Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, sekretoriaujant Neringai Merkininkaitei, dalyvaujant pareiškėjui I. Z. (I. Z.), viešajame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal I. Z. skundą institucijai įgaliotai surašyti administracinių teisės pažeidimų protokolus – Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Klaipėdos miesto ketvirtojo policijos komisariato policijos nuovadai dėl 2008 m. lapkričio 7 d. sprendimo panaikinimo, įpareigojimo atlikti pakartotinį tyrimą.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Z. palaiko skundo reikalavimus ir prašo skundą patenkinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas netenkintinas.

Pareiškėjo I.Z. teigimu, tiriant jo 2008 m. lapkričio 5 d. policijos įtaigai pateiktą pareiškimą, pilnai nebuvo ištirtos įvykio aplinkybės, dėl ko nepagrįstai atsisakyta patraukti administracinėn atsakomybėn R.Jefremovą. Durų sulaužymas, spynos užrakto pakeitimas nesuderinus su namo gyventojais ir bendrijos (duomenys neskelbtini) pirmininke, tuo užkertant galimybę patekti į patalpas rūsio patalpų savininkams, pareiškėjo teigimu laikytinas chuliganizmu arba savavaldžiavimu, todėl jo manymu šias aplinkybes ir turėjo nustatyti tyrimą atlikę policijos pareigūnai ir priversti 4 buto kaimynus nuimti savavališkai pakeistą spyną.

Siekiant nustatyti ar pareiškime minimos aplinkybės yra pagrįstos, būtina ištirti ar yra požymių, kad buvo įvykdytas administracinis teisės pažeidimas. Administraciniu teisės pažeidimu laikomas priešingas teisei kaltas (tyčinis ar neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytąją valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę (Administracinių teisės pažeidimų kodekso 9 straipsnis.). Administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra būtinas pagrindas juridiškai kvalifikuoti veiką kaip administracinį teisės pažeidimą ir jos kaltininką patraukti administracinėn atsakomybėn. Įstatymo apibrėžta konkreti administracinio teisės pažeidimo sudėtis yra teisinis administracinės atsakomybės pagrindas. Realus teisės pažeidimo, turinčio visus įstatymo numatytus administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, padarymas reiškia, kad yra faktinis pagrindas kaltą asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn ir skirti jam atitinkamas poveikio priemones. Šių priemonių taikymas yra reglamentuotas tam tikromis procesinėmis normomis. Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 249 straipsnis numato, kad administracinių teisės pažeidimų bylų teisenos tvarką nustato šis kodeksas ir kiti įstatymai. ATPK 250 straipsnio 1 dalyje numatyta sąlyga, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena negali būti pradėta, o pradėtoji turi būti nutraukiama, kai nėra administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties.

Pagal pareiškėjo formuluojamą skundą, galima manyti, kad jis siekia jog būtų iškelta administracinio teisės pažeidimo byla pagal ATPK 174 ir 188 straipsnio sudėties požymius. ATPK 174 straipsnis numato administracinę atsakomybę už nedidelį chuliganizmą, kuris apibrėžiamas kaip necenzūriniai žodžiai ir gestai viešosiose vietose, įžeidžiamas kibimas prie žmonių ir kiti panašūs veiksmai, pažeidžiantys viešąją tvarką ir rimtį. ATPK 188 straipsnis numato administracinę atsakomybę už savavaldžiavimą, kuris apibrėžiamas kaip savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms.

Kaip jau minėta administracinio teisės pažeidimo bylos teisena pradedama tik esant požymių, kad galimai įvykdytas administracinis teisės pažeidimas. ATPK 259 straipsnio 1 dalis numato, kad dėl padaryto administracinio teisės pažeidimo tam įgaliotas pareigūnas (...) surašo protokolą. Pagal įstatymo reikalavimus, keliamus protokolo turiniui (ATPK 260 str.), galima teigti, jog tai procesinis dokumentas, kuriame formuluojamas kaltinimas administracinio teisės pažeidimo padarymu ir fiksuojami nustatyti įrodymai. Taigi, įstatymas protokolui suteikia specifines funkcijas, dėl kurių jis įgyja bent dvejopą reikšmę: procesinio dokumento, kuriame formuluojamas kaltinimas; dokumento, kuriame fiksuojami nustatyti įrodymai bei kitos aplinkybės ir žinios, reikšmingos nagrinėjant bylą (ATPK 256 str. 2 d.).

Atlikus pareiškėjo skundo tyrimą buvo konstatuota, kad dėl skunde nurodytų aplinkybių nėra teisinių prielaidų taikyti administracinę atsakomybę dėl rūsio spynos pakeitimo fakto ir tyrėjas A.Č. 2008 m. lapkričio 7 d. teikimu pasiūlė pareiškimo (skundo) nagrinėjimą užbaigti, surinktą medžiagą nukreipti į nomenklatūrinę bylą. Iš tyrimo metu pateiktų R. J., DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininkės I. K. paaiškinimų nustatyta, kad sugedus rūsio durų spynai, R.J. sutuoktinis, savo lėšomis, pakeitė durų užraktą. Durų užrakto pakeitimas suderintas su DNSB (duomenys neskelbtini) valdybos pirmininke. Pakeitus durų užraktą, nauji raktai perduoti įgaliotiems asmenims, kad kaimynai galėtų pasidaryti rakto dublikatus. Apklausus tyrimą atlikusį tyrėją A. Č., jis nurodė, kad tiriant pareiškimą apklausė bendrijos pirmininkę I.K., R.J., J.Z., apžiūrėjo duris ir durų užraktą, dėl kurių kilo ginčas. Tyrimo metu buvo nustatyta, kad minimo rūsio durys yra senos, akivaizdu, kad jos jau ne kartą buvo taisytos. Bendrijos pirmininkė patvirtino, kad visi gyventojai yra dėkingi dėl R.J. iniciatyvos sutvarkyti durų užraktą ir niekas jokių pretenzijų neturėjo. Liudytojo teigimu net apklausiant pareiškėjo mamą J. Z., pastaroji nurodė, kad nežino apie sūnaus konfliktą su kaimynais dėl durų užrakto. Namo laiptinėje taip pat buvo pakabintas skelbimas, kur kreiptis norint pasidaryti rakto dublikatą. Tačiau pareiškėjas reikalavo atgal įstatyti seną durų užraktą, tačiau tai nebuvo įmanoma padaryti, nes durų užraktas sugedęs. Liudytojo teigimu nebuvo jokių teisinių pagrindų pradėti administracinės bylos teisenos, todėl pareiškėjui pasiūlyta kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka, jeigu jis mano, kad yra pažeistos jo teisės.

Atsižvelgiant į nustatytas faktines aplinkybes, teismas konstatuoja, kad Institucija įvertinusi surinktus rašytinius įrodymus, aplinkybių visetą, pagrįstai neįžvelgė administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties bei nurodė pareiškėjui, kad dėl patirtos turtinės ar neturtinės žalos atlyginimo, ar kitų su valdymo teise susijusių trukdymų pašalinimo, turi teisę kreiptis į teismą civilinio proceso tvarka. Administracinio teisės pažeidimo objektas – viešosios teisės reguliuojami visuomeniniai santykiai paprastai valstybinio valdymo sferoje. Administraciniais teisės pažeidimais kėsinamasi į išorinio pobūdžio valdymo santykius, visiems arba daugumai privalomojo pobūdžio elgesio taisykles (pvz. viešosios tvarkos, apsaugos, sanitarijos, priešgaisrinės, kelių eismo ir kt.), šie visuomeniniai santykiai ginami administracine ir teismine tvarka. Civilinės teisės delikto objektas – turtiniai arba asmeniniai santykiai, kurie paprastai ginami teismine tvarka, pateikus ieškinį pagal civilinio proceso reikalavimus. Tarp pareiškėjo ir R.J. yra susiklostę civiliniai teisiniai santykiai, kaip tarp butų ir kitų patalpų savininkų ar naudotojų ir juos reglamentuoja LR CK 4.81-4.86 str. ir kt Civilinio kodekso normos. Kaip matyti iš administracinės bylos medžiagos, R.J. visuomeninių santykių, kurie susiklostę valstybinio valdymo srityje (t.y.) viešosios teisės nepažeidė, todėl veika negali būti laikoma administraciniu teisės pažeidimu. Todėl Institucija neįžvelgusi sąlygų protokolo surašymui ir nepradėjusi administracinio teisės pažeidimo bylos teisenos, o 2008 m. lapkričio 7 d. teikimu (b.l.16) pabaigusi tyrimo eigą ir 2008 m. lapkričio 7 d. raštu (b.l.15) informavusi apie pareiškimo tyrimo eigą ir tyrimo išvadas pareiškėją, nepažeidė aukščiau aptartojo teisinio reglamentavimo.

Taigi iš surinktos bylos medžiagos, liudytojo paaiškinimo akivaizdu, kad nepagrįstas pareiškėjo skundo motyvas, kad nesilaikyta procesinių normų, pareiškimas ištirtas neobjektyviai, nevisapusiškai. Institucija įvertino įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovavosi įstatymu ir teisine sąmone (ATPK 257 str.), bei pagrįstai pagal 2008 m. lapkričio 5 d. pareiškėjo skundą atsisakė pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną. Jokių aplinkybių ir įrodymų, kurios suteiktų pakankamą pagrindą pripažinti R.J. veiksmus neteisėtais ir įpareigoti instituciją pradėti administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną pagal ATPK 174 ar 188 straipsnių požymius, nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

n u tarė:

I. Z. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.