- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-05-23
- Bylos Nr.
- I1-5983-952/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-00039-2024-4
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Deimantė Andrulytė
- Pareiškėjas
- G. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. B. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos kalėjimų tarnybos, dėl neturtinės žalos priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
1. Pareiškėjas G. B. kreipėsi į teismą su skundu (patikslintu), prašydamas priteisti jam iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos, 1 000 Eur neturtinei žalai atlyginti už laikotarpį nuo 2023 m. lapkričio 23 d. iki 2024 m. sausio 15 d.
Nurodo, kad kreipiasi į teismą dėl to, kad yra visiškai nemokus. Su žmona yra susituokęs nuo (duomenys neskelbtini). Žino, kad jo žmona registravosi Užimtumo tarnyboje. Kai paskutinį kartą buvo atvykusi į trumpalaikį pasimatymą, pasakė, kad gauna tik sūnaus pinigus, tai yra išmoką už nepilnametį vaiką – 130 Eur, ir todėl negali pareiškėjo daugiau aplankyti. Pasimatymas įvyko 2023 m. lapkričio 13 d. Taip pat žmona skundėsi, kad pablogėjo jos sveikata, nes turi stuburo išvaržą. Pareiškėjas su žmona jokio kontakto neturėjo nuo 2023 m. lapkričio 13 d. Kreipėsi į (duomenys neskelbtini) pataisos namų administraciją su prašymu, kad suteiktų galimybę paskambinti žmonai, ar skirtų voką su pašto ženklu. 2023 m. lapkričio 23 d. gavo pirmą atsakymą, kad bus leista paskambinti žmonai, o jau kitą dieną, tai yra 2023 m. lapkričio 24 d. gavo atsakymą, kad nebus suteikta galimybė palaikyti socialinius ryšius. Pareiškėjui kyla klausimas, dėl kokių priežasčių jam buvo nutrauktas bendravimas su žmona, nors pareiškėjas yra pripažintas nemokus. Pareiškėjas yra įtrauktas į programą „Nusikalstamo elgesio rizikos valdymas“, kur aiškiai pažymėta, kad pareiškėjas turi stiprinti santykius su jam svarbiais asmenimis. Paskutinį kartą žmonai skambino 2023 m. rugpjūčio mėn. Jei būtų galimybė susiekti su žmona, ji tikrai gautų visus reikiamus dokumentus, kurie patvirtintų pareiškėjo situaciją. Pateikė teismui (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijos atsakymus, dėl kurių pareiškėjui kyla stiprūs emociniai išgyvenimai, nemiga ir pan. Nežino, gal pareiškėjo žmona sunkios būklės, apie ją nieko nežino jau 2 mėnesius.
Atsiliepimas
2. Atsakovė Lietuvos valstybė, atstovaujama Lietuvos kalėjimų tarnybos, pateikė atsiliepimą, kuriame nesutinka su skundu (patikslintu) ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija yra gavusi 2023 m. lapkričio 24 d. prašymą įstaigos lėšomis paskambinti savo žmonai, tačiau 2023 m. lapkričio 28 d. pareiškėjui pateiktas atsakymas, kad jo prašymas netenkintas, kadangi pareiškėjas nenurodė svarbių priežasčių. Pareiškėjas buvo informuotas, jog neišnaudojus skambučių limito, pareiškėjas gali keisti į trumpalaikius pasimatymus. Taip pat pareiškėjas 2023 m. lapkričio 24 d. (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracijai teikė prašymą, kad įstaigos lėšomis jam būtų išduotas vokas su pašto ženklu, tačiau šis prašymas taip pat nebuvo tenkintas. Atkreiptinas dėmesys, kad pareiškėjas pagal nurodytą apskundimo tvarką galėjo šiuos atsakymus skųsti, tačiau to nepadarė, taigi laikytina, kad minėti raštai yra teisėti ir galiojantys. Pažymi, kad nei Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodeksas (toliau - BVK), nei Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, nenumato pareigos ar teisės kalėjimo administracijai įstaigos lėšomis aprūpinti nemokių nuteistųjų pašto ženklais, vokais ar sudaryti galimybę nemokamai paskambinti telefonu. Taigi, šiuo aspektu Lietuvos kalėjimų tarnybos neteisėtų veiksmų konstatavimas yra negalimas. Lietuvos kalėjimų tarnyba pažymi, kad pareiškėjas 2023 m. birželio ir liepos mėnesiais gaudavo pajamas iš darbinės veiklos, tačiau pareiškėjui buvo taikytos nuobaudos (pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę) ir ginčui aktualiu laikotarpiu darbine veikla neužsiėmė. Taip pat Lietuvos kalėjimų tarnyba informuoja, kad turimais duomenimis, skundo laikotarpiu pareiškėjas skambinimo galimybe nesinaudojo, t. y. pareiškėjas skundo laikotarpiu niekam neskambino. Pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, kaip papildomo skambučio nesuteikimas ir voko su pašto ženklu neišdavimas jam sukėlė stiprius emocinius išgyvenimus, nemigą. Taip pat pareiškėjas skunde teismui nenurodo, kuo grindžiamas pateiktos žalos dydis ir kaip konkrečiai paskaičiuotas. Lietuvos kalėjimų tarnyba atkreipia dėmesį, kad teismų praktikoje neturtine žala yra pripažįstamas ne bet koks asmeniui padarytas neigiamas poveikis. Neigiamas poveikis turi sukelti ne vienkartinius ar trumpalaikius išgyvenimus ar emocijas arba sudaryti kliūtis, kurios nėra sudėtingos ar nesunkiai įveikiamos. Pareiškėjas deklaruoja, kad patyrė neturtinę žalą, todėl privalo visas aplinkybes tinkamai įrodyti. Skunde pareiškėjas teigia, kad patyrė baimės jausmus, bei dvasinius išgyvenimus. Tačiau (duomenys neskelbtini) resocializacijos skyriaus psichologės pažymoje, Nr. RV-22-1123, nurodyta, kad jis į įstaigos psichologus dėl patiriamų psichologinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti socialinių ryšių nepalaikymas su žmona, nesikreipė. Lietuvos kalėjimų tarnybos nuomone, vien tik pareiškėjo paaiškinimų apie patirtą neturtinę žalą nepakanka, nepaisant to, kad pats pareiškėjas galėjo išvengti to ir pasinaudoti ryšio su šeima palaikymui kitais BVK nustatytais būdais (pasimatymai), kurie pareiškėjui nebuvo apriboti. Todėl pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens teisių pažeidimu CK 6.250 straipsnio prasme, taip pat pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų, leidžiančių kilti Lietuvos kalėjimų tarnybos viešajai atsakomybei – įstaigos neteisėtų veiksmų ar neveikimo, žalos bei priežastinio neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos ryšio. Pareiškėjas nepateikė prašomos sumos apskaičiavimo, skunde pateikė tik deklaratyvius teiginius, kurie neturi būti laikomi kaip pagrindžiantys turtinį reikalavimą. Nurodo, kad pareiškėjas nepateikė jokių duomenų, jog Lietuvos kalėjimų tarnyba atliko veiksmus, kuriais siekė sumažinti pareiškėjo galimybes bendrauti su artimaisiais, taip sukelti jam stiprius emocinius išgyvenimus, pabloginti santykius su artimaisiais, kad būtų juntamas stresas, nemiga. Akivaizdu, jog, nesant visų būtinų civilinės atsakomybės sąlygų, pareiškėjo reikalavimas dėl žalos atlyginimo turėtų būti vertinamas, kaip nepagrįstas ir atmestinas.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
3. Nagrinėjamu atveju ginčas byloje kilo dėl pareiškėjui G. B. 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo.
4. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas du kartus kreipėsi į Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimą.
Pareiškėjas prašė išduoti voką su markute, kadangi serga žmona ir nori palaikyti socialinius ryšius. Yra nemokus.
Į pareiškėjo prašymą buvo atsakyta 2023 m. lapkričio 24 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad aiškinantis pareiškėjo prašyme nurodytas aplinkybes, buvo gauta informacija, kad pareiškėjas asmeninėje sąskaitoje neturi lėšų. (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija neturi galimybės duoti pareiškėjui voko su pašto ženklu, tačiau pareiškėjas gali kreiptis į kalėjimo administraciją su prašymu, kad būtų leista paskambinti žmonai. Informavo, kad jeigu prašyme bus nurodytos svarbios priežastys, pareiškėjui bus sudaryta galimybė vieną kartą paskambinti telefono aparatu iš (duomenys neskelbtini) kalėjimui priklausančios skambinimo kortelės.
Pareiškėjas prašė skirti jam valdiškų minučių skambučiui su žmona.
Į šį pareiškėjo prašymą buvo atsakyta 2023 m. lapkričio 28 d. raštu, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad pusiau atviro tipo bausmės atlikimo vietose paprastosios grupės sąlygomis laisvės atėmimo bausmę atliekantys nuteistieji turi teisę keturis kartus per savaitę paskambinti, taip pat Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių. Informavo pareiškėją, kad jis turi dar neišnaudotą savaitės skambučių limitą ir gali keisti jam priklausančius trumpalaikius pasimatymus į skambučius. Atsižvelgiant į tai, pareiškėjo prašymas netenkintas.
Pareiškėjas minėtų (duomenys neskelbtini) kalėjimo atsakymų Lietuvos kalėjimų tarnybos direktoriui neskundė.
5. Pareiškėjas teigia, kad neturtinė žala jam kilo būtent dėl to, kad (duomenys neskelbtini) kalėjimo administracija jam neišdavė voko su pašto ženklu bei nesudarė galimybės paskambinti žmonai (duomenys neskelbtini) kalėjimo sąskaita.
6. BVK 41 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiškų siuntimo išlaidas apmoka patys nuteistieji. Nuteistiesiems, kurie to pageidauja, laisvės atėmimo vietų įstaiga sudaro sąlygas į advokatą, valstybės ir savivaldybių institucijas ir tarptautines organizacijas, kurių jurisdikciją ar kompetenciją priimti Lietuvoje bausmes atliekančių nuteistųjų pareiškimus yra pripažinusi Lietuvos Respublika, kreiptis elektroninių ryšių priemonėmis.
BVK 43 straipsnyje nustatyta, kad nuteistieji turi teisę paskambinti telefonu arba naudojantis internetine telefonija, jeigu jie arba jų nurodyti asmenys gali apmokėti pokalbio išlaidas arba skambinimo išlaidas apmoka kitas abonentas. Nuteistasis, kuriam nustatytas skambinimo dažnumas, paskambinęs gali kalbėtis iki dvidešimt minučių (1 dalis); nuteistųjų skambinimo dažnumas nustatytas šio kodekso 33, 34, 35 ir 71 straipsniuose. Laisvės atėmimo vietų įstaigos direktoriaus įgaliotas pareigūnas turi teisę leisti papildomai paskambinti, jeigu nuteistasis to prašo dėl svarbių priežasčių (2 dalis); pokalbis gali būti nutrauktas, jeigu nuteistasis pažeidžia teisingumo ministro nustatytą skambinimo tvarką (3 dalis).
7. Pagal CK 6.271 straipsnio 1 dalį, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės.
Administracinių teismų praktikoje ne kartą akcentuota, kad CK 6.271 straipsnyje nustatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas atlyginti žalą (tiek turtinę, tiek neturtinę) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2013 m. gruodžio 4 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A525-1953/2013; 2008 m. balandžio 16 d. sprendimą, priimtą administracinėje byloje Nr. A444-619/2008; ir kt.).
Pagal administracinių teismų praktiką, neteisėti valstybės valdžios institucijų aktai – valstybės viešosios atsakomybės pagal CK 6.271 straipsnį esminė sąlyga, todėl šios sąlygos buvimą (nebuvimą) paprastai byloje siekiama nustatyti pirmiausia (žr., pvz., LVAT 2012 m. sausio 30 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-69/2012). Šios sąlygos nustatymas (nenustatymas) lemia, ar kitų civilinės atsakomybės sąlygų (žalos ir priežastinio ryšio) nustatymas CK 6.271 straipsnio kontekste yra teisiškai reikšmingas, nes, kaip jau minėta, nenustačius bent vienos iš minėtų trijų civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei neatsiranda pareiga atlyginti žalą (žr., pvz., LVAT 2017 m. vasario 22 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-416-525/2017; 2016 m. balandžio 11 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A-677-442/2016; 2013 m. gegužės 23 d. nutartį, priimtą administracinėje byloje Nr. A146-309/2013; ir kt.).
8. Teismas, išnagrinėjęs byloje pateiktus duomenis, daro išvadą, jog pareiškėjui į jo pateiktus atsakymus buvo atsakyta laikantis teisės aktų reikalavimų. Atsakymai pagrįsti teisės aktų nuostatomis, taip pat aiškūs ir motyvuoti. Kaip pažymi atsakovas, ne tik BVK, bet ir Laisvės atėmimo vietų įstaigos vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 1R-444, nenumato pareigos ar teisės kalėjimo administracijai įstaigos lėšomis aprūpinti nemokių nuteistųjų pašto ženklais, vokais ar sudaryti galimybę nemokamai paskambinti telefonu. Nors pareiškėjas akcentuoja tai, kad jis yra nemokus (ką patvirtina ir teismui pateiktas nuteistojo pinigų apskaitos žiniaraštis), tačiau būtina pažymėti aplinkybę, kad pareiškėjas įkalinimo įstaigoje turėjo galimybę dirbti ir dirbo bei iš darbinės veiklos gaudavo pajamas, tačiau pareiškėjui buvo taikytos nuobaudos (pareiškėjas buvo perkeltas į drausmės grupę) ir todėl, ginčui aktualiu laikotarpiu, darbine veikla neužsiėmė. Taigi, darytina išvada, kad pareiškėjo elgesys įkalinimo įstaigoje lėmė tai, kad jis neturi lėšų skambučiams savo artimiesiems, taip pat neturi galimybės siųsti jiems laiškų. Pažymėtina tai, kad atliekant laisvės atėmimo bausmę suvaržymai bei atitinkami apribojimai yra neišvengiami, be to, pats nuteistasis turi elgtis tinkamai, kad galėtų užsiimti darbine veikla, gauti iš jos lėšų bei turėdamas jų naudotis jam suteikiamomis teisėmis. Taip pat pažymėtina ir tai, kad pareiškėjas nustatyta tvarka ir terminais (duomenys neskelbtini) kalėjimo jam pateiktų atsakymų neginčijo, nemėgino ginti savo teisių ir tokiu būdu, nurodęs svarbias priežastis, sulaukti suteiktos galimybės paskambinti žmonai. Pareiškėjas pasirinko kitą teisių gynimo būdą, kreipėsi į teismą dėl neturtinės žalos atlyginimo, kas savaime parodo, jog pareiškėjui yra itin svarbi finansinė pusė.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad nagrinėjamoje byloje nebuvo nustatyti neteisėti veiksmai (ar neveikimas), kas galėtų sąlygoti žalos atlyginimo kylimą.
9. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad dėl (duomenys neskelbtini) kalėjimo atsakymų pareiškėjui kyla stiprūs emociniai išgyvenimai, nemiga ir pan. Taip pat, kad būdamas įkalinimo įstaigoje jis, dėl lėšų trūkumo, negali bendrauti su žmona. Teismas pažymi, kad pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų dėl to, jog jo žmona gauna tik išmoką už vaiką ir jokių kitų pajamų neturi. Teismas nežino aplinkybių, kiek kartų pareiškėjas buvo pasinaudojęs galimybe skambinti žmonai, kai dirbo ir turėjo lėšų bendrauti su savo žmona. Atsakovas nurodo, kad skundo laikotarpiu pareiškėjas skambinimo galimybe nesinaudojo, tai yra niekam neskambino. Taip pat, kaip jau buvo minėta, pareiškėjas galimybės dirbti įkalinimo įstaigoje neteko dėl gautų nuobaudų ir perkėlimo į drausmės grupę, kur nebeturėjo galimybės dirbti. Teismo vertinimu, pareiškėjas nepateikė jokių įrodymų kaip skambučio ar voko su pašto ženklu nesuteikimas sukėlė jam stiprius emocinius išgyvenimus ir nemigą. Be to, iš byloje pateiktų duomenų nustatyta, kad pareiškėjas dėl savo galimai patirtų, skunde nurodytų, neigiamų išgyvenimų į laisvės atėmimo vietos psichologą nesikreipė. Iš pateiktos 2024 m. vasario 1 d. Lietuvos kalėjimų tarnybos (duomenys neskelbtini) kalėjimo resocializacijos skyriaus pažymos „Dėl nuteistojo G. B.“ matyti, kad atlikdamas bausmę (duomenys neskelbtini) kalėjime, nuteistasis G. B., laikotarpiu nuo 2023 m. lapkričio 13 d. iki 2024 m. sausio 15 d., į įstaigos psichologus dėl patiriamų emocinių išgyvenimų, dvasinių kančių, nepatogumų, nepilnavertiškumo jausmo, kuriuos galėjo sukelti negalėjimas palaikyti socialinių ryšių su žmona, t. y. nebendravo laiškais ir neturėjo pasimatymų, nesikreipė. Taip pat nurodyta, kad asmuo nurodytu ginčo laikotarpiu įstaigos psichologų konsultuotas buvo, tačiau kitu klausimu, nei aukščiau išdėstytieji. Taigi, teismas daro išvadą, kad pareiškėjo galimai patirti neigiami išgyvenimai mažai tikėtini.
10. Įvertinęs aukščiau nurodytų aplinkybių bei jas patvirtinančių įrodymų visetą, teismas daro išvadą, kad pareiškėjas neįrodė būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų – jo nurodytos neturtinės žalos atsiradimo, taip pat valstybinės valdžios institucijos (Lietuvos kalėjimų tarnybos) ar jos darbuotojų neteisėtos veikos (neveikimo). Nenustačius žalos atsiradimo fakto bei atsakovės atstovo neteisėtų veiksmų (neveikimo), valstybei pagal CK 6.271 straipsnį nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą, todėl nėra teisinio pagrindo pareiškėjo naudai priteisti neturtinės žalos atlyginimą iš atsakovės Lietuvos valstybės, atstovaujamos Lietuvos kalėjimų tarnybos. Todėl pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu ir 132 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo G. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo priėmimo ir paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Šiaulių rūmus.