- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2017-04-06
- Bylos Nr.
- 1-926-1049/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-12848-17-6
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Audrius Meilutis
- Nukentėjusysis
- J. K.
- Kaltinamasis
- S. Š.
Kauno apylinkės teismo teisėjas Audrius Meilutis, sekretoriaujant Rūtai Jankauskienei, dalyvaujant prokurorui Mindaugui Šukiui, nukentėjusiajai J. K., kaltinamajam S. Š., jo gynėjai, advokatei R. B., viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, turintis vidurinį išsilavinimą, vedęs, pensininkas, gyvenantis (duomenys neskelbtini), neteistas,
kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
S. Š. 2016-12-12, apie 14.33 val., Kaune, Jonavos g., vairuodamas automobilį „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) ir važiuodamas nuo Kalpoko g. link Šauklių g., ties namu Nr. 40, pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greitį ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, prieš pėsčiųjų perėją sustojus ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo, kliudė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją J. K., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą.
Kaltinamasis S. Š. kaltu prisipažino ir parodė, kad 2016-12-12, apie 14.30 val., Kaune, važiavo Jonavos gatve sūnui faktiškai priklausančiu automobiliu „BMW 525“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiavo vienas 3-ia eismo juosta. Švietė ryški saulė, kuri blogino matomumą, be to, ir pats buvo kiek išsiblaškęs. Gretimose eismo juostose prieš nereguliuojamą pėsčiųjų perėją, kuri yra kiek tolėliau už PC „Prisma“, sustojo automobiliai, tačiau jis dėl dėmesio stokos nepristabdė. Pėsčiųjų tuo metu iš šonų nematė, važiavo toliau ir tik paskutiniu momentu prieš save staiga pamatė iš dešinės pusės nuo Neries upės pusės išėjusią žemo ūgio pėsčiąją. Staigiai suko dešiniau link dešinio kelkraščio, kliudė pėsčiąją, privažiavo iki kelkraščio ir sustojo. Išlipęs pribėgo prie važiuojamoje dalyje likusios pėsčiosios. Mergina pati atsistojo. Jai padėjo nueiti iki dešiniojo kelkraščio, kur stovėjo jo automobilis, įsodino vidun. Pėsčioji buvo išsigandusi, konkrečiais skausmais nesiskundė, bet suprasdamas situaciją pats paskambino į Bendrosios pagalbos centrą, pranešė apie kliudytą pėsčiąją bei medikų poreikį. Netrukus atvyko greitosios med. pagalbos ekipažas ir policijos pareigūnai. Medikai nusivedė pėsčiąją iki savo automobilio, atlikę apžiūrą nuvežė ją į gydymo įstaigą. Kaltinamasis liko eismo įvykio vietoje. Atvykę Kelių policijos pareigūnai matavo reikšmingus atstumus, fotografavo. Įvykio vietoje pareigūnai alkotesteriu patikrino jo blaivumą. Buvo visiškai blaivus. Vėliau pareigūnams leidus vyko į Kelių policijos valdybą, parašė pirminį paaiškinimą dėl eismo įvykio aplinkybių. Kaltinamasis nurodė, kad visiškai pripažįsta savo kaltę dėl kilusio eismo įvykio, kadangi nepraleido pėsčiosios nereguliuojamoje pėsčiųjų perėjoje, kai gretimose juostose kiti automobiliai buvo sustoję. Nuoširdžiai dėl to gailisi, patikino atsiprašęs nukentėjusiosios ir įsipareigojo jai atlyginti patirtą 1000 eurų žalą.
Nukentėjusioji J. K. apklausta teisiamojo posėdžio metu parodė, kad 2016-12-12, apie 14.30 val., Kaune, Jonavos g., ėjo šaligatviu Neries upės pusėje ir ketino pereiti važiuojamąją dalį link PC „Prisma“. Stabtelėjo ties nereguliuojama pėsčiųjų perėja, kuria ketino eiti. Pirmoje ir antroje eismo juostoje sustojo lengvieji automobiliai ją praleisti. Tada vidutinės spartos žingsniu įžengė į pėsčiųjų perėją ir ėjo statmenai į kitą važiuojamosios dalies pusę, tuomet ties trečiąja eismo juosta ją partrenkė iš kairės pusės važiavęs „BMW“ modelio automobilis. Nuo smūgio buvo nublokšta priekin pagal automobilio važiavimo kryptį. Sąmonės neprarado, iškart pati atsikėlė. Ją kliudęs „BMW“ automobilis privažiavo prie dešiniojo kelkraščio ir sustojo. Iš automobilio išlipo vairuotojas. Sustojo dar keli automobiliai. Ją kliudžiusio „BMW“ vairuotojas išlipo ir priėjo prie jos, padėjo nueiti iki šaligatvio. Tikslių įvykio detalių nepamena dėl patirto šoko. Kažkas iškvietė greitąją medicinos pagalbą ir policiją. Medikai ją nuvedė iki savo automobilio ir nuvežė į Kauno klinikas, kur buvo nustatytas gaktikaulio lūžis, skaudėjo ranką. Patvirtino, kad teismo posėdžio metu susitaikė su kaltinamuoju S. Š., jam atleidžia, susitarė dėl 1000 eurų patirtos žalos atlyginimo ir sutinka, kad baudžiamoji byla būtų nutraukta šalims suitaikius.
Išvada dėl S. Š. kaltės grindžiama ir kitais Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 291 straipsnyje nustatyta tvarka, šio kodekso 273 straipsnio pagrindu sutrumpinus įrodymų tyrimą, teisme ištirtais įrodymais, kuriuos teismas vertina kompleksiškai, atsižvelgdamas į bylos įrodymų visetą, jų leistinumą, patikimumą ir pakankamumą, palyginus ir sugretinus teisėtais būdais gautus duomenis, bei išsamiai išnagrinėjus aplinkybes, kurios turi reikšmės bylai išspręsti teisingai.
Iš 2017-03-17 Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumui tyrimo skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinio pranešimo matyti, kad dėl 2016-12-12, apie 14.33 val., Kaune, Jonavos gatvėje įvykusio eismo įvykio, kurio metu buvo sužalota pėsčioji J. K., pradedamas ikiteisminis tyrimas teismo medicinos ekspertui nustačius, kad jai padarytas nesunkus sveikatos sutrikdymas, tai atitinka požymius nusikaltimo, numatyto BK 281 str. 1 d. (b. l. 1).
Iš 2016-12-12 Kauno apskrities VPK Patrulių rinktinės 2-osios kuopos 1-ojo būrio vyriausiųjų patrulių tarnybinių pranišimų nustatyta, kad 2016-12-12, dirbant radijo šaukiniu „421“, gavo pranešimą, kad ties PC „Prisma“, Jonavos gatvėje, automobilis partrenkė mergaitę. Nuvykus į įvykio vietą rado automobilį „BMW“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kurį vairavęs S. Š., gim. (duomenys neskelbtini), paaiškino, kad važiavo Jonavos gatve link rotušės, trečiąja eismo juosta, pastebėjo, kad pirma ir antra eismo juostomis važiavę automobiliai sustojo, tačiau jis savo transporto priemonės sustabdyti nespėjo ir kairės pusės šoninio matymo veidrodėliu kliudė pėsčiąją J. K., gim. (duomenys neskelbtini), kuri ėjo per pėsčiųjų perėją. Atvykusi GMP brigada mergaitę išvežė į Kauno klinikas (b. l. 9, 10).
Iš eismo įvykio vietos plano bei fotolentelės matyti konkrečios vietos ir atstumai, reikšmingi įvykiui, fotonuotraukose užfiksuota įvykio vieta (b. l. 12, 13 – 14).
Iš alkotesterio Nr. 6810 kvito matyti, kad 2016-12-12, 14.42 val., S. Š. tikrinimo rezultatas nustatytas 0.00 promilių (b. l. 17).
Iš transporto priemonės registracijos liudijimo Nr. C 097325 kopijos matyti, kad automobilis „BMW 525“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) priklauso R. Š., gim. (duomenys neskelbtini) (b. l. 26).
Iš transporto priemonės „BMW 525“, valst Nr. (duomenys neskelbtini) techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. 206-0434480, kopijos nustatyta, kad šio automobilio techninė apžiūra atlikta 2015-09-02 ir galioja iki 2017-09-04 (b. l. 28).
Iš 2016-12-20 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A-9025/2016(1), matyti, kad 2016-12-12, 15.30 val., paimtame J. K. kraujo mėginyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 31).
Iš J. K. medicininių dokumentų išrašų matyti jos ambulatorinio gydymo eiga (b. l. 32 – 40).
Iš 2017-02-08 Valstybinės teismo medicinos tarnybos Kauno skyriaus specialisto išvados Nr. G 394/16 (02) matyti, kad J. K. konstatuoti sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl gaktikaulio lūžio sveikata sutrikdyta ilgiau, nei 10 parų. J. K. kairės alkūnės minkštųjų audinių sumušimas, kairio gaktikaulio lūžis būdingi autotraumai automobiliu parbloškiant pėsčiąją ir atitinka užduotyje nurodytą laiką ir aplinkybes (b. l. 42).
Iš 2017-03-27 „IF P&C Insurance“ AS prašymo matyti, kad J. K. yra skirta 800 eurų draudimo išmoka, kaip neturtinės žalos atlyginimas, ši suma bus nedelsiant pervesta į J. K. sąskaitą, dokumentų, patvirtinančių turtinės žalos padarymą bendrovė nėra gavusi (b. l. 66).
Motyvuojamoji dalis
Ištyręs baudžiamojoje byloje esančius įrodymus ir įvertinęs juos Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnyje nustatyta tvarka, teismas daro išvadą, kad kaltinimas S. Š. dėl kelių transporto eismo saugumo taisyklių pažeidimo, t. y. eismo įvykio kurio metu buvo nesunkiai sutrikdyta žmogaus sveikata, pasitvirtino. Kaltinamasis S. Š. savo kaltę pripažino pilnai, nukentėjusioji J. K. paaiškino, jog dėl kaltinamojo veiksmų pateko į eismo įvykį, eidama per pėsčiųjų perėją buvo parblokšta gatvėje kaltinamojo vairuojamo automobilio, dėl to patyrė nesunkų sveikatos sutrikdymą. S. Š. kaltę taip pat patvirtina policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai dėl eismo įvykio, nukentėjusiosios J. K. parodymai, įvykio vietoje atlikti ir užfiksuoti veiksmai, specialisto išvados nustatytos aplinkybės ir kita rašytinė baudžiamojoje byloje surinkta medžiaga.
Pagal BK 281 str. 1 d. atsako tas, kas vairuodamas kelių transporto priemonę pažeidė kelių eismo saugumo ar transporto priemonės eksploatavimo taisykles, jeigu dėl to įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta kito žmogaus sveikata. Akivaizdu, kad S. Š. pažeidė Kelių eismo taisyklių 9, 30, 31 punktų reikalavimus tuo, kad nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, artėdamas prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos nesulėtino greitį ir nesustojo prieš kelio ženklą ,,Pėsčiųjų perėja“, kad praleistų į bet kurią jo važiavimo krypties eismo juostoje perėjoje įėjusį pėsčiąjį, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiųjų, kuriems jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, prieš pėsčiųjų perėją sustojus ta pačia kryptimi važiuojančiai transporto priemonei, nesustojo, neįsitikino, kad perėjoje nėra pėsčiojo, kuriam jis galėtų sutrukdyti arba sukelti pavojų, važiavo, kliudė ir sužalojo iš dešinės pusės pagal važiavimo kryptį ėjusią pėsčiąją J. K., padarydamas jai nesunkų sveikatos sutrikdymą, tokie S. Š. veiksmai kvalifikuotini pagal BK 281 str. 1 d.
S. Š. atsakomybę lengvina tai, kad jis suteikė pagalbą nukentėjusiajai ir taip bandė išvengti sunkesnių padarinių, be to, prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 str. 1 d. 1p., 2 p.), jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Teisiamojo posėdžio metu kaltinamasis S. Š. nukentėjusiosios J. K. atsiprašė, su ja susitaikė, įsipareigojo atlyginti jos patirtą 1000,00 eurų dydžio žalą. Nukentėjusioji teisiamajame posėdyje patvirtino, kad sutinka su kaltinamuoju taikytis ir jam atleidžia. Pretenzijų neturi.
Pagal BK 38 straipsnį asmuo, padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra visos šio straipsnio 1 dalyje išvardytos sąlygos, t. y. jeigu asmuo: 1) prisipažino padaręs nusikalstamą veiką; 2) savo noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo; 3) susitaikė su nukentėjusiuoju arba juridinio asmens arba valstybės institucijos atstovu; 4) yra pagrindas manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tik esant visoms šioms sąlygoms, teismas turi apsvarstyti galimybę taikyti atleidimą nuo baudžiamosios atsakomybės, nes atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės yra teismo teisė, o ne pareiga.
S. Š. teisiamas pirmą kartą, teisminio bylos nagrinėjimo metu savo kaltę dėl jam inkriminuojamo tyčinio nusikaltimo pripažino, su nukentėjusiąja J. K. susitaikė ir pastaroji teisiamojo posėdžio metu šią aplinkybę patvirtino. Šalys tarpusavyje susitarė dėl 1000,00 eurų dydžio žalos atlyginimo. Vertinant paskutiniąją atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį sąlygą, teismas pažymi, kad kaltinamojo padaryta nusikalstama veika priskiriama nesunkiems nusikaltimams kurie yra neatsargūs, naujų ikiteisminių tyrimų S. Š. atžvilgiu nepradėta, kaltinamasis neteistas, neturi galiojančių administracinių nuobaudų, yra vedęs, pensininkas, turi pastovią gyvenamąją vietą. Šios aplinkybės duoda pagrindo manyti, jog toks S. Š. elgesys buvo daugiau atsitiktinis ir neatsargus, ir kad ateityje jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, byloje nėra jokių duomenų, draudžiančių taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir S. Š. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės jam susitaikius su nukentėjusiąja. Esant įstatyme numatytoms sąlygoms, baudžiamoji byla nutrauktina (BPK 303 str. 4 d.).
BK 67 str. įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios turi padėti įgyvendinti bausmės paskirtį, šio straipsnio trečiojoje dalyje yra nurodytos baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, tarp jų ir uždraudimas naudotis specialia teise, kurios gali būti skiriamos kartu su bausime. Spręsdamas klausimą dėl tinkamo teisingumo pricipo įgyvendinimo individualizuojant baudžiamosios atsakomybės sąlygas pritaikymo, teismas atsižvelgia į bendruosius bausmių skyrimo pagrindus (BK 54 str.): kaltinamojo padarytos nusikalstamos veikos rūšį – neatsargus nusikaltimas susijęs su eismo saugumu, į tai, kad kaltinamasis yra neteistas ir neturi galiojančių administracinių nuobaudų, pensininkas, tai, kad yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių (BK 59 str. 1 d. 1 p., 2 p.) ir nėra ją sunkinčių, tai, kad šalys susitarė dėl žalos atlyginimo ir teismo posėdyje susitaikė. Aukščiau išdėstytos aplinkybės, sudaro pagrindą manyti, kad kaltinamajam S. Š. baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise (teise vairuoti visų rūšių transporto priemones), skirti netikslinga.
Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.
Daiktų, turinčių reikšmės nusikalstamai veikai tirti ar nagrinėti- nėra.
Kaltinamajam kardomoji priemonė nepaskirta.
Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnyba pateikė pažymą Nr. NTP-7-3910 dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad advokato darbo užmokestis – 34,74 eurų. BPK 106 straipsnio 2 dalis numato teismui teisę, pripažinus kaltinamąjį kaltu, iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus BPK 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Pažymėtina, jog BPK 431 straipsnyje imperatyviai nurodyta, kad nagrinėjant bylą pagreitinto proceso tvarka teisiamajame posėdyje dalyvauja ir gynėjas. Ši nuostata reiškia, kad įstatymų leidėjas numatė, jog pagreitintame procese, siekiant užtikrinti rungimosi principo įgyvendinimą, dalyvauja tiek kaltinimo, tiek gynybos pusės. Esant tokiam teisiniam reguliavimui, pagal kurį yra numatytas tiek gynybos, tiek kaltinimo dalyvavimas pagreitintame procese, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš nuteistojo nesuderinamas su šio teise į gynybą bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (6 straipsnio 3 dalies c punktas) įtvirtinta valstybės pareiga garantuoti asmeniui, neturinčiam pakankamai materialinių galimybių pasikviesti į baudžiamąjį procesą savo pasirinktą gynėją, valstybės garantuojamą teisinę pagalbą teikiančio gynėjo dalyvavimą. Atsižvelgiant į tai, Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patirtos išlaidos teikiant antrinę teisinę pagalbą iš S. Š. nepriteistinos.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
S. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) padariusį nusikaltimą, numatytą BK 281 str. 1 d., atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 str. 1 d., susitaikius su nukentėjusiąja J. K., ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti S. Š., kad per vienerius metus padarius baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, o padarius naują tyčinį nusikaltimą, šis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų iš S. Š. nepriteisti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.