Telšių apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys: Šiaulių apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija, Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – VMI prie FM), R. Š., L. O., valstybės įmonė (toliau – VĮ) Turto bankas, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – NŽT prie ŽŪM).

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas A. Š. kreipėsi į teismą, prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š. priėmė savo sutuoktinės O. Š. palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.

Pareiškėjas nurodo, kad su O. Š. susituokė (duomenys neskelbtini) Santuokos metu pareiškėjas A. Š. ir O. Š. susilaukė sūnaus R. Š., gimusio (duomenys neskelbtini) ir dukros L. Š. (šiuo metu – O.), gimusios (duomenys neskelbtini). O. Š. mirė (duomenys neskelbtini), tačiau paveldėjimo teisės byla dėl po jos mirties likusio turto paveldėjimo užvesta nebuvo, nors O. Š. bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise buvo įgijusi registruotino turto. Nurodo, kad nežinodamas teisės aktų, būdamas senyvo amžiaus ir labai pergyvendamas dėl sutuoktinės mirties, pareiškėjas praleido civiliniame kodekse nustatytą trijų mėnesių terminą kreipimuisi į palikimo atsiradimo vietos notarą su pareiškimu dėl palikimo priėmimo, tačiau priėmė savo sutuoktinės palikimą kitu alternatyviu teisiniu būdu, nes iškart po sutuoktinės mirties faktiškai pradėjo valdyti visą paveldimą turtą. Po sutuoktinės O. Š. mirties pareiškėjas A. Š. mokėjo visus bendro turto išlaikymo mokesčius. Be to, kadangi šeima turėjo tik vieną būstą, kuriame gyveno nuo 2003 metų, t. y. nebaigtą statyti gyvenamąjį namą bendrame žemės sklype, esančiame adresu (duomenys neskelbtini), tai likdamas gyventi name pareiškėjas pradėjo valdyti visą bendrą žemės sklypą kartu su gyvenamuoju namu, ir visus asmeninius velionė daiktus. Bendras šeimos automobilis telaikomas bendrame garaže. Nurodo, kad juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymas yra reikalingas paveldėjimo teisės liudijimo gavimui.

Suinteresuotas asmuo VĮ „Turto bankas“ atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad tuo atveju, jei visapusiškai ir pilnai išnagrinėjus byloje esančius įrodymus, teismas įsitikintų, kad A. Š. priėmė palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, VĮ Turto bankas neprieštaraus pareiškėjo prašymo patenkinimui.

Suinteresuotas asmuo L. O. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su tėvo A. Š. pareiškimu sutinka. Tuo pačiu patvirtino, kad asmeniškai jokių pretenzijų į velionės O. Š. palikimą nereiškia ir nereikš ateityje, jokios turto dalies nepradėjo valdyti ir niekaip neprisideda prie palikimą sudarančio turto išlaikymo.

Suinteresuotas asmuo R. Š. atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad su tėvo A. Š. pareiškimu sutinka. Tuo pačiu patvirtino, kad asmeniškai jokių pretenzijų į velionės O. Š. palikimą nereiškia ir nereikš ateityje, jokios turto dalies nepradėjo valdyti ir niekaip neprisideda prie palikimą sudarančio turto išlaikymo.

Suinteresuotas asmuo VMI prie FM atsiliepime į pareiškimą nurodo, kad VMI prie FM nevykdo paveldėjimo veiksmų dėl O. Š. palikimo priėmimo, todėl pareiškimo neginčija ir prašo teismo sprendimą priimti savo nuožiūra.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

pareiškimas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalį teismas nustato ne bet kokius faktus, o tik tokius nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. CPK 445 straipsnis nurodo, kad teismas nustato juridinę reikšmę turinčius faktus tada, kai pareiškėjas negali kitokia tvarka gauti tuos faktus patvirtinančių reikiamų dokumentų arba kai negalima atkurti prarastų dokumentų.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė O. Š., kuri nuo (duomenys neskelbtini) buvo sudariusi santuoką su pareiškėju A. Š.. Byloje esantys duomenys patvirtina, jog A. Š. vardu, santuokos su palikėja O. Š. metu, nuosavybės teise yra įregistruotas registruotinas nekilnojamasis ir kilnojamasis turtas: žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame yra nebaigtos statybos gyvenamasis namas; žemės sklypas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); negyvenamoji patalpa – garažas, esantis adresu: (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini); transporto priemonė – Opel Astra, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) VIN kodas: (duomenys neskelbtini). Pastebėtina, jog aukščiau paminėtas registruotinas kilnojamasis ir nekilnojamasis turtas įgytas santuokos metu, todėl preziumuojama, kad šis turtas buvo bendroji jungtinė sutuoktinių – pareiškėjo A. Š. ir mirusiosios O. Š., nuosavybė. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, jog palikėja O. Š. turėjo įgijusi vertybinių popierių ir sudariusi terminuotojo indėlio sutartį. Iš Akmenės rajono 2-ojo notaro biuro notarės Stasės Martinaitienės 2023 m. gruodžio 19 d. liudijimo matyti, kad mirus O. Š., pareiškimo dėl palikimo priėmimo notarų biurui niekas nepadavė ir paveldėjimo byla nėra užvesta. Byloje esantys duomenys taip pat patvirtina, kad palikėja O. Š. buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą adresu: (duomenys neskelbtini), t. y. tuo pačiu adresu, kuriame savo gyvenamąją vietą deklaravęs ir pareiškėjas A. Š.. Pateikti mokesčių mokėjimo pranešimai ir mokėjimų kvitai patvirtina, kad pareiškėjas A. Š. po palikėjos O. Š. mirties, toliau prižiūrėjo registruotiną nekilnojamąjį turtą – mokėjo mokesčius.

Pažymėtina, jog palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis, norėdamas įgyti palikimą, turi jį priimti. Palikimo priėmimas yra vienašalis sandoris, kuriuo įpėdinis išreiškia savo valią perimti palikėjo teises ir pareigas. Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse (toliau – CK) įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdiniui faktiškai pradėjus paveldimą turtą valdyti arba padavus palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą dėl palikimo priėmimo), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Taigi teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, ar įpėdinis šį turtą valdo kaip savo ir laiko save turto savininku. Paminėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Šiuo konkrečiu atveju byloje nustatyta, kad po palikėjos O. Š. mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmė niekas nesikreipė. Vis tik, atsižvelgus į bylos eigoje nustatytas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad byloje esantys rašytiniai įrodymai, pareiškėjo pareiškime išdėstyti teiginiai, patvirtina, jog pareiškėjas faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo sutuoktinės O. Š., mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą. Pareiškėjas po sutuoktinės mirties atsiradusį palikimą faktiškai ėmė valdyti, elgėsi su šiuo turtu, kaip savu, todėl esant nurodytoms aplinkybėms, vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais, atsižvelgiant į tai, kad prašomas nustatyti juridinę reikšmę turintis faktas neprieštarauja įstatymams, be to, ginčo šioje byloje dėl palikimo priėmimo nėra, todėl nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Juridinis faktas nustatytinas tam, kad būtų galima tinkamai įgyvendinti teisę gauti paveldėjimo teisės liudijimą į paveldėtą turtą (CPK 448 straipsnio 1 dalis).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260, 263, 268, 270, 442, 444, 448 straipsniais, teismas

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

pareiškėjo A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) pareiškimą patenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) faktiškai pradėdamas valdyti, priėmė savo sutuoktinės O. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per sprendimą priėmusį teismą.