Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Įžanginė dalis

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Grigonienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S., gimusios (duomenys neskelbtini), gyvenančios adresu: (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos apskritis Valstybinės mokesčių inspekcijos 2026-01-08 nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-27-2026.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Klaipėdos apskritis Valstybinės mokesčių inspekcijos (toliau ir – Institucija) 2026-01-08 nutarimu administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-27-2026 (ROIK: 25292006456) J. S. nubausta pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau ir – ANK) 187 straipsnio 1 ir 2 dalis, 192 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis ANK 38 straipsniu, 220 Eur bauda už tai, kad ji 2023-2024 m. gavo individualios veiklos pajamų/nuomos pajamų – iš viso 43 643,50 Eur (2023 m. – 35 346 Eur ir 2024 m. – 8 288,5 Eur), kurių nebuvo deklaravusi pajamų mokesčio deklaracijoje už 2023-2024 m. ir nuo jų apskaičiavusi pajamų mokesčio (iš viso 84,90 Eur), tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 25 straipsnį, Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo 40 straipsnio 4 dalį, 73 straipsnio 1 dalį. Taip pat ji nedeklaravo ir nesumokėjo jai priklausančio sumokėti PVM – 18 439 Eur, pateikiant Institucijai PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (forma ER0608), už 2023 m. spalio – gruodžio mėn., 2024 ir 2025 m. sausio – balandžio mėn., tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 92 straipsnį. 2025-10-14, 2025-10-27 ir 2025-11-09 pateikė PVM mokėtoju neįregistruoto asmens mokėtino PVM apyskaitas (forma FR0608), už 2023 m. spalio – gruodžio mėn., 2024 m. ir 2025 m. sausio – balandžio mėn. bei deklaravo iš viso 109 456 Eur apmokestinamųjų sandorių ir 16 262 Eur mokėtino PVM. 2025-04-28 buvo surašytas Nutarimas dėl administracinio nusižengimo, kai protokolas nesurašomas (ROIK: 24271459669) pagal ANK 187 straipsnio 2 dalį dėl to, kad vykdant individualią veiklą, teisės aktų nustatyta tvarka ir terminais Institucijai nepateikė Mėnesinės pajamų mokesčio deklaracijos (forma GPM313) už 2025 m. kovo mėn., kuri turėjo būti pateikta mokestiniam laikotarpiui pasibaigus iki kito mėnesio 15 d., atitinkamai iki 2025-04-15, tuo pažeisdama Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 24 straipsnio 2 dalį.

2026-01-22 Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmuose gautas pareiškėjos J. S. skundas, kuriuo prašo, taikant ANK 34 straipsnio 6 dalį, pakeisti nutarimą ir paskirti švelnesnę administracinę nuobaudą – įspėjimą, o netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti paskirtą baudą iki minimalios ar simbolinės sumos. Skundą motyvuoja tuo, jog nustatyti pažeidimai buvo padaryti netyčia, be tikslo nuslėpti mokesčius ar jų nemokėti. Dar iki nutarimo priėmimo buvo pateiktos patikslintos pajamų deklaracijos už 2023 – 2024 m. Taip pat buvo pateiktos visos PVM apyskaitos (forma FR0608) ir deklaruoti mokėtini mokesčiai. Su Institucija sudaryta mokestinės paskolos sutartis dėl PVM įsiskolinimo, pagal kurią didžioji dalis mokėtinos sumos jau yra sumokėta. Visi veiksmai buvo atliekami savanoriškai, bendradarbiaujant su Institucija, be priverstinio išieškojimo. Šiuo atveju jos pažeidimas padarytas neatsargiai, žala valstybės biudžetui faktiškai pašalinta, pripažintos atsakomybė lengvinančios aplinkybės. Nors nutarime nurodytas pakartotinumas, ankstesnis pažeidimas buvo formalus ir nesusijęs su mokesčių slėpimu ar vengimu. ANK 187 straipsnis numato galimybę taikyti įspėjimą, todėl piniginė bauda yra neproporcinga, atsižvelgiant į jau patirtą didelę finansinę naštą (mokesčiai, delspinigiai, mokestinės paskolos vykdymas).

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, kad su skundu nesutinka ir prašo jo netenkinti. Atsiliepimą motyvuoja tuo, jog nors J. S. pripažino padarytus administracinius nusižengimus, ėmėsi aktyvių veiksmų, nors ir pavėluotai, bet tinkamai ir teisingai deklaruoti gautas pajamas, visgi jos skunde nurodytos aplinkybės, kad žala valstybės biudžetui faktiškai pašalinta ar nustatyti pažeidimai buvo padaryti ne tyčia, neturint tikslo nemokėti mokesčių, prieštarauja operatyvaus patikrinimo metu nustatytoms aplinkybėms, t. y. pareiškėja gavo individualios veiklos pajamų, kurių nedeklaravo privalomose mokesčių administratoriui teikiamose deklaracijose ir tik atlikus operatyvų patikrinimą ėmėsi veiksmų, kurie privalėjo būti atlikti gerokai anksčiau. Be to, byloje esančios patikslintos deklaracijos patvirtina, kad pareiškėja laiku, tinkamai ir teisingai nebuvo deklaravusi pakankamai ženklią gautų pajamų sumą, tokiu būdu pažeisdama imperatyvius Lietuvos Respublikos teisės aktus. Taip pat, paskiriant minimalią baudą, numatytą sunkesniojo iš nusižengimų sankcijoje, buvo įvertinta tai, kad J. S. administracinį nusižengimą, numatytą ANK 187 straipsnio 2 dalyje, padarė pakartotinai, kol dar nesibaigęs ANK 40 straipsnyje nustatytas terminas; už ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą ji buvo bausta 2025-04-28 nutarimu, jai buvo paskirta nuobauda – įspėjimas, kuri buvo neefektyvi, nes ji, žinodama apie pareigą laiku pateikti deklaracijas, toliau šios pareigos tinkamai nevykdė. ANK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, tai reiškia, kad pagal šią teisės normą vien pavėluotas deklaracijų pateikimas ar nepateikimas užtraukia administracinę atsakomybę, t. y. nagrinėjamų atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikosi tesės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti likusius realius padarinius. Dėl to faktas, kad deklaracijos šiuo metu yra pateiktos, neturi teisinės reikšmės. Duomenų apie sunkią pareiškėjos materialinę padėtį ar kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių ji negalėtų sumokėti nutarimu paskirtos baudos ir ją reikėtų sumažinti, byloje nėra. Padaryti pažeidimai negali likti neįvertinti finansine sankcija, nes bauda turi daryti ne tik baudžiamąjį, bet ir atgrasantį bei užkardomą poveikį, todėl nagrinėjamu atveju paskirta bauda yra proporcinga ir pagrįsta.

Pareiškėja J. S. ir Institucijos atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdį proceso dalyviams pranešta. Teisme gauti prašymai bylą nagrinėti J. S. ir Institucijos atstovui nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ANK 641 straipsnis). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė institucija (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Byloje ginčo dėl administracinių nusižengimų, numatytų ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 192 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės nėra. J. S. prašo jos atžvilgiu taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas, pakeisti nutarimą ir sušvelninti administracinę nuobaudą, už administracinių nusižengimų padarymą paskirti įspėjimą, o netenkinus šio prašymo, prašo sumažinti paskirtą baudą iki minimalios ar simbolinės sumos.

Spręsdama klausimą dėl nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo, institucija (pareigūnas) privalo vadovautis bendraisiais administracinės nuobaudos ir (ar) administracinės poveikio priemonės skyrimo pagrindais, numatytais ANK 32 straipsnyje. Administracinės nuobaudos tikslas – tam tikrų neigiamų pasekmių atsiradimas asmeniui, kuriam taikoma sankcija už padarytą teisės pažeidimą, siekiant prevencijos tikslų. Tačiau visais atvejais už teisės pažeidimus nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, neturi varžyti asmens labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis byloje Nr. 2AT-4-2011).

ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį nusižengimą, paskirti švelnesnę administracinio poveikio priemonę, negu numatyta šio kodekso specialiosios dalies straipsnio sankcijoje, arba administracinio poveikio priemonės neskirti, atsižvelgiant į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį, pažeidėjo kaltės formą ir rūšį, asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes ir vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas irgi yra suformavęs poziciją, kad teismas turi turėti galimybę, atsižvelgdamas į reikšmingas bylos aplinkybes, individualizuoti įstatyme įtvirtintą griežtą nuobaudą ir skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatytoji minimali arba švelnesnę nuobaudą nei įstatymo numatytoji. Kita vertus, Lietuvos teismų vieningai formuojamoje praktikoje pripažįstama, kad ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatų taikymas turi būti pagrįstas išties reikšmingomis, išskirtinėmis aplinkybėmis, o apie savo šeimyninių, darbo, vaikų poreikių užtikrinimo, tėvų slaugymo įsipareigojimų vykdymą netekus teisės vairuoti pats vairuotojas turi pagalvoti, prieš darydamas tokį nusižengimą.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, sprendžia, kad J. S. už administracinių nusižengimų, numatytų ANK 187 straipsnio 1 ir 2 dalyje bei 192 straipsnio 1, padarymą teisėtai ir pagrįstai paskirta administracinė nuobauda – 220 Eur dydžio bauda t. y., buvo neginčijamai nustatytas administracinių nusižengimų padarymo faktas ir formaliai tinkamai įvertintos bylos aplinkybės bei pareiškėją charakterizuojanti medžiaga. Iš priimto nutarimo matyti, jog pareiškėjai galutinė bauda buvo paskirta vadovaujantis ANK 38 straipsniu; už kiekvieną iš padarytų administracinių nusižengimų J. S. buvo paskirtos straipsnių sankcijoje numatytos minimalaus dydžio baudos, kurios subendrintos apėmimo būdu. Teismas daro išvadą, jog nėra teisinio pagrindo tenkinti skundo reikalavimus ir J. S. skirti švelnesnę nuobaudą – įspėjimą arba švelnesnę baudą, nes nenustatyta tokių išimtinių, ypatingų aplinkybių, kurios leistų iš esmės pakeisti nuobaudos dydį, kadangi, teismo vertinimu, taip nebūtų pasiekti administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ANK 22 straipsnyje. Kaip matyti, jau bylos nagrinėjimo Institucijoje metu buvo pripažinta viena pareiškėjos atsakomybę sunkinanti aplinkybė – ji administracinį nusižengimą padarė pakartotinai, kol dar nepasibaigęs ANK 40 straipsnyje numatytas terminas. Atsižvelgiant į tai, pagrįsta daryti išvadą, kad tada paskirta švelniausia administracinė nuobauda – įspėjimas įtakos pareiškėjos elgesiui nepadarė, buvo neefektyvi, ir ji vėl padarė tokio paties pobūdžio administracinį nusižengimą. Išties išskirtinių gyvenimiškų aplinkybių ar didelių finansinių sunkumų, dėl kurių pareiškėja negalėtų sumokėti jai paskirtos baudos ar ši suma jai būtų per didelė, ji nenurodė ir nepagrindė; paskirta nuobauda nėra akivaizdžiai per griežta, todėl pripažįstama kaip parinkta teisėtai ir pagrįstai.

Be to, ANK 187 straipsnyje numatytų administracinių nusižengimų sudėtis yra formali, todėl vien pavėluotas deklaracijos pateikimas užtraukia administracinę atsakomybę pagal šią teisės normą, t. y. nagrinėjamu atveju užtenka nustatyti, kad nebuvo laikomasi teisės aktų nustatytos tvarkos ir nėra būtina konstatuoti kilusius realius padarinius. Dėl to faktas, jog deklaracija šiuo metu yra pateikta ir padarytais administraciniais nusižengimais nebuvo sukeltos neigiamos pasekmės, neturi teisinės reikšmės. Teismų praktikoje yra ne kartą išaiškinta, kad skiriama administracinė nuobauda turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, o tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, kadangi neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto, įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Atsižvelgiant į tai, teismo vertinimu, pareiškėjai paskirta nuobauda – sankcijos minimumo dydžio bauda – nėra akivaizdžiai per griežta, atitinka nustatytų veiksmų, kuriais padarytas pažeidimas, apimtį ir pavojingumą, todėl pripažįstama kaip parinkta teisėtai ir pagrįstai.

Teismas, išnagrinėjęs administracinio nusižengimo bylos medžiagą, skundžiamą nutarimą, pareiškėjo skundą ir atsižvelgdamas į teisinę reglamentaciją bei formuojamą teismų praktiką sprendžia, kad Institucijos 2026-01-08 nutarimas administracinio nusižengimo byloje Nr. VMI-03-ANR_N-27-2026 yra pagrįstas, priimtas teisėtai, keisti nutarimą skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo. Atsižvelgiant į visa tai skundžiamas nutarimas paliekamas nepakeistu, o pareiškėjos skundas netenkinamas (ANK 642 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 6 dalimi, teismas

Rezoliucinė dalis

nutaria:

pareiškėjos J. S. skundo netenkinti.

Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2026-01-08 nutarimą Nr. VMI-03-ANR_N-27-2026 administracinio nusižengimo byloje ROIK: 25292006456 palikti nepakeistą.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo jos nuorašo išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, skundą paduodant per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmus.