Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio (pranešėjas) ir Arūno Sutkevičiaus,

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisė pažeidimo bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. S. apeliacinį skundą dėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutarimo S. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Utenos rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. balandžio 26 d. surašė S. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad jis 2008 m. balandžio 26 d., apie 14:09 val. vairavo automobilį neblaivus, kai nustatytas 0,6 proc. alkoholio. Savo veiksmais S. S. pažeidė Kelių eismo taisyklių 68 punktą.

Teismas taip pat konstatavo, kad policijos pareigūnai neteisėtai nusavino S. S. automobilį VW Golf, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Nebuvo jokio teisėto pagrindo, numatyto ATPK 269 straipsnio 7 dalyje nutempti automobilį į mokamą stovėjimo aikštelę. Pažeidėjas buvo sulaikytas kaimo keliuke netoli savo namų. Su pažeidėju kartu važiavo jo žmona, kuri irgi turi vairuotojo pažymėjimą ir galėjo saugiai nuvairuoti automobilį iki savo namų.

II.

1. Pareigūnai nepaaiškino, kad S. S. turi teisę vykti į gydymo įstaigą ir gydymo įstaigoje pasitikrinti neblaivumo.

2. Su alkotesterio parodymais susipažino, tačiau savo kaltės nepripažino, nes abejojo alkotesterio parodymais. Mano, kad buvo pažeistas ATPK 272 straipsnis.

3. Neaišku, ar tinkamai buvo atlikta patikra alkotesteriu, ar alkotesteris buvo patikrą. Su alkotesterio sertifikavimo dokumentu S. S. nebuvo supažindintas.

4. Pareigūnai atsisakė atlikti pakartotinę patikrą.

5. Alkotesteriu buvo užfiksuota 0,57 promilės S. S. neblaivumas. Molėtų rajono apylinkės teismo paskirta nuobauda prieštarauja teisingumo ir protingumo kriterijams, bauda neadekvati padarytam teisės pažeidimui, nesilaikyta ATPK 27, 30¹ straipsnių reikalavimų.

6. S. S. yra vairuotojas-profesionalas, dirba UAB „SERVITETA“ vairuotoju-ekspeditoriumi. Atėmus teisę vairuoti transporto priemones negalės dirbti vairuotoju, kitos profesijos nėra įgijęs, todėl susirasti kitą darbą bus sudėtinga.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas atmestinas.

Teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvadomis, jog S. S. kaltė, padarius ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, veika pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį kvalifikuota tinkamai, nuobauda paskirta teisėtai, remiantis bendraisiais nuobaudų skyrimo pagrindais.

Tai, kad S. S. padarė minėtą administracinį teisės nusižengimą, įrodyta administracinio teisės pažeidimo protokolu (b.l. 4), alkotesterio printerio parodymais (b.l. 9), policijos pareigūno tarnybiniu pranešimu (b.l. 8). Alkotesteris, kuriuo policijos pareigūnai S. S. nustatė 0,60 promilių neblaivumą yra tinkamas naudojimui ir tai patvirtina šio prietaiso patikros sertifikatas Nr. 0160966.

Šie įrodymai remiantis ATPK 256 straipsniu yra tinkami ir jais pagrįstai yra konstatuotas administracinio teisės pažeidimo padarymas bei administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltė. Nesant įrodymų, paneigiančių neblaivumo tikrinimo rezultatus alkotesteriu, nėra pagrindo jais abejoti.

S. S. nurodo, kad su alkotesterio parodymais susipažino, bet abejoja alkotesterio parodymais. Teisėjų kolegija pažymi, kad ši aplinkybė įtakos pažeidimo kvalifikavimui reikšmės neturi, nes S. S., nesutikdamas su tikrinimo rezultatais, turėjo galimybę savarankiškai pasitikrinti medicinos įstaigoje. Byloje nėra duomenų, kad buvo apribota pažeidėjo teisė savarankiškai tikrintis medicinos įstaigoje. Policijos pareigūnai nagrinėjamu atveju neturėjo pagrindo savo iniciatyvą pristatyti S. S. tikrinimui į medicinos įstaigą.

Taip pat pažymėtina, kad alkoholinių gėrimų rūšis, vartojimo vieta, laikas ir būdas ginčo esmei neturi, nes vertinama ar asmuo vairuodamas automobilį buvo blaivus.

ATPK 126 straipsnio 1 dalis (2003 m. liepos 4 d. įstatymo Nr. IX-1702 redakcija), nustatė, kad transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės), užtraukia baudą vairuotojams nuo vieno tūkstančio iki vieno tūkstančio penkių šimtų litų arba teisės vairuoti transporto priemones atėmimą nuo vienerių metų iki vienerių metų šešių mėnesių.

Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartis byloje Nr. N-444-1504-08).

ATPK 30 straipsnio 2 dalis numato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. Atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių sąrašą nustato šio kodekso 31 ir 32 straipsniai.

Administracinio teisės pažeidimo byloje S. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Tai, kad pirmosios instancijos teisme S. S. prisipažino, jog vairavo išgėręs alaus ir nuoširdžiai dėl to gailisi, pripažintina aplinkybe lengvinančia jo atsakomybę. Todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai paskyrė minimalią sankcijoje numatytą nuobaudą.

S. S. prašo taikyti ATPK 30¹ straipsnį ir neskirti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Pagal ATPK 30¹ straipsnio 1 dalį organas (pareigūnas), nagrinėjantis administracinės teisės pažeidimų bylas, atsižvelgdamas į aplinkybes, nurodytas šio kodekso 30 straipsnio 2 dalyje, taip pat į šio kodekso 31 straipsnyje nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, gali paskirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo ar pernelyg švelnios nuobaudos paskyrimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnyje nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas kompleksas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kurio atžvilgiu taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N11396/2007, N17-103/2007). Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą, sprendžia, kad tokių aplinkybių šioje byloje nenustatyta.

Teisėjų kolegija pabrėžia, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų ( ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų. Tokiu būdu įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu.

Administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padarytas pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių eismo saugumui administracinių teisės pažeidimų. Vairuodamas transporto priemonę neblaivus S. S., kai jam nustatytas 0,60 promilės girtumo laipsnis, kėlė grėsmę visuomenės bei kitų eismo dalyvių saugumui. Todėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Pažeidėjo darbo pobūdis taip pat nėra išimtinė aplinkybė, leidžianti skirti jam mažesnę nei įstatymo numatyta nuobaudą. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad tai, jog administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens darbas siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, panašaus pobūdžio bylose savaime nepripažįstamas ypatinga aplinkybe, turinčia lemti išskirtinai švelnios nuobaudos taikymą (žr. pvz.: administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N3-34/2007, N1-413/2007), ir nesuteikia jokio esminio prioriteto, svarstant administracinės atsakomybės švelninimą. Ši taisyklė, atsižvelgiant į ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo pavojingumą, taikytina ir tais atvejais, kai pažeidimą padariusio asmens pareigos yra tiesiogiai susijusios su transporto priemonės vairavimu, o darbinės pajamos yra pažeidimą padariusio asmens pagrindinis pragyvenimo šaltinis (žr. pvz.: administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N1–1378/2007).

Remiantis šiais argumentais teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas yra teisėtas ir pagrįstas, naikinti ar keisti teismo nutarimo apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo, todėl Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutarimas paliekamas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,

nutaria:

S. S. apeliacinį skundą atmesti.

Molėtų rajono apylinkės teismo 2008 m. gegužės 15 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.