Alytaus apylinkės teismo įsakymas

Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų teisėja Irmutė Kliučinskienė

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Kauno apygardos prokuratūros Alytaus apylinkės prokuratūros prokurorės R. Č. pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje, kurioje D. J., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, gyvenantis ir deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), dirbantis (duomenys neskelbtini), baustas administracine tvarka, teistas Alytaus apylinkės teismo Lazdijų rūmų 2021 m. balandžio 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 140 straipsnio 2 dalį, 138 straipsnio 2 dalies 3 punktą, taikant BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktą, 64¹ straipsnį, paskirta galutinė subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė; vadovaujantis BK 75 straipsniu, bausmės vykdymas atidėtas 1 metams, bausmę atlikęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Kaltinamasis D. J. 2022 m. balandžio 8 d. apie 14 val. 50 min. Alytaus r. sav., (duomenys neskelbtini) esančio namo laiptinėje, trečiame aukšte, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, tyčia smurtavo prieš savo šeimos narį ir artimąjį giminaitį – motiną S. J., kuriai rankomis sudavė ne mažiau tris smūgis ir kojomis spyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, rankomis sugriebė ją už plaukų ir tempė, taip smurtaudamas nukentėjusiajai S. J. padarė kairės šlaunies sumušimą bei poodines kraujosruvas ir dėl to nežymiai sutrikdė sveikatą bei sukėlė fizinį skausmą.

Kaltinamasis D. J. ikiteisminio tyrimo metu visiškai pripažino savo kaltę ir paaiškino, jog, kiek prisimena, 2022 m. balandžio 8 d. jis buvo pas savo kaimynę, gyvenančią (duomenys neskelbtini), ir ten vartojo alkoholį. Tą dieną jis buvo stipriai neblaivus, todėl gerai neprisimena tos dienos įvykių, bet sutinka su visomis aplinkybėmis, kurios nurodytos jam pareikštame kaltinime. Gali būti, kad apie 14 val. 50 min. pas tą kaimynę, pas kurią jis vartojo alkoholį, atėjo jo motina S. J., kuri norėjo parsivesti jį į namus. Dėl to tarp jų kilo konfliktas. Jis tikrai neprisimena, kad būtų nušęs savo motiną. To neprisimena dėl savo neblaivumo, bet tikrai taip galėjo pasielgti, juolab jeigu taip sako jo motina S. J. ir tai paliudija jų kaimynai, kurie neturi jokio tikslo meluoti. Jis sutinka su viskuo ir labai gailisi, kad mušė savo motiną. Jis sutinka su visomis kaltinime nurodytomis aplinkybėmis dėl suduotų smūgių ir nurodytų vietų, į kurias jis sudavė tuos smūgius (1 t., b. l. 192 – 194; 2 t., b. l. 11 – 14).

Motyvuojamoji dalis

Be paties kaltinamojo D. J. prisipažinimo bei paaiškinimų, jo kaltę dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos patvirtina ir šios bylos ikiteisminio tyrimo metu surinkti bei žemiau aptariami duomenys, kurie Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 20 straipsnio atžvilgiu pripažįstami įrodymais.

Nukentėjusioji S. J. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini) kartu su savo sūnumi D. J. Tiek ji, tiek ir sūnus yra dirbantys ir abu prisideda prie bendro namų ūkio. Su sūnumi ji sutaria gerai, kai būna blaivus, tai šis tikrai būna geras. 2022 m. balandžio 8 d. apie 14 val. 40 min. ji paskambino savo sūnui D. J., kadangi žinojo, kad jis vartoja alkoholį pas jų kaimynę ir paprašė šio grįžti į namus. Kadangi sūnus neparėjo į namus, tai ji nuėjo pas tą kaimynę A. N. paprašyti, kad sūnus atiduotų namų raktus. Ketvirtame bendrabučio aukšte, kur sūnus vartojo alkoholį, paskambinus į duris, jas atidarė sūnus ir pradėjo ant jos šaukti „<...> aš užmušiu tave“. Dėl šių sūnaus žodžių ji neturi jam jokių pretenzijų, dėl to jis jau jos atsiprašė. Po šių žodžių sūnus abiem rankomis sugriebė ją iš už nugaros ir vieną kartą sudavė ranka jai į nugaros sritį. Po šio smūgio ji kažką sušuko ir nukrito ant grindų. Viskas vyko ketvirtame bendrabučio aukšte, bendro naudojimo koridoriuje. Jai nukritus ant grindų, sūnus daugiau smūgių jai nesudavė, nes atėjo jų kaimynė A. G., gyvenanti bute (duomenys neskelbtini), ir nusivedė jos sūnų, o ji pati nuėjo į savo namus ir užsirakino buto duris. Po jai suduoto smūgio į nugarą skausmo ji niekaip neišreiškė ir nieko nesakė, nes tas skausmas truko vos suduoto smūgio akimirką ir buvo nestiprus. Netrukus jos sūnus D. J. greitai paskui ją sugrįžo į namus ir pradėjo konfliktuoti žodžiu, liepė nupirkti jam automobilį. Ji atsakė, kad nepirks, o tai jam labai nepatiko ir jis vėl supyko. Tuomet ji bandė bėgti pro duris, nes jautė, kad sūnus vėl gali prieš ją smurtauti. Jai išbėgus, sūnus ją pasivijo ir bendrabučio trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje ją sugavęs sudavė ne mažiau kaip 3 smūgius abiem rankomis į įvairias kūno vietas, kurių net negali pasakyti. Po to jis iš karto sugriebė rankomis ją už plaukų ir tempė laiptais žemyn ir ji nukrito ant grindų. Jai nukritus, sūnus sudavė kojomis ne mažiau 5 smūgius jai į įvairias kūno vietas, kurių tiksliai pasakyti negali, nes nepamena, tačiau žino, kad vienas smūgis pataikė į kairės kojos šlaunį, nes ten buvo kraujosruva. Sūnaus smūgiai ir spyriai nebuvo labai stiprūs, nes jis buvo stipriai neblaivus, o ir ji pati buvo neblaivi. Tą momentą, kai sūnus sudavinėjo jai smūgius ir spardė ją bendrabučio trečio aukšto laiptinėje matė A. G., E. M., D. B. G. M. šio įvykio nematė, jis tik atitraukė ir nuvedė nuo jos sūnų D. J. G. M. nuvedė D. J. į namus, kur sūnus išdaužė kambario lango stiklą, kurį jau yra ir pakeitęs. Po visų jai suduotų smūgių ji jautė fizinį skausmą, ant kairės kojos šlaunies iš karto atsirado kraujosruvos, jautė skausmą ir galvos srityje, kairėje rankoje bei nugaros srityje. To skausmo ji niekaip neišreiškė, nesakė, kad jai skauda ir neverkė. Ji sakė sūnui tik „baik ir nusiramink“. Ji nebijo savo sūnaus, kuris jos jau atsiprašė ir ji jam atleido. Dėl šio įvykio ji kaltina tik alkoholį, būdamas blaivus sūnus tikrai nebūtų taip pasielgęs, tą dieną jis buvo „pergėręs“. Civilinio ieškinio ji nereikš ir nevyks pas teismo medicinos ekspertus. Dėl šio įvykio ji nesikreipė į medikus ir nevartojo jokių vaistų, tačiau iš karto po šio įvykio buvo atvykę greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie ją apžiūrėjo ir paliko namuose. Savo sūnui ji jau atleido ir neturi jam jokių pretenzijų. Ji pasikalbėjo su sūnumi, kuris pripažino savo kaltę, nors ir sakė nieko neprisimenantis dėl savo neblaivumo (1 t., b. l. 1 – 8, 36 – 39).

Liudytoja E. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 8 d. apie 15.00 val. ji išgirdo laiptinėje triukšmą. Išėjusi į laiptinę, trečiame aukšte pamatė, kad kaimynas D. J. muša savo motiną S. J. Viskas vyko bendrabučio trečio aukšto laiptinėje. Ji pamatė, jog S. J. stovėjo, o D. J. ją pastūmė, matė, kad sudavė jai ranka, berods, į galvos sritį. Visko tiksliai net nepamena, nes jai buvo šokas ir viskas įvyko labai greitai (1 t., b. l. 60 – 62).

Liudytoja D. B. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 8 d. apie 15.00 val. būdama savo namuose ji išgirdo triukšmą. Išėjo pažiūrėti ir, nuėjusi iki trečio aukšto laiptinės, pamatė, kad jos kaimynas D. J. muša savo motiną S. J. Ji dar bandė sakyti D. J. „baik, kam muši mamą?“, bet šis jos neklausė. Ji matė, kad tiek D. J., tiek ir jo motina S. J. buvo stipriai neblaivūs, kadangi jie abu vartoja alkoholį. Ji matė, kaip trečio aukšto laiptinėje D. J. pastūmė S. J. ir jai įspyrė, o daugiau nieko nematė (1 t., b. l. 67 – 69).

Liudytoja A. G. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog ji gyvena (duomenys neskelbtini). 2022 m. balandžio 8 d. apie 14 val. 50 min. būdama namuose išgirdo bendro naudojimo koridoriuje triukšmą. Atsidariusi duris, pamatė, kad jos kaimynė S. J. yra nukritusi ant žemės ir tuo metu ši sėdėjo ant žemės, o šalia buvo ir jos sūnus D. J. Kaip suprato, tarp jų buvo konfliktas. Kuomet ji (liudytoja) buvo bendro naudojimo koridoriuje, D. J. nesudavė S. J. jokių smūgių. Viskas vyko bendro naudojimo koridoriuje, netoli jų kaimynės A. N. buto (duomenys neskelbtini) durų. Ji, priėjusi prie jų, pasikvietė D. J. prie savęs, o S. J. nuėjo į savo butą. Greitai paskui ją nuėjo ir D. J. Po to ji (liudytoja) nuėjo į namus ir netrukus vėl išgirdo triukšmą. Atsidariusi duris, išgirdo, kad triukšmas sklinda iš trečio aukšto. Ji greitai nubėgo vėl pažiūrėti, kas ten vyksta. Atėjusi, pamatė, kad D. J. muša savo motiną S. J., kurią buvo suėmęs už plaukų, juos pešė, kelis kartus sudavė jai į įvairias kūno vietas, bet tikrai negali pasakyti, į kurias vietas sudavė, nes viskas įvyko greitai, o ji pati buvo pasimetusi. Kiek prisimena, S. J. buvo nukritusi ant žemės, berods, D. J. dar bandė jai įspirti, bet ši nematė, ar įspyrė. Tiek D. J., tiek ir S. J. buvo stipriai neblaivūs. Kuomet D. J. sudavinėjo smūgius S. J., jos (liudytojos) sugyventinio G. M. šalia nebuvo, nes šis atėjo tik vėliau, kai D. J. jau nesudavinėjo jokių smūgių. G. M. nusivedė D. J. į namus (1 t., b. l. 79 – 82).

Liudytojas G. M. ikiteisminio tyrimo metu parodė, jog paties konflikto ir muštynių jis nematė, į bendrabučio koridorių jį pašaukė jo sugyventinė A. G. Išėjęs, pamatė, kad trečiame aukšte jų kaimynė S. J. guli ant grindų, o jos sūnus D. J. buvo nuo jos nuėjęs, nutolęs, tačiau, priėjęs, dar norėjo suduoti gulinčiai motinai, tačiau jis (liudytojas) neleido tai padaryti ir kartu su D. J. nuėjo į jų butą. Tiek S. J., tiek ir D. J. buvo neblaivūs, tačiau pastarasis atrodė neblaivesnis (1 t., b. l. 73 – 75).

Pareiškimo apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole, kurio pagrindu buvo pradėtas šios bylos ikiteisminis tyrimas, S. J. pareiškė, jog 2022 m. balandžio 8 d. apie 14 val. 50 min. adresu (duomenys neskelbtini), ketvirto aukšto bendro naudojimo koridoriuje jos sūnus D. J. abejomis rankomis sudavė jai ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas ir dėl to ji nukrito ant grindų. Vėliau trečio aukšto bendro naudojimo laiptinėje D. J. sudavė jai ne mažiau 3 smūgius abejomis rankomis, po to jis iš karto sugriebė abejomis rankomis ją už plaukų ir nutempė laiptais žemyn ir ji nukrito ant grindų. Jai nukritus ant grindų, jis abejomis kojomis sudavė jai ne mažiau 5 smūgius į įvairias kūno vietas. Po visų jai suduotų smūgių ji jautė stiprų fizinį skausmą, ant kairės kojos šlaunies jai iš karto atsirado kraujosruvos, skaudėjo visą galvos sritį, kairę ranką ir visą nugaros sritį. Iš šio protokolo matyti ir tai, jog buvo atlikta pirmoji nukentėjusiosios S. J. apklausa (1 t., b. l. 1 – 8).

Iš Įvykio vietos apžiūros protokolo matyti, jog 2022 m. balandžio 8 d. buvo apžiūrėta ir aprašyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) esančio namo pirmos laiptinės trečiajame ir ketvirtajame aukšte, koridoriuje, o taip pat ir butas Nr. (duomenys neskelbtini), kuriame užfiksuotas išdaužtas kambario lango stiklas. Šios apžiūros metu tyrimui reikšmingų objektų nerasta ir niekas nepaimta. Apžiūra buvo užfiksuota fotonuotraukose (1 t., b. l. 20 – 31).

Iš Greitosios medicinos pagalbos kvietimo kortelės matyti, jog 2022 m. balandžio 8 d. 16.00 val. atvykus į įvykio vietą adresu (duomenys neskelbtini), S. J. skundėsi kairės šlaunies skausmu, nugaros apatinės dalies skausmu bei nurodė, kad ją sumušė kartu gyvenantis sūnus (1 t., b. l. 86 – 87).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos O. Č. tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2022 m. balandžio 8 d. ji dirbo policijos ekipaže (duomenys neskelbtini) kartu su tyrėju T. N. Apie 15 val. 3 min. jie gavo nurodymą nuvykti adresu (duomenys neskelbtini), kur pranešėja nurodė, kad laiptinėje mušasi sūnus su motina. Apie 15 val. 13 min. nuvykus nurodytu adresu, užlipus į trečią aukštą, kaimynams nurodžius, buvo nueita į butą (duomenys neskelbtini), kuriame buvo rasta S. J., kuri paaiškino, kad ją sumušė ir suspardė sūnus D. J. Kadangi D. J. atrodė neblaivus, alkoholio kiekio matuokliu „Drager Alcotest 6810“, Nr. ARBF-0235, buvo patikrintas jo blaivumas ir nustatytas 2,57 promilių neblaivumas. Tuo pačiu alkoholio kiekio matuokliu S. J. buvo nustatytas 1,73 promilių neblaivumas. D. J. iš karto buvo sulaikytas ir pristatytas į Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato laikino sulaikymo patalpas. Kadangi ant S. J. kūno matėsi akivaizdūs sužalojimai – kairės kojos trauma, paraudimai veido srityje, todėl į įvykio vietą buvo iškviesti greitosios medicinos pagalbos darbuotojai, kurie apžiūrėjo nukentėjusiąją ir nustatė jai kairės šlaunies ir nugaros sumušimus, hematomas. Pranešėjos D. B. apklausti nebuvo galimybės, nes pranešėja buvo pasišalinusi iš įvykio vietos (1 t., b. l. 94 – 95).

Alytaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Veiklos skyriaus tyrėjos O. Č. tarnybiniame pranešime dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo aprašyta smurtą patyrusios S. J. būsena – didelis susijaudinimas, akivaizdi baimė; užfiksuoti ir matomi S. J. sužalojimai – patinimai, kraujosruvos veide ir kairėje šlaunyje. S. J. paaiškino, jog jos sūnus D. J. smurtą prieš ją panaudojo jau ne pirmą kartą, šiandien jis buvo neblaivus ir supyko, kad ji atėjo jo parsivesti į namus. D. J. vieną kartą sudavė ranka jai į galvos sritį, tampė ją už plaukų, spardė kojomis, tokiais veiksmais sukeldamas jai fizinį skausmą. Smurtu įtariamam D. J. buvo nustatytas 2,57 promilių neblaivumas (1 t., b. l. 96 – 99).

Iš Policijos registruojamų įvykių registro išrašo matyti, jog 2022 m. balandžio 8 d. 15 val. 2 min. buvo gautas ir užregistruotas privataus fizinio asmens pranešimas apie tai, jog (duomenys neskelbtini) esančio bendrabučio 3 aukšte, laiptinėje mušasi sūnus su motina, kurią spardo. Iš prie šio pranešimo esančios papildomos informacijos matyti, jog pranešimas pasitvirtino ir dėl šio įvykio buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (1 t., b. l. 100 – 103).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Alytaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. G 171/2022 (06) nurodyta, jog S. J. nustatyta kairės šlaunies sumušimas bei poodinės kraujosruvos. Sužalojimai galėjo būti padaryti kieto buko daikto poveikiu. Sužalojimai galėjo būti padaryti tiek smūgiavimo būdu, tiek ir krentant bei atsitrenkiant į kietus bukus daiktus. Nesant medicinos dokumentuose detalaus objektyvių trauminio poveikio žymių lokalizacijos aprašymo, nėra galimybės nustatyti trauminių poveikių skaičių. Sužalojimai kvalifikuojami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas. Dėl padarytų sužalojimų nukentėjusioji galėjo jausti fizinį skausmą (1 t., b. l. 55).

Dėl įrodymų vertinimo ir veikos kvalifikavimo

BK 140 straipsnio 1 dalyje yra numatyta baudžiamoji atsakomybė tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas šio straipsnio 1 dalyje nurodytą veiką padarė savo artimajam giminaičiui ar šeimos nariui. BK 248 straipsnio 2 dalyje išaiškinta, jog nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, jog kaltinamasis D. J. yra nukentėjusiosios S. J. sūnus, jie gyvena kartu ir veda bendrą namų ūkį. Aukščiau aptarti bylos įrodymai patvirtina, jog kaltinamasis D. J. kaltinime nurodytu laiku bei vietoje panaudojo fizinį smurtą savo motinos nukentėjusiosios S. J. atžvilgiu, kuomet šis rankomis sudavė jai ne mažiau tris smūgis ir kojomis įspyrė ne mažiau penkis kartus į įvairias kūno vietas, taip pat rankomis sugriebė ją už plaukų ir tempė. Tokiu būdu mušdamas kaltinamasis D. J. sukėlė nukentėjusiajai S. J. fizinį skausmą bei dėl kairės šlaunies sumušimo bei poodinių kraujosruvų padarė jai nežymų sveikatos sutrikdymą. Taigi tarp visų kaltinamojo D. J. atliktų neteisėtų veiksmų – fizinio smurto panaudojimo ir dėl to kilusių padarinių – nukentėjusiosios S. J. sveikatos sutrikdymo bei fizinio skausmo sukėlimo yra tiesioginis priežastinis ryšys. Todėl šiuo atveju konstatuojama, jog kaltinamojo D. J. įvykdyti nusikalstami veiksmai bei kilę padariniai atitinka visus BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytos nusikalstamos veikos požymius.

Prokurorė pateikė teismui pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu.

Prokurorės pareiškimas tenkinamas.

Pranešime ir protokole, kuriuos pasirašė kaltinamasis D. J., jam buvo išaiškinta baudžiamojo proceso įstatymo numatyta galimybė užbaigti šį baudžiamąjį procesą teismo baudžiamuoju įsakymu. D. J. susipažino su šio proceso tvarka ir pasekmėmis, pasekmes suprato ir sutiko, jog prokurorė kreiptųsi į teismą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu. Kaltinamasis sutiko ir su prokurorės pasiūlyta bausmės rūšimi bei jos dydžiu (2 t., b. l. 19 – 21, 24 – 27, 28 – 31).

Dėl bausmės ir su ja susijusių klausimų

Skirdamas bausmės rūšį ir jos dydį, teismas vadovaujasi BK 54 straipsnio 2 dalyje įtvirtintais bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Kaltinamasis D. J. padarė baigtą smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, kurią baudžiamasis įstatymas priskiria nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis). Šią nusikalstamą veiką kaltinamasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi jis pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Bylos duomenimis, kaltinamasis D. J. iki šiol Lietuvos Respublikoje jau buvo teistas vieną kartą, anksčiau paskirtą bausmę jis yra atlikęs ir jo teistumas jau yra išnykęs (1 t., b. l. 117 – 144, 150 – 151; BK 97 straipsnio 3 dalies 1 punktas). D. J. yra baustas administracine tvarka, tačiau jis neturi neįvykdytų administracinių nuobaudų, yra (duomenys neskelbtini), neturintis nepilnamečių išlaikytinių, dirbantis, darbdavio charakterizuotas teigiamai (1 t.; b. l. 117 – 144, 147). Byloje esantys duomenys patvirtina ir tai, jog kaltinamasis D. J. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su (duomenys neskelbtini), tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu jis yra visiškai pakaltinamas (1 t., b. l. 107 – 108, 113 – 114). Kaltinamojo D. J. atsakomybę lengvina aplinkybė, jog jis prisipažino padaręs jam inkriminuotą nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl to gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas; 1 t., b. l. 192 – 194; 2 t., b. l. 11 – 14). Jo atsakomybę sunkina aplinkybė, kad nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas; 1 t., b. l. 94 – 95).

Už BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo padarymą baudžiama viešaisiais darbais arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų. Šiuo atveju, sprendžiant bausmės skyrimo bei individualizavimo klausimą, svarbu pabrėžti aplinkybę, jog kaltinamasis D. J. padarė nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį – motiną S. J. Verta pažymėti ir tai, jog praeityje D. J. jau buvo teistas dėl fizinio smurto panaudojimo savo tėvo ir senelio atžvilgiu (1 t., b. l. 117 – 144, 150 – 151). Tokia nustatyta aplinkybė kaltinamąjį D. J. charakterizuoja ypač neigiamai, kaip linkusį smurtauti prieš sau artimiausius žmones ir nepasimokantį iš savo neigiamos patirties bei įžūliai ignoruojantį visuotinai priimtas elgesio normas. Akivaizdu, jog ankstesnės bausmės tikslai nebuvo tinkamai įgyvendinti, kadangi kaltinamasis vėl padarė naują smurtinę nusikalstamą veiką prieš savo šeimos narį. Todėl teismas, įvertinęs visas nustatytas bei ištirtas bylos aplinkybes, nedrausmingą kaltinamojo D. J. asmenybę, visas ją charakterizuojančias ypatybes, sprendžia, jog šiuo atveju BK 41 straipsnio 2 dalyje apibrėžta bausmės paskirtis – sulaikyti šį asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusį asmenį, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, dar bus įgyvendinta už padarytą nusikalstamą veiką jam paskyrus prokurorės pasiūlytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą, kadangi ši bausmės rūšis atitiks visus bausmės skyrimo tikslus bei pagrindus, nustatant kaltinamajam skiriamos laisvės apribojimo bausmės dydį, mažesnį už šios bausmės rūšies vidurkį (BK 48 straipsnio 2 dalis, 61 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgiant į visas kaltinamąjį D. J. charakterizuojančias aplinkybes, siekiant kuo labiau individualizuoti jam skiriamą laisvės apribojimo bausmę, šios bausmės vykdymo metu jam skiriamas įpareigojimas dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždraudimas vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Kaltinamojo D. J. baudžiamoji byla baigiama supaprastinto proceso tvarka – teismo baudžiamuoju įsakymu ir jis pilnai pripažino savo kaltę, todėl jo atžvilgiu taikomas BK 64¹ straipsnis ir jam skiriama bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog kaltinamasis D. J. šios bylos ikiteisminio tyrimo metu buvo laikinai sulaikytas nuo 2022 m. balandžio 8 d. 15 val. 15 min. iki 2022 m. balandžio 9 d. 9 val. 50 min. (1 t., b. l. 165 – 170, 171 – 176). Šis laikas įskaitomas į D. J. paskirtą bausmę, vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms (BK 66 straipsnis, BPK 140 straipsnio 9 dalis).

Dėl baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo bei kardomosios priemonės panaikinimo

Pareiškime dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu prokurorė siūlo paskirti kaltinamajam D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 71 straipsnis).

Baudžiamojo poveikio priemonės – teismo skiriamos valstybės prievartos priemonės, kurios apriboja pilnamečio asmens teises ir laisves, nustato specialias pareigas bei padeda įgyvendinti bausmės paskirtį (BK 67 straipsnio 1 dalis). Baudžiamojo poveikio priemonių paskyrimu asmeniui siekiama to paties rezultato, kaip ir bausme, t. y. sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, atimti ar apriboti asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti asmenį taip, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. BK 42 straipsnio 6 dalis numato, jog padariusiam nusikalstamą veiką asmeniui kartu su bausme gali būti skiriamos viena arba daugiau baudžiamojo poveikio priemonių. Pažymėtina, jog <...> įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, <...> gali būti skiriama kartu su bausme. <...> (BK 67 straipsnio 3 dalis). Atsižvelgiant į tai, jog kaltinamasis D. J. yra dirbantis bei neturintis nepilnamečių išlaikytinių, siekiant įgyvendinti bausmės tikslus, jam skiriama prokurorės pasiūlyta baudžiamojo poveikio priemonė – 10 MGL (500 Eur) dydžio įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą (BK 67 straipsnio 3 dalis, 71 straipsnis).

Šios bylos ikiteisminio tyrimo metu kaltinamajam D. J. buvo paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (2 t., b. l. 15 – 18). Ši kardomoji priemonė D. J. panaikinama tik pradėjus jam paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą (BPK 139 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 – 422 straipsniais,

nusprendžia:

D. J. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nubausti jį 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, D. J. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir nustatyti jam sumažintą 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, kurios vykdymo metu įpareigoti jį dalyvauti elgesio pataisos programoje bei uždrausti jam vartoti psichiką veikiančias medžiagas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 66 straipsniu, įskaityti D. J. į paskirtos bausmės laiką laikinajame sulaikyme jo išbūtą laiką nuo 2022 m. balandžio 8 d. 15 val. 15 min. iki 2022 m. balandžio 9 d. 9 val. 50 min. (viena diena), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant dviem laisvės apribojimo dienoms.

Paskirtos laisvės apribojimo bausmės pradžią skaičiuoti nuo įsiteisėjusio šio teismo baudžiamojo įsakymo nuorašo gavimo probacijos tarnyboje dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 3 dalimi, 71 straipsniu, paskirti D. J. baudžiamojo poveikio priemonę – 10 MGL, tai yra 500 Eur (penkių šimtų eurų) dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, įpareigojant jį šią įmoką sumokėti per 5 (penkis) mėnesius nuo šio teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos į Teisingumo ministerijos banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini), mokėjimo paskirtyje nurodant savo vardą, pavardę ir asmens kodą (būtina nurodyti asmens, kuriam paskirta ši baudžiamojo poveikio priemonė, vardą ir pavardę bei asmens kodą).

Pradėjus paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymą, panaikinti D. J. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.

Išaiškinti kaltinamajam D. J. tai, jog jeigu nuteistasis vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali papildomai paskirti Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso IX skyriuje numatytų baudžiamojo poveikio priemonių arba XI skyriuje numatytų auklėjamojo poveikio priemonių, kai laisvės apribojimo bausmė paskirta nepilnamečiui, ir (ar) šio kodekso 48 straipsnio 4, 5 ir 6 dalyse nurodytų įpareigojimų ir (ar) draudimų, taip pat intensyvią priežiūrą arba laisvės apribojimo bausmę pakeisti areštu.

Išaiškinti kaltinamajam D. J. ir tai, jog jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu šiuo teismo baudžiamuoju įsakymu, per 14 (keturiolika) dienų nuo šio dokumento įteikimo dienos turi teisę paduoti teismui, surašiusiam teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme. Jeigu kaltinamasis paduos prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, šis teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios. Jeigu kaltinamasis šia teise nepasinaudos, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisės ir bus vykdomas Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.