Kauno apygardos teismo nutartis

2009-02-02 · Civilinė byla Nr. 2A-29-230/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-02-02
Bylos Nr.
2A-29-230/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Nijolia Indreikienė (pirm.), Leonas Jachimavičius, Antanas Burdulis
Atsakovas
V. B.
Ieškovas
uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“
Kategorijos
  • 14.3.16.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 14.3.16.5pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 16.8pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.18pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-29-230/2009
Pirmosios instancijos teismo teisėja Veronika Šiaulienė
Procesinio sprendimo kategorijos:14.3.16.1, 14.3.16.5, 16.8, 121.18, 121.21 (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2009 m. vasario 2 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės Nijolios Indreikienės,kolegijos teisėjų Antano Burdulio, Leono Jachimavičiaus,sekretoriaujant Danutei Nekraševičienei,dalyvaujant atsakovui V. B.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“ ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-18-90/2008 pagal ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“ ieškinį atsakovui V. B. dėl skolos išieškojimo ir atsakovo priešieškinį ieškovui dėl žalos, susijusios su darbo santykiais, ir moralinės žalos priteisimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi apeliacinius skundus ir civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovas UAB „Transtrado“ ieškiniu (t.1, b.l. 44-46) prašė priteisti iš atsakovo V. B. 6859,40 Lt skolą, 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško sprendimo įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas. Ieškovas nurodė, kad atsakovas dirbo pas ieškovą vairuotoju-ekspeditoriumi ir, vykdydamas tarptautinius pervežimus, gaudavo avansą kelionės išlaidoms, už gautus pinigus pilnai neatsiskaitė ir liko skolingas ieškovui 6859,40 Lt. Kadangi atsakovas nesilankė darbe, jis 2006 m. balandžio 7 d. buvo atleistas iš darbo pagal DK 136 str. 3 d. 2 p. (už vienkartinį šiurkštų pareigų pažeidimą).

Atsakovas V. B. priešieškiniu (2 t., b.l. 41-42) prašė priteisti iš ieškovo UAB „Transtrado“ 2310,92 Lt baudą ir turėtas išlaidas, sumokėtus už tachografo duomenų klastojimą, 6660 Lt skolą už komandiruotes, 660 Lt palūkanų, 50 000 Lt moralinės žalos atlyginimui, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad 2005 m. birželio 30 d. Lenkijos respublikoje atlikus patikrinimą jo vairuojamame automobilyje buvo surastas darbdavio (UAB „Transtrado“) nelegaliai įrengtas tachografo išjungėjas, klastojantis jo parodymus. Todėl darbdavys buvo nubaustas 2000 zl bauda. Šią baudą, mokestį už tachografo legalizavimą – 414,80 zl ir mokestį už automobilio saugojimą – 109,80 zl, t.y. viso 2524,60 zl, kas atitinka 2310,92 Lt, sumokėjo atsakovas, tačiau darbdavys jų neįskaitė į komandiruotės išlaidas ir priskaičiavo kaip skolą. Be to, darbdavys neįskaičiavo į komandiruotės laiką 5 dienų, kurių metu buvo sulaikytas automobilis ir dėl to patirtų gyvenamojo ploto nuomos išlaidų t.y. 485 Lt dienpinigių ir 2200 Lt nuomos išlaidų. Taip pat 2005 m. liepos 12 d. dėl automobilio stabdžių gedimo 5 paras, laukdamas techninės pagalbos iš darbdavio, užtruko Vokietijoje, ir darbdavys neišmokėjo 985 Lt dienpinigių ir 3000 Lt gyvenamojo ploto nuomos išlaidų. Dėl darbdavio įstatymų nepaisymo, vertimo dirbti viršvalandžius, vairuojant automobilį išjungtu tachografu, šmeižto dėl neva padarytų nevienkartinių darbo drausmės pažeidimų, nepagrįsto atleidimo iš darbo atsakovas patyrė moralinę skriaudą.

Žemesnės instancijos teismas

Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies: priteisė iš atsakovo V. B. ieškovui UAB „Transtrado“ 5308,40 Lt žalos atlyginimui, 5 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme 2007 m. sausio 2 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 159,25 Lt žyminio mokesčio, 924 Lt už advokato pagalbą, o valstybei - 33,92 Lt įteikimo išlaidų, likusioje dalyje ieškinį atmetė; priešieškinį patenkino iš dalies - priteisė iš ieškovo BĮ UAB „Transtrado“ atsakovui V. B. 2310 Lt turtinės, 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimui, 6 procentus metinių palūkanų, skaičiuojant nuo priešieškinio priėmimo teisme 2007 m. rugpjūčio 20 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 400 Lt už advokato pagalbą, o valstybei 189,30 Lt žyminio mokesčio ir 33,93 Lt įteikimo išlaidų, viso 223,23 Lt, likusioje dalyje priešieškinį atmetė. Teismas sprendimu taip pat panaikino laikinąsias apsaugos priemones atsakovo turtui, taikytas Alytaus rajono apylinkės teismo 2006 m. lapkričio 17 d. nutartimi. Teismas nustatė, kad atsakovas vykdavo į komandiruotes, gaudavo avansu komandiruotpinigius, už kuriuos grįžęs atsiskaitydavo. Teismas laikė, kad atsakovas su 6859,40 Lt skola sutiko, nes avanso apyskaitos atsakovo buvo pasirašytos. Tačiau ieškovas iš atsakovo darbo užmokesčio 2003 m. spalio - 2005 m. lapkričio mėnesiais yra atskaitęs 2986,88 Lt kitų atskaitymų, iš kurių pagal antstolės patvarkymą buvo išskaičiuota 1435,88 Lt. Teismas laikė, kad likusioje dalyje iš atsakovo darbo užmokesčio buvo išskaičiuojamas negrąžintas avansas, todėl prašomą priteisti žalos dydį sumažino 1551 Lt suma ir priteisė iš atsakovo ieškovui 5308,40 Lt žalos. Teismas priešieškinio dalyje, remdamasi byloje surinktais įrodymais, padarė išvadą, jog atsakovas 2005 m. liepos 2 d. sumokėjo 2000 zlotų baudą už nelegaliai įrengtą tachografo išjungiklį, 414,80 zlotų už tachografo legalizavimą, 109,80 zlotų už automobilio saugojimą, kas sudaro 2310,92 Lt, todėl šią suma priteisė iš ieškovo, kadangi tachografo jungiklis įrengtas ieškovo ir pažeidimo protokolai ir sąskaitos surašyti taip pat darbdaviui. Priešieškinio reikalavimą dėl 6660 Lt komandiruotės išlaidų į užsienio šalis priteisimo teismas atmetė kaip nepagrįstą. Teismas taip pat konstatavo, kad darbdavys pažeidinėjo įstatymus (netinkamai įforminta darbo sutartis, sutarties sąlygų pakeitimai, darbo sutarties nutraukimas, nesilaikyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, neišmokėtas galutinis atsiskaitymas ir pan.). Todėl darė išvadą, kad atsakovui buvo padaryta neturtinė žala: atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, negalėjo gauti darbo.

Šalies argumentai

Atsakovas V. B. apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą, kuriuo ieškovo ieškinį atmesti ir priteisti ieškovui iš atsakovo 9570,92 Lt materialinę žalą, 400 Lt už advokato paslaugas, 6 procentų dydžio palūkanas, 50 000 Lt neturtinės žalos ir teismo išlaidas. Atsakovas nurodo, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas, siųsdamas atsakovą į užsienio komandiruotes, išduodavo komandiruotės avansą, kuris buvo skirtas ne komandiruojamojo poreikiams tenkinti, bet neteisėtai veiklai vykdyti. Įformindamas komandiruotes, ieškovas nesilaikė Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. 99 „Dėl komandiruočių sąnaudų atskaitymo tvarkos patvirtinimo“ ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimo Nr. 1365 „Dėl išlaidų, susijusių su tarnybinėmis komandiruotėmis, dydžio ir mokėjimo tvarkos“ reikalavimų, neįskaitė į komandiruotės laiką dėl ieškovo kaltės prabūtų 5 parų Lenkijoje ir 5 parų Vokietijoje ir neišmokėjo komandiruotės išlaidų. Teismas neįvertino ieškovo padarytų dokumentų klastojimo ir buhalterinės apskaitos trūkumų, apskaičiuojant atsakovo komandiruočių išlaidas, taip pat neįvertino patirtos neturtinės žalos dydžio.

Ieškovas UAB „Transtrado“ apeliaciniu skundu prašo Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą - pilnai patenkinti visus ieškinio reikalavimus, o atsakovo priešieškinį atmesti. Ieškovas nurodo, kad teismas neatskleidė bylos esmės ir klaidingai taikė bei aiškino materialines ir procesines teisės normas: 1) Ieškovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria buvo priteista 5308,40 Lt žala, palūkanos ir bylinėjimosi išlaidos. Nurodo, kad pagal pateiktus išmokėjimų žiniaraščiu su priskaitymais ir atskaitymais nuo 2003 m. rugsėjo mėn. iki 2005 m. lapkričio mėn. iš atsakovui priskaičiuoto atlyginimo kas mėnesį buvo atskaitoma tik pajamų ir sodros mokesčiai, o laikotarpiu nuo 2004 m. vasario iki 2004 m. spalio mėn. papildomai išskaičiuojama tik pagal antstolių atsiųstą vykdomąjį raštą - 1435,88 Lt bei vykdymo išlaidos ir palūkanos. Jokios kitos išskaitos nebuvo daromos. Dalis pinigų, teismo išskaičiuotų iš ieškovui priteistinos sumos pagal išmokėjimų žiniaraščius, yra laikomas deponuotu atlyginimu, kuris nors ir ne laiku, bet buvo išmokėtas atsakovui. Teismas, priimdamas sprendimą, ieškovo pateiktų deponuoto atlyginimo išmokėjimo įrodymų tinkamai neįvertino, rėmėsi vien atsakovo paskaičiavimais, suteikė jiems didesnę įrodomąją galią ir dėl to ieškovo įrodymų nepripažino pakankamais. 2) Nepagrįstas teismo sprendimas dėl atsakovui priteistos 2310,92 Lt sumos. Atsakovas, grįžęs iš komandiruotės, nepateikė ieškovui baudos kvitų, todėl ieškovui neatsirado pareiga išrašytą baudą įtraukti į kelionės išlaidas. Be to, ieškovas nėra atsakingas už išrašytą baudą už nelegaliai įrengtą tachografo išjungėją bei automobilio stovėjimą, nes prieš kiekvieną reisą transporto priemonės buvo patikrinamos, o atsakovas savo parašu patvirtino, jog jam perduota transporto priemonė yra tinkama naudojimui. Visa atsakomybė už vairuojamą transporto priemonę su nelegaliai įrengtu tachografo išjungėju tenka atsakovui. Jei atsakovas buvo verčiamas darbo funkcijas vykdyti su neva neteisėtai įmontuotu tachografo išjungėju, jis turėjo atsisakyti vykti tokia transporto priemone bei apie šį įvykį informuoti atitinkamas institucijas. Atsakovas privalėjo atsisakyti vykdyti neteisėtą darbdavio nurodymą vykti į kelionę su nelegaliai įmontuotu tachografo išjungėju. Ieškovas apie baudos kvitus sužinojo tik tada, kai atsakovas kreipėsi į Valstybinę kelių transporto inspekciją, kuri atliko patikrinimą dėl minėto įvykio. Dėl atsakovo kaltės laiku negavus Lenkijos pareigūnų surašytų protokolų, baudos kvitų, ieškovas prarado ne tik galimybę skųsti šių pareigūnų veiksmus, bet ir galimybę išsiaiškinti, ar bauda paskirta teisėtai. Todėl ieškovo nuomone visa atsakomybė dėl sumokėtų baudų tenka atsakovui. Atsakovas pats priešieškinyje pripažino, kad baudą ir mokestį už tachografo legalizavimą sumokėjo grynais pinigais, bet darbdavys jų neįskaitė į komandiruotės išlaidas ir priskaičiavo kaip skolą. Šis atsakovo teiginys patvirtina, kad asmeninė atsakovo bauda buvo padengta iš BĮ UAB „Transtrado“ atsakovui skirtų lėšų reiso metu padidėjusioms išlaidoms kompensuoti. Vadinasi, atsakovas ne tik nepatyrė žalos, bet ir šią sumą liko skolingas ieškovui. 3) Nepagrįsta teismo išvada, kad ieškovas pažeidinėjo įstatymus ir tarp šalių susiklostė netinkami santykiai, dėl ko atsakovas patyrė neturtinę žalą. Šią išvadą teismas grindė Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo aktu. Tačiau įstatymai nereikalauja, kad darbdavys ir darbuotojas iš karto detaliai susitartų dėl visų darbų, kuriuos darbuotojui gali tekti dirbti, kadangi darbo sutarčiai sudaryti pakanka susitarti dėl darbo funkcijos, kas ir buvo padaryta. Atsižvelgiant į atsakovo darbinę patirtį, jis turėjo žinoti pagrindines vairuotojo ekspeditoriaus funkcijas. Sudariusios darbo sutartį šalys privalo bendradarbiauti. Todėl atsakovas, nežinodamas visų savo pareigų, darbo funkcijų, neturėdamas rašytinės darbo sutarties privalėjo kreiptis į darbdavį ir prašyti atitinkamų instrukcijų, rašytinės darbo sutarties, tačiau nepateikė įrodymų, jog tai kada nors būtų daręs. Teismas visiškai neatsižvelgė į tai, jog su atsakovu buvo atsiskaityta dar iki priešieškinio priėmimo teisme dienos. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad atsakovas kada nors kreipėsi į darbdavį, prašydamas paaiškinti jam darbo sąlygas ar funkcijas. Atsakovas įmonėje dirbo nuo 2003 m. rugsėjo 5 d., iki šio incidento jis ne kartą atliko savo tiesiogines pareigas pagal darbo sutartį - vykdė tarptautinius pervežimus už Lietuvos Respublikos ribų. Tai įrodo, jog atsakovas su darbovietėje galiojančiais teisės aktais, reglamentuojančiais jo darbą, buvo supažindintas ir savo pareigas žinojo. Atsakovas, reikšdamas priešieškinį ieškovui dėl neturtinės žalos atlyginimo turėjo įrodyti pažeidimą, žalos faktą ir priežastinį ryšį tarp ieškovo veiksmų ir padarytos žalos. Teismas, išnagrinėjęs bylą, tik konstatavo ieškovo padarytus DK normų pažeidimus, tačiau nenustatė, ar dėl šių pažeidimų atsakovo patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, reputacijos pablogėjimą, negalėjo gauti darbo. Atsakovas nepateikė nė vieno įrodymo apie jam ieškovo padarytą neturtinę žalą. Teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, privalėjo įvertinti paties atsakovo veiksmus, aplaidumą ir nerūpestingumą, kurie sudarė sąlygas žalai atsirasti, ir atsakovo priešieškinį dėl neturtinės žalos atlyginimo atmesti.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „UAB „Transtrado“ atsiliepimu į į atsakovo apeliacinį skundą prašo atsakovo atstovo apeliacinį skundą atmesti, skundžiamą Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą: pilnai patenkinti visus ieškinio reikalavimus, o atsakovo pateiktą priešieškinį atmesti. Nurodo šiuos argumentus: 1) Apeliacinį skundą padavė asmuo, neturintis teisės jį paduoti, todėl pirmosios instancijos teismas turėjo apeliacinį skundą nepriimti ir grąžinti jį padavusiam asmeniui (LR CPK 315 str. 2 d. 2 p.). Be to, atsakovo V. B. atstovu prisistatęs J. M. kartu su advokatu S. K. atsakovą atstovavo nagrinėjant bylą pirmosios instancijos teisme. Ekonomisto išsilavinimą turintis J. M. neturėjo teisės atstovauti atsakovo (CPK 56 str.). 2) Apeliaciniame skunde atsakovas teigia, kad teismas neatsižvelgė į tai, kad ieškovas siųsdamas atsakovą į užsienio komandiruotes, išduodavo komandiruotės avansą, kuris buvo skirtas ne komandiruojamojo poreikiams tenkinti, bet neteisėtai veiklai vykdyti. Teismui pateikti įsakymai patvirtina, kad su atsakovu buvo suderinta dienpinigių norma, ir atsakovas savo sutikimą išreiškė pasirašydamas įsakymus. Dienpinigių norma buvo įtraukiama į komandiruotės išlaidas, todėl jie buvo apskaitomi teisingai. 3) Nepagrįsti atsakovo argumentai, kad ieškovas neišmokėjo komandiruotės išlaidų pagal Vyriausybės 2003 m. sausio 28 d. nutarimą Nr. 99 ir 2004 m. lapkričio 3 d. nutarimą Nr. 1365. Pagal darbo sutartį atsakovo tiesioginės pareigos buvo vykdyti tarptautinius pervežimus už Lietuvos ribų. Kadangi tai yra tiesioginis atsakovo darbas, todėl jis nėra laikomas komandiruote. Todėl taikytinas Vyriausybės nutarimas Nr. 116 „Dėl kompensuojamųjų išmokų dydžio ir mokėjimo tvarkos patvirtinimo“, ir ieškovas tokias kompensacijas mokėjo. Atsakovo kelionės tarptautiniais maršrutais nėra komandiruotės ir komandiruočių tvarką reglamentuojantys teisės aktai nėra taikomi. 4) Apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neįskaitė į komandiruotės laiką dėl ieškovo kaltės prabūtų 5 parų Lenkijoje ir 5 parų Vokietijoje ir neišmokėjo komandiruotės išlaidų taip pat nepagrįstas, nes atsakomybė už vairuojamą transporto priemonę su nelegaliai įrengtu tachografo išjungėju, tame tarpe papildomos pragyvenimo išlaidos, teko pačiam atsakovui ir ieškovas neprivalo jų atlyginti. 5) Nepagrįstas apeliacinio skundo teiginys, kad teismas neįvertino ieškovo padarytų dokumentų klastojimo ir buhalterinės apskaitos trūkumų apskaičiuojant atsakovo komandiruočių išlaidas. Bylos nagrinėjimo iš esmės metu ieškovo dokumentų klastojimo atvejai ir buhalterinės apskaitos trūkumai nebuvo nustatyti. 6) Ieškovas nesutinka ir su apeliacinio skundo teiginiu, kad teismas neįvertino patirtos neturinės žalos. Atsakovas nepateikė nė vieno leistino įrodymo apie jam ieškovo padarytą neturtinę žalą, neįrodė priežastinio ryšio tarp ieškovo veiksmų ir padarytos žalos. Todėl teismas nepagrįstai priteisė atsakovui 4000 Lt neturtinės žalos atlyginimo. Teismas taip pat privalėjo įvertinti paties atsakovo veiksmus, jo aplaidumą ir nerūpestingumą, kurie ir padėjo žalai atsirasti.

Apeliaciniai skundai tenkintini iš dalies. Nors kolegija nenustatė absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis, 329 straipsnio 2 dalis), tačiau konstatuoja netinkamą materialinės teisės normų taikymą (CPK 330 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismas, priteisdamas iš atsakovo V. B. ieškovui UAB „Transtrado“ 5308,40 Lt žalos atlyginimą, nenurodė konkretaus darbuotojui taikytos materialinės atsakomybės pagrindo, o tik nurodė bendras darbuotojų materialinę atsakomybę reglamentuojančias LR DK normas (DK 245, 246, 253, 255, 257 straipsnius). Kadangi pirmosios instancijos teismas iš esmės priteisė beveik visą atsakovo skolą, atsiradusią jam neatsiskaičius dėl išduotų komandiruotės išlaidoms lėšų panaudojimo, darytina išvada, jog teismas atsakovo atžvilgiu taikė pilnutinę materialinę atsakomybę, tačiau nenurodė konkretaus šios atsakomybės atsiradimo pagrindo. Nors atsakovas apeliaciniame skunde nenurodo šių argumentų, tačiau kolegija, siekdama teisingai išnagrinėti bylą ir remdamasi CPK 414 straipsnyje numatyta teise savo iniciatyva rinkti įrodymus, kuriais šalys nesiremia, bei teise viršyti pareikštus reikalavimus (CPK 414 straipsnio 1 ir 3 dalys) apeliacinės instancijos teisme papildomai aiškinosi aplinkybes, kokiu pagrindu atsakovui galėtų būti taikyta pilnutinė materialinė atsakomybė (CPK 320 straipsnio 2 dalis). Iš ieškovo buvo pareikalauta pateikti darbdavio su atsakovu V. B. pasirašytos pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį (t.4, b.l. 41), o ieškovo atstovo dalyvavimas teismo posėdyje buvo pripažintas būtinu (t.4, b.l. 36), tačiau atsakovas nevykdė teismo nurodymų, dėl ko ieškovo įmonės direktoriui buvo paskirta bauda (t.4, b.l. 52). Kadangi ieškovas nepasinaudojo pasiūlyta teise pateikti papildomus įrodymus ieškiniui pagrįsti, todėl darytina išvada, jog ieškovas neįrodė aplinkybės, kad atsakovas buvo sudaręs pilnutinės materialinės atsakomybės sutartį (CPK 178 straipsnis), kas leistų atsakovui taikyti pilnutinę materialinę atsakomybę DK 255 straipsnio 3 punkto pagrindu. Ieškovas ieškinyje nenurodė nei šio, nei kitų DK 255 straipsnyje numatytų atvejų atsakovo pilnutinei atsakomybei kilti ir jų nepagrindė įrodymais CPK 178 straipsnio tvarka, todėl kolegija daro išvadą, jog nenustatyta atsakovo pilna materialinė atsakomybė, ir atsakovas šiuo atveju už darbdaviui padarytą žalą gali būti atsakingas tik trijų vidutinių mėnesinių darbo užmokesčių dydžio apimtimi (DK 254 straipsnis). Kadangi iš darbdavio pateiktos atsakovo darbo užmokesčio pažymos (t.4, b.l. 45-46), remiantis LR Vyriausybės 2003 m. gegužės 27 d. nutarimu Nr. 650 patvirtinto „Darbuotojo ir valstybės tarnautojo vidutinio darbo užmokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo“ reikalavimais, nustatytinas atsakovo vidutinis mėnesinis darbo užmokestis yra 713 Lt, todėl tenkinant ieškovo reikalavimą galėjo būti priteista 2139 Lt (713 Lt x 3 mėn.) žalos atlyginimui. Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismui, netinkamai taikius materialinės teisės normas, sprendimo dalis šio reikalavimo tenkinimo dalyje keistina sumažinant priteistą iš atsakovo ieškovui žalos atlyginimą iki nurodytos sumos (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 330 straipsnis).

Pirmosios instancijos teismo išvados, jog iš atsakovo atlyginimo žalos atlyginimui buvo daromos išskaitos, dėl ko buvo sumažintas žalos dydis, yra jokiais įrodymais nepagrįstos. Šio teismo nurodyti iš atsakovo darbo užmokesčio daryti atskaitymai (teismo nurodytai bendrai 1551 Lt sumai) išmokėjimo žiniaraščiuose nėra nurodyti kaip atskaitymai žalos atlyginimui. Be to, tokie išskaitymai, remiantis DK 258 straipsniu, galėjo būti daromi tik darbdavio rašytiniu nurodymu, o toks nurodymas byloje nėra pateiktas. Iš kitos pusės šie teismo sprendimo motyvai ir ieškovo apeliacinio skundo argumentai neturi jokios esminės reikšmės, nes, kaip jau nurodyta, atsakovo atsakomybė už įmonei padarytą žalą yra apribota įstatymu - DK 254 straipsnio reikalavimais.

Nepagrįsta ir pirmosios instancijos teismo išvada, padaryta tenkinant atsakovo priešieškinį, dėl 2310,92 Lt išlaidų, atsakovo patirtų dėl nelegaliai įrengto tachografo, priteisimo. Šiuo požiūriu teismas netinkamai vertino įrodymus, dėl ko netinkamai nustatė faktines bylos aplinkybes (CPK 185 straipsnis). Atsakovas neginčija aplinkybių, jog išvykdamas į komandiruotes iš darbdavio gaudavo lėšų nenumatytoms išlaidoms padengti, šias aplinkybes jis nurodo ir savo priešieškinyje (t.2, b.l. 41-42). Byloje pateiktas įsakymo nuorašas (t.1, b.l. 89) patvirtina, kad atsakovui, vykstant į komandiruotę, kurios metu Lenkijoje buvo surastas nelegaliai įrengtas tachografas (t.2, b.l. 49-67) buvo išmokėtas 4954,54 Lt avansas. Šios lėšos buvo panaudotos ir išlaidoms, patirtoms dėl nelegaliai įrengto tachografo padengti, t.y. faktiškai šios išlaidos buvo padengtos darbdavio lėšomis, tik atsakovas už jas savalaikiai neatsiskaitė, nes turėtas išlaidas pagrindžiančius įrodymus nepateikė avanso apyskaitai pagrįsti. Atsakovas paaiškino, kad pradžioje jis dokumentų neturėjo, o vėliau darbdavys jų neėmė. Kadangi atsakovas byloje pateikė įrodymus apie 2310,92 Lt dydžio lėšų panaudojimą, todėl darytina išvada, jog atsakovas darbdaviui nepilnai atsiskaitė už 4548,48 Lt dydžio jam išduotą darbdavio avansą (bendra atsakovo skola darbdaviui 6859,40 Lt – 2310,92 Lt pateisintos išlaidos). Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo atsakovui priteisė 2310,92 Lt, kadangi tai nebuvo atsakovo asmeninės lėšos, o jis tiesiog neatsiskaitė už jam išmokėtą avansą, nepateisindamas jo panaudojimo ir nepateikdamas darbdaviui jo patirtas išlaidas patvirtinančių įrodymų. Todėl sprendimas šių ieškovui nepagrįstai priteistų išlaidų dalyje naikintinas, atmetant šią priešieškinio dalį (CPK 326 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 329 straipsnio dalis).

Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo padarytai išvadai, jog byloje nėra surinkta įrodymų dėl atsakovo komandiruotės išlaidų, patirtų dėl neva ieškovo kaltės prabuvus papildomai po 5 paras komandiruočių Vokietijoje ir Lenkijoje metu. Atsakovas, grįžęs iš šių komandiruočių nepateikė darbdaviui, o tuo pačiu ir teismui papildomo buvimo šiose šalyse ir turėtas nakvynės išlaidas patvirtinančių įrodymų.

Žemesnės instancijos teismas

Nepagrįstomis pripažintinos ir pirmosios instancijos teismo išvados dėl neturtinės žalos atsakovui priteisimo. Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs byloje pateiktus įrodymus, konstatavo, jog ieškovas – darbdavys pažeidė įstatymo reikalavimus, o būtent su atsakovu nebuvo tinkamai įforminta darbo sutartis ir darbo sutarties sąlygų pakeitimai, netinkamai įformintas darbo sutarties nutraukimas (atsakovas nesupažindintas su įsakymu), atleidžiant iš darbo nesilaikyta drausminių nuobaudų skyrimo tvarkos, neišmokėtas galutinis atsiskaitymas, nėra duomenų, kad atsakovas būtų supažindintas su vairuotojų instrukcija, dėl ko atsakovas patyrė dvasinius išgyvenimus, nepatogumus, pablogėjo reputacija, jis negalėjo gauti darbo. DK 250 straipsnis numato, kad darbo sutarties šalys privalo atlyginti viena kitai padarytą neturtinę žalą, o jos dydis nustatomas vadovaujantis CK 6.250 straipsnyje įtvirtintais neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijais bei pagrindais. Kaip ir turtinės, taip ir neturtinės žalos padarymo atveju būtina nustatyti visus žalos padarymo elementus, o būtent: neteisėtus veiksmus, neturtinę žalą, priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos ir žalą padariusio asmens kaltę. Darbo santykiuose neturtinė žala darbuotojui gali būti padaroma įvairiais neteisėtais darbdavio veiksmais. Valstybinė darbo inspekcija (ir Valstybinės darbo inspekcijos Vilniaus skyrius), ištyrę atsakovo skundus, yra nustatę, kad darbo sutartis, jos sąlygų pakeitimai nebuvo pasirašyti atsakovo, darbo sutarties nutraukimas taip pat netinkamai įformintas, atleidžiant iš darbo nebuvo laikytasi drausminės nuobaudos skyrimo tvarkos, nebuvo išmokėtas galutinis atsiskaitymas - 515,47 Lt (t.1, b.l. 120, 123-24, 125, t.2., b.l. 27-32). Nors buvo nustatyti darbdavio padaryti įstatymų pažeidimai, tačiau šie pažeidimai iš esmės turi daugiau formalų pobūdį, kadangi atsakovas, nors ir nebuvo pasirašęs darbo sutarties ir jo sąlygų pakeitimų, tačiau pas ieškovą dirbo nuo 2003 rugsėjo 5 d. iki atleidimo iš darbo 2006 m. balandžio 7 d., ką patvirtina „Sodros“ pažyma (t., b.l. 29), visą šį laiką vykdė vairuotojo-ekspeditoriaus pareigas ir už tai jam buvo mokamas atlyginimas. Tai reiškia, kad tokie nustatyti darbdavio pažeidimai neturėjo jokios įtakos atsakovo darbinei veiklai, dėl to jis nepatyrė jokių praradimų, todėl negalėjo padaryti ir neturtinės žalos. Atsakovas buvo atleistas iš darbo 2006 m. balandžio 7 d. pagal DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktą (t.1, b.l. 56), t.y. už šiurkštų darbo pareigų pažeidimą – padarytas pravaikštas. Atsakovas nereiškė reikalavimo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu, todėl atleidimo iš darbo pagrindas yra nenuginčytas įstatymo nustatyta tvarka ir negalima daryti išvados, jog jis buvo atleistas iš darbo neteisėtai, kas neabejotinai galėtų turėti jam neigiamos įtakos. Neginčydamas atleidimo iš darbo pagrįstumo, atsakovas neįgijo teisės reikalauti moralinės žalos atlyginimo dėl neteisėto atleidimo, kadangi nustatyta tvarka neįrodyti neteisėti darbdavio veiksmai. Nors ieškovas, atleisdamas iš darbo pažeidė drausminių nuobaudų skyrimo tvarką, ką yra nustačiusi ir Valstybinė darbo inspekcija, tačiau toks pažeidimas, neginčijant atleidimo iš darbo teisėtumo, nesudaro pagrindo pripažinti atleidimą iš darbo neteisėtu. Valstybinės darbo inspekcijos patikrinimo medžiaga patvirtina, kad galutinio atsiskaitymo likutis – 515,47 Lt atsakovui buvo neišmokėtas dėl tam tikrų priežasčių, neišmokėtas darbo užmokestis buvo deponuotas, kadangi atsakovas darbe daugiau nesirodė (buvo atleistas iš darbo už pravaikštas), o vėliau su juo buvo atsiskaityta išsiunčiant pašto perlaidą. Dėl tokių darbdavio veiksmų, vertinant paties darbuotojo elgesį bei savalaikiai neišmokėtos darbo užmokesčio dalies dydį, atsakovui taip pat negalėjo atsirasti jokia moralinė žala, reikalavimas priteisti vidutinį darbo užmokestį už uždelstą atsiskaityti laiką taip pat nebuvo pareikštas. Pažymėtina, kad atsakovas neįrodė ir neigiamų pasekmių, atsiradusių dėl nurodytų neteisėtų darbdavio veiksmų, tuo pačiu neįrodė, jog jis patyrė neturtinę žalą. Todėl pirmosios instancijos teismas visiškai be pagrindo priteisė atsakovui 4000 Lt dydžio neturtinę žalą.

Pakeitus priimtą teismo sprendimą dėl pareikštų reikalavimų, keistina ir sprendimo dalis dėl bylinėjimosi išlaidų. Kadangi ieškinys tenkintinas iš dalies, o atsakovo priešieškinys atmestinas, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinas žyminis mokestis nuo patenkintos reikalavimų dalies 64,17 Lt (2139 Lt x 3 proc.), taip iš dalies sumokėtas žyminis mokestis už paduotą apeliacinį skundą (CPK 93 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys). Ieškovas, paduodamas apeliacinį skundą sumokėjo 235,87 Lt žyminį mokestį (t.4, b.l. 10), apeliaciniu skundu ginčijo atsakovo priešieškinio reikalavimus 6310 Lt sumai ir šioje dalyje apeliacinis skundas patenkintas, todėl turi teisę į 189,30 Lt žyminio mokesčio priteisimą, ieškinio dalyje ieškovo reikalavimai nebuvo patenkinti. Todėl ieškovui viso priteistina 253,47 Lt žyminio mokesčio (64,17 Lt + 189,30 Lt). Taip pat dviem trečdaliais atlygintinos ieškovo turėtos atstovavimo išlaidos, viso sumokėta 1200 Lt (t. b.l. 35-36, 37-38), todėl priteistina 800 Lt atstovavimo išlaidų (CPK 98 straipsnio 1 dalis).

Dėl nurodytų materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimų sprendimas keistinas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR CPK 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu,

nutaria:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtrado“ ir atsakovo V. B. apeliacinius skundus patenkinti iš dalies. Pakeisti Alytaus rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 2 d. sprendimą ir jį išdėstyti taip:

Ieškovo uždarosios akcinės bendrovės „Transtrada“ ieškinį patenkinti iš dalies: priteisti ieškovui uždarajai akcinei bendrovei „Transtrado“ (įm. kodas 110573113) iš atsakovo V. B. (a.k(duomenys neskelbtini) 2139 Lt žalos atlyginimo, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo šios sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2006 m. lapkričio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 253,47 Lt žyminio mokesčio ir 800 Lt atstovavimo išlaidų.

Atsakovo V. B. priešieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Transtrado“ atsakovui V. B. 200 Lt atstovavimo išlaidų, o valstybei – 26,62 Lt pašto išlaidų valstybei.

Kolegijos pirmininkė: Nijolia IndreikienėKolegijos teisėjai: Antanas BurdulisLeonas Jachimavičius