Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis, A-320-822/2015

Teismas: Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2015-08-26
Bylos Nr.: A-320-822/2015
Teisminio proceso Nr.: 3-61-3-04201-2013-6
Bylos rūšis: administracinė byla
Rezultatas: Sprendimas panaikintas, byla perduota nagrinėti iš naujo

Teisėjai: Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Ričardas Piličiauskas
Pareiškėjas: B. U.
Atsakovas: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius Valstybinio socialinio draudimo fondo valdyba
Trečiasis asmuo: Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai

Kategorijos

6.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti

Administracinės byla Nr. A-320-822/2015

Teisminio proceso Nr. 3-61-3-04201-2013-6Procesinio sprendimo kategorija 6.3.1 (S)

LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. rugpjūčio 26 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Ričardo Piličiausko ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio ir apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos B. U. apeliacinį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos B. U. skundą atsakovui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai dėl sprendimų panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Pareiškėja B. U. kreipėsi į teismą prašydama: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau – ir VSDFV) 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5865; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-44349; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-44349 paduoti.

Skunde paaiškino, kad 2013 m. birželio 14 d. kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių dėl priskaičiuotos ir išmokėtos valstybinio socialinio draudimo senatvės pensijos duomenų gavimo. VSDFV Kauno skyriaus 1–asis pensijų skyrius 2013 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.1)S-44349 pateikė sprendimą ir duomenis apie priskaičiuotą ir išmokėtą pensiją bei nurodė, kad šis sprendimas per 6 mėnesius gali būti skundžiamas VSDFV.

Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 14 d. pateikė skundą VSDFV dėl VSDFV Kauno skyriaus l–ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-44349 panaikinimo ir pensijos nepriemokos išmokėjimo. VSDFV 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendime Nr. (6.5)1-5533 nurodė, kad skundas paduotas praleidus trejų metų ieškinio senaties terminą ir pasiūlė iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti.

Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateikė patikslintą skundą, kuriame nurodė termino paduoti skundą praleidimo priežastis. Mano, kad VSDFV sprendimas neteisėtas, jai užkrauta pareiga teikti įrodymus dėl neva praleisto senaties termino, kurį VSDFV, neaišku dėl kokių priežasčių, skaičiuoja nuo 2010 m. sausio 1 d. Pareiškėja formulavo prašymą išmokėti pensiją ne tik už 2010 metus, bet ir už 2011 metus, kai trejų metų senaties terminas nėra suėjęs, todėl jeigu šį terminą ir reikėtų taikyti, tai tik nuo kitų pensijos išmokėjimo laikotarpių. Be to, kaip pati institucija pripažino, kad dėl sumažintos pensijos dalies neinformavo pensijos gavėjų jokiu sprendimu, nors, jos manymu, keičiant, perskaičiuojant gaunamas pensijas asmuo privalo būti informuojamas, išaiškinant jam teisę apsispręsti dėl tokio sprendimo teisėtumo ir pažeistų teisių gynimo. Šiuo atveju pareiškėja nurodė, kad skundžia 2013 m. priimtus sprendimus ir jų teisėtumą, o 2010 m., 2011 m. joks skundžiamas sprendimas nebuvo įteiktas, todėl apskritai institucija neteisingai skaičiuoja terminus bei klaidina pareiškėją. Ji nėra gavusi jokio sprendimo dėl pensijos dalies sumažinimo, kuriuo būtų išaiškinta tokio sprendimo apskundimo tvarka per trejų metų senaties terminą, todėl ir ginčija 2013 m. birželio 21 d. teritorinio skyriaus sprendimą, kuriame nurodytas bei aiškiai apibrėžtas 6 mėnesių apskundimo terminas ir tvarka. Be to, 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimo Nr. (6.5)1-5533 nuostatos dėl apskundimo tvarkos galiojo iki 2012 m. gruodžio 31 d. ir šiuo metu yra panaikintos, todėl neaišku, kokiu teisiniu pagrindu reikia vadovautis šiuo metu sprendžiant skundo priėmimo klausimą ir kaip vertinti dviejų viena kitai pavaldžių tarnybų sprendimuose išaiškintas skirtingas apskundimo tvarkas.

Pažymėjo, kad senatvės pensija jai buvo sumažinta vadovaujantis Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) nuostatomis. Visuomenės informavimo priemonėse nuolat buvo skelbiama, kad sumažintos senatvės pensijos artimiausiu metu bus sugrąžintos. Tokie pažadai ir įsipareigojimai, skelbiami aukščiausiųjų šalies vadovų bei klausimo reglamentavimas įstatyminiu lygiu neleido pareiškėjai turėti pagrįstų abejonių dėl teisių pažeidimų, ji ir iki šiol turi teisėtų lūkesčių, kad valstybinio socialinio draudimo senatvės pensija bus grąžinta. Konstitucinis Teismas 2012 m. vasario 6 d. nutarime konstatavo, kad Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios buvo taikomos ir apskaičiuojant pareiškėjos senatvės pensiją, prieštarauja Konstitucijai. Nuo šio nutarimo paskelbimo trejų metų ieškinio senaties terminas sueitų 2015 m. vasario 8 d. Pareiškėja, suvokusi savo teisių pažeidimą dėl senatvės pensijos nepriemokos, kreipėsi į VSDFV Kauno skyrių, o vėliau ir į VSDFV. Minėtoms institucijoms nurodžius skirtingus apskundimo terminus, ji buvo suklaidinta.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime atsakovas VSDFV Kauno skyrius su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad VSDFV teritoriniai skyriai valstybines socialinio draudimo pensijas apskaičiuoja ir moka vadovaudamiesi Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymu, Valstybinių socialinio draudimo pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatais (toliau – ir Nuostatai) bei Socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinuoju įstatymu.

B. U. senatvės pensija VSDFV Kauno skyriaus 1–jame pensijų skyriuje (iki 2012 m. sausio 1 d. – Centro pensijų skyrius) paskirta ir mokama nuo 2004 m. gruodžio 9 d. Pensijos dydis iki 2010 m. sausio 1 d., t. y. iki pensijos perskaičiavimo pagal Laikinąjį įstatymą, buvo 1 034 Lt. Nuo 2010 m. sausio 1 d. įsigaliojus Laikinajam įstatymui, senatvės pensijos, viršijančios 650 Lt buvo perskaičiuotos remiantis Laikinojo įstatymo 6 straipsniu, be to, Laikinojo įstatymo 8 straipsnyje buvo nustatyta dirbantiems senatvės pensijos gavėjams 2010–2011 m. mokėti ne visą perskaičiuotą senatvės pensiją, o jos dalį, apskaičiuotą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusį kalendorinį mėnesinį pensijos gavėjo turėtų draudžiamųjų pajamų dydį.

Pareiškėjos pensijos dydis 2009 m. gruodžio mėn. buvo 1 034 Lt, o nuo 2010 m. sausio 1 d. paskirta pensija buvo perskaičiuota Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka ir jos dydis sudarė 954,42 Lt. B. U. prašymų pagrindu, senatvės pensija perskaičiuota nuo 2010 m. spalio 1 d. ir nuo 2011 m. spalio 1 d., įvertinant papildomai po pensijos paskyrimo įgytą valstybinio socialinio draudimo pensijų stažą bei draudžiamąsias pajamas. Nuo 2010 m. spalio 1 d. jos dydis sudarė 1 060,83 Lt, o perskaičiavus ją pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį – 977,83 Lt ir nuo 2011 m. spalio 1 d. jos dydis sudarė 1 078,59 Lt, o perskaičiavus pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalį – 994,10 Lt.

VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius, vadovaudamasis Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatomis, pareiškėjai, kaip draustai privalomuoju valstybiniu socialiniu pensijų draudimu ir turinčiai draudžiamųjų pajamų, mokėjo perskaičiuotos pensijos dalį, nustatytą taikant koeficientą, apskaičiuotą pagal Laikinojo įstatymo 2 priede nurodytą formulę, atsižvelgiant į praėjusio kalendorinio mėnesio pareiškėjos draudžiamųjų pajamų dydį. Pažymėjo, kad nuo 2012 m. sausio 1 d. B. U. mokama viso paskirto dydžio senatvės pensija, kurios dydis nuo 2012 m. sausio 1 d. yra 1 078,59 Lt, o nuo 2013 m. sausio 1 d., įvertinant papildomai įgytą valstybinio socialinio pensijų draudimo stažą bei draudžiamąsias pajamas – 1 221,38 Lt.

VSDFV Kauno skyriaus l-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.1) S-44349 buvo pateiktos pagal Laikinąjį įstatymą perskaičiuotos senatvės pensijos sumos už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. VSDFV Kauno skyriaus veiksmai yra teisėti, kadangi 2010 m. ir 2011 m. pareiškėjai buvo taikomos tuo metu galiojančio Laikinojo įstatymo nuostatos, kurios buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai tik tada, kai įsigaliojo Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimas. Konstitucinio Teismo nutarimai galioja tik į ateitį, todėl nėra jokio teisinio pagrindo naikinti skundžiamų sprendimų. Kompensavimo mechanizmo šiuo metu nėra nustatyta. Kol kompensavimo tvarką nustatantys teisės aktai nėra priimti, teritoriniai skyriai neturi teisinio pagrindo išmokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintų pensijų dalių.

Pareiškėja į VSDFV Kauno skyrių dėl neišmokėtos pensijos dalies kreipėsi 2013 m. birželio 14 d. prašymu. VSDFV Kauno skyriaus 1-asis pensijų skyrius, atsakydamas į pareiškėjos prašymą, 2013 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.1) S-44349 informavo apie neišmokėtas pensijų dalis už 2010–2011 m. Pareiškėja šį VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus raštą apskundė VSDFV. Pareiškėja pirmąją sumažintą senatvės pensijos išmoką gavo 2010 m. sausio mėnesį, taigi apie tai, kad jai mokama ne viso dydžio paskirta senatvės pensija sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Pareiškėja per nustatytą 3 metų terminą savo pažeistų teisių dėl pensijų sumažinimo ir nepriemokos išmokėjimo VSDFV neskundė. Atsižvelgiant į tai, VSDFV pagrįstai 2013 m. rugpjūčio 16 d. raštu Nr. (6.5) 1-5533 atsisakė nagrinėti pareiškėjos skundą dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo ir nurodė terminą iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. įrodymams, sudarantiems pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, pateikti. Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateikė VSDFV patikslintą skundą ir nurodė, kad ji apie savo teisių pažeidimą sužinojo nuo 2012 m. priimto Konstitucinio teismo nutarimo, o ne nuo 2010 m. sausio mėnesio, be to, prašymas išmokėti pensiją formuluotas ne tik už 2010 metus, bet ir už 2011 metus, kai trejų metų senaties terminas nėra suėjęs, jei jį ir taikyti nuo kitų pensijos išmokėjimo laikotarpių ir, kad pareiškėja nėra gavusi jokio sprendimo dėl pensijos dalies sumažinimo. VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. raštu Nr. (6.5) 1-5865 atsisakė atnaujinti praleistą terminą sprendimui apskųsti ir nagrinėti skundą. Sprendime nurodė, kad pateikti argumentai neįrodo, jog terminą ji praleido dėl nuo pareiškėjos valios nepriklausančių aplinkybių, o senaties pradžia laikoma diena, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą, o ne ta diena, kurią asmens teisės pažeidimo faktas pripažįstamas teismo sprendimu.

Atsiliepimas

Pateiktame atsiliepime trečiasis suinteresuotas asmuo VSDFV su pareiškėjos skundu nesutiko ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Nurodė, kad Valstybinių socialinio draudimo pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (iki 2013 m. sausio 1 d. galiojusioje įstatymo redakcijoje) buvo nustatyta, kad VSDFV teritorinių skyrių sprendimai pensijų klausimais per 3 metus nuo dienos, kai asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie priimtą sprendimą, gali būti skundžiai VSDFV. Fondo valdybos ir jos teritorinių skyrių sprendimai gali būti apskundžiami teismui. Pareiškėja, nesutikdama su teritorinio skyriaus 2013 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.1)S-44349 ir prašydama įpareigoti skyrių išmokėti jai 2010-2011 metais negautą senatvės pensijos dalį, 2013 m. liepos 30 d. su skundu kreipėsi į VSDFV. Pažymėjo, kad pareiškėja skyriaus 2013 m. birželio 21 d. raštą Nr. (10.1)S-44349 nepagrįstai laiko sprendimu. Pareiškėjai pirmoji sumažinta pagal Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas senatvės pensija buvo išmokėta 2010 metų sausio mėnesį, taigi sprendimas dėl pareiškėjos senatvės pensijos perskaičiavimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas buvo priimtas 2010 metų sausio mėnesį (rašytinių sprendimų mokėti pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuotas pensijas Fondo valdybos teritoriniai skyriai nepriiminėjo, o sprendimu šiuo atveju laikytinas Skyriaus vadovaujantis Laikinuoju įstatymu priimtas valinis aktas – perskaičiuotos pagal Laikinąjį įstatymą senatvės pensijos išmokėjimas 2010 metų sausio mėnesį). Skyrius 2013 m. birželio 21 d. raštu Nr. (10.1)S-44349 pareiškėjai pateikė duomenis apie paskirtos ir 2010–2011 m. laikotarpiu pagal Laikinojo įstatymo 6 straipsnio 1 dalies ir Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies nuostatas perskaičiuotos bei išmokėtos senatvės pensijos dydžius ir sumas. VSDFV įvertino tai, kad pirmą pagal Laikinojo įstatymo nuostatas sumažintą senatvės pensiją pareiškėjai skyrius išmokėjo 2010 m. sausio mėnesį, todėl apie tai, kad jai mokama ne visa paskirta senatvės pensija, ji sužinojo 2010 m. sausio mėnesį. Kreipdamasi į VSDFV su 2013 m. liepos 30 d. skundu dėl nuo 2010 m. sausio mėn. negautos senatvės pensijos dalies išmokėjimo pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje (redakcija, galiojusi iki 2012 m. gruodžio 31 d.) nustatytą Fondo valdybos teritorinių skyrių sprendimų apskundimo Fondo valdybai 3 metų terminą. Dėl šios priežasties Fondo valdyba 2013 m. rugpjūčio 16 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-5533, vadovaudamasi Išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka taisyklių, patvirtintų Fondo valdybos direktoriaus 2008 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. V-131 (toliau – ir Taisyklės), 31 punktu, pareiškėjos 2013 m. liepos 30 d. skundą nagrinėti atsisakė ir nurodė, kad iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateikus įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti terminą skundui paduoti, skundo nagrinėjimo klausimas bus sprendžiamas iš naujo.

Šalies argumentai

Pareiškėja 2013 m. rugpjūčio 26 d. pateikė patikslintą skundą prašydama atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti Skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (10.l)S-44349 bei įpareigoti Skyrių išmokėti neteisėtai sumažintą pensijos dalį. VSDFV, nustačiusi, jog pareiškėjos prašyme pateikti argumentai neįrodo, kad terminą pareiškėja praleido dėl nuo jos valios nepriklausiusių aplinkybių, 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimu Nr. (6.5) 1-5865 atsisakė atnaujinti terminą ir nusprendė nenagrinėti pareiškėjos 2013 m. liepos 30 d. skundo. Taip pat nurodė kokiais teisės aktais vadovaudamasis pareiškėjai mokėjo pensiją 2010–2011 metais.

Trečiasis suinteresuotas asmuo prašė vadovautis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika tokio pobūdžio bylose, būtent 2013 m. kovo 12 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A552-432/2013, ir bylą nutraukti.

Nurodė, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2013 m. vasario 19 d. nutartyje konstatavo, kad senaties termino skaičiavimo taisyklės nereikalauja, jog asmuo būtų visiškai įsitikinęs savo teisių pažeidimu, o senaties termino skaičiavimas siejamas tik su objektyviu momentu – kada asmuo sužinojo apie savo teisės pažeidimą, t. y. senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Civilinio kodekso 1.124 straipsnyje nustatyta, kad ieškinio senatis – tai įstatymų nustatytas laiko tarpas (terminas), per kurį asmuo gali apginti savo pažeistas teises pareikšdamas ieškinį, o Civilinio kodekso 1.127 straipsnio 1 dalyje, kad ieškinio senaties terminas prasideda nuo tos dienos, kurią asmuo sužinojo ar turėjo sužinoti apie savo teisės pažeidimą. Pareiškėja apie savo teisių pažeidimą sužinojo 2010 m. sausio mėnesį, todėl jos reikalavimui dėl nuo 2010 m. sausio mėn. neišmokėtos senatvės pensijos dalies priteisimo senaties terminas skaičiuotinas nuo 2010 m. sausio mėnesio. Pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys negali būti pripažįstamos svarbiomis ir nepriklausiusiomis nuo jos valios. Kadangi pareiškėja į VSDFV kreipėsi 2013 m. liepos 30 d., praleidusi 3 metų terminą, prašomas panaikinti Fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimas Nr. (6.5) 1-5865, kuriuo atsisakyta nagrinėti pareiškėjos 2013 m. liepos 30 d. skundą, nes praleistas kreipimosi į Fondo valdybą terminas, yra teisėtas ir pagrįstas. Konstitucinio Teismo įstatymo 72 straipsnio 4 dalies nuostata neišmokėtai pareiškėjos pensijos daliai negali būti taikoma, kadangi sprendimas mokėti ne visą paskirtą senatvės pensiją jai jau yra įvykdytas.

II.

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu pareiškėjos B. U. skundo dalį, kurioje prašoma panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5865 ir atnaujinti terminą skundui paduoti, atmetė kaip nepagrįstą. Bylos dalį dėl reikalavimų panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2013 m. birželio 21 d. raštą Nr. (10.1)S-44349 ir įpareigoti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių išmokėti dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką, nutraukė.

Pagal bylos medžiagą, pirmoji senatvės pensija sumažinta dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo, pareiškėjai buvo išmokėta 2010 m. sausio mėn., todėl nuo šios datos skaičiuotini terminai, per kuriuos pareiškėja, siekdama tinkamai apginti savo teises, susijusias su senatvės pensijos mokėjimu, turėjo su skundu kreiptis į VSDFV, kaip privalomą ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Šiuo atveju kaip skunde nurodė pareiškėja bei matyti iš bylos medžiagos, pareiškėja į VSDFV su skundu kreipėsi 2013 m. liepos 30 d. ir su patikslintu skundu – 2013 m. rugpjūčio 26 d., t. y. akivaizdžiai praleidusi terminą skundui paduoti. VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendime Nr. (6.5)I-5865, įvertinusi pareiškėjos nurodytas termino praleidimo priežastis, konstatavo, kad pareiškėjos nurodytos termino praleidimo priežastys nelaikytinos svarbiomis, nuo pareiškėjos valios nepriklausiusiomis priežastimis, sutrukdžiusiomis jai laiku kreiptis į VSDFV, todėl termino skundui paduoti dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo neatnaujino. Nors pareiškėja skunde nurodė, kad prašo atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-44349 paduoti, iš prašymo turinio akivaizdu, kad ji prašo atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus sprendimo pagal Laikinojo įstatymo nuostatas perskaičiuoti jos senatvės pensiją paduoti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo praktikoje ne kartą yra akcentavęs, kad terminas skundui paduoti asmeniui atnaujinamas tik tada, kai paduoti skundą jam sutrukdė konkrečios aplinkybės, kurios nepriklausė nuo terminą praleidusio asmens valios ir jo pasirinkto konkrečioje teisinėje situacijoje elgesio modelio ir kurios sudarė jam objektyvias kliūtis laiku paduoti prašymą bei pateikti atitinkamus dokumentus ar įgyvendinti savo tikslus per atstovą arba turėjo įtakos jo valiai pasirinktam elgesiui taip, kad jis (elgdamasis protingai) galėjo neteisingai suvokti šią teisinę situaciją. Įstatymų leidėjas, nustatydamas terminus procesiniams veiksmams atlikti, siekia užtikrinti teisinių santykių stabilumą, todėl praleistas terminas gali būti atnaujinamas tik išskirtiniais atvejais, jeigu jo praleidimo priežastys tikrai buvo svarbios, ekstraordinarios.

Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėjos prašymas atnaujinti terminą yra grindžiamas tomis pačiomis aplinkybėmis kaip ir prašymas VSDFV. Įvertinęs pareiškėjos nurodytas aplinkybes, kurios, jos manymu, sudaro pagrindą atnaujinti skundo padavimo terminą, teismas konstatavo, kad pagrindo, atnaujinti pareiškėjai terminą skundi paduoti, nėra. Pareiškėjos nurodytos aplinkybės negali būti vertinamos kaip nepriklausiusios nuo jos valios ir sutrukdžiusios laiku kreiptis į VSDFV. Kitų aplinkybių, kurios sutrukdė pareiškėjai laiku kreiptis į VSDFV ir sudarytų pagrindą atnaujinti pareiškėjai terminą paduoti skundą, ji nenurodė. Atsižvelgiant į tai, pagrindo naikinti ginčijamą VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5865 ir atnaujinti pareiškėjai terminą skundui paduoti, nėra.

Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėja nėra pasinaudojusi teisės aktuose nustatyta privaloma ikiteismine ginčų dėl pensijos dalies priteisimo nagrinėjimo tvarka ir šia tvarka nebegali pasinaudoti, kadangi jos prašymas atnaujinti terminą skundui paduoti netenkintas, bylos dalis dėl reikalavimo įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti pareiškėjai dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio nuostatų taikymo per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. susidariusią senatvės pensijos nepriemoką nutraukiama.

VSDFV Kauno skyrius pareiškėjos ginčijamu 2013 m. birželio 21 d. raštu pateikė informaciją apie per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. jai apskaičiuotą ir mokėtą senatvės pensijos dydį. Kaip matyti iš ginčijamo VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 21 d. rašto turinio, juo, be informacijos apie mokėtą senatvės pensijos dydį pateikimo, jokie kiti veiksmai, kurie galėtų turėti įtakos pareiškėjos teisėms ir pareigoms, nėra atlikti, todėl jis vertinamas kaip informacinio pobūdžio, nesukeliantis pareiškėjai realių teisinių pasekmių, atitinkamai – bylos dalis dėl VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 21 d. rašto Nr. (10.1)S-44349 nutraukiama (ABTĮ 101 str. 1 p.).

III.

Pareiškėja B. U. su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimu nesutinka. Apeliaciniame skunde prašo paminėtą pirmosios instancijos teismo sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – pareiškėjos skundą tenkinti: 1) panaikinti Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendimą Nr. (6.5)I-5865; 2) panaikinti VSDFV Kauno skyriaus 1–ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimą Nr. (10.1)S-44349; 3) įpareigoti VSDFV Kauno skyrių išmokėti per laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. neišmokėtą senatvės pensijos dalį. Taip pat prašė atnaujinti terminą skundui dėl VSDFV Kauno skyriaus 1–ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. sprendimo Nr. (10.1)S-44349 paduoti. Pareiškėja taip pat prašė bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka.

Apeliaciniame skunde pareiškėja remiasi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, būtent 2013 m. lapkričio 7 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartimi administracinėje byloje Nr. A444-2232/2013 ir 2014 m. balandžio 22 d. nutartimi administracinėje byloje Nr. A143-816/2014.

Mano, kad pirmosios instancijos teismas kilusį ginčą išsprendė formaliai, nesigilino į bylos aplinkybės, t. y. nenustatė, kada pareiškėjai buvo išmokėta pirmoji sumažinta senatvės pensija, o būtent su šia aplinkybe, remiantis paminėta Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, yra siejamas trejų metų senaties terminas skundui paduoti.

Šalies argumentai

Pareiškėja teigia konkretų sumažintos pensijos dydį sužinojusi tik tada, kai gavo 2013 m. birželio 21 d. sprendimą, kurį apskundė laikydamasi pamintame sprendime nurodyto 6 mėnesių termino. Taigi pareiškėja įgyvendino savo teisę skųsti, jos manymu, neteisėtus veiksmus, nepraleidusi termino, nes prieš tai jokių sprendimų, susijusių su pensijos mažinimu, ji nėra gavusi.

Pareiškėja teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas ginčijamą sprendimą, nevertino jos nurodytų termino praleidimo priežasčių. Pažymėtina, kad administracinėje byloje pareiškėja pateikė papildomus paaiškinimus, kuriais grindžia termino praleidimo priežastis. Nurodo, kad terminą skundui paduoti praleido dėl sunkios sveikatos būklės.

Atsakovas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius su pareiškėjos apeliaciniu skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą, teismo sprendimą palikti nepakeistą (b. l. 104–107).

Atsiliepime į apeliacinį skundą palaiko savo anksčiau teismui išdėstytą poziciją, grindžiamą atsiliepime į pareiškėjos skundą, pateiktą pirmosios instancijos teismui, nurodytais argumentais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Administracinių bylų teisenos įstatymo 137 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, t. y. nekviečiant į nagrinėjimą teisme proceso dalyvių ir jiems nedalyvaujant, išskyrus atvejus, kai teismas pripažįsta, kad žodinis bylos nagrinėjimas yra būtinas. Proceso šalys apeliaciniame skunde, atsiliepime į apeliacinį skundą arba kitame procesiniame dokumente gali pateikti motyvuotą prašymą nagrinėti bylą žodinio proceso tvarka, tačiau atsižvelgti į šį prašymą teismui neprivaloma.

Nagrinėjamu atveju pareiškėja prašymo bylą nagrinėti žodinio proceso tvarka iš esmės nemotyvuoja. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, taip pat nenustatė būtinumo skirti žodinį bylos nagrinėjimą, kadangi bylos proceso šalių pozicija ir nagrinėjamai bylai reikšmingos aplinkybės yra aiškiai išdėstytos raštu į bylą pateiktuose procesiniuose dokumentuose, be to, pareiškėjos atstovei buvo sudaryta galimybė dalyvauti teismo posėdyje bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjos prašymas bylą nagrinėti žodiniame teismo posėdyje atmestinas ir byla nagrinėtina rašytinio proceso tvarka.

Pareiškėja siekia jai paskirtos ir, pritaikant Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies (2009 m. gruodžio 9 d. įstatymo Nr. XI-537 redakcija) nuostatas, kurios 2012 m. rugsėjo 21 d. oficialiai paskelbtu Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimu buvo pripažintos prieštaraujančiomis Konstitucijai, sumažintos valstybinės socialinio draudimo senatvės pensijos neišmokėtos dalies už laikotarpį nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. atgavimo.

Nagrinėjamoje byloje nėra kvestionuojama, kad pareiškėjos nurodytas pensijos sumažinimas vyko VSDFV teritoriniam (Kauno) skyriui, kuris administravo teisinius santykius dėl paminėtos pensijos pareiškėjai skyrimo ir mokėjimo, tiesiogiai taikant paminėtas Laikinojo įstatymo nuostatas, kurių taikymas buvo nutrauktas nuo 2012 m. sausio 1 d. Taip pat nekvestionuojama aplinkybė, kad taip sumažinta pensija pareiškėjai faktiškai buvo pradėta mokėti nuo 2010 m. sausio mėn.

Iš bylos matyti, kad:

1) 2013 m. birželio 14 d. pareiškėja padavė VSDFV Kauno skyriui prašymą išmokėti sumažintos pensijos dalį;

2) VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 21 d. raštu (atsakymu į paminėtą pareiškėjos 2013 m. birželio 14 d. prašymą) jai buvo paaiškintos dėl Laikinojo įstatymo nuostatų taikymo pensijos sumažinimo priežastys ir nurodyta, kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo patenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo;

3) 2013 m. rugpjūčio 14 d. VSDFV paduotu skundu pareiškėja paprašė išmokėti, jos teigimu, neteisėtai sumažintos pensijos dalį. Tačiau VSDFV 2013 m. rugpjūčio 16 d. rašte (sprendime) jai buvo nurodyta, kad ji praleido Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio nustatytą, nuo 2010 m. sausio mėn. skaičiuotiną (pirmosios Laikinojo įstatymo 8 str. pagrindu sumažintos pensijos išmokėjimo laiko), 3 metų terminą apskųsti sprendimą dėl jai mokėtinos pensijos sumažinimo, dėl to yra atsisakoma nagrinėti jos skundą, ir jai pasiūlyta iki 2013 m. rugpjūčio 29 d. pateikti įrodymus, sudarančius pagrindą atnaujinti šį terminą. Be to, šiame sprendime VSDFV pritarė VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 21 d. rašte nurodytai informacijai;

4) 2013 m. rugpjūčio 29 d. prašymu (patikslintu skundu) pareiškėja, reaguodama į paminėtą VSDFV pasiūlymą, nurodė, kad apie savo teisės į visą jai paskirtą senatvės pensiją pažeidimą sužinojo tik po Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo įsigaliojimo;

5) pareiškėjos šioje administracinėje byloje skundžiamame VSDFV 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendime VSDFV, nurodžiusi argumentus, kad paminėtas 3 metų terminas turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., ir konstatavęs, jog pareiškėja nenurodė svarbių šio termino praleidimo priežasčių, atsisakė atnaujinti skundo padavimo terminą.

Nagrinėjamo ginčo esmė – pareiškėjos paminėtu laikotarpiu tariamai pažeistos teisės į visą jai paskirtą pensiją gynimo būdo tinkamumas ta prasme, ar pareiškėja, siekdama atgauti pensijos nepriemoką, laikėsi tokio pobūdžio ginčams teisės aktų nustatytos išsprendimo tvarkos. Atsakydama į nurodytą klausimą, kolegija pažymi, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas tokio ir panašaus pobūdžio administracines bylas, suformulavo tokiose bylose taikytinų teisės normų aiškinimo taisykles, kuriomis turi būti vadovaujamasi ir šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str., Teismų įstatymo 33 str. 4 d.).

Tokios teisės taikymo ir aiškinimo taisyklės yra suformuluotos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014, kurioje, be kita ko, yra nurodyta, kad tokio pobūdžio ginčo (dėl Laikinojo įstatymo 8 str. 1 d. pagrindu neišmokėtos pensijos dalies priteisimo) teisiniams santykiams yra taikytinos Pensijų įstatymo (2005 m. gegužės 19 d. įstatymo Nr. X-209 redakcija) 45 straipsnio 1 dalies nuostatos; kad šioje dalyje nustatyta VSDFV teritorinių skyrių sprendimų apskundimo tvarka turi būti suprantama ir aiškinama kaip tokio pobūdžio ginčams išspręsti privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka; kad šioje dalyje nurodyti kaip skundžiami VSDFV teritorinių skyrių sprendimai yra ne atskirai priimti ir suformuluoti administraciniai sprendimai, o faktinis sumažintos pensijos mokėjimas, tiesiogiai taikant Laikinojo įstatymo nuostatas. Taip pat buvo išaiškinta, kad aptariamoje Pensijų įstatymo 45 straipsnio dalyje nurodytas 3 metų sprendimų apskundimo terminas savo teisine prigimtimi yra procedūrinis terminas, nustatytas tam tikram veiksmui atlikti neteisminėje institucijoje; kad šio termino eigos pradžia laikytina pirmosios sumažintos pensijos faktiško išmokėjimo (pervedimo į pensiją gaunančio asmens sąskaitą) diena 2010 m. sausio mėn., kai pensiją gaunantis asmuo sužinojo arba turėjo sužinoti apie jo atžvilgiu priimtą (jo manymu, neteisėtą) sprendimą. Be to, aptariamoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje nurodyta, kad tais atvejais, kai dėl neteisėto pensijos sumažinimo pensiją gaunantis asmuo kreipėsi ne tiesiogiai į VSDFV (kaip tai numatyta aptariamoje Pensijų įstatymo 45 str. 1 d.), o į VSDFV teritorinį skyrių, Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo požiūriu tokio kreipimosi į šį skyrių diena yra laikytina kreipimosi su skundu į VSDFV diena. Šioje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje taip pat nurodyta, kad tinkamu atsakovu tokio pobūdžio ginčuose turi būti laikomas tam tikras VSDFV teritorinis skyrius, kalbant apie materialųjį bylų nagrinėjimo aspektą, išaiškinta, kad tokio pobūdžio administracinėse bylose teismas privalo paisyti Konstitucijos 110 straipsnio nustatyto imperatyvo netaikyti įstatymo, kuris prieštarauja Konstitucijai, ir tais atvejais, kai tokį įstatymą viešojo administravimo subjektas buvo pritaikęs tuomet, kai jis Konstitucinio Teismo dar nebuvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai.

Teisėjų kolegija, taikydama išvardytas teisės aiškinimo taisykles byloje nagrinėjamai situacijai, pažymi, kad paminėtas pareiškėjos VSDFV Kauno skyriui paduotas 2013 m. birželio 14 d. prašymas pripažintinas skundu Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalies taikymo prasme. Paduodama paminėtą prašymą (skundą) dėl pensijos nepriemokos išmokėjimo, pareiškėja praleido Pensijų įstatymo 45 straipsnio 1 dalyje nustatytą 3 metų terminą, kuris turi būti skaičiuojamas nuo 2010 m. sausio mėn., kai pareiškėjai pirmą kartą buvo išmokėta (pervesta) Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies pagrindu sumažinta senatvės pensija. Pareiškėja nenurodė atsakovui VSDFV individualaus pobūdžio priežasčių, kurios galėtų būti pripažintos svarbiomis, sprendžiant šio termino atnaujinimo klausimą. Tai leidžia daryti išvadą, kad atsakovas (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucija) turėjo pagrindą palikti pareiškėjos paduotą skundą nenagrinėtą, kaip tai yra numatyta Taisyklių 20 ir 31 punktuose.

Tačiau, kaip jau buvo pasakyta pirmiau, VSDFV paminėtame 2013 m. rugsėjo 4 d. sprendime kartu nurodė, kad pritaria VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. birželio 21 d. rašte nurodytai informacijai (kad šiuo metu nėra teisinio pagrindo patenkinti jos prašymą dėl pensijos dalies išmokėjimo). Tokiu būdu VSDFV (išankstinio tokio pobūdžio ginčų nagrinėjimo institucijos) dėl ginčo esmės išreikšta pozicija leidžia kolegijai daryti išvadą, kad šis ginčas ikiteisminėje ginčų nagrinėjimo stadijoje buvo išspręstas (išnagrinėtas), t. y. nagrinėjamu atveju ikiteisminė ginčo nagrinėjimo procedūra buvo baigta. Tai reiškia, kad aptartas pareiškėjos skundo VSDFV padavimo termino praleidimo faktas, kaip ir tokio praleidimo priežasčių įvertinimo klausimas, prarado savo aktualumą, t. y. nagrinėjamai bylai tapo nereikšmingi. Darydama tokią išvadą, kolegija atsižvelgia į tokios pačios faktinės situacijos įvertinimą ir traktavimą, pateiktą paminėtoje Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. balandžio 22 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. A143-816/2014. Kolegija, vadovaudamasi šiuo precedentu, nemato pagrindo nesutikti su tokia išplėstinės teisėjų kolegijos padaryta išvada ir netaikyti jos šioje administracinėje byloje (ABTĮ 13 str.).

Vertindama tokią situaciją, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismo padaryta išvada, jog pareiškėja prarado teisę reikalauti teisme dėl Laikinojo įstatymo 8 straipsnio 1 dalies taikymo pagrindu sumažintos pensijos priteisimo dėl to, kad nepasinaudojo privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, negali būti pripažinta pagrįsta. Todėl toks teismo priimtas sprendimas negali būti pripažintas pagrįstu ir yra naikintinas.

Pareiškėjos pirmosios instancijos teismui paduotame 2013 m. rugsėjo 30 d. skunde yra pareikštas prašymas dėl įpareigojimo išmokėti jai laikotarpiu nuo 2010 m. sausio 1 d. iki 2011 m. gruodžio 31 d. sumažintos senatvės pensijos dalį. Tačiau konkrečios prašomos išmokėti pensijos sumos pareiškėja teismui nenurodė (b. l. 1–4). Byloje esančiose VSDFV Kauno skyriaus 1-ojo pensijų skyriaus 2013 m. birželio 21 d. rašte Nr. (10.1)S-44349, pateiktame atsakant į pareiškėjos 2013 m. birželio 14 d. prašymą (b. l. 12) ir to paties skyriaus 2013 m. spalio 18 d. rašte Nr. (10.1)S-71845 (b. l. 49–50), pateiktame kartu su VSDFV Kauno skyriaus 2013 m. spalio 21 d. atsiliepimu į pareiškėjos skundą (b. l. 32–37) nurodyti duomenys apie neišmokėtą pensijos dalį skiriasi (4–6 lentelės stulpeliai). Esant tokiai situacijai, apeliacinės instancijos teismas neturi faktinio bei teisinio pagrindų išspręsti tarp šalių kilusį ginčą iš esmės. Atsižvelgdama į tai, kolegija pripažįsta būtina grąžinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo. Nagrinėjant šią bylą iš naujo, pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis ABTĮ 10 straipsnio nuostatomis, turi pasiūlyti pareiškėjai patikslinti reikalavimą dėl jai nesumokėtos pensijos dalies priteisimo, o atsakovui – patikslinti duomenis dėl pareiškėjai neišmokėtos senatvės pensijos dalies.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 4 punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

Pareiškėjos B. U. apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. balandžio 29 d. sprendimą panaikinti ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Nutartis neskundžiama.

Teisėjai Laimė BaltrūnaitėRičardas PiličiauskasSkirgailė Žalimienė