- Teismas
- Vilniaus regiono apylinkės teismo Širvintų rūmai
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-02-21
- Bylos Nr.
- II-40-522/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 4-44-3-00200-2021-2
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Prašymą atmesti.
- Teisėjas
- Irina Serafin (pirm.)
- Pareiškėjas
- S. K.
- Institucija
- Nacionalinė žemės tarnyba prie ŽŪM
- Advokatai
- Renata Šablovskaja
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos S. K. skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-08 nutarimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
S. K. pateikė skundą dėl Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos (toliau – ir NŽT) 2021-11-08 nutarimo Nr. NZT-ANR_N-2710-2021, kuriuo S. K. buvo paskirtas įspėjimas, už administracinio nusižengimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad ji savavališkai, t. y. be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, užėmė ir naudoja valstybinės žemės plotą (0,0118 ha), įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastatė 2,06x1,86x2,20 m medinę malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites, dekoratyvinį medį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas ir padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 110 straipsnio 1 dalyje. Nesutinka su priimtu nutarimu. Nurodė, jog nežinojo ir objektyviai negalėjo suprasti, kad įsiterpęs žemės sklypas priklauso valstybei. Jokiuose pareiškėjai prieinamuose dokumentuose nėra išviešintas faktas, kad ji savavališkai užgrobė valstybinės žemės plotą, tai patvirtina atlikti geodeziniai matavimai, kuriuose aiškiai nurodyta, kad įsiterpęs žemės sklypas priklauso (duomenys neskelbtini). Prašo panaikinti paskirtą nuobaudą, kadangi administracinio nusižengimo nepadarė.
Atsiliepimas
NŽT atsiliepime su skundu nesutiko ir prašė nutarimą palikti nepakeistą. Nesutinka su skunde nurodytu argumentu, kad S. K. nežinojo ir objektyviai negalėjo suprasti, kad įsiterpęs žemės sklypas priklauso valstybei. Pažymėjo, kad S. K. žinojo savo žemės sklypo ribas, jas suderino pasirašydama žemės sklypo plane, todėl privalėjo savo žemės sklypu naudotis taip, kad savavališkai neįsiterptų į gretimus žemės sklypus, ir vien tai, kad žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), plano gretimybėje 3-4 įrašyta pastaba (duomenys neskelbtini) savaime nesuteikia pareiškėjai naudojimosi šia žeme teisės, o tik patvirtina įsitikinimą, kad šis žemės plotas priklauso ne jai, todėl be atskiro sutikimo negali būti naudojamas pareiškėjos. Be to, iš S. K., atstovaujamos advokatės 2021-03-09 pateikto paaiškinimo su pridėtais dokumentais buvo nustatyta, kad S. K. jos žemės sklypo ribos buvo žinomos, taip pat buvo žinomos aplinkybės apie įsiterpusį laisvos valstybinės žemės plotą jau nuo to laiko, kai buvo atlikti jos žemės sklypo kadastriniai matavimai, nes 2010-08-14 S. K. pateikė prašymą (duomenys neskelbtini) pirmininkui leisti išsipirkti įsiterpusią žemę, 2010-08-21 (duomenys neskelbtini) susirinkime buvo svarstyta dėl laisvų žemės plotų išpirkimo, susirinkime dalyvavęs geodezininkas paaiškino, kad galima kreiptis į žemėtvarkos skyrių dėl laisvos žemės išpirkimo, taip pat 2010-08-21 (duomenys neskelbtini) susirinkime buvo nuspręsta leisti išpirkti laisvą sodo bendrijos teritorijoje esančią žemę sodo bendrijos nariams, įskaitant ir S. K. sodo sklypas Nr. (duomenys neskelbtini), iš S. K. 2020-12-15 pateikto prašymo (duomenys neskelbtini) valdybai, kuriuo prašoma išduoti naują leidimą dėl šios žemės išpirkimo, nustatyta, kad įsiterpusiu valstybinės žemės plotu ji naudojasi nuo 2002 m. rugsėjo mėn. Taigi, minėto įsiterpusio valstybinės žemės ploto žemės naudojimo valstybinės kontrolės metu (2020-11-19) S. K. nebuvo išpirkusi ir juo naudojosi neteisėtai ir neatlygintinai apie 18 m. Mano, kad byloje surinkti įrodymai patvirtina nustatyto administracinio nusižengimo sudėtį, kad būtent S. K., kaip gretimo žemės sklypo savininkė atliko valstybinės žemės užėmimo veiksmus (pastatė nurodytą malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites, dekoratyvinį medį), be to, pareiškėjos kaltę pagrindžia aukščiau nurodytos aplinkybės, būtent, kad S. K. valstybinę žemę užėmė tyčia, naudoja kaip savo, žinodama, kad jai nesuteikta jokia naudojimosi šia žeme teisė, ir nors dėl šios žemės įsigijimo kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pirmininką ir valdybą, tačiau naudojimosi teisę patvirtinančių dokumentų neturi, valstybinės žemės patikėtinis - NŽT taip pat nėra suteikusi naudojimosi teisės pareiškėjai.
Pareiškėjos atstovė teismo posėdyje skundą palaikė jame išdėstytais motyvais. Akcentavo, kad pareiškėja anksčiau nežinojo, kad aptariama žemė yra valstybinė, nesuvokė, jog daro neteisėtą veiksmą. Mano, kad pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios. Yra pradėta žemės išpirkimo procedūra, kuri užtruko ir dėl šalyje 2020 m. paskelbto karantino.
Atsiliepimas
NŽT atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime išdėstytus motyvus ir prašė skundžiamą nutarimą palikti nepakeistą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Skundas netenkintinas
Byloje nustatyta, kad S. K. 2021-11-08 NŽT nutarimu dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, buvo paskirta administracinė nuobauda – įspėjimas, už administracinio nusižengimo, numatyto ANK 110 straipsnio 1 dalyje, padarymą, už tai, kad ji savavališkai, t. y. be valstybinės žemės patikėtinio sutikimo, užėmė ir naudoja valstybinės žemės plotą (0,0118 ha), įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastatė 2,06x1,86x2,20 m medinę malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites, dekoratyvinį medį, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkto nuostatas (b. l. 48-49). Paminėtos aplinkybės buvo nustatytos NŽT 2020-11-19 atlikus aukščiau nurodyto valstybinės žemės ploto naudojimo patikrinimą vietoje (faktinės patikrinimo aplinkybės nurodytos 2020-11-20 Žemės naudojimo patikrinimo akte (b. l. 9-17).
Pareiškėja nesutinka su skundžiamu nutarimu, savo nesutikimą iš esmės motyvuodama tuo, kad iki 2020 m. lapkričio mėn. atlikto patikrinimo nežinojo, kad įsiterpęs žemės sklypas priklauso valstybei, manydama, kad jis priklauso (duomenys neskelbtini), todėl jos veiksmuose nėra tyčios, bei aplinkybe, kad siekia įgyvendinti aptariamos valstybinės žemės išpirkimo procedūrą (ir nuo 2010 m. tą klausimą sprendė su (duomenys neskelbtini)).
ANK 641 straipsnis nustato, kad teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.
Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 21 straipsnio 7 punkte numatyta, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė už savavališką žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba naudojimą. Pažymėtina, kad savavališku svetimos žemės užėmimu pripažįstami atvejai, kai kaltais veiksmais atskira teritorija aptveriama tvora ir į ją nebegali patekti kiti asmenys, taip pat kai ji užstatoma statiniais.
Aptariamu atveju pareiškėja administracinėn atsakomybėn patraukta už tai, kad savavališkai užėmė ir naudoja 0,0118 ha valstybinės žemės plotą, įsiterpusį tarp privačių žemės sklypų, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini), pastatė medinę malkinę be pamatų, lauko židinį ant išbetonuoto pamato, pasodino obelaites, dekoratyvinį medį. Pareiškėja iš esmės neginčija minėtų nustatytų faktinių aplinkybių dėl minėto žemės ploto naudojimo, tačiau mano, kad šiuo atveju nėra administracinio nusižengimo sudėties, kadangi pareiškėjos veiksmuose nėra tyčios. Visgi, teismo vertinimu, byloje pakanka duomenų, patvirtinančių, jog pareiškėja padarė ANK 110 straipsnio 1 dalyje numatytą nusižengimą, ir jos veiksmuose tyčia yra. Pareiškėja byloje akcentavo, kad jai nebuvo žinoma, jog aptariama žemė yra valstybinė, tačiau šią aplinkybę paneigia byloje esantys įrodymai. Pareiškėja dar 2010 m. atliko jai priklausančio žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 18-22), kadastrinius matavimus, taigi, žinojo savo žemės sklypo ribas, jas suderino, pasirašydama (b. l. 6-8), o vien jos manymas, kad šalia esantis žemės plotas priklauso (duomenys neskelbtini) niekaip nesuteikė jai teisės tuo žemės plotu naudotis. Bylos duomenys (2010-08-14 prašymas (duomenys neskelbtini) pirmininkui (b. l. 36), 2020-12-15 prašymas (duomenys neskelbtini) valdybai (b. l. 37) taip pat patvirtina pareiškėjos ketinimus išpirkti aptariamą valstybinės žemės plotą, tačiau byloje nėra objektyvių duomenų, kodėl šis procesas per gana ilgą laiko tarpą (daugiau nei 10 metų) nebuvo baigtas, be kita ko pažymint, kad vien 2020 m. kovo mėn. paskelbtas karantinas negali būti laikomas objektyvia priežastimi, nulėmusia ilgai trukusį pareiškėjos neveikimą, siekiant išpirkti aptariamą valstybinę žemę. Be to, iš byloje pateikto 2010-08-21 (duomenys neskelbtini) bendro ataskaitinio-rinkiminio susirinkimo (pakartotinio) protokolo matyti, kad pareiškėjai leidus išpirkti laisvą sodo bendrijos teritorijoje esančią žemę, tuo pačiu geodezininko buvo išaiškinta, kad dėl laisvos žemės išpirkimo galima kreiptis į Žemėtvarkos skyrių (b. l. 39-43), tačiau, kaip minėta, pareiškėja daugiau kaip 10 metų jokių aktyvių veiksmų tuo klausimu nesiėmė. Visi pirmiau paminėti bylos duomenys tik patvirtina, kad pareiškėjai buvo žinomos ir jos sklypo ribos, ir tai, kad aptariamas jos užimtas ir naudojamas žemės plotas priklauso ne jai, tačiau pareiškėja valstybinės žemės plotu ir toliau naudojosi kaip savo, ką patvirtina aukščiau minėtas 2020-11-20 Žemės naudojimo patikrinimo aktas, neturėdama tam jokio teisinio pagrindo.
Atsižvelgiant į visas nurodytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad skundžiamu nutarimu S. K. nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai (kartu atkreipiant dėmesį, kad buvo parinkta švelniausia galima nuobauda), todėl skundas netenkintinas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
S. K. skundo netenkinti.
Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos 2021-11-08 nutarimą dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas, Nr. NZT-ANR_N-2710-2021, palikti nepakeistą.
Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos kopijos išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiama Vilniaus apygardos teismui apeliaciniu skundu, skundą paduodant per nutartį priėmusį teismą.