Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2021-02-03 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A8.-375-818/2021

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2021-02-03
Bylos Nr.
A8.-375-818/2021
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00046-2021-6
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Nutraukti bylą.
Teisėjas
Miroslavas Gvozdovičius (pirm.)
Pažeidėjas
A. D.
Institucija
Vilniaus teritorinė muitinė
Advokatai
Eligijus Vinckus
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A8-375-818/2021Proceso Nr. 4-68-3-00046-2021-6Procesinio sprendimo kategorija 21.9.10 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2021 m. vasario 3 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Miroslavas Gvozdovičius,sekretoriaujant Albinai Nikitionok,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. D.,jos atstovui advokatui Eligijui Vinckui,Vilniaus teritorinės muitinės atstovei D. U., Loretai Cickevičiūtei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. D., gimęs (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), dirbančio (duomenys neskelbtini) muitinės tarpininkas, traukiamas administracinėn atsakomybėn už nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 212 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vilniaus teritorinės muitinės pareigūnė 2020 m. gruodžio 22 d. surašė administracinio nusižengimo protokolą A. D. dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje (ROIK: 20127043774). Protokole Nr. MD-VM00-ANR-P-5259-2020 nurodyta, kad muitinės pareigūnams atlikus MRN Nr. (duomenys neskelbtini) 2020-12-21 dokumentinį tikrinimą nustatyta, kad neteisingai užpildytas 22, 23, 42, 46, 47 langeliai. Pagal pateiktus dokumentus, Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijos 22 langelyje turi būti deklaruojama 10813,24 EUR, o ne USD (nurodytas neteisingas valiutos kodas). Todėl keičiasi deklaracijos 42, 46, 47 langelių duomenys. Dėl deklaracijoje neteisingai pateiktų duomenų (nurodytos valiutos) atsiranda 357,13 Eur PVM mokesčio nepriemoka. Pateikdamas minėtoje muitinės deklaracijoje neteisingus duomenis A. D. pažeidė 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013, kurio nustatomas Sąjungos muitinės kodeksas, 15 straipsnio 2 dalis. Šioje A. D. veiksmuose įžvelgiami ANK 212 straipsnio 2 dalies požymiai.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdžio metu A. D. paaiškino, kad jo atžvilgiu administracinio nusižengimo protokolas surašytas nepagrįstai, nes jis pateikdamas muitinės deklaracija, kurioje per savo neapdairumą įrašė prekių neteisingą valiutos kodą, tyčios suklaidinti bei išvengti privalomų mokesčių mokėjimo neturėjo. Nurodė, kad jam užpildžius muitinės deklaraciją su neteisingu valiutos kodu ir kiek vėliau pamačius šią klaidą jis surašytu elektroniniu laišku muitinės sistemoje pateikė muitinei prašymą, kad jam leistų pataisyti deklaraciją. Pasak A. D., deklaraciją jis pildė darydamas tam tikrus pakeitimus ankščiau pildytoje deklaracijoje, t.y. paėmė seną deklaraciją bei joje darė tam tikrus pakeitimus (įrašus). Gal per skubėjimą, gal kažkas galėjo jam sutrukdyti skambučiu tuo momentu bei išblaškė jo dėmesį, kai minėta deklaracija buvo pildoma, jis ir įrašė neteisingą valiutos kodą. Praeitais metais gruodžio mėnesyje buvo intensyvus darbas, per dieną teko pildyti iki 15-20 deklaracijų. Supranta, kad muitinės tarpininkas pilnai atsako už deklaracijoje pateiktų duomenų teisingumą, tačiau jo teigimu, jis tikrai nesiekė apgauti muitinės. Jis buvo gavęs atsakymą el. laišku iš muitinės, kuriame buvo nurodyta, kad deklaracijos taisyti negalima, deklaracija su klaidingais duomenimis bus anuliuota ir jam bus suteikta galimybę pateikti naują deklaraciją. Po kažkurio laiko jis gavo dar vieną el. paštu iš muitinės laišką, kur jau buvo nurodyta, jog prašė jį nekreipti į prieš tai rašytą žinutę, o jam bus surašytas administracinio nužengimo protokolas. Pasak A. D., muitinė turi tokia galimybę, jei yra koks nors deklaracijoje neatitikimas, muitinė leidžia pataisyti surašant žinutę „prašome pataisyti tą ir tą“, tada muitinės tarpininkas pataiso deklaraciją, ją užpildo teisingai bei vėl išsiunčia muitinei su tuo pačiu numeriu. Inspektorius pažiūri ar deklaracija užpildyta teisingai, jis priima tuos pataisymus. Arba būna jie anuliuoja tą deklaraciją, jeigu neina pataisyti. Sutinka, kad savo kaip muitinės tarpininko pareigas jis atliko nepakankamai atsakingai, jis padarė techninę klaidą, tačiau siekio suklaidinti muitinę jis neturėjo, klaida vėliau buvo ištaisyta bei visi privalomi mokesčiai buvo sumokėti.

Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovo advokato E.Vinckaus manymu vertinant A. D. veiksmus būtina atsižvelgti į Muitinės departamento įsakymą, kurio 10 punkte apibrėžta elektroninį importo deklaracijos pateikimo, pildymo ir kitos informacijos susijusių procedūrų mainų taisykles. Nes čia tarp verslininko modelio ir muitinės vyksta apsikeitimas duomenimis būtent pagal pranešimus. Ir tie pateikti duomenys iš ginčo importo deklaracijos, kur yra žinutės, deklaracija priimta, tačiau kaip numato rašytinių paaiškinimų 11 punkte taisyklių 474 punktas sako kada negalima taisyti deklaracijos, kai muitinė žinute praneša deklarantui, kad deklaracija bus tikrinama, importuojamos prekės bus tikrinamos. Šiuo atveju iš susirašinėjimo mes matome, kad muitinės pareigūnai, gavę atsakomybėn traukiamo asmens parengtą deklaraciją, paklausė žinute, matome sąskaitą, matome deklaraciją, sako kodėl Jūs ne tą valiutos kodą nurodėte, ne Eur, o JAV dolerius. Deklarantas pateikė prašymą, kad leistų pataisyti, nurodė priežastį, kaip ir teismui paaiškino, kad buvo tos pačios įmonės anksčiau deklaruotos prekės, buvo valiutos kodas USD, tiesiog dėl rašymo apsirikimo paliko tą. Šita situaciją, nesant to pranešimo, buvo galimybė ir taisyklės numatė leisti pataisyti tą deklaraciją, nekeičiant deklaracijos numerio. Dar vienas labai svarbus momentas, kad administracinio nusižengimo protokole yra nurodyta, kad deklaracija ginčo, kur neva su suklaidintu kodu asmuo pateikė gruodžio 21 dieną, tačiau protokole jau nurodoma pažeidimo padarymo vieta ir laikas 2020 metų gruodžio 22 dieną 13:30 val. Šiam momentui deklarantas jau buvo pateikęs naują importo deklaraciją, kuri teismui irgi yra pateikta, netgi įvykdė tą muitinės pareigūno pasiūlymą ir reikalavimą, kuomet buvo gauta žinutė, kad šita deklaracija ginčo, kur nurodyta protokole bus neišleista, bet Jūs turėsite galimybę pateikti naują deklaraciją. Deklarantas pateikė naują deklaraciją su teisingu valiutos kodu, visi duomenys nesikeitė, mokestinės prievolės yra įvykdytos. Atstovui nesuprantama kodėl esant jau naujai deklaracijai ir teisingiems duomenims, visgi buvo surašomas protokolas ir nurodoma netgi neteisinga pažeidimo padarymo vieta ir laikas. Nurodoma gruodžio 22 diena, o deklaracija buvo teikta gruodžio 21 dieną. Tose taisyklėje yra numatyti atvejai, kada gali būti taisoma deklaracija ir dar kartu tose taisyklėse ir Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalis, nes taisyklių 4.1 punktas sako, kad elektroniniu pranešimu pateikęs importo deklaraciją muitinės įstaigai ir gavęs pranešimą apie deklaracijos priėmimą, vadovaudamasis Sąjungos muitinės kodekso 173 straipsnio 1 dalimi galima importo muitinės įstaigai pateikti prašymą taisyti priimtą importo deklaraciją. Taisyklėse tos nuostatos paminėtos suponuoja išvadą, būtent teismui nurodytas taisyklių 474 punktas numato kada galima tą deklaraciją taisyti. Taisyklėse toliau yra atvejai kada negalima taisyti, tai, kaip jis minėjo, deklaracija taisoma iki muitinės sprendimo, kur pranešimu pranešama apie importo deklaracijoje pateiktų prekių kiekį. Šiuo atveju tokio pranešimo deklarantui nebuvo išsiųsta. Todėl muitinės nurodyta aplinkybė, kad deklaracija bus neišleista ir turėsite galimybę pateikti naują deklaraciją, vėl gi nebuvo tos privalomos sąlygos, muitinė nenurodė deklarantui, kad mes tikriname prekes ir priėmus sprendimą tikrinti jau deklaracija netaisoma. Tiesiog jie taip nurodė, kad dar galimybę turite. Deklarantas ta galimybe pasinaudojo, pateikė kitą dieną naują deklaraciją, ji buvo įforminta. Prieš surašant protokolą, atstovo supratimu, net jau nebuvo administracinio nusižengimo požymių apskritai, nes ir deklaracija buvo pataisyta ir buvo pasinaudota muitinės pasiūlymu pateikti naują deklaraciją. Čia muitinės pareigūnas turbūt nurodė tą datą, kada arba protokolą surašė, greičiausiai čia protokolo surašymo data ir laikas. Kaip ir minėjo atsakomybėn traukiamas asmuo A. D., kad kada jis gavo atsakymą ir pasiūlymą pateikti naują deklaraciją, muitinė dar nebuvo priėmusi sprendimo traukti atsakomybėn asmenį. Jis pateikęs tą deklaraciją, matyti, manė, kad administracinė teisena jo atžvilgiu nebus pradėta.

Atstovo manymu, dar yra labai svarbi aplinkybė, kadangi inkriminuota ANK 212 straipsnio 2 dalyje labai aiškiai pasakyta, kad prekių deklaravimo tvarka yra pažeidžiama tada, kai yra blanketinė norma, turi būti teisės aktų reikalavimai, kur ta prekių deklaravimo tvarka apskritai yra užfiksuota ir nurodyta. Dėl muitinės nurodyto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne vienoje byloje pasisakęs, kad SMK 15 straipsnio 2 dalis apibrėžia tik subjektą, kuris atsakingas už pareigų vykdymą, tačiau nei konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, nei už jos pažeidimus taikomų sankcijų nenustato. Čia yra labai aiškus Aukščiausiojo Teismo paaiškinimas ir pozicija. Kyla klausimas ar asmuo apskritai gali būti traukiamas nurodant tokį teisės aktą, kur nėra užfiksuota ta prekių deklaravimo tvarka. Rašytinėse paaiškinimuose nurodytas muitinės departamento direktoriaus įsakymas 2016-10-11, būtent ir reglamentuoja, kad el. importo deklaracijos priėmimo, pateikimo ir kitas taisykles. Mano supratimu ir šitas teisės aktas, jeigu ir nustatytų prekių deklaravimo turėtų būti kvalifikuotas šio teisės akto pažeidimas, kažkokio punkto. Tas pats kaltinimas protokole suformuotas, ta teisės norma nurodyta, kur visgi tos tvarkos nėra.

Dar labai svarbi aplinkybė, ir tarptautinėje teisėje, procedūros supaprastinimo konvencijoje, apibrėžia visų valstybių narių muitinės standartus. Rašytinių paaiškinimų 13 punkte nurodytas standartas vėl gi numato, kad muitinė leidžia deklarantui pataisyti deklaraciją, nėra taip, kad bet koks rašymo apsirikimas ar kažkoks techninis, akivaizdu, kad srautas ir darbų apimtis deklaranto, visgi kartais gali dėl žmogiško aspekto atsirasti ta situacija. Bet svarbu, kad ir ANK 212 straipsnyje nebuvo suklaidinimo. Jeigu kalbant apie kaltę, nebuvo iš A. D. siekio apgauti muitinę. Nes priešingu atveju A. D. nebūtų teikęs tų sąskaitų, nurodydamas tikslią prekės vertę. Paaiškinome aplinkybes, dėl kokių priežasčių tas valiutos kodas liko. Tokiais atvejais iškarto taikyti išimtinai administracinę atsakomybę, bausti asmenį, tuo labiau, tas susirašinėjimas su muitine suponavo, kad asmuo, pateikęs naują deklaraciją išvengs bet kokių klausimų ir administracinėn atsakomybėn nebus patrauktas. Mano, kad čia formalus pažeidimas inkriminuotas, bet prieš surašant protokolą ir matant, kad deklaracija pataisyta, visgi imtis tokių priemonių, atstovo manymu, kad yra neproporcinga, neatitinka teisingumo, protingumo kriterijus. Atstovo supratimu apgaulės tikrai nebuvo ir nebuvo klaidinimo.

Taip pat atstovo teigimu iš esmės jokie esminiai duomenys deklaracijoje nesikeitė, buvo nurodyta pateikta visa privaloma informacija. Savo iniciatyva būtent sąskaita ir parodo, kad gruodžio 22 dieną, nebuvo pateikta deklaraciją, kai buvo įvykdytas prašymas. Taigi, muitinė traukia asmenį pagal kažkieno nenustatant nei administracinio požymių, kuriam suteikti įgaliojimai, negali atmestinai tai padaryti vien tik tai dėl kažkieno nurodymų, ji turi į vertinti pažeidimo eigą, ji tiesiog mini apie kažkokį RIKSĄ, mes neturime tarnybinio pobūdžio buvo visos aplinkybės, kur muitinė, tas ir buvo vėliau padaryta. Jau tų aplinkybių, jokios žalos nei valstybė, visi privalomi mokesčiai buvo sumokėti. Tarptautiniai teisės aktai, reglamentuojantys, kad muitinė leidžia pataisyti, mano supratimu būtų pavojingiausia, jeigu negali kilti nesant neatsargios kaltės nei tyčios. Šitoje byloje nėra nustatyti nei subjektyvūs, nei objektyvus nusižengimo požymiai, todėl byla A. D. atžvilgiu turėtų būti nutraukta.

Teismo posėdyje muitinės atstovė D. U. paaiškino, kad ji dirba Vilniaus teritorinėje muitinėje oro uosto poste vyriausiosios inspektorės pareigose. Dėl A. D. surašyto ANK protokolo paaiškino, kad PVM nepriemoka sudaro 357 Eur, kad atitinka 8 bazinius dydžius, todėl A. D. ir buvo surašytas protokolas pagal ANK 212 straipsnio 2 dalies požymius. Nurodė, kad Klaipėdos muitinės pareigūnai tikrino dokumentinį kanalą bei pamatė A. D. užpildytoje deklaracijoje neatitikimus, todėl jie mums nurodė, kad mes surašytume protokolą. A. D. susirašinėjo ne su Vilniaus oro juosto muitinės darbuotojais, o su prižiūrinčią muitinę įstaigą Klaipėdoje, kur per geltoną kanalą, kai tikrinami fiziniai asmenys. Muitinėje dar toks Rizikos valdymo kanalas, muitinės tarpininkas yra informuojamas ir jis gali išsiųsti kitą deklaraciją su teisingais duomenimis. Deklaraciją su neteisingais duomenimis nebūtų buvusi išleista, kadangi yra nepriemoka PVM. Deklarantas negali pateikti naujos deklaracijos kol nebus anuliuota pirma, antros jis negali pateikti. D. U. užpildė RIKSĄ, tada tą pirmą deklaraciją A. D. anuliavo ir jis tada turėjo teisę išsiųsti kitą. Jeigu deklaracija jau yra raudoname kanale, nėra numatyta muitinėje, kad ją galima taisyti. Kiekviena deklaracija būna žaliame, raudoname arba geltoname kanale. Pasak D. U. šį pažeidimą nustatė ne ji. Šita deklaracija buvo tikrinime. Ji gavo, kad yra nurodyta neteisinga valiuta. Iš tikrųjų yra nepriemoka PVM. Čia pas mus yra tokia sistema. Yra prižiūrima įstaiga, kuri tikrina dokumentus. Mes esame prekių pateikimo įstaiga, mes tikriname raudonus kanalus. Ji dirba kas 4 parą, jis nusiuntė deklaraciją gruodžio 21 d., negaliu pasakyti, į darbą jį atėjo gruodžio 22 dieną, visą parą dirbo, 13 val. kažkur, 13.34 val. yra jau pabaigti patikrinimą Klaipėdos teritorinės muitinės.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje muitinės atstovė L. Cickevičiūtė paaiškino, kad apie padarytą administracinį nusižengimą bei kaip matyti iš susirašinėjimo tarp muitinės ir deklaranto, A. D. muitinės darbuotojai pranešė apie padarytas klaidas, ne pats tarpininkas pastebėjo tą klaidą, valiuta neteisingai nurodyta. Surašant protokolą buvo atsižvelgta į tai, jog yra per didelė nepriemokos suma.

Teismo motyvai ir išvados

Motyvuojamoji dalis

Žemesnės instancijos teismas

ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė už netikslios ir neišsamios informacijos pateikimą muitinės deklaracijoje, laikinojo saugojimo deklaracijoje, reeksporto deklaracijoje, įvežimo arba išvežimo bendrojoje deklaracijoje ar pranešime apie reeksportą arba kitoks muitinės suklaidinimas, kai dėl šių veiksmų galinti atsirasti ar atsiradusi mokestinė prievolė viršija tris bazinių bausmių ir nuobaudų dydžius, bet neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių arba tai turėjo įtakos apribojimų ar draudimų taikymui.

ANK 2 straipsnio 3, 4 dalyse numatyta, kad asmuo atsako pagal šį kodeksą tik tuo atveju, jeigu jis yra kaltas dėl administracinio nusižengimo padarymo. Pagal ANK atsako tik tas asmuo, kurio padaryta įstatymų uždrausta veika atitinka šiame kodekse nustatytus administracinio nusižengimo požymius. Vadovaujantis ANK 5 straipsnio 1 dalimi, administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Asmuo pripažįstamas kaltu dėl administracinio nusižengimo padarymo, jeigu jis šį teisės pažeidimą padarė tyčia ar dėl neatsargumo (ANK 7 straipsnis). Administracinio nusižengimo požymiai (sudėtis) yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį nusižengimą ir jo kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Teisės pažeidimo sudėtimi suprantama visuma jo požymių, susidedanti iš keturių elementų: objekto, objektyviosios pusės, subjekto, subjektyviosios pusės. Pažeidimo sudėčiai reikalingi visi šie elementai - jeigu bent vieno jo nėra, nėra ir nusižengimo požymių (sudėties) kaip visumos, todėl nebus ir faktinio atsakomybės pagrindo. Vadovaujantis ANK 591 straipsnio 1 punktu, kai padaryta veika neturi administracinio nusižengimo požymių, administracinių nusižengimų teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukta.

ANK 212 straipsnio 2 dalis, kuri galiojo elektroninės importo deklaracijos Nr. (duomenys neskelbtini) pateikimo metu, numatė atsakomybę deklarantui, kuris pateikė neteisingus duomenis deklaracijoje arba kitaip suklaidino muitinę, kai neteisingai deklaruotų prekių (daiktų) vertė neviršija vieno šimto bazinių bausmių ir nuobaudų dydžių. Pažymėtina, jog teismų praktikoje pripažįstama, kad tam, jog būtų konstatuota asmens kaltė pagal ANK 212 straipsnį, nepakanka nustatyti vien faktą, kad buvo pažeista prekių (daiktų) deklaravimo tvarka, tačiau taip pat būtina nustatyti, jog asmuo tokius veiksmus atliko ar jų neatliko, nors turėjo pareigą atlikti, tyčia arba dėl neatsargumo (pavyzdžiui, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019). Taigi nekyla abejonių, jog ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatytas administracinis nusižengimas gali būti padaromas tiek tyčia, tiek dėl neatsargumo, o asmens kaltė kaip ir bet kurio kito ANK numatyto administracinio nusižengimo atveju turi būti įrodyta ir negali būti reziumuojama.

Kaip seka iš tyrimo medžiagos (duomenys neskelbtini) atstovas muitinės tarpininkas A. D. muitiniam įforminimui 2020 m. gruodžio 21 d. pateikė importo deklaraciją Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal pateiktus dokumentus, Invoice Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), deklaracijos 22 langelyje turi būti deklaruojama 10813,24 EUR, o ne USD (nurodytas neteisingas valiutos kodas). Todėl keičiasi deklaracijos 42, 46, 47 langelių duomenys. Dėl deklaracijoje neteisingai pateiktų duomenų (nurodytos valiutos) atsiranda 357,13 Eur PVM mokesčio nepriemoka. Teismo posėdžio metu A. D. nurodė, kad jam pildant muitinės priekių deklaraciją jis per savo neatidumą neteisingai įrašė prekių valiutos kodą, t.y. prekės deklaravo nurodant 10813,24 Eur, nors turėjo būti valiutos kodas – USD. Tokius A. D. teiginius patvirtino teismo posėdyje duodama paaiškinimą muitinės darbuotoja D. U..

Pagal ANK 8 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra tyčinis, jeigu jis padarytas tiesiogine ar netiesiogine tyčia. Administracinis nusižengimas yra padarytas tiesiogine tyčia, jeigu: 1) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį ir norėjo taip veikti; 2) jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, ir jų norėjo. Administracinis nusižengimas yra padarytas netiesiogine tyčia, jeigu jį darydamas asmuo suvokė pavojingą veikos pobūdį, numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti šiame kodekse nustatytų padarinių, ir nors jų nenorėjo, bet sąmoningai leido jiems atsirasti. Nagrinėjamu atveju administracinio nusižengimo byloje užfiksuoti duomenys neleidžia daryti išvados, jog A. D. tyčia importo deklaracijoje nurodė neteisingą prekių kodą.

Pagal ANK 9 straipsnio nuostatas administracinis nusižengimas yra padarytas dėl neatsargumo, jeigu jis padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo arba nerūpestingumo. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nepagrįsto pasitikėjimo, jeigu jį padaręs asmuo numatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, tačiau lengvabūdiškai tikėjosi jų išvengti. Administracinis nusižengimas yra padarytas dėl nerūpestingumo, jeigu jį padaręs asmuo nenumatė, kad dėl jo veikimo ar neveikimo gali atsirasti ANK nustatytų padarinių, nors pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Tiek A. D., tiek jo atstovas tvirtina, kad jis (A. D.) veikė neatsargia kaltės forma, t. y. jis, užpildydamas prekių deklaraciją, nesielgė pakankamai rūpestingai bei atidžiai, nesiėmė visų būtinų veiksmų, jog įsitikintų deklaracijoje nurodomo prekės kodo teisingumu.

Teismo vertinimu, Institucijos atstovės teiginys, kad A. D. veikė neatsargia kaltės forma, yra deklaratyvaus pobūdžio, jis nėra pagrįstas nei byloje užfiksuotais duomenimis, nei teisės aktų nuostatomis. Pozicija, kad A. D. veikė neatsargia kaltės forma iš esmės yra grindžiamas tik faktu, jog deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys apie deklaruojamų prekių valiutos kodą. Vis tik, kaip jau buvo minėta anksčiau, faktas, kad deklaracijoje buvo nurodyti neteisingi duomenys, savaime nepagrindžia asmens kaltės padarius ANK 212 straipsnyje numatytą administracinį nusižengimą. Pažymėtina, kad A. D. pamatęs, jog jis deklaracijoje neteisingai nurodė deklaruojamų prekių valiuotos kodą, pats ėmėsi nedelsiant priemonių dėl deklaracijos duomenų patikslinimo.

Byloje nustatytos aplinkybės nepatvirtina, kad A. D. būtų neteisingai deklaraciją užpildžiusi neatsargiai, t. y., kad jis numatė, jog deklaracijoje pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingų pasekmių, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, ar kad to nenumatė, nors pagal aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo tai numatyti. Pažymėtina, jog nei administracinio nusižengimo protokole, nei tyrimo medžiagoje nėra nurodoma, kokios konkrečios pareigos, numatytos teisės aktuose, kurią privalėjo vykdyti A. D., nevykdymas ar netinkamas vykdymas nulėmė tai, jog deklaracijoje buvo nurodytas neteisingas prekių kodas, t. y. kokių konkrečių teisės aktuose numatytų veiksmų jis nesiėmė, nors privalėjo imtis, siekdamas tinkamai nustatyti importuojamos prekės kodą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-48-511/2019 yra nurodęs, jog 2013 m. spalio 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (ES) Nr. 952/2013 patvirtinto Sąjungos muitinės kodekso 15 straipsnio 2 dalies ,,a“ punkto bei Europos Sąjungos Komisijos deleguotojo reglamento 2015/2446 B-01 II priedo antraštinės dalies 3 skyriaus 7 pastraipos nuostatos apibrėžia subjektą, kuris atsakingas už nurodytų pareigų tinkamą įvykdymą, tačiau nenustato konkrečios prekių deklaravimo tvarkos, kurią pažeidus kyla teisinė atsakomybė. Byloje nėra duomenų, kad pagal susidariusią situaciją A. D. numatė, kad jam pateikti duomenys gali būti neteisingi ir sukelti žalingas pasekmes, bet lengvabūdiškai tikėjosi, kad jų bus išvengta, ar, jog A. D. pagal veikos aplinkybes ir savo asmenines savybes galėjo ir turėjo numatyti, jog dėl jos veikimo ar neveikimo atsiras ANK 212 straipsnio 2 dalyje nurodyti padariniai.

Teismas konstatuoja, jog A. D. nepasirinko priešingo teisei elgesio, o byloje surinkti duomenys leidžia teigti, kad jo intelektinio ir valinio elementų visuma suponuoja išvadą, jog psichinis santykis su veika neatitiko nė vienos kaltės formos – tyčios ar neatsargumo, todėl jo veiksmuose nėra visų būtinų administracinio nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, požymių. Pažymėtina ir tai, kad, sužinojęs apie deklaracijos trūkumą, A. D. nedelsiant kreipėsi į muitinės pareigūnus dėl pateiktos informacijos apie importuojamą prekę patikslinimo.

ANK 5 straipsnio 1 dalyje suformuluota administracinio nusižengimo sąvoka. Iš jos seka, kad asmens veiksmai ne tik turi atitikti formalią administracinio nusižengimo sudėtį, bet jo padaryta uždrausta veika turi būti ir pavojinga. Tai reiškia, kad veiksmai, įtvirtinti administracinio nusižengimo sudėtyje, savaime netampa asmens kaltės įrodymu ir savaime asmeniui nėra taikoma sankcijoje nustatyta nuobauda, nes spręsdamas dėl asmens kaltės ir nubaudimo, teismas vadovaujasi įstatyme nustatytais vertinamaisiais kriterijais. Nagrinėjamu atveju teismas sprendžia, kad šioje byloje nagrinėjama A. D. veika neatitinka ANK 212 straipsnio 2 dalies požymių, nes šioje byloje nėra paneigta, kad įvykio metu jis veikė tyčia ar dėl akivaizdaus aplaidumo. Abejoti A. D. nurodytomis aplinkybėmis nėra pagrindo, o byloje esantys duomenys nepatvirtina jo kaltės dėl ANK 212 straipsnio 2 dalyje numatyto administracinio nusižengimo padarymo, tad nėra nustatytas vienas iš privalomai nustatytinų pagrindų traukti asmenį administracinėn atsakomybėn (ANK 2 straipsnio 3 dalis).

Dėl išdėstyto teismas sprendžia, kad A. D. veika neturi jam inkriminuoto administracinio nusižengimo požymių, todėl administracinio nusižengimo teisena jam dėl nusižengimo, numatyto ANK 212 straipsnio 2 dalyje, nutrauktina (ANK 591 straipsnio 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 591 straipsnio 1 punktu, 635 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 636, 646 straipsniais, teismas

nutaria:

nutraukti administracinio nusižengimo teiseną, kurioje A. D. kaltinamas padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 212 straipsnio 2 dalyje, nesant jo veikoje administracinio nusižengimo požymių.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Teisėjas Miroslavas Gvozdovičius