (vienerių) metų laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 4 ir 9 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę subendrinti su 2014-05-15 ir 2014-05-29 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiais paskirtomis laisvės atėmimo bausmėmis, jas iš dalies sudedant ir S. A. skirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Į bausmės laiką įskaityti bausmes atliktas pagal ankstesnius nuosprendžius.

Bausmę atlikti pataisos namuose.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo nuosprendžio paskelbimo dienos, t. y. 2014 m. liepos 30 d.

Iki nuosprendžio įsiteisėjimo S. A. palikti galioti kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir priteisti iš S. A. 350,00 Lt (tris šimtus penkiasdešimt litų) R. N. turtinei žalai atlyginti.

Daiktinį įrodymą vyrišką juodos spalvos rankinę, kuri ikiteisminio tyrimo metu perduota saugojimui į Telšių apskrities vyriausiojo policijos komisariato Mažeikių rajono policijos komisariato saugyklą, nuosprendžiui įsiteisėjus sunaikinti.

Išieškoti iš S. A. 200,00 Lt (du šimtus litų) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų valstybės naudai.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį teismą.