Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

2016-07-26 · Baudžiamoji byla Nr. 1-1951-1018/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2016-07-26
Bylos Nr.
1-1951-1018/2016
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-08826-2016-6
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Jurgita Petrauskienė
Kaltinamasis
R. T.
Nukentėjusysis
I. T.
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-1951-1018/2016Teisminio proceso Nr. 1-01-1-08826-2016-6Procesinio sprendimo kategorijos: 1.2.4.8.; 2.3.6. (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2016 m. liepos 26 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja Jurgita Petrauskienė,sekretoriaujant Martynai Lukauskaitei,dalyvaujant prokurorei L. U.,kaltinamajam R. T.,jo gynėjai advokatei E. Ž.,nukentėjusiajai I. T.,

viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje R. T., a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) Kaune, Lietuvoje, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini), Lietuvoje, deklaruota gyv. vieta - (duomenys neskelbtini) vedęs, nedirbantis, registruotas darbo biržoje, vedęs, turintis tris nepilnamečius vaikus, neteistas,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau - LR BK) 140 straipsnio 2 dalyje ir 140 straipsnio 3 dalyje, padarymu,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. T. 2016 m. vasario 22 d. apie 23.05 val., bute, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus (nustatytas 3,28 prom. girtumas), keikė savo sutuoktinę I. T. necenzūriniais žodžiais ir, priėjęs prie sūnaus A. T., gim. 2003 m. trenkė jam ne daugiau 3 kartų kumščiu į pilvą, vaiką užstojusiai sutuoktinei I. T., gim. 1979 m., kumščiu trenkė ne mažiau 4 kartų į dešinės pusės krūtinę ir kitos rankos kumščiu sudavė ties kairiu pečiu, tuo savo veiksmais sukėlė sutuoktinei I. T. ir sūnui A. T. fizinį skausmą.

Teisme apklaustas kaltinamasis R. T. dėl nusikalstamos veikos visiškai prisipažino ir paaiškino, kad I. T. yra jo žmona, o A. T. - sūnus. Tokį jo elgesį lėmė alkoholis, tačiau tai nepateisina jo elgesio. Tai pirmas kartas, anksčiau tokių įvykių nebuvo. Su žmona dabar gyvena atskirai. Po šio įvykio su žmona susitaikė, jis jos atsiprašė, atlygino žalą žmonai. Ateityje tai nepasikartos. Gailisi, blogai vertina savo elgesį. Planuoja normaliai bendrauti su vaikais. Prašė atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės.

Kadangi kaltinamasis R. T. po kaltinamojo akto paskelbimo prisipažino padaręs inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir davė parodymus bei sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės abejonių nekėlė, teismui įvykdžius Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – LR BPK) 291 straipsnio reikalavimus ir apklausus kaltinamąjį, remiantis LR BPK 273 straipsniu, su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutinkant proceso dalyviams, įrodymų tyrimas buvo sutrumpintas.

Motyvuojamoji dalis

Be kaltinamojo visiško prisipažinimo, jo kaltė padarius inkriminuojamas nusikalstamas veikas įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Ikiteisminio tyrimo metu apklausta nukentėjusioji I. T. parodė, kad sutuoktinis R. T. buvo bute adresu (duomenys neskelbtini). Ji su juo santuokoje 16 metų, augina tris abiejų vaikus A. T., gim. 2003 m. sausio 25 d., bei dvynukus Gabrielę ir M. T., gim. 2009 m. kovo 7 d. Visi vaikai buvo bute. Rimas vartojo alkoholį, alų ir, mano, kad gėrė degtinę. Rimas vartoja alkoholį kiekvieną dieną ir visą laiką randa jį miegantį, kartais jis prabunda ir griuvinėdamas eina į tualetą. Tai vyksta apie dvejus metus, jis nuo alkoholizmo niekur nesigydė ir atsisakė gydytis. Ji sugrįžo į butą apie 20 val. kartu su visais savo vaikais ir rado Rimą miegantį. Bute daugiau nieko nebuvo. Butas yra dviejų kambarių. Apie du mėnesius t.y. nuo 2016 m. sausio 1 d. ji su dvynukais miega viename kambaryje, o kitame kambaryje miega Rimas su Artūru. Po valandos Rimas atsikėlė iš lovos ir nuėjo į virtuvę, buvo užmaišęs tešlą ir pasiūlė Gabrielei kepti vafliukus. Ji nenorėjo kepti ir tada Rimas pasakė Gabrielei, kad išmes vaflinę ir pasakė, kad keps, tik nepyk. Po to Rimas ėmė garsiai ją keikti ir gėrė alų iš didelės skardinės. Rimas vienas su savimi kalbėjo virtuvėje, o Martynas ir Artūras buvo jos kambaryje ir žiūrėjo televizorių. Ji gamino maistą ir su vaikais pavalgė jos kambaryje ir apie 22 val. ji paguldė dvynukus Gabrielę ir Martyną savo kambaryje miegoti. Rimas atėjo į jos kambarį, atsisėdo ant lovos ir ėmė keiktis. Kalbėjo rėkdamas. Kambaryje buvo išjungta šviesa, bet veikė televizorius labai tyliai, po to jis nusiramino ir pasižiūrėjo televizorių ir staiga atsistojo nuo lovos ir pasakė ,,skaičiuoju iki dešimt ir jūs nuspręskite (tuo metu buvo atsisukęs į ją ir Artūrą), kuriam sudaužysiu galvą ir ją nunešiu“. Prabudo Gabrielė ir Martynas, o ji ir Artūras pasakė Rimui ,,kas tau nutiko“ ir prašė nusiraminti ir negąsdinti vaikų. Rimas ėmė garsiai skaičiuoti nuo dešimties iki penkių ir dar perspėjo ,,ar jūs dar neapsisprendėte“ ir priėjo prie jos ir viena ranka kumščiu sudavė jai į dešinės pusės krūtinę ir kitos rankos kumščiu sudavė ties kairiu pečiu. Jai suskaudo petį ir krūtinę. Tada priėjo Artūras ir atsistojo tarp jos ir Rimo. Tada Rimas sudavė eilę kartų smūgių abejomis rankomis, smūgiuodamas kumščiais šešis kartus, mušdamas viena ranka sudavė jai į krūtinės sritį, kur tiksliai pasakyti negali, o kitos rankos kumščiu mušdamas Artūrui į krūtinės sritį. Viso buvo jai suduota trys smūgiai bei Artūrui trys smūgiai. Gabrielė ir Martynas verkė ir ji jokių gynybos veiksmų nesiėmė, nes bijojo, kad bus stipriai sumušta. Prieš keturis metus Rimas ją stūmė ir ji griuvo bei prasiskėlė dešinį antakį, prieš du metus Rimas buvo jai sudavęs kumščiu į dešinę ausį ir tuomet buvo trūkęs ausies būgnelis, prieš metus Rimas jai buvo suėmęs už kaklo abejomis rankomis ir ją smaugė, kol vaikai nepakvietė kaimynų ir tik jiems atėjus jis liovėsi ją smaugęs, bei jis nuolat sako, kad ją papjaus, nužudys, pakars. Rimas liovėsi mušęs ją ir Artūrą, ir ji paprašė jį išeiti iš kambario ir tai jį supykdė, todėl jis pasakė, kad ji išeitų su visais vaikais iš jo namų. Ji paprašė Gabrielės ir Martyno miegoti ir nuramino, kad viskas bus gerai ir abu vaikai nusiramino ir atsigulė. Kai ji pamatė Rimo piktas akis, bijodama dėl vaikų saugumo, nuėjo į virtuvę ir atėjo Artūras, ji pasakė, kad kvies policiją. Tai pasakė, nes Artūras tam anksčiau nepritarė, Artūras sutiko. Ji parašė sms žinutę savo seseriai bijodama, kad jei Rimas pamatys, kad kviečia policiją, jis sakė, kad papjaus. Po to ji sugrįžo į kambarį ir paprašė dvynukų eiti miegoti į kitą kambarį ir pasakė, kad vaikai neužmigs, jei jis rėks, ir Rimas sutiko, vaikai Gabrielė ir Martynas nuėjo į Rimo kambarį. Po dviejų minučių suskambėjo domofonas, Rimas nubėgo prie buto durų ir ji nubėgo prie buto durų, bandė spausti domofono mygtuką, bet jis užstrigo, o Rimas sugriebęs ją už drabužių traukė atgal nuo domofono ir tada Artūras pribėgo ir paspaudė domofono mygtuką. Ji išgirdo kaip atsidarė lauko laiptinės durys. Rimas neleido jai atrakinti buto durų, policininkai prašė atrakinti buto duris, Rimas sakė, kad pas juos viskas tvarkoj. Policininkai prašė atrakinti, kad pasižiūrėtų, ar viskas tvarkoj, ji sakė Rimui atrakinti duris. Tai vyko apie dvi ar tris minutes ir jai bei Artūrui prašant atrakinti duris, Rimas pasitraukė nuo durų ir suėmė ją už kaklo abejomis rankomis, suspaudė kaklą, ji negalėjo kvėpuoti. Tada Artūras atidarė buto duris ir užėjo policininkai. Ji nesuprato, kas nutiko, bet policininkai jį ėmė sulaikinėti, kai jis buvo vonios kambaryje. Jį sulaikė ir koridoriuje, jį bandė surakinti antrankiais. Rimas priešinosi policininkams ir keikė juos, prieš jį naudojo Taserį, bet gal jis nesuveikė, bet antrankius jam uždėjo. Ji parašė pareiškimą ir Rimą išvežė iš namų. Butas, adresu (duomenys neskelbtini), yra įgytas santuokos metu ir mokama paskola jos ir sutuoktinio DNB bankui. R. T. psichiatrinėje ligoninėje nesigydė, jis yra alkoholikas su psichinėmis pasekmėmis (baltoji karštligė). Šiandien ji apsižiūrėjo savo kūną ir jokių sužalojimų ar paraudimų jame nėra, bet jai skauda gerklės vidų. Artūro ji neapžiūrėjo, bet Artūro paklausus, ar jam ką nors skauda, jis pasakė, kad jam nieko neskauda. Jokių sužalojimų ji nepastebėjo. 2016 m. vasario 20 d. Rimui taip pat buvo užėjusi baltoji karštligė, bet jis ją išleido išeiti iš buto su Artūru ir Artūras jai papasakojo automobilyje, kad Rimas jam buvo sudavęs apie 10 smūgių į pilvo sritį, bet ji pasižiūrėjo jo pilvą ir nieko nepamatė, į medikus nesikreipė (b.l. 12-14).

Ikiteisminio tyrimo metu ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas nukentėjusysis nepilnametis A. T. parodė, kad vakare su mama žiūrėjo televizorių. Tėtis pasakė, kad jie turi 10 sekundžių nuspręsti, kam trenkti. Nesuprato, kodėl jis norėjo kažkam trenkti, gal televizorius per garsiai įjungtas ar kas. Po to sakė, kad praėjo 10 sekundžių, jau trenks. Jis atsistojo ir nuėjo prie televizoriaus. Mama buvo šalia. Tėtis pradėjo daužyti jam ir mamai, kažkam pasidėjo peilį. Mama išėjo į virtuvę. Jis taip pat išėjo. Mama iškvietė policiją. Kai paskambino į duris, tėtis užrakino buto duris ir neįleido policijos pareigūnų. Sakė, kad nieko baisaus čia neatsitiko. Tėtis pasitraukė nuo durų ir pradėjo smaugti mamą. Jis tuo metu atrakino duris ir įleido policijos pareigūnus. Jie paguldė tėtį ant žemės, norėjo surakinti antrankiais, bet tėtis priešinosi, negalėjo surakinti, panaudojo tazerį. Maždaug po 5 minučių pavyko jį sutramdyti. Įvykio datos tiksliai neatsimena, galėjo būti vasario 22 d., vakare. Šis kartas ne pirmas, kai tėtis puola mamą. Prieš tai buvo Lenkijoje, kai grįžo mama pasakojo, kad tėtis buvo ją užpuolęs. Jis gyvena bute su mama, tėčiu, jaunesniais broliu ir sese. Butas yra dviejų kambarių. Brolis ir sesė kambaryje jau miegojo, jis sėdėjo ant kėdės, mama sėdėjo ant sofos ir žiūrėjo televizorių. Tėtis sėdėjo ant lovos. Tėčiui kažkas užėjo ir pradėjo šūkauti. Jis buvo girtas. Jis stovėjo prie televizoriaus. Jis priėjo prie jo ir trenkė 2-3 kartus kumščiu į pilvą. Mama jį užstojo. Tuomet tėtis jai trenkė 3-4 kartus, neskaičiavo. Mama nuėjo. Jis atsisėdo ant sofos. Mama išėjo į virtuvę. Jis taip pat išėjo. Ji pasakė, kad iškvies policiją. Brolis ir sesuo tai matė. Jie nubėgo į kitą kambarį. Tėtis mamai trenkė į pilvą kumščiu. Dar gal pataikė į ranką, kai dengėsi nuo smūgių. Jis ranką susilaužė per krepšinio treniruotę. Tėtis mamą smaugė netoli buto durų. Stovėjo ir nei iš šio, nei iš to pradėjo smaugti. Po to, kai trenkė jai, smaugė maždaug 10 sekundžių. Kai tėtis trenkė, tuo momentu jam skaudėjo, bet po to praėjo. Prieš mušimą tėtis rėkavo. Mama sakė nusiraminti, tėtis visuomet dėl kažko būna piktas. Nežino, dėl ko, dėl visokių senų dalykų. Tą vakarą tėtis grasino mamai pradurti automobilio padangas, sumušti, sudaužyti jo planšetę. Brolis ir sesė išsigando, verkė. Jis ir mama taip pat verkė. Tėtis tuo metu sėdėjo patenkintas. Tėtis kažko rėkauja kas antrą dieną. Mano, dėl to, kad būna girtas. Kai būna blaivas, sėdi kartu ir žiūri televizorių. Tėtis nelabai dažnai būna girtas. Jis nežino, ką tėtis dirba. Per Velykas teta juos pakvietė į svečius. Kai jie jau sėdėjo mašinoje, atbėgo tėtis su peiliu, sakė, kad irgi važiuos kartu, nors nebuvo vietos mašinoje, bet jis įsėdo. Atėmė mašinos raktus, bet po to atidavė. Atvažiavo dėdė ir juos pasiėmė. Tėtis sugadino jiems šventę. Jis visą laiką turėjo paslėpęs peilį kišenėje (b. l.26-27).

Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas liudytojas V. M. (V. M.) parodė, kad 2016 m. vasario 22 d. dieną patruliuodamas kartu su vyriausiuoju patruliu M. P. (M. P.) gavo pranešimą iš VPK OVS, kad adresu S. Stanevičiaus g. 9-91, Vilniuje, vyras smurtauja prieš žmoną, policijai pranešė smurtautojo sesuo, matyt, jai telefonu buvo pranešusi nukentėjusioji. Atvykus į įvykio vietą bei pakilus į 3 aukštą, prie 91 buto durų girdėjosi riksmai, tačiau paskambinus į buto duris bei pasakius, kad atvyko policija, durų niekas neatidarė. Po kiek laiko vis gi duris atidarė vaikas. Atidarius buto duris, pamatė, kaip vyras laiko moterį už kaklo, bet pastebėjęs juos iš karto paleido ir nuėjo į tualetą. Išsiaiškino, kad nukentėjusioji yra I. T., gim. 1979 m., duris atidaręs vaikas A. T., gim. 2003 m., ir įtariamasis R. T., gim. 1976 m. Moteris paaiškino visą situaciją, kad vyras ją smaugė ir mušė ją kumščiais, visa tai matė jų vaikas Artūras. Vyras taip elgiasi nebe pirmą kartą ir akivaizdžiai matėsi smaugimo žymės, t. y. kaklas buvo visas raudonas. Po to, kai ji papasakojo viską, jis su porininku priėję prie tualeto durų paprašė įtariamojo išeiti, jam išėjus bei jiems paprašius su jais vykti į policijos komisariatą, jis pradėjo elgtis agresyviai bei priešintis, po ko jie jį pargriovė ant žemės ir surakino antrankiais, elektros impulsinio prietaiso „Taser“ nenaudojo, tik kolega buvo išėmęs pagąsdinimui. Kol įtariamasis gulėjo surakintas, nukentėjusioji parašė pareiškimą, o vaikas sėdėjo ramiai ir žiūrėjo televizorių, iš jo elgesio suprato, kad prie to jis yra pripratęs ir tai yra kasdienybė. Šeimoje auga dar du vaikai, gimę 2009 m., tačiau jie įvykio metu ir jiems būnant bute nebuvo išėję iš kambario. Moteris buvo labai išsigandusi, visa drebėjo (b.l. 9).

Visuma teisėtai surinktų ir teisiamajame posėdyje ištirtų faktinių duomenų, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais, sutampa tarpusavyje, patvirtina ir papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis pripažįsta įrodytomis visas kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Teismas, pripažindamas R. T. kaltu visoje jam pateiktų kaltinimų apimtyje, vadovaujasi nuosekliais nukentėjusiųjų I. T. bei A. T., liudytojo policijos pareigūno V. M. bei paties kaltinamojo parodymais, kuriuos papildo bei patikslina ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie neginčijamai patvirtina, kad R. T. tyčiniais ir nusikalstamais veiksmais sukėlė fizinį skausmą šeimos nariams – sutuoktinei I. T. ir nepilnamečiam sūnui A. T.. Atsižvelgiant į tai, teismas konstatuoja, kad kaltinamojo R. T. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal LR BK 140 straipsnio 2 dalį ir 3 dalį.

Kaltinamojo R. T. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino ir nuoširdžiai gailėjosi padaręs nusikalstamas veikas (LR BK 59 str. 1 d. 1 p.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamų veikų padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).

Kaip minėta, byloje surinkti įrodymai patvirtina, kad R. T. padarė nesunkius nusikaltimus. Kaltinamasis anksčiau neteistas, administracine tvarka nebaustas, nedirba, registruotas darbo biržoje, vedęs, turi tris nepilnamečius vaikus. Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis R. T. ir nukentėjusioji bei nepilnamečio nukentėjusiojo A. T. atstovė I. T. pateikė sutartį dėl susitaikymo ir žalos atlyginimo bei patvirtino, kad susitaikė, kaltinamasis atsiprašė nukentėjusiosios, atlygino turtinę ir neturtinę žalą, abu sutinka ir prašo teismo nutraukti baudžiamąją bylą. Įvertinus šias aplinkybes, yra pagrindo manyti, kad R. T. ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, todėl esant visoms sąlygoms, numatytoms LR BK 38 straipsnio 1 dalyje, jis atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės ir baudžiamoji byla nutrauktina.

Kaltinamajam R. T. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų, paliktina nepakeista iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nukentėjusiojo apklausos garso įrašu (voke), palikti saugoti prie bylos.

Teisme gautas 2016 m. liepos 19 d. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas iš kaltinamojo R. T. valstybės naudai priteisti 252,79 Eur valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjos advokatės E. Ž. dalyvavimo baudžiamojoje byloje Nr. 1-1951-1018/2016. Prašymas netenkintinas, nes pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį, paskirtos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos dėl būtino gynėjo dalyvavimo gali, bet neprivalo būti išieškotos į valstybės biudžetą. Nagrinėjamu atveju gynėjo dalyvavimas procese pripažintas būtinu pagal LR BPK 51 straipsnio 2 dalį, nepriklausomai nuo kaltinamojo valios, o pagal teismų praktiką tokiais atvejais (kai byloje siekiant įgyvendinti teisę į gynybą gynėjo dalyvavimas pripažįstamas būtinu, nepriklausomai nuo asmens valios), valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos neatlygintinos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. birželio 17 d. nutartis, priimta baudžiamojoje byloje Nr. 2K-322/2014). Be to, kaltinamasis nedirba ir byloje nėra duomenų apie jo finansinę padėtį, todėl ir dėl šių aplinkybių teisinės pagalbos išlaidų iš jo priteisimas nebūtų pagrįstas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi, Baudžiamojo proceso kodekso 297 straipsniu, 301-305 straipsniais, 307 straipsniu,

nusprendžia:

R. T. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės už padarytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje ir 3 dalyje numatytas nusikalstamas veikas ir baudžiamąją bylą nutraukti, remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalimi.

R. T. skirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyriumi nuo nukentėjusiųjų I. T. ir A. T., palikti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus, panaikinti.

Išaiškinti R. T., kad jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 3 d.). Jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal šio straipsnio 1 dalį, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas (LR BK 38 str. 4 d.).

Daiktą, turintį reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – kompaktinį diską su nukentėjusiojo apklausos garso įrašu (voke), palikti saugoti prie bylos.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėja Jurgita Petrauskienė