- Teismas
- Tauragės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2019-04-04
- Bylos Nr.
- 1-21-220/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12822-2018-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Edmundas Žukauskas
- Nukentėjusysis
- A. D.
- Kaltinamasis
- A. V.
- Advokatai
- Stanislava Jorudienė, Piotras Orlovas
kaltinamojo A. V. atstovui advokatei Stanislavai Jorudienei, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjęs baudžiamąją bylą, kurioje:
A. V., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. vieta (duomenys neskelbtini), vidurinio išsilavinimo, išsituokęs, dirbantis (duomenys neskelbtini) statybininku, neteistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso ( toliau- BK)140 straipsnio 1dalį.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Kaltinamasis A. V. 2018 m. kovo mėn. 18 d., apie 23 val. 15 min., Tauragės mieste, gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), lauko laiptų aikštelėje, tyčia abiem rankomis sugriebęs A. D. už rankų ją stumdė, po to su lauko durimis trenkė A. D. per kairę ranką ir petį bei sugriebęs jai už abiejų rankų stumdė ir tampė, taip nukentėjusiajai A. D. sukėlė fizinį skausmą ir padarė poodines kraujosruvas abiejuose žąstuose, t.y. padarė A. D. nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis A. V. kaltu neprisipažino ir paaiškino, kad jis gyvena tame pačiame name kur ir nukentėjusioji su vyru, tik pirmame aukšte. Buvo toks atvejis, kad jų namo laukinės durys buvo praviros ir jis išėjęs parūkyti norėjo jas uždaryti, tačiau prie durų stovėjusi A. D. jas uždaryti neleido ir jam nesakė kodėl neleidžia uždaryti durų. Durys buvo atidarytos ir po jomis buvo užkištas plytgaliukas, kad jos neužsidarytų. Jis norėjo duris uždaryti, o ji neleido ir jas jie abudu patampė, jis jos su durimis neužgavo, nes buvo po durimis pakištas plytgaliukas. Duris jis buvo paėmęs už rankenos lyg tai kaire ranka, o nukentėjusioji gal irgi už durų rankenos buvo paėmusi. Kai jie tampėsi su durimis, tai matė, kad lauke stovi V. R. su vairuotoju. Matė, kad lauke buvo sukrauti baldai, tačiau tai jau buvo po durų pasitampymo su A. D.. Kai ji nuėjo į viršų, tai jis duris uždarė, nežino kodėl jas uždarė. Jis jos už pažastų ir už rankų nebuvo paėmęs ir nestumdė. Gal durų stumdymosi metu jai kažką tai ir pasakė. Kai ji nuėjo, tai kažkur tai kažkas tai kalbėjo, tačiau jis negirdėjo, kažką tai girdėjo, jog ir V. R. kalbėjo. Durys yra su spyruokle, kad užsidarytų pačios. Santykiai su V. R. ir A. D. yra blogi, jis jau tame name negyvena.
Nukentėjusioji A. D. parodė, kad jiems vakare, apie 23 val., į namus atvežė baldus ( kampą). Kadangi juos reikia sunešti į jos gyvenamąsias patalpas esančias antrame namo aukšte, tai ji plytgaliuku parėmė duris iš apačios, kad jos neužsidarytų. Tada keikdamasis išėjo kaimynas A. V. ir pradėjo šaukti, kodėl yra durys atidarytos ir norėjo išlupti iš po durų tą plytgaliuką, bet ji užbėgo ant laiptų ir neleido duris uždaryti, sakydama, jog jiems reikia baldus į vidų sunešti, duris laikė ir užkišusi koja. Kai ji laikė duris, tai tada jis jai trenkė su durimis ( jų kanta) į kairį petį, tarp peties ir alkūnės. Smūgių buvo apie du. Tada kaltinamasis griebė ją už žastikaulių savo stipriomis rankomis, nes yra stiprus vyras statybininkas, ir norėjo nustumti į apačią. Jos vyras viską matė ir šaukė, kad ji užbėgtų į viršų paimti diktafoną ar telefoną, kad galėtų viską užfiksuoti ir paskambini policijai, tačiau kaltinamasis jai neleido į viršų nubėgti. Ji su A. V. gal apie 10 minučių stumdėsi. Jai dėl uždavimo durimis ir suspaudimo rankomis žąstų atsirado skausmas ir ji nubėgo atgal prie vyro su vairuotoju, kuriems pasakė, kad jai rankos skauda. Neatsimena ką vairuotojas jai sakė, nes jis krovė iš mašinos baldus. Bet galvoja, kad jis kažkokį tai momentą jų stumdymosi turėjo matyti. Dar vyras paklausė vairuotojo ar gali paskambinti policijai, tačiau šis atsakė, kad jo telefonas yra išsikrovęs. Kai ji grįžo prie baldų, tai A. V. duris uždarė. Vairuotojas iškrovęs baldus nuvažiavo, o ji su vyru dar liko lauke, kol užgeso kaltinamojo kambario šviesa ( apie 20 min.), nes jo bijojo ir tik paskui skaudančiomis rankomis susinešė baldus. Kai ji grįžo prie baldų, tai matė, kad iš buto išėjo kaltinamojo sūnus Aurelijus, kuris pasakė tėvui eiti į vidų ir jis nuėjo. Tą pačią dieną surašė policijai pareiškimą, kurį kitą dieną pateikė policijai. Neskambino tą pačia dieną policijai, nes jiems atvažiavus kaltinamasis jų neįsileidžia ir neišeina lauk. Nuotraukas dėl mėlynių ant žastikaulio nuo sumušimo ir suspaudimų darė sekančią dieną, o taip pat tą pačią 2018-03-19 dieną buvo nuvykusi pati pas specialistą dėl sužalojimų nustatymo. Po šių sužalojimų jai teko gydytis ligoninėje, pradėjo tirpti rankų pirštai, atsirado širdies negalavimai, jai buvo nustatytos diagnozės dėl riešo ir alkūnės, ji buvo nedarbinga. Dabartiniu metu jos sveikata dėl sužalojimų yra bloga, ne tokia gera kokia buvo iki sužalojimų, nes negali dirbti fizinių darbų. Su A. V. santykiai yra blogi dėl jo netinkamo bendravimo su jais.
Kadangi jai po šio įvykio sutriko sveikata, buvo nedarbinga, lankėsi pas gydytojus, todėl ir reiškia kaltinamajam turtinį ieškinį 300 Eur gydymo reikmėms vaistams, tepalams atlyginti ir neturtinį ieškinį 3000 Eur, nes jai buvo sukeltas fizinis skausmas, pablogėjo sveikata, buvo sukeltas stresas, todėl prašo ieškinius patenkinti. Neturi dokumentų apie vaistų pirkimą.
Liudytojas V. R. parodė, kad jis yra nukentėjusiosios A. D. vyras, o A. V. buvęs kaimynas, nes dabar 2 mėnesiai jų name nebegyvena, santykiai su juo yra blogi. Prisimena, kad buvo užsisakęs, jog jam į namus atvežtų baldus, kadangi anksčiau atvežti baldų neišėjo, todėl jie buvo atvežti vėlai vakare, apie 23 val. Su žmona išėjo į lauką pasitikti vairuotojo, o laukinių namo duris jo žmona užrėmė plytgaliuku, kad neužsidarytų, nes durys yra medinės, sunkios, masyvios, su spyruokle. Atvažiavęs vairuotojas iš mašinos krovė baldus ir tada su trenksmais keikdamasis išėjo A. V., kuriam pasakė, kad baldus atvežė, o jis sakė, kad nesvarbu ir ėmė plytgalį traukti iš po durų. Tada jis pasakė žmonai, kad ji eitų atidaryti durų, ir, kai ji užlipo ant laiptų, tai A. V. atsisukęs griebė jai už rankų ir stūmė nuo durų, o žmona laikė duris koja. Durys trenkėsi į įvairias žmonos kūno vietas, apie 5 – 6 kartus. Stumdymasis truko apie 7-10 min.. Jis traukė duris ir su durimis sudavė žmonai, tačiau tada dar jis durų neuždarė, nes žmona jas laikė. Tada jis vėl griebė jai už žastikaulių ir dar sykį bandė stumti. Tuo metu jis pasakė žmonai eiti į kambarį ir atnešti diktofoną ir telefoną, kad galėtų iškviesti policiją, nes vairuotojas jam sakė, kad jo telefonas yra išsikrovęs. Po stumdymosi žmona atėjo prie jų užsiėmusi ranką ir pasakė, kad ranką skauda, vairuotojas gal ir girdėjo apie tai, kad jai skauda ranką. Jis A. V. nieko negali padaryti ir pasipriešinti, nes jis yra didelis ligonis. Vairuotojas visą laiką krovė baldus, tačiau jis gal kokias 3 minutes turėjo matyti tuos vaizdus. Dėl to stumdymosi ir triukšmo vairuotojas pasakė, kad iš čia dingsta ir greitai išvažiavo, net pinigų neskaičiavo. Kai išvažiavo vairuotojas, tai jie dar iš karto baldų nenešė, nes jo bijojo, tik po 20 min. pradėjo nešti baldus. Namuose apžiūrinėjo žmonos kūną, mėlynės tik ant rytojaus išryškėjo, tada ją ir nupaveikslavo, o laikraštį ji laikė dėl to, kad matytųsi kada buvo daromos nuotraukos. Iš karto po to policijai neskambino, nes A. V. turi taktika bėgti į kambarį, o A. po įvykio buvo šoke, jai buvo aukštas spaudimas. Žmona po to įvykio pasiligojo, anksčiau rastus keldavo, malkas kapodavo, o dabar to negali daryti, turėjo nedarbingumą, buvo šoke, sutriko širdies veikla, atsirado pirštų tirpimai alkūnės skausmai, riešo tunelinis sindromas. Laiko, kad neturtinė žala 3000 Eur dėl žmonai padarytų sužalojimų yra nedidelė.
Liudytojas A. R. parodė, kad jis neprisimena kada, tačiau prisimena, kad vakare atvežė baldus R. ir sustojo prie namo juos iškrauti. Perduodant baldus moteris prie laiptinės su kažkuo lyg ir sukonfliktavo, tačiau koks buvo konfliktas jis nematė, nes buvo toloka ir tamsu. Matė, kad vienas duris darė į vieną pusę, o kitas į kitą, gal dar ir kažkokie žodžiai buvo, kažkoks konfliktas buvo dėl durų ar dėl atidarytų durų. Turbūt jie tampė duris už rankenų. Tuo metu jis buvo su V. R. prie savo mašinos ir kalbėjo apie baldus. Ten grumtynių ar muštynių nematė. Įvykis buvo senai, todėl visko gerai neatsimena. Matė, kad stumdymasis durų truko akimirką, ir iš vis 5-10 min. jis ten neužsibuvo. Jis buvo apvažiavęs su krovinine mašina, pasistatė ją prie namo kampo ir krovė tuos baldus, V. R. kažką tai pasakojo, kad turėjo problemą su kaimynais, ar kažkas ten jį buvo apvogęs. Moteris pradžioje buvo su jais, o po to nuėjo prie laiptinės, o atgal prie jo ji nebuvo priėjusi. Su V. R. atsiskaitė ir išvažiavo. Girdėjo, kad V. R. su žmona kalbėjo apie telefoną, kai lipo į mašiną, ir kažką su juo darytų. Dabar neatsimena ar V. R. prašė jo paskambini telefonu policijai. Gal ir buvo kalba apie tai, jog jo telefonas yra išsikrovęs, tačiau jis sakė, kad vis tiek atveš baldus. Buvo atvežęs baldus iš trijų dalių. Neatsimena ar buvo koks nors moters išgąstis dėl įvykio.
Iš nukentėjusiosios pareiškimo rašyto Tauragės AVPK ( t. 1 b.l. 1-2) matyti, kad jis yra datuotas 2018-03-18, o policijoje registruotas 2018-03-19, jame nurodo, kad ją kaltinamasis prie durų griebė už rankų ir sudavė durimis į kairį petį ir ji norėjo patekti į savo butą paimti telefoną policijai iškviesti.
Iš įvykio vietos apžiūros protokolo ( t. 1 b.l. 14-17) matyti, kad įvykio vieta yra Tauragės m., Tremtinių kelias 16.
Iš specialisto išvadų Nr. G74/2018(11) ir G142/2018(11) ( t. 1 b.l. 36, 71) matyti, kad A. D. 2018-03-19 pati kreipėsi į specialistą dėl padarytų jai sužalojimų bei tyrėjos siuntimu ji buvo siunčiama nustatyti sužalojimus. Jai buvo padaryti sužalojimai - poodinės kraujosruvos abiejuose žąstuose, sužalojimai galėjo gautis žąstus spaudžiant rankomis, suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes bei nustatytas nežymus sveikatos sutrikdymas, jos sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, nes ilgalaikis lankymasis gydymo įstaigoje, susijęs su jos susirgimų gydimu.
Iš nukentėjusiosios pateikto kompaktinio disko apžiūros protokolo ( t. 1 b.l. 32,37,38,40,42) matyti kaip atrodo vieta prie laiptinės, laiptai, durys kur įvyko įvykis.
Iš parodymų patikrinimo vietoje protokolo ( t. 1 b.l. 83-87) matyti, kad 2018-09-06 parodymų patikrinimo vietoje metu nukentėjusioji A. D. parodė vietą prie namo laiptų ir ant laiptų kur įvyko konfliktas ir parodė kur stovėjo V. R. bei baldus atvežęs vairuotojas.
Iš pateikto byloje kompaktiniame diske ( t.1 b.l. 98) esančių nuotraukų, kurios buvo apžiūrėtos ( t. 1 b.l. 101-103), matyti, kad ant nukentėjusiosios abiejų rankų žąsto srityse matosi kraujosruvos.
Iš akistatos protokolo ( t. 1 b.l. 186-190 )matyti, kad nukentėjusioji A. D. savo duotus parodymus ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir akistatos su įtariamuoju A. V. metu, o pastarasis neigė, jog jis sugriebė jai už rankų ir sudavė durimis, tačiau nurodo, kad buvo paėmęs už durų rankenos ir norėjo duris uždaryti, bet nukentėjusioji jam neleido tai padaryti, nes laikė jas ir buvo užkišusi koją.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Dėl nusikalstamos veikos .
Įrodymai baudžiamajame procese yra įstatymų nustatyta tvarka gauti, BPK nustatytais proceso veiksmais patikrinti, teisiamajame posėdyje išnagrinėti ir teismo pripažinti duomenys, kuriais vadovaudamasis teismas daro išvadas dėl nusikalstamos veikos buvimo ar nebuvimo, šią veiką padariusio asmens kaltumo ar nekaltumo ir kitų aplinkybių, turinčių reikšmės bylai išspręsti teisingai. Pagrindiniai reikalavimai įrodymams, kuriais turi būti pagrįstos teismo išvados dėl nusikalstamos veikos padarymo aplinkybių, nurodyti BPK 20 straipsnyje. Pagal šio straipsnio nuostatas įrodymai gali būti tik teisėtais būdais (įstatymų nustatyta tvarka) gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK nustatytais proceso veiksmais, taip pat kurie patvirtina ar paneigia bent vieną aplinkybę, turinčią reikšmės bylai išspręsti teisingai (BPK 20 straipsnio 1, 3, 4 dalys). Duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva (BPK 20 straipsnio 2, 5 dalys). BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus vertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu ( Kasacinė nutartis2K-49-693/2019) .
Kaip matyti kaltinamasis A. V. kaltu dėl pareikšto kaltinimo neprisipažįsta ir nurodo, kad jis nebuvo namo laiptų aikštelėje sugriebęs nukentėjusiosios už rankų ir nesudavė durimis į petį. Sutinka su tuo, kad 2018-03-18 vakare buvo išėjęs ant laiptų aikštelės parūkyti ir pamatęs atidarytas duris norėjo jas uždaryti, tačiau kitoje pusėje durų buvusi nukentėjusioji A. D. laikydama duris neleido jam tai padaryti, todėl durys buvo tampomos. Jis niekaip jai durimis negalėjo suduoti. Jis tik po bandymo uždaryti duris pasilenkęs matė, kad prie namo galo stovi V. R. ir automobilis.
Tačiau priešingai negu kaltinamasis aplinkybes nurodo nukentėjusioji A. D., kuri ir ikiteisminio tyrimo metu rašydama pareiškimą policijos pareigūnams bei kitose apklausose ir akistatos protokole ir teisminio bylos nagrinėjimo metu iš esmės vienodai ir nuosekliai teigė, kad kaltinamasis, kai ji jam neleido uždaryti duris buvo sugriebęs jai už rankų (žąstų) ir jas suspaudęs stumdėsi, bei tuo metu, kai ji neleido jam uždaryti duris ir rankomis laikė duris bei buvo užkišusi koją, jis keletą kartų sudavė durų kantą jai į kairį petį. Tai, kad nukentėjusiai abiejuose žąstuose buvo nustatytos kraujosruvos ir jos galėjo atsirasti žąstus spaudžiant rankomis, suduodant kietu buku daiktu, kuo galėjo būti kumštis ar kitas daiktas turintis panašias savybes, ir, kad šie sužalojimai galėjo atsirasti 2018-03-18, patvirtina ir specialisto išvada. Kaip tik byloje ir nustatyta, kad įvykis įvyko 2018-03-18 apie 23 val. Be to, kraujosruvos padarytos ant žastikaulių matosi ir iš pateiktų byloje nuotraukų ( t.1 b.l. 98). Netikėti, kad jos buvo padarytos ne tuo laiku nėra pagrindo. Kaip teigia kaltinamasis, jis ten ant laiptų nesipyko su nukentėjusiąja, o tik pasakė, kad leistų duris uždaryti, tačiau vertinant nukentėjusiosios, jos vyro V. R. ir kaltinamojo buvusius tarpusavio nesugyvenamus, įsisenėjusius ir piktus santykius, ( kaltinamasis buvo patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 481 straipsnio 1 dalį dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiosios atžvilgiu( t. 2 b.l. 4)), nėra pagrindo tikėti, kad konfliktas ant laiptų buvo ramus, nes kaltinamasis pats neneigia, kad durys jų abiejų dėl jų uždarymo buvo tampomos. Todėl galima laikyti, kad toks jų elgesys sukėlė agresyvius, staigius veiksmus dėl durų uždarymo. Pagal kaltinamojo ir nukentėjusiosios paaiškinimus, apie jų padėtį tampant duris už rankenų ar kitaip laikant užkištą koją, suduoti durų kantą į nukentėjusiosios kairį petį yra galimybė, nes viena duris tampė iš vienos pusės, o kitas iš kitos. Kad kažkoks konfliktas dėl durų uždarymo ir jų stumdymas tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo buvo, patvirtina ir liudytojas A. R., kuris buvo atvežęs baldus. Be to jis parodė, kad V. R. kažką tai jam kalbėjo apie jo ir kaimyno santykius, o tai dar kartą patvirtina, kad jie abu matė konfliktą, o ne kažkokį tai kaltinamojo ir nukentėjusiosios pasikalbėjimą apie durų uždarymą, kaip teigia kaltinamasis. Kaltinamasis teigia, kad jis nematė, jog nukentėjusioji laikė atidarytas duris dėl baldų sunešimo, tačiau įvertinant kaltinamojo, nukentėjusiosios, liudytojų V. R. ir A. R. parodymus bei parodymų patikrinimo vietoje protokolą, akivaizdu, jog būnant laiptinėje matosi ta vieta kur buvo atvažiavęs automobilis ir stovėjo V. R. ir A. R. ir jų buvimo vietoje galėjosi girdėti kaltinamojo ir nukentėjusiosios konfliktas. Vadinasi aptartais įrodymais ir nustatytomis aplinkybėmis yra įrodyta, jog namo lauko laiptų aikštelėje tarp nukentėjusiosios ir kaltinamojo įvyko konfliktas dėl durų uždarymo. Kaip teigė nukentėjusioji, kaltinamasis sugriebė jai už žąstų ir šaukdamas pareikalavo uždaryti duris ( kad buvo pareikalauta uždaryti duris ikiteisminio tyrimo metu patvirtino ir liudytojas A. R.) bei pats bandė uždaryti duris, tačiau ji jam tai padaryti neleido, todėl jis vėl sugriebė ją už žąstų ir stumdė. Įvertinus tai, kad byloje specialistų išvadomis yra įrodyta, jog kraujosruvos ant žąstų yra padarytos ant abiejų žąstų, todėl yra įrodyta, jog kaltinamasis konflikto metu buvo ją sugriebęs už abiejų rankų ir ją stumdė bei sudavė durimis į petį. Kaltinamojo paaiškinimai, kad jis išėjęs nukentėjusiajai pasakė uždaryti duris ir jis jos nebuvo sugriebęs už žąstų bei nesudavė jai durimis, laikytini kaip užimta jo pozicija, gynimosi būdas, siekiant išvengti atitinkamos atsakomybės.
Taip pat kaltinamasis teigia, kad po konflikto nukentėjusioji iš karto įėjo per duris į savo antrame aukšte esantį butą, o nukentėjusioji tai neigia, nes aiškina, kad neįėjo į butą pasiimti telefono ar diktofono paskambinti policijai, kaip jai sakė vyras. Kad buvo toks pokalbis dėl telefono patvirtino teismo posėdžio metu ir liudytojas A. R., tačiau jis smulkiau apie tai neprisimena. Suprantama, kad liudytojas A. R. visų aplinkybių neprisimena, nes tai buvo seniai. Tačiau ikiteisminio tyrimo metu ( t. 1 b.l. 111), jis patvirtino, jog vyras nukentėjusiajai sakė atnešti telefoną, kad galėtų nufilmuoti. O tai dar kartą patvirtina ne kažkokį tai pokalbį apie durų uždarymą, o konfliktą, kuriuo, kaip nustatyta byloje, buvo padaryti sužalojimai nukentėjusiajai.
Įvertinus ir išanalizavus byloje esančius įrodymus ir nustatytas aplinkybes, teismas laiko, kad kaltinamojo A. V. kaltė padarius nusikaltimą yra įrodyta nukentėjusiosios, liudytojų parodymais, specialisto išvadomis ir kita byloje surinkta faktine medžiaga. Nusikalstama veika kvalifikuotina tinkamai pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, tyčinis nežymus kūno sužalojimas, nes tyčiniais veiksmais kaltinamasis spausdamas nukentėjusiajai abiejų rankų žąstus ir konflikto metu norėdamas uždaryti duris ir kaltinamajam ir nukentėjusiajai laikant duris, tyčia jas stumdydamas ir suprasdamas savo pavojingą veiką, kad tokias savo veiksmais gali sukelti kitam asmeniui sužalojimus ir to norėdamas, sudavė nukentėjusiajai į kairę ranką ir petį, taip dėl abiejuose žąstuose atsiradusių kraujosruvų padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių atsakomybę aplinkybių nėra nustatyta.
Dėl bausmės skyrimo.
Skiriant bausmę kaltinamajam atsižvelgiama į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus nusikaltimo pavojingumo laipsnį, kaltės formą, kaltinamojo asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 str. 2 d.). Kaltinamasis padarė tyčinį nesunkų nusikaltimą panaudodamas fizinį smurtą, anksčiau teistas nebuvo, šiuo metu yra nedirbantis, tačiau galintis pradėti dirbti. Atsižvelgiant į šias aplinkybes jam yra skirtina sankcijoje numatyta bausmė – laisvės apribojimas ( BK 48 straipsnis). Įvertinus tai, kad buvo smurtauta prieš moterį, buvusią kaimynę, todėl teismas mano, kad yra tikslinga kaltinamajam paskirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose nustatant trijų mėnesių terminą ( BK 42 straipsnio 6 dalis, 48 straipsnio 7 dalis), nes tai padarytų teigiamą įtaką jo elgesiui.
Dėl civilinių ieškinių.
Byloje yra pareikštas nukentėjusiosios A. D. civilinis ieškinys dėl 300Eur turtinės ir 3000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
Neturtinė žala CK 6.250 straipsnyje apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Teismo pareiga kiekvienu konkrečiu atveju nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-227/2011, 2K-410/2013, 2K-74/2014). Neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijai įtvirtinti CK 6.250 straipsnio 2 dalyje. Sprendžiant neturtinės žalos atlyginimo klausimą, turi būti atsižvelgta į neturtinės žalos pasekmes, žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, tai, ar padaryta turtinė žala, jei taip – tai į jos dydį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Sprendžiant neturtinės žalos dydžio nustatymo klausimą, atsižvelgiama ir į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms, paisyti jau sukurtų teismo precedentų dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio. Pagal BPK 115 straipsnio 1 dalį, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo ir dydžio, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta.
Byloje yra nustatyta, kad nukentėjusiajai yra padaryti sužalojimai abiejuose rankose žąstų srityje, tai yra atsiradusios kraujosruvos, daugiau sužalojimų nėra padaryta. Nukentėjusioji pristatė teismui medicininius dokumentus ( t. 1 b.l. 79-80) iš kurių matyti, kad ji po įvykio praėjus apie 5 mėnesius buvo ligoninėje ir išgulėjo ten 2 dienas dėl riešo kanalo tunelinio sindromo, gretutinis susirgimas buvo lateralinis epikondlitas. Gydymo metu nustatyta, kad yra nustatytas neryškus dešinės alkūnės lateralinio gumburo skausmingumas ir rasti vidutinio sunkumo riešo kanalo tunelinis sindromas abiejose rankos, o ryškesnis dešinėje. Taip pat nukentėjusioji teisiamojo posėdžio metu ( t. 2 b.l. 129-130) pateikė teismui papildomus medicininius dokumentus, tai yra 2018-08-29 stacionaro epikrizę, kurioje, be jau minėtų rankų susirgimų, papildomai nurodyta, jog pacientė skundėsi ir pirštų tirpimu. Iš visų šių dokumentų matosi, kad jai jokie vaistai nebuvo skiriami ir po išrašymo iš ligoninės taip pat vaistai nebuvo skiriami. Vertinant medicininiuose dokumentuose nurodytus susirgimus ir nukentėjusiosios nurodytas aplinkybes dėl širdies darbo sutrikimo atsiradimo, ir nusikaltimo metu padarytus jos sužalojimus, akivaizdu, kad nėra pagrindo teigti, jog dėl rankų suspaudimo ir sudavimo durimis galėjo atsirasti nurodytos pasekmės, tuo labiau kad nukentėjusioji teigia, jog jai durimis buvo suduota į kairę rankos žąstą, o tunelinis rankų sindromas yra ryškesnis dešinėje rankoje. Be to teismas laiko, kad nereikia specialių žinių nukentėjusiosios rankų susirgimams išsiaiškinti, nes interneto puslapiuose, pasidomėjus apie šias rankų ligas, visuotinai žinoma, kad „lateralinis epikondlitas“ yra sausgyslės uždegimas jungiantis dilbio raumenis prie žąstikaulio, o „riešo tunelinis sindromas“, tai riešo nervo užspaudimas. Be to specialisto išvadoje darytoje 2018-06-28 ( t. 1 b.l. 71) matyti, kad atlikus antrą tyrimą dėl padarytų sužalojimų, pagal pateiktus PSPC ambulatorines sveikatos istorijos dokumentus , nustatyta, kad sveikatos sutrikdymo mastas nukentėjusiajai nesikeičia, nes jos ilgalaikis lankymasis gydymo įstaigoje, susijęs su jos susirgimų gydymu. Taip teismas laiko, kad yra abejojama nukentėjusiosios ir liudytojo Vytauto rezgio parodymais, kad stumdymasis laiptinėje vyko apie 7- 10 min. nes tai prieštarauja liudytojo A. R. parodymams, kuris nėra susiinteresuotas bylos baigtimi, jog konfliktas buvo trumpalaikis ir jis net neužtruko tiek laiko iškraudamas baldus, todėl laikytina, kad konfliktas buvo trumpalaikis. Teismas sutinka, kad nukentėjusioji patyrė baimę, skausmą, dvasinį sukrėtimą, nepatogumus, nes turėjo lankytis pas specialistą, laukti kol kaltinamasis nueis miegoti ir tik tada susinešti baldus. Tačiau įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes ir tai, kad sužalojimai buvo padaryti per trumpą laiką ( du kartus buvo sugriebta už žąstų ir pirštais suspausta bei suduota durimis), buvo padarytos tik kraujosruvos, jos buvo padarytos moteriai, kuriai estetinis vaizdas reikšmės turi daugiau, teismas laiko, kad parenkant piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą, atsižvelgiant į formuojamą teismų praktiką, aiškinant bei taikant neturtinės žalos nustatymo kriterijus, ir, esant tapačioms ar iš esmės panašioms faktinėms bylų aplinkybėms ( kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-92/2014), kur tai pat buvo priteista neturtinė žala dėl rankų( žąstų) suspaudimo, adekvatu nustatyti neturtinės žalos dydį 700 Eur, todėl nukentėjusiosios civilinis ieškinys turi būti tenkintinas iš dalies ir iš A. V. turi būti ši suma priteistina, o likusi ieškinio dalis dėl neturtinės žalos atlyginimo atmestina.
Taip pat nukentėjusioji pateikė civilinį ieškinį dėl 300 Eur turtinės žalos atlyginimo. Atsižvelgiant į tai, kad buvo apdarytos tik kraujosruvos, o nukentėjusioji nepateikė teismu jokių įrodymų, kad ji pirko kokius nors vaistus nuo kraujosruvų ar vaistus naudojo, todėl teismui kyla abejonių ar iš vis ji gydėsi kaip nors nuo padarytų „mėlynių“ ant rankų, o jeigu gydėsi, tai kokia galimai ši suma galėjo būti. Ieškinyje apsiribota abstrakčiu nurodymu, kad ji tik turėjo išlaidų dėl vaistų įsigijimo, tačiau nenurodo kokių vaistų, dėl to teismui nėra galimybės įvertinti vaistų kainos. Dėl to jos civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo atmestinas, kaip neįrodytas. ( CPK 115 straipsnio 1 dalis)
Taip pat byloje yra pareikštas Klaipėdos teritorinės ligonių kasos ieškinys dėl 103,32 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo (t 1. b.l. 126-127). Pagal nukentėjusiajai suteiktas gydymo paslaugų sąrašą ( t. 1 b.l. 128) matyti, kad jai nuo 2018-03-01( nusikalstama veika padaryta 2018-03-18) iki 2018-08-03 buvo suteiktas gydymas, o 2018-04-9, 12 d.d. ir 2018-05-03 buvo suteiktos reabilitacijos ir konsultacinės paslaugos. Kaip jau buvo minėta, specialisto išvadoje darytoje 2018-06-28 ( t. 1 b.l. 71 buvo nustatyta, kad nukentėjusiajai padarytų sužalojimų, pagal pateiktus PSPC ambulatorines sveikatos istorijos dokumentus, sveikatos sutrikdymo mastas nesikeičia, nes jos ilgalaikis lankymasis gydymo įstaigoje, susijęs su jos susirgimų gydymu. Vadinasi negalima laikyti, kad šios paslaugos buvo suteiktos dėl nusikaltimu padarytų sužalojimų gydymu, nes atitinkamų dokumentų, patvirtinančių sužalojimų ar jų pasekmių gydymu, byloje nėra pridėta. Dėl to laikytina, kad nėra įrodyta, kad šios paslaugos buvo suteiktos dėl nusikaltimo metu padarytų sužalojimo ar jų pasekmių gydymu, todėl ieškinys atmestinas ( BPK 115 straipsnio 1 dalis).
Dėl proceso išlaidų.
Nukentėjusioji nurodė, kad turėjo išlaidų advokato pagalbai apmokėti. Pagal pateiktus tris pinigų priėmimo kvitus matyti, kad ji advokatui Piotrui Orlovui viso sumokėjo 700 Eur ( t. 2 b.l. 190). Advokatas nukentėjusiajai atstovavo ikiteisminiame tyrime ( t. 2 b.l. 32) ir teisiamuosiuose posėdžiuose. Teismas laiko, kad šios turėtos išlaidos neviršija 2001-01-22 Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 69 14.4 p. ( su atitinkamais pakeitimais) advokatui apskaičiuojamą darbo užmokestį už antrinės teisinės pagalbos teikimą, o taip pat atitinka teisingumo, protingumo bei sąžiningumo reikalavimus, todėl jos yra pripažįstamos kaip procesinės advokato atstovavimo išlaidos ir priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiosios naudai ( BPK 103 straipsnio 1d dalies 6p.,104 straipsnio 2dalis, 106 straipsnio 2dalis).
Dėl daiktinių įrodymų.
Daiktinius įrodymus: nukentėjusiosios A. D. pateiktą diską su nuotraukomis ( t 1 b.l. 98) palikti saugoti prie bylos, o liudytojo V. R. pateiktą kompaktinį diską su garso įrašu ( t. 1 b.l. 149), kur užfiksuotas pokalbis nesusijęs su tiriamu įvykiu, grąžinti V. R. nuosprendžiui įsitesėjus.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais, 301- 308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
A. V. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir nubausti laisvės apribojimo bausme 1 ( vieneriems ) metams, įpareigojant per tris mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos dalyvauti smurtinį elgesį keičiančiose programose.
Nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį dėl neturtinės 3000 Eur žalos atlyginimo tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo A. V. jos naudai 700 Eur neturtinei žalai atlyginti, o likusioje dalyje ieškinį atmesti.
Nukentėjusiosios A. D. civilinį ieškinį dėl turtinės 300 Eur žalos atlyginimo atmesti.
Priteisti iš kaltinamojo A. V. nukentėjusiosios A. D. naudai 700 Eur advokato atstovavimo išlaidoms atlyginti.
Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį dėl 103,32 Eur nukentėjusiosios gydymo išlaidų atlyginimo priteisimo iš kaltinamojo A. V. atmesti.
Kardomąją priemonę - rašytinį pasižadėjimą neišvykti, iki bausmės pradėjimo vykdyti, palikti nepakeistą.
Daiktinius įrodymus: nukentėjusiosios A. D. pateiktą diską su nuotraukomis palikti saugoti prie bylos, o liudytojo V. R. pateiktą kompaktinį diską su garso įrašu, kur užfiksuotas pokalbis nesusijęs su tiriamu įvykiu, nuosprendžiui įsitesėjus grąžinti V. R..
Nuosprendis per 20 d. nuo nuosprendžio paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Tauragės apylinkės teismo Tauragės rūmus.