Vilniaus apygardos teismo nuosprendis

Kaltinamasis D. P. dėl jam pareikšto kaltinimo teisiamajame posėdyje kaltu prisipažino visiškai, parodė, kad ankstesnius parodymus patvirtina pilnai, gailisi dėl padaryto, buvo labai jauno amžiaus, ieškojo darbo, rado skelbimą spaudoje. Oficialiai buvo įdarbintas 2003 m. gegužės mėnesį. Ofisas buvo (duomenys neskelbtini) patalpose. Į jo pareigas įėjo ieškoti naujų modelių veidų tiek Lietuvoje, tiek užsienyje. Po mėnesio darbo sužinojo, kad merginos važiuoja ne tik mados pasirodymams, bet ir teikti seksualines paslaugas. Direktorė N. L. jam paaiškino ir įtikino, kad tai vyksta be prievartos, kad jeigu merginos atsisako, joms už tai nieko nebūna, merginos turėjo teisę atsisakyti teikti seksualines paslaugas net nuvykus į JAE. Kaltinamojo teigimu, firmos direktorė buvo N. L., antra direktorė buvo M. D.. Jis kontaktų su užsienio darbdaviu neturėjo, savininkės bijojo konkurencijos, todėl šių duomenų neviešino. Įmonė turėjo oficialią licenciją įdarbinimui užsienyje. Paduodavo skelbimus į žurnalą „Panelė“, „Šiaulių televiziją“. Viso buvo organizuota 5 kelionės, viena iš jų buvo organizuota į Siriją, bet skrido pas tuos pačius šeichus. Kas vykdavo kelionėje ir nuvykus į vietą jis sužinodavo tik iš grįžusių merginų pasakojimų, pats merginų nėra vežęs nei į Emiratus nei į Siriją. Firma užsiėmė modelių paieška, buvo televizijų laidų filmavimai, žurnalai. Turėjo bazę merginų modelių, jų duomenis su telefonais, anketomis. Kai buvo ruošiamos kelionei pas šeichus, buvo kviečiamos merginos iš turimos modelių bazės, kalbamasi su merginomis ir jų tėvais, tėvai sutikdavo, kad merginos važiuotų pas šeichus, buvo aiškinama, kad gali būti, kad teks ten teikti seksualines paslaugas, bet, jo nuostabai, tėvai sutikdavo. Kai kurios merginos skrisdavo pakartotinai. Jeigu mergina norėjo važiuoti antrą kartą, turėjo pasikeisti pasą į naują, nes tarp dviejų brolių šeichų buvo konkurencija, ta pati mergina negalėjo važiuoti pas vieną šeichą ir po to pas kitą, todėl reikėjo gaminti naujus, kad nebūtų taip, kad ta pati mergina važinėja pas abu šeichus. Jam teko du kartus pasirašyti sutartis su tėvais, merginomis, pasirinkti merginas ir su jomis bendrauti. Sutartis teko pasirašyti, nes tuo metu Lietuvoje nebuvo L. arba R.. Už suteiktas paslaugas atsiskaitydavo su merginomis pilnai, iš šeicho merginos, kurios buvo šeichų atsirinktos, gaudavo0 dovanų, jos būdavo patenkintos, jokių nusiskundimų iš merginų pusės jis net negirdėjo. Jis atlikinėjo pareigas, kurias jam liepė direktorė. Iš pačių merginų girdėjo, kad ima kraują, joms duodavo kontraceptinių tablečių, matyt dėl galimų ligų, nes prie šeicho prieiti negali nesveika mergina. Po 11 mėnesių darbo firmoje jam paskambino N. L. ir pasakė, kad turi per 20 minučių susikrauti daiktus ir išvykti iš Lietuvos, nes jai nereikia liudytojų. Jis išsigando, nes ji turėjo „stogą“ iš nusikalstamo pasaulio atstovų. Išvažiavo į Olandiją, po kiek laiko išvyko į Jungtinius Arabų Emiratus, ten dirbo viešbučių versle, išdirbo 9 metus, išvažiuodavo į kitas Europos valstybes, bet niekas niekur jo nesulaikė. 2015 m. rugsėjo mėnesį Emiratuose išsikvietė teisėsaugos atstovai pokalbiui, jie perspėjo, kad galimai turi problemų Lietuvoje, pasakė, kad gerai būtų, jei jis nuvažiuotų į Lietuvą ir viską išsiaiškintų. Grįžo į Lietuvą savo noru, Dubajus – Amsterdamas – Vilnius. Ankščiau buvo Maskvoje, Tailande, bet jokių problemų nekildavo, pateikdavo savo asmens dokumentus. Visą šitą darbą UAB „V.“ vertina kaip didžiausią klaidą, buvo jaunas, todėl taip ir pasielgė, vykdė tik nurodymus, kuriuos duodavo direktorė. Į mėnesį uždirbdavo 600 litų, papildomo jokio atlyginimo negaudavo.

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis D. P. apklausiamas įtariamuoju savo kaltę pripažino ir dėl pareikštų įtarimų davė parodymus.

2016-06-23 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklaustas įtariamasis D. P. parodė, kad savo kaltę dėl pareikšto įtarimo pripažįsta iš dalies. Jis gyvena (duomenys neskelbtini). Prieš 10 metų išvyko į Jungtinius Arabų Emyratus, į Lietuvą sugrįžo tik 2016-06-22. JAE oficialiai dirbo viešbučių tinkle „G.“, išdirbo 3 kontraktus. Taip pat legaliai turėjo darbo vizą, viza tęsiama kas 3 metus. Pastaruoju metu nutarė grįžti į Lietuvą, kadangi pasiilgo Lietuvos ir tėvų, be to, baigėsi paso galiojimo laikas, o taip pat sužinojo, kad yra paieškomas Lietuvoje. Esant šioms aplinkybėms, nutarė sugrįžti į Lietuvą ir pats prisistatė pareigūnams. Kad yra paieškomas, sužinojo dar iš žiniasklaidos 2009 metais, taip pat pranešė mama. Tačiau tuo suabejojo, kadangi yra keliavęs per daugelį valstybių po visą pasaulį ir niekas jo nesulaikė. Po to paminėtą informaciją patikslino „Interpol“ puslapyje ir tikrai įsitikino, kad yra paieškomas. „Interpol“ puslapyje buvo nurodyta, kad paieškomas dėl prekybos žmonėmis. Be to, 2015 metais jį iškvietė JAE pareigūnai ir Dubajaus mieste jį apklausė dėl prekybos žmonėmis ir patarė sugrįžti į Lietuvą. Grįždamas į Lietuvą jau žinojo, dėl ko paieškomas, o būtent - dėl jo darbo UAB „V.“. Bendrovėje atidirbo 11 mėnesių. Į bendrovę įsidarbino 2003-05-29, pagal skelbimą laikraštyje. Į bendrovę jį įdarbino direktorė N. L., vadybininko pareigoms. Iš paminėto darbo išėjo 2004-06-10 savo noru, kadangi susirado geresnį darbą su didesniu darbo užmokesčiu. Įsidarbino UAB „S.“, soliariumų tinkle „S.“. Dirbdamas UAB „V.“ vadybininku užsiėmė naujų modelių paieška, tai galėjo būti merginos, vaikinai, vaikai, žurnalams, televizijai, mados pristatymams. Taip pat jo darbo pareigose buvo paminėta, kad modeliai bus rengiami užsienio kelionėmis. Nori patikslinti, kad išvykoms į užsienį ieškoti reikėjo ne tik modelių, bet ir aptarnaujančio personalo, o būtent įdarbinimo paslaugos užsienyje, konkrečiai - JAE ir Turkija. Modelių ir aptarnaujančio personalo ieškodavo taip: paduodavo skelbimus į žurnalą „Panelė“ ir lyg į laikraštį „15min.“ arba „Rankas į rankas“, t. y. reklaminius laikraščius, ir ateidavo merginos, vaikinai. Modeliai ateidavo į nurodytą vietą ir užpildydavo anketas. Po to vykdavo atranka Klaipėdoje, Šiauliuose ir Vilniuje. Klaipėdoje ir Šiauliuose vyko atranka tik merginų į modelius, o Vilniuje vyko visų, t. y. ir modelių, ir aptarnaujančio personalo atranka. Dėl merginų modelių - ateidavo ir nepilnametes, nes modelio karjera prasideda nuo 12 metų. Į atranką ateidavo pakankamai daug merginų, maždaug po 3-5 merginas per dieną. Jo darbas buvo surinkti užpildytas anketas, o pačioje atrankoje jis nedalyvavo. Atranką iš jo pateiktų anketų vykdė direktorė N. L. arba M. D., kuri buvo bendrovės akcininkė. Atrinkusios iš pateiktų anketų merginas, direktorė arba jos pavaduotoja žymėdavo merginas, su kuriomis jis turėjo susisiekti, kad jos ateitų ir pasirašytų sutartį su agentūra. Nepilnametės merginos sutartį pasirašyti turėjo ateiti kartu su tėvais. Kai merginos ateidavo ir pasirašydavo sutartį su agentūra, jis joms paaiškindavo, ką reikės daryti, t. y. kad bus laidos televizijoje, bus žurnale nuotraukos, madų pristatymai, taip pat užsienio kelionės. Pirmus tris jo darbo mėnesius joms neminėjo, kas konkrečiai bus dirbama užsienyje, nes pats dar nežinojo nelegalios veiklos. Pirmus tris mėnesius merginų užsienio kelionėms užsiiminėjo kolegė N. R.. Po trijų mėnesių jis sužinojo iš tų merginų, kurios buvo išvykusios į užsienį, konkrečiai į JAE, kad kai kurios iš jų JAE teikia ir seksualines paslaugas šeichams. Vėliau tuo susidomėjo ir paklausė direktorės N. L., ar iš tiesų merginos JAE teikia seksualines paslaugas. Tuomet direktorė N. L. ir M. D. pakvietė jį į pokalbį ir paaiškino, kad iš tiesų kai kurios merginos kelionės metu teikia ir seksualines paslaugas. Taip pat pasakė, kad nuo to laiko kelionėmis į užsienį turės užsiiminėti jis asmeniškai, t. y. užsakinėti bilietus, tvarkyti reikiamus dokumentus, pasirašyti sutartį su tėvais ir merginomis. Be to, buvo nurodyta, kad prieš pasirašant sutartį jis turi įspėti merginas, kad galimai JAE joms teks teikti ir seksualines paslaugas šeichui. Jeigu merginos buvo nepilnametės, apie tai, kad joms reiks teikti seksualines paslaugas, jis turėjo įspėti jų tėvus. Jis sutiko užsiimti šia veikla. Iki to laiko apie tai, kad kai kurios merginos teikia seksualines paslaugas, nežinojo. Po šio pokalbio direktorė N. L. išvyko į JAE, mano, kad į Abudabį. Jai išvykus, kai jis pasirašinėjo sutartis su merginomis, merginų pasų kopijas siųsdavo N. L. elektroniniu paštu į JAE. Po to gaudavo atsakymą į savo elektroninį paštą, kurioms merginoms yra padarytos vizos ir kurios gali vykti į JAE. Ir šioms merginoms užsakinėjo bilietus ir tvarkė kitus reikalingus dokumentus kelionei. Paprastai į JAE vykdavo grupėmis po 7-10 merginų, daugiausiai savaitei. Jis nei karto nelydėjo šių merginų į JAE. Merginų vadovės buvo N. R., M. D.. O būdavo atvejų, kad merginos skrisdavo vienos, ir ten jas pasitikdavo. Merginos, kurios skrisdavo antrą, trečią kartą, skrisdavo vienos. Taip pat žino, kad N. L. niekada neieškojo naujų grupės vadovių, o su merginomis pastoviai skrisdavo N. R. ir M. D., kadangi N. L. bijo konkurencijos, ir bijojo, kad gali merginos dirbti tiesiogiai, ne per ją. Dėl aukščiau nurodytų priežasčių UAB „V.“ dirbo tik 4 darbuotojai - D. P., N. R., M. D., ir N. L.. Už savo darbą paminėtoje bendrovėje jis gaudavo tik pagrindinį atlyginimą - 600 litų. Jokių papildomų išmokų nebuvo. Iš merginų, kurios skrisdavo į JAE, sužinojo, kokiu būdu jos buvo atrenkamos seksualinėms paslaugoms teikti. Pasak merginų, šeichas asmeniškai pasirinkdavo vieną merginą iš visos grupės. Kiek girdėjo, šeichas pinigus mokėdavo N. L. arba grupės vadovei, o jos po to atsiskaitydavo su merginomis. Taip pat girdėjo, kad merginai, kuri būdavo išrinkta teikti seksualines paslaugas, šeichas papildomai teikdavo dovanas. Likusios merginos iš grupės gaudavo pilną atlygį, bet jos tiesiog šokdavo, linksmindavosi. Kiek jam žinoma, mergina galėjo atsisakyti teikti seksualines paslaugas, tačiau tokiu atveju kelionės organizatoriams nebūtų sumokėti pinigai. Apie tai, kad mergina galėjo atsisakyti teikti seksualines paslaugas, jam papasakojo N. R.. Visų merginų vardų, pavardžių, kurios jam pasakojo apie teikiamas seksualines paslaugas nežino, tačiau apie tai kalbėjo su A. K., daugiau merginų neprisimena. Dėl pareikšto įtarimo pagal pirmąjį epizodą - 2003 m. birželio mėnesio, kaltu neprisipažįsta, kadangi tuomet buvo tik pradėjęs dirbti ir nežinojo visos bendrovės veiklos. Dėl antrojo epizodo - 2003 m. spalio-lapkričio mėnesį, pripažįsta viską, išskyrus tą aplinkybę, kad veiką darė organizuotoje grupėje. Dėl trečiojo epizodo - 2003 m. rugsėjo mėnesį, savo kaltę pripažįsta pilnai, išskyrus tą aplinkybę, kad veiką darė organizuotoje grupėje. Dėl ketvirtojo epizodo - 2003 m. rugsėjo mėnesio, savo kaltės nepripažįsta, kadangi nerinko grupės merginų į Siriją ir neorganizavo jų išvykimo. Dėl penktojo epizodo - 2003 m. vasario mėnesio, savo kaltę pripažįsta visiškai, išskyrus tą aplinkybę, kad nusikaltimą vykdė organizuotoje grupėje. Be to, savo kaltę pripažįsta iš dalies ir todėl, kad nusikalstamas veikas vykdė ne savo iniciatyva, o darė tai, ką jam liepė direktorė N. L. ir jos pavaduotoja M. D.. Taip pat nori atkreipti dėmesį į tai, kad nesvarbu, kiek jis grupių surinko ir organizavo jų išvykimą į JAE, jokio papildomo užmokesčio neturėjo, gaudavo tik fiksuotą atlyginimą 600 litų. Į prokuroro klausimą, ar jūsų parodymai duoti 2016-06-22 ikiteisminio tyrimo metu yra teisingi, atsakė, kad parodymai yra teisingi, o per šios dienos apklausą nurodė daugiau detalių. Į klausimą, ar ši bendrovė turėjo apsaugą, t. y. „stogą“, atsakė, kad negali pasakyti 100 proc., bet girdėjo iš žmonių, kurių tikslių vardų nežino, nes N. L. turėjo kriminaliniame pasaulyje daug pažįstamų. Į klausimą, kodėl išvyko iš Lietuvos, atsakė, kad tuo metu jau nedirbo UAB „V.“, tačiau paskambino N. L. jam į mobilų, ir pasakė, kad turi palikti savo namus, davė 20 min., taip pat ji pasakė, kad „man nereikalingi liudytojai“. Jis įvykdė jos nurodymą, nes girdėjo, kad ji turi daug ryšių su nusikalstamu pasauliu, ir jis suprato, kad gali su juo susidoroti (t. 3, b. l. 27-30).

2016-11-11 papildomai apklaustas įtariamasis D. P. parodė, kad visiškai prisipažįsta, patvirtina anksčiau duotus savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją, tačiau patikslino dėl pirmojo epizodo, t. y. merginų vykimo prostitucijos tikslais į Jungtinius Arabų Emyratus 2003 m. birželio mėnesį, dėl kurio iš pradžių neprisipažino, jis prisipažįsta visiškai. Tada klydo. Įmonėje „V.“ įsidarbino 2003 m. gegužės mėnesio pradžioje (nors oficialiai buvo įdarbintas nuo gegužės 20 d.), todėl 2003 m. birželio mėn. jau žinojo, kokia veikla užsiima N. L., M. D. ir N. R.. Taip pat buvo pamiršęs apie tai, kad merginos buvo siunčiamos į Siriją (tai buvo retai), nes tai buvo prieš 12-13 metų, o kadangi vykdavo pas tuos pačius šeichus, todėl ir pasakė, kad į Siriją nesiūlė nė vienai merginai vykti. Dėl savo veiklos labai gailisi (t. 3, b. l. 34).

2016-12-09 papildomai apklaustas įtariamasis D. P. prisipažino visiškai ir parodė, kad patvirtina anksčiau duotus savo parodymus ikiteisminio tyrimo metu ir pas ikiteisminio tyrimo teisėją. Dėl savo padarytos veiklos labai gailisi (t. 3, b. l. 38).

Be kaltinamojo D. P. prisipažinimo padarius jam inkriminuojamas veikas, jo kaltė visiškai įrodyta byloje surinktais įrodymais.

Pirmasis (2003-06-28) nusikalstamos veikos epizodas.

2009-04-02 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta M. D. (dėl šių veikų nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendžiu) parodė, kad dėl visų kelionių į JAE apibendrinant nori pasakyti, kad ji pati yra siūliusi merginoms vykti į JAE, tačiau visos žinojo, kad vyksta galimai teikti seksualines paslaugas. Nepamena atvejo, kad mergina į JAE butų išvežta nieko nežinodama apie seksualines paslaugas. Visus su kelione susijusius reikalus, t. y. vizas, lėktuvo bilietus, tvarkė N. L. arba A., šios sugyventinis. Mano, kad merginų vežimą į JAE pradėjo A., nes jis yra pats iš Sirijos, todėl turėjo ryšių su arabų šalimis. Kiekvienos kelionės metu iš merginų buvo imamas kraujas patikrinti dėl ligų, kuriomis jos galėtų užkrėsti lytinių santykių metu. Kad merginas būtų tikrinęs ginekologas, ji nepamena. Pasus ir lėktuvo bilietus ji surinkdavo tik todėl, kad kartais reikėdavo pakeisti skrydžio datą, įspausti JAE vizas, taip pat dėl saugumo, kad visi pasai būtų vienoje vietoje, nes buvo atvejis, kai mergina paliko pasą Amsterdame. Taip pat nė viena iš merginų nėra jos paklaususi, kodėl paimamas pasas, ar kad ši nenori jo jai duoti. Už grupės nuvežimą ji gaudavo atlygį. Iš pradžių tai buvo 250-300 JAV dolerių, vėliau nuo 500 iki 2000 JAV dolerių, juos sumokėdavo N. arba A.. Kokias pinigų sumas gaudavo N. ir A., ji tiksliai nežino, kelis kartus yra vežusi pinigus į Lietuvą, tai buvo 4000-5000 JAV dolerių, kuriuos atidavė N. arba A.. Pinigus jai paduodavo šeicho vairuotojas, vardu galimai M. ar A., arba menedžeris S.. Kiek žino, merginos gaudavo vienodas pinigų sumas. Taip pat buvo atvejis, kad šeicho vairuotojui ar menedžeriui atnešus ir išdalinus merginoms vokus su pinigais, ji A. nurodymu juos surinko, o šis atvykęs vėliau pats išdalino merginoms. Mano, kad A. dalį pinigų paimdavo iš vokų ir merginos gaudavo mažiau. Ji su merginų grupėmis yra buvusi pas šeichą S., jo pavardės nežino, pas H., tačiau nežino, ar pastarasis yra šeichas. Kiek jai žinoma, D. P. siūlydavo merginoms vykti į JAE, rūpinosi vizomis ir lėktuvo bilietais. Jis atlikdavo visą darbą, t. y. siųsdavo į JAE merginų nuotraukas, kad šeichai galėtų jas išsirinkti, turėjo visus kontaktus, nes tuo metu N. L. ir A. pastoviai gyveno JAE ir LR būdavo retai. Kokį atlygį jis gaudavo už darbą, ji nežino. N. R. lydėdavo merginų grupes į JAE, tačiau ar pastaroji pati tvarkė su kelione susijusius dokumentus, nežino, taip pat nežino, ar ši siūlydavo merginoms vykti į JAE bei sudarydavo grupes. Kokį atlygį pastaroji gaudavo už darbą, ji nežino, tačiau mano, kad tokį patį, kaip ir ji (t. 2. b. l. 83-87).

2006-05-04 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta N. R. (dėl šių veikų nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendžiu) parodė, kad maždaug 2003 m. pavasarį M. D. jai pasiūlė įsidarbinti vadybininke agentūroje „V.“ ir, kiek pamena, nuo 2003 m. balandžio 17 d. pradėjo dirbti. Ji suprato, kad ši agentūra organizuoja keliones į JAE pas šeichus, kur merginos dalyvauja vakarėliuose, linksminasi ir, jeigu joms pasiūlo ir jos neprieštarauja, teikia seksualines paslaugas šeichui ar jo draugams. Kaip suprato, šią veiklą, susijusią su merginų vykimu į JAE, pradėjo N. L. ir pastarosios sugyventinis A., jis yra iš Sirijos. Kai ji atėjo dirbti į agentūrą “V.”, visi kontaktai su JAE šeichais jau buvo, M. D. dirbo agentūroje oficialiai, o vėliau, kiek jai žinoma, ši buvo atleista, tačiau vis tiek dirbo. Maždaug 2003 m. vasarą N. L. jai pasiūlė vykti į JAE kaip grupės vadovei su merginomis. Merginų grupė jau buvo surinkta, bilietai užsakyti. Jai organizuoti nieko nebereikėjo, tik lydėti merginas. Prieš kelionę N. L. paaiškino, kad ji turės prižiūrėti merginas, kad šios visada geri atrodytų, būtų mandagios, vakarėlių metu nepadaugintų alkoholio. Apie tai, kad merginoms gali būti pasiūlyta teikti seksualines paslaugas, pastaroji nesakė, ji pati tai suprato. Taip pat ši pasakė, kad visos merginos apie tai yra informuotos. Pamena merginas: A. K., V. R., G. K., A. K., A. Z., J. iš Klaipėdos, L. Š.. Iš viso su ja buvo 11 merginų. Skrido pas šeichą H. 2003 m. birželio mėnesį iš Vilniaus oro uosto per Amsterdamą į Abu Dabį. Ten jas pasitiko M. D., kuri jai viską parodė, pristatė ją šeichui H. ir visiems jo tarnams. Visas merginas nuodugniai apžiūrėjo gydytojas arabas, jo kabinetas buvo įrengtas viloje, kurioje buvo apgyvendintos. Taip pat buvo paimtas kraujas iš visų merginų. Vėliau ji sužinojo, kad šeichas H. ir jo brolis šeichas S. yra JAE juvelyrinės kompanijos „M.“ savininkai. JAE merginos buvo 2 savaites, o ji, gavusi pasiūlymą iš šeicho H. ir jo vadybininko M. pasilikti, kad nereikėtų skristi atgal į Lietuvą ir vėl skristi su kita grupe, liko JAE dar 1.5 mėnesio. Jai būnant JAE, iš Lietuvos agentūros „V.“ buvo atskridusios 3 merginų grupės, tačiau konkrečių merginų nepamena. Su paskutine grupe grįžo į Lietuvą. būdama JAE, kiekvieną vakarą skambindavo N. L. ir informuodavo, kaip praėjo diena. Taip pat skambindavo ir A. ir pranešdavo, kaip praėjo diena. Merginoms būnant JAE, vykdavo fotosesijos, prezentacijos, tačiau su kokia grupe merginų, nepamena. Kelionės pabaigoje merginos gaudavo po 1000 JAV dolerių, juos paduodavo menedžeris M.. Iš šių pinigų merginos grįžusios į Lietuvą po 100 JAV dolerių atiduodavo agentūrai, taip vadinamą agentūrinį mokestį. Toks mokestis buvo nurodytos merginos sutartyje su agentūra. Taip pat buvimo metu tris kartus per savaitę vykdavo vakarėliai, kur dalyvaudavo šeichas, jo broliai, draugai, tarnai. Vakarėliai vykdavo ne Abu Dabyje, o saloje už Abu Dabio. Jų metu merginos linksmindavosi, šokdavo, kai kurios merginos teikdavo seksualines paslaugas, tačiau kurios - nepamena. Per tuos du mėnesius už vieną grupę ji gavo po 1000 JAV dolerių, o už kitas dvi grupes - galimai po 1500 JAV dolerių. Jai pinigus paduodavo menedžeris M.. Taip pat būnant JAE merginos ir ji gaudavo pinigų apsipirkti, nuo 100 iki 1000 JAV dolerių, jas nuveždavo šeicho vairuotojas K. ir vėl parveždavo į vilą, kurioje gyvendavo. Pinigus apsipirkti paduodavo taip pats šeicho S. vadybininkas M.. Kokį atlygį už atvykusią grupę gaudavo N. L. ar A., ji nežino (t. 2, b. l. 89-97).

2006-06-12 apklausta liudytoja A. K. parodė, kad pirma kelionė įvyko 2003 m. birželio gale. Apie kelionę kalbėjo N. L. su D. P.. Sutartį pasirašė su D. P.. Skrido su vadove N. R., o JAE pasitiko M. D.. Buvo pas šeichą H.. Buvo paimti mergių kraujo mėginiai, apžiūrėjo ginekologas. Po pirmo vakarėlio suprato, kad kelionių tikslas – seksualinių paslaugų teikimas, o ne fotomodelio darbas. Būnant JAE buvo viena fotosesija. Grįžus į LR iš M. D. gavo 500-1000 JAV dolerių (t. 1, b. l. 142-144).

2006-06-12 liudytoja A. K. pagal nuotraukas atpažino M. D., N. L. ir N. R. (t. 1, b. l. 145-150).

2006-03-22 liudytoja V. R. parodė, kad vykti į JAE jai siūlė D. P., N. L.. Apie seksualines paslaugas N. L. ir D. P. užsiminė, kai pasirašinėjo modelio sutartį. Tačiau sakė, kad tai neprivaloma. Vyko lėktuvu su vadove N. R.. Ji yra gavusi pasiūlymų teikti seksualines paslaugas, tačiau atsisakė. Prieš išvykstant į LR, gavo voką su pinigais, 1000-1500 JAV dolerių, kas padavė, nepamena (t. 2, b. l. 9-13).

2006-03-22 liudytoja V. R. pagal nuotraukas atpažino M. D., N. L., D. P. ir N. R. (t. 2, b. l. 14-21).

2006-02-21 liudytoja A. K. parodė, kad yra buvusi seksualinių paslaugų teikimu JAE, keliones suorganizavus agentūrai „V.“. Kas siūlė keliones, nepamena. Teko vykti su vadove N. kelis kartus. Pamena, kad vienos kelionės vadovė buvo M., tačiau detalių jokių nepamena (t. 1, b. l. 124-128).

2006-06-29 liudytoja L. B. (buv. Š.) parodė, kad 2003 m. vasarą iš D. P. gavo pasiūlymą vykti į JAE pas šeichus. Šioje kelionėje suprato, kad merginos vežamos seksualinių paslaugų teikimui. Vadovė buvo N. R., o JAE pasitiko ir M. D.. Iš visų merginų buvo paimtas kraujas tyrimui, duodamos kontraceptinės tabletės. Pasiūlymų teikti seksualines paslaugas ji negavo, o kitos merginos teikė. Prieš išvykstant į LR, iš šeicho atstovo gavo voką su pinigais, sumos nepamena. Po šios kelionės daugiau į JAE nevyko, nes suprato, kad pagrindinis tikslas – seksualinės paslaugos (t. 1, b. l. 85-86).

2006-06-29 liudytoja L. B. (buv. Š.) pagal nuotraukas atpažino M. D., D. P. ir N. R. (t. 1, b. l. 87-92).

2005-12-28 liudytoja L. L. parodė, kad birželio mėn. jai paskambino N. R. ir pasiūlė vykti į JAE, kuri kartu vyko su merginų grupe. Apie seksualines paslaugas vykdama žinojo. JAE pasitiko M.. Iš visų merginų buvo paimtas kraujas tyrimui dėl lytiniu keliu plintančių ligų. Seksualinių paslaugų neteikė, tačiau kitos merginos teikė. Prieš išskrendant į LR N. davė 500 JAV dolerių (t. 1, b. l. 151-153).

2006-06-30 liudytoja E. K. (M.) parodė, kad 2003 m. birželio gale ji su kitomis važiavo į Vilnių, kur jas pasitiko D. P., kuris pasakė, kad nebus lytinių santykių, tik vakarėliai ir fotosesijos. Vyko su vadove N. R., o JAE buvo ir M. D.. Buvo viena neprofesionali fotosesija. Teikė seksualines paslaugas, nes buvo nepilnametė ir bijojo atsisakyti. Prieš išvykstant iš šeicho tarno gavo voką su pinigais, tačiau vokus iš karto surinko N. ir išdalino vėliau, jame buvo 1000 JAV dolerių (t. 1, b. l. 187-189).

2006-06-30 liudytoja E. K. (M.) pagal nuotraukas atpažino M. D., N. R., N. L., D. P. (t. 1, b. l. 190-197).

2006-05-22 liudytoja A. K. parodė, kad į JAE yra vykusi kelis kartus dirbti modelio darbo. Pirma kelionė įvyko 2003 m. birželio mėn. Prieš keliones kalbėjo su D. P. ir N. R.. Su kokiomis vadovėmis vyko į JAE, nepamena. Už modelio darbą pinigus gaudavo Lietuvoje iš agentūros „V.“ darbuotojų, tačiau kurių – nepamena. Apie seksualines paslaugas nieko nežino, tokių pasiūlymų negavo, dėl kitų merginų nieko pasakyti negali (t. 1, b. l. 136-137).

2006-05-22 liudytoja A. K. pagal nuotraukas atpažino D. P. ir N. R. (t. 1, b. l. 138-141).

2009-04-02 liudytoja J. L. parodė, kad į JAE pirmą kartą ji vyko 2003 metų vasarą, galimai birželio mėn., per modelių agentūrą „V.“. Maždaug 2003 m. pavasarį jai paskambino vyriškis, kuris prisistatė D., pasakė, jog nori ją pakviesti kaip modelį fotosesijoms ir šokiams į JAE. Su D. susitiko Klaipėdoje. Jis pasakojo, kad nuvykus reikės demonstruoti drabužius šeichams ir jo draugams, po ko vyks vakarėliai, kuriuose jos šoks. Jokios kalbos apie seksualinių paslaugų teikimą nebuvo, D. to neminėjo. Sakė, kad gaus 1000 JAV dolerių atlygį. Dėl kelionės D. bendravo su jos tėvais, patikino, kad į JAE vykstama šokiams. Vilniuje susitiko su agentūros savininke N. ir N. – grupės vadove. Nuskridus į JAE merginų grupę pasitiko vairuotojai, kurie nuvežė į vilą. Viloje jas pasitiko moteris, vardu M.. Buvo paimti jų pasai. Iš visų merginų buvo paimtas kraujas. Jokių madų, drabužių demonstravimų nebuvo. Beveik kiekvieną vakarą buvo vakarėliai pas šeichą ir jo draugus. Vėliau iš kitų merginų ji sužinojo, kad jos teikia seksualines paslaugas. Kažkuri iš vadovių buvo minėjusi, kad, jeigu merginą pasirenka šeichas, atsisakyti negalima. Grįžusi gavo voką su 1000 JAV dolerių (t. 1, b. l. 164-165).

2009-04-01 liudytoja J. L. pagal nuotraukas atpažino D. P., N. L. ir M. D. (t. 1, b. l. 166-182).

2009-04-23 tarnybiniame pranešime užfiksuota, kad, patikrinus LR sienos kirtimų duomenis, susijusius su D. P. nusikalstamos veikos epizodais, nustatyta, kad merginos į užsienį iš Vilniaus oro uosto skrido 2003-06-28, 2003-09-10, 2003-09-19, 2003-11-05, 2004-02-29. Tą patvirtina sienos kirtimų duomenys (t. 2, b. l. 98-112).

Antrasis (2003-11-05) nusikalstamos veikos epizodas.

2009-04-02 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta M. D. (dėl šių veikų nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendžiu) parodė, kad dėl 2003-11-05 kelionės gali paaiškinti, kad tikrai ne pirmą kartą į JAE vyko A. K. ir V. B., o kitų merginų nepamena. Kiek pamena, grupę surinko asmenys, nurodyti įtarime, t. y. D. P., N. L. ir N. R.. Taip pat nori patvirtinti, kaip jau nurodė 2009-04-01 apklausos metu, ji nepamena, kad būtų grasinama, tačiau merginas tekdavo drausminti, kad jos neprisigertų alkoholio, būtų tinkami apsirengusios ir tinkamai elgtųsi. Buvo atvejų, kad merginos padaugindavo alkoholio, tuomet pasimesdavo oro uoste, arba JAE laiku neateidavo į sutartą vietą, kai būdavo mieste apsipirkti (t. 2. b. l. 82-87).

2008-12-23 liudytoja L. S. parodė, kad 2003 m. lapkričio mėn. sužinojo, kad Vilniuje yra firma, per kurią galima išvykti į JAE demonstruoti papuošalus. Buvo nepilnametė. Visus su kelione susijusius dokumentus tvarkė M. D., kuri buvo ir merginų grupės vadovė. Išvežta buvo apgaule, nes vyko demonstruoti papuošalų, o tik nuskridus M. pasakė, kad jokių demonstracijų nebus, o teks dalyvauti šeichų vakarėliuose ir teikti seksualines paslaugas. Jai su B. V. pasakius, kad jos to nedarys, M. naudojo psichologinę prievartą, t. y. jas visų merginų akivaizdoje žemino, įžeidinėjo, bet fizinio smurto nenaudojo. Matė, kaip M. sudavė B. V. per veidą todėl, kad ši nėjo su šeichu teikti seksualinių paslaugų ir tyčia prisigėrė alkoholinių gėrimų. JAE M. paėmė visų merginų asmens dokumentus, merginas tikrino ginekologas, duodamos kontraceptinės tabletės. Su kitomis merginomis bendravo mažai, todėl ar jos teikė seksualines paslaugas, nežino. Po kelionės jokių pinigų negavo (t. 2, b. l. 40-42).

2008-12-31 liudytoja B. V. patvirtino L. S. parodymus apie ta, kad nepilnametė buvo išvežta į JAE apgaule, žadant modelio dabą. Apie tai, kad merginos vežamos šeichams teikti seksualines paslaugas, sužinojo iš M. D. nuvykusi į JAE. Buvo patikrintos ginekologo, paimtas kraujo tyrimui, duodamos kontraceptinės tabletės. Seksualinių paslaugų neteikė, vakarėlio metu tyčia prisigėrė alkoholio, dėl to M. labai pyko, keikė ją, buvo užsimojusi trenkti ranka per veidą. Už tai, kad neklausė M., sulaukė grasinimų, kad ją paliks Emyratuose ir kad ji negrįš namo. Grįžus į LR iš M. gavo 200 JAV dolerių (t. 2, b. l. 73-74). 2008-12-31 B. V. pagal nuotraukas atpažino M. D. (t. 2, b. l. 77-79).

2008-12-31 B. V. pripažinta nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 76).

2008-10-15 liudytoja R. S. parodė, kad JAE yra buvusi kartą, būdama pilnametė. Prieš kelionę bendravo su D. P., kuris žadėjo modelio darbą, dalyvavimą fotosesijose su papuošalais, davė jai pasirašyti modelio sutartį, kurioje buvo nustatytas atlygis už modelio darbą, sumos nepamena. Vėliau, prieš kelionę, buvo susitikusi tose pačiose patalpose su merginomis, kurios skrido į JAE kartu su ja ir D. bei M. D. Jie abu vėl pasakojo apie modelio darbą, tačiau šį kartą užsiminė, kad gali būti suorganizuoti vakarėliai. Apie seksualines paslaugas nė vienas jų neminėjo, tačiau D. paklausė visų merginų, ar jos visos dirbs, ir įdėmiai pasižiūrėjo į visas. Tuo metu ji nesuprato, bei dabar suvokia, kad tai buvo netiesiogiai klausiama apie seksualines paslaugas. Apie tai, kad merginos vyksta į JAE teikti seksualines paslaugas šeichams, sužinojo iš merginų, iš Vilniaus atskridus į Amsterdamo oro uosto. Ji labai išsigando, tačiau vadovei M. nieko nesakė. Taip pat suprato, kad apie tai nieko nežino ir kartu skridusi J. bei dar viena mergina, kurios vardo nepamena. Vėliau, jau skrendant iš Amsterdamo į Abu Dabį, prie jos ir Jolitos priėjo M. ir labai piktai pagrasino, pasakydama, kad, ar jos žino, jog už tokius dalykus galima per veidą gauti. Ji po šių pastarosios žodžių pajuto grėsmę, net apsiverkė. Kaip ji suprato, pastaroji pagrasino dėl to, kad ji su J. klausinėjo kitų merginų apie tikrąjį kelionės tikslą, domėjosi, ar galima atsisakyti seksualinių paslaugų. Nuskridus į JAE, M. surinko visų merginų pasus, kitą dieną vietinis daktaras paėmė kraujo tyrimams iš visų merginų bei apžiūrėjo visą kūną, taip pat ir ginekologiškai. Toks patikrinimas ją dar labiau išgąsdino, nes visiškai įsitikino, kad merginos vežamos teikti seksualines paslaugas. Buvo vienas vakarėlis, pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo. Grįžus į LR, oro uoste iš D. P. gavo 200-300 JAV dolerių. Kadangi būdama JAE suprato, jog D. su M. apgavo, daugiau į JAE nevyko, tačiau ieškinio nė vienam iš jų nereiškia (t. 2, b. l. 31-32).

2008-10-15 liudytoja R. S. pagal nuotraukas atpažino M. D. ir D. P. (t. 2, b. l. 34-37).

2008-10-15 liudytoja R. S. pripažinta nukentėjusiąja (t. 2, b. l. 33).

2008-12-08 liudytoja J. K. (buv. V.) parodė, kad buvo pilnametė, į JAE pasiūlė vykti D., žadėdamas modelio darbą. D. P. ją apgavo nepasakydamas, kad merginos vyksta seksualinių paslaugų teikimui. Pasirašė fotomodelio sutartį su „V.“. Vyko su vadove M. ir merginomis. Apie tai, kad merginos į JAE vežamos teikti seksualines paslaugas, D. nesakė, ji tai sužinojo, kai skrido iš Vilniaus, iš kartu buvusių merginų. Paklausus vadovės M., ar tai teisybė, į tai ši atsakė, kad sėdėtų tyliai ir aiškintųsi su D.. Taip pat pamena, kad mergina, galimai vardu R., sužinojus tikrąjį tikslą, labai išsigando. Jos abi sėdėjo ir verkė, tačiau kokių nors veiksmų bijojo imtis, nežinojo, ką daryti. Nuskridus į Abu Dabį, visas kartu su M. vairuotojas nuvežė į privatų namą, kuriame buvo apgyvendintos. Teritorija buvo aptverta aukšta tvora, iš namo teritorijos M. neleido išeiti, net ir į balkonus negalėjo eiti, kad niekas jų nematytų. Iš visų merginų M. atvykus į šalį, dar oro uoste, surinko pasus, tačiau kodėl, neaiškino. Per visą buvimo laiką M. iš savo mobilaus telefono leido namo paskambinti tik vieną kartą ir liepė kalbėti labai trumpai. Pamena, kad buvo atliekama medicininė apžiūra, tačiau tiksliai kokia ir ar ėmė kraują tyrimui, nepamena. Prieš vakarėlį M. paaiškino, kad jeigu kurią nors išsirinks vakarėlyje dalyvavęs vyras, privalėsime su juo eiti ir teikti seksualines paslaugas. Ji pati pasiūlymų negavo, stengėsi neatkreipti dėmesio. Tačiau pamena, kad viena labai jauna mergina rusišku vardu gavusi pasiūlymą labai pergyveno, tačiau teikė seksualines paslaugas ir po to blogai jautėsi. Kad jos neišsirinktų, ji su dar viena mergina išėjo iš vakarėlio, užsirakino kambaryje, kuriame ir nakvojo. Kaip suprato, grupėje buvo ne viena mergina, kuri atsisakė teikti seksualines paslaugas, todėl tai nepatiko šeichui ir buvo išsiųstos namo. Dėl to M. labai pyko, nes gavo mažai pinigų. Parskridus į Vilnių, oro uoste pasitiko D. ir kiekvienai davė vokelį su pinigais. Ji gavo apie 1000 litų. Iš merginų, kurios teikė seksualines paslaugas, sužinojo, kad jos gavo po didesnes sumas, tačiau kokias, nepamena (t. 1, b. l. 113).

2008-12-08 Liudytoja J. K. (buv. V.) pagal nuotraukas atpažino D. P. ir M. D. (t. 1, b. l. 114-117).

2008-12-08 Liudytoja J. K. (buv. V.) pripažinta nukentėjusiąja (t. 1, b. l. 118).

2009-01-13 pagal daiktų, dokumentų pateikimo protokolą J. K. (buv. V.) pateikė lėktuvo bilietus ir 2003-11-03 sutartį su „V.“, kurią įmonės vardu pasirašė D. P.. (t. 1, b. l. 119-121).

2006-07-03 liudytoja J. Š. parodė, kad kelionę organizavo D. P. iš „V.“, žadėdamas modelio darbą. Vadovė buvo M. D.. Iš kelionės daug smulkmenų nepamena. Teikė seksualines paslaugas. Už kelionę gavo 500 JAV dolerių, bet nepamena, ar JAE, ar grįžus į LR (t. 2, b. l. 65-67).

2006-07-03 liudytoja J. Š. atpažino pagal nuotraukas D. P. ir M. D. (t. 2, b. l. 69-72).

J. Š. pase užfiksuoti įvažiavimo ir išvažiavimo iš JAE spaudai (t. 2, b. l. 68).

2006-03-21 liudytoja V. B. parodė, kad kelionę pasiūlė N. R., žadėjo modelio darbą. Vyko su vadove M. ir merginomis. Tik nuvykusi iš merginų sužinojo, kad iš vietinių arabų gali sulaukti pasiūlymų lytiškai santykiauti ir už tai galima gauti pinigų, tačiau jokios prievartos nėra. Būnant JAE buvo fotosesijos. Kartą iš M. gavo pasiūlymą teikti seksualines paslaugas, tačiau atsisakė ir daugiau pasiūlymų negavo. Kitos merginos teikė tokias paslaugas. Grįžtant į LR iš M. gavo voką su 300 JAV dolerių (t. 1, b. l. 76-78).

2006-03-21 liudytoja V. B. pagal nuotraukas atpažino M. D., N. R., N. L. (t. 1, b. l. 79-84).

2006-02-21 liudytoja A. K. parodė, kad yra buvusi seksualinių paslaugų teikimu JAE, keliones suorganizavus agentūrai „V.“. Kas siūlė keliones, nepamena. Teko vykti su vadove N. kelis kartus. Pamena, kad vienos kelionės vadovė buvo M., tačiau detalių jokių nepamena (t. 1, b. l. 124-128).

2009-02-27 Liudytoja L. Č. (buv. J.) parodė, kad pirma jos kelionė į JAE vyko 2003 m. spalio-lapkričio mėn. Kelione į JAE susidomėjo dėl blogos materialinės padėties, todėl kartu su drauge V. B. nuėjo į agentūrą „V.“, ten kalbėjo su D. P., kuris paaiškino, kad merginos vyksta į JAE dirbi fotomodeliu, kad už tai gauna pinigus, rodė žurnalus su merginų nuotraukomis. Apie jokias seksualines paslaugas D. neužsiminė. Vėliau jos mama pasirašė fotomodelio darbo sutartį su šia agentūra, nes buvo nepilnametė. Sutarties neturi, nes buvo tik vienas egzempliorius. Pamena, kad sutartyje buvo numatyta lyg 5000 litų bauda už tai, jeigu mergina vyktų į užsienį su kita modelių agentūra. Kaip suprato, visus su kelione susijusius dokumentus tvarkė D. P.. Skrido su vadove M. D. ir merginomis pas šeichą vardu H., tačiau jo nėra mačiusi. Apie tai, kad merginos vysta ne modelio darbo dirbti, o dalyvauti vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, sužinojo iš merginų ir suprato, kad D. P. apgavo. Kiek pamena, buvo ir daugiau merginų, kurios nežinojo tikrojo tikslo. M. buvo surinkusi visų merginų pasus, taip pat tikrinamas merginų kraujas bei apžiūrimos ginekologo. Iš namo teritorijos, kuriame gyveno, išeiti negalėjo, draudė M.. Pamena, kad vienai merginai iš Radviliškio buvo nustatyta kažkokia liga, todėl visą grupę išsiuntė atgal į Lietuvą. Parskridusias, Vilniaus oro uoste pasitiko D. P. ir kiekvienai davė pinigų, ji gavo 300 JAV dolerių, kitos gavo po 1000 JAV dolerių, jos pačios jai sakė (t. 1, b. l. 99-100).

2009-02-27 Liudytoja L. Č. (buv. J.) atpažino pagal nuotraukas N. R., M. D. (t. 1, b. l. 101-104).

Trečiasis (2003-09-10) nusikalstamos veikos epizodas.

2006-05-04 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta N. R. (dėl šių veikų nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendžiu) parodė, kad rugsėjo mėnesį vyko kaip grupės vadovė į JAE pas šeichą H., jo vadybininkas M.. Grupę sudarė D. P.. Vyko iš Vilniaus oro uosto, tačiau per kur ir į kurį JAE miestą, nepamena. Gyveno Abu Dabyje. Pamena kartu vykusias merginas: V. K., A. K., S. K., Aušrą, O. B., A. K., E. U., kitų nepamena. Viskas vyko taip pat, kaip ir praėjusius kartus, būnant pas H.: nuvykus sveikatos patikrinimas, kraujo paėmimas tyrimams, vakarėliai, kurių metu merginos teikdavo seksualines paslaugas šeichui ar jo draugams. Apie tai, kad su mergina nori pabendrauti šeichas H., merginai pasakydavo jo vadybininkas M., jai nereikėjo tarpininkauti. Pamena, kad seksualines paslaugas teikė beveik visos merginos, tačiau kurios - dabar nepamena, nes atvykusi liko ir po to atvyko dar 3 grupės, todėl labai sunku visas atsiminti. Merginos, pabuvusios apie 2 savaites, tuo pačiu maršrutu grįžo į Lietuvą, o ji liko dar 1.5 mėnesio JAE ir per tą laiką iš “V.” atvyko dar 3 merginų grupės, kurias surinkdavo D. P., būdavo po dvi savaites. Su kiekviena grupe vykdavo fotosesijos, nes tai buvo numatyta sutartyje. Tačiau būdavo ir fotosesijų su papuošalais, kurios vėliau būdavo dedamos į žurnalus. Su ketvirtąja grupe iš H. jos nuvyko pas jo brolį šeichą S., pas kurį jau buvo atvykusi N. L. su merginų grupe. Pas S. buvo apie savaitę ir 2003 m. spalio pabaigoje ji grįžo į Lietuvą. Kadangi pas H. buvo atvykusi merginų grupė su N. L., todėl į Lietuvą grįžo susimaišiusios grupės ir ne tą pačią dieną. Pinigus, po 1000 JAV dolerių, gavo iš N. L., o jai pinigus padavė šeicho S. vadybininkas, kurio vardo ji nepamena (t. 2, b. l. 88-97).

2006-04-10 liudytoja V. L. (buvusi K.) parodė, kad apie keliones į JAE sužinojo iš skelbimo, o nuėjusi į agentūrą, kalbėjo su D. P., kuris paaiškino, kad merginos dalyvauja vakarėliuose turtingų arabų namuose bei teikia seksualines paslaugas, tačiau jų galima atsisakyti. Už tai pasiūlė 1000 JAV dolerių ir ji sutiko. Vadovė buvo N. R.. Skrido iš Vilniaus oro uosto per Frankfurtą į Abu Dabį, pas šeichą H.. Po vakarėlio kelias merginas išsiuntė į LR, liko tik ji, Vadovė N., abi A. ir E.. Seksualinių paslaugų neteikė, dėl kitų nežino, tačiau būdavo, kad kai kurios nakvoti negrįždavo. Grįžusi į LR 800 JAV dolerių. Gavo iš A. agentūroje „V.“ Vilniuje (t. 1, b. l. 153-155).

2006-04-10 liudytoja V. L. (buvusi K.) pagal nuotraukas atpažino N. R., D. P., N. L. (t. 1, b. l. 156-161).

2007-04-18 liudytoja A. K. parodė, kad JAE yra buvusi galimai 3 kartus, tai buvo maždaug 2003 metais, vyko dirbti modelio darbo. Iš agentūros „V.“ pamena tik N. R., kuri tvarkė vykimo į JAE dokumentus. Būdama JAE gyveno kartu su merginomis name, leisdavo laiką, o kai būdavo užsakymų, važiuodavo fotografuotis. Už modelio darbą gaudavo atlygį, tačiau sumos nepamena. Kokiuose leidiniuose būdavo patalpinamos nuotraukos, ji nežino. Apie tai, kad merginos vežamos šeichams teikti seksualines paslaugas, ji nieko nežino, taip pat nebuvo daromi kraujo tyrimai arba duodamos tabletės (t. 1, b. l. 129).

2007-04-18 liudytoja A. K. pagal nuotraukas atpažino N. R. (t. 1, b. l.130-131).

2006-07-31 liudytoja S. K. parodė, kad 2003 m. rugsėjo mėn. yra vykusi pas šeichą H., kelionę pasiūlė N. R., ji buvo ir grupės vadovė. Apie seksualines paslaugas žinojo, nes tai ne pirma kelionė į JAE. Pas H. buvo viename vakarėlyje, o vėliau kartu su A. išvyko į LR, nes susipyko su vadove N., kuri priekaištavo dėl to, jog merginos darė viską, kad jų šeichas neišsirinktų, t. y. nešoko, nesilinksmino. Kokį atlygį gavo iš vadovės, nepamena (t. 1, b. l. 132-133).

2006-07-31 liudytoja S. K. pagal nuotraukas atpažino N. R. (t. 1, b. l. 134-135).

2008-10-22 liudytoja O. B. parodė, kad JAE yra buvusi tris kartus, tikslių datų nepamena, pirma kelionė buvo 2003 m. rudenį. Prieš kelionę agentūroje „V.“ D. P. papasakojo, koks tikrasis kelionės tikslas – dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, jeigu šeichas pasiūlo ir mergina sutinka. Už tai jis pažadėjo atlygį 1000 JAV dolerių. D. davė pasirašyti modelio sutartį, bet jos neturi ir turinio nepamena. Ši sutartis buvo tik priedanga tėvams, kad jie išleistų, nes buvo nepilnametė. Kaip suprato, visus su kelione susijusius dokumentus tvarkė D.. Jis pasakė, kad grupės vadovė bus N. R.. Nuskridus į JAE, galimai Dubajaus miestą, pasitiko vairuotojas arabas, kuris nuvežė ir apgyvendino name, kuris buvo aptvertas tvora. Kitos dienos rytą buvo atėjęs vietinis daktaras, paėmė kraujo tyrimams iš visų merginų, pamatavo temperatūrą, spaudimą. Tai buvo daroma su tikslu patikrinti, ar mergina neserga ligomis, kuriomis galėtų užkrėsti lytinių santykių metu. Pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, tačiau kitos merginos gavo tokių pasiūlymų, jos kažkur su šeichu ar jo draugais išeidavo. Nors grįžusios nepasakojo, kur buvo, bet ir taip aišku, kad teikė seksualines paslaugas. Iš N. prieš išskrendant į Lietuvą gavo 500 JAV dolerių (t. 1, b. l. 72-73).

2008-10-22 liudytoja O. B. pagal nuotrauką atpažino N. L. (t. 1, b. l. 74-75).

Ketvirtasis (2003-09-19) nusikalstamos veikos epizodas

2008-12-11 liudytoja M. B. parodė, kad vykti į Siriją pasiūlė D. (D. P.) iš modelių agentūros „V.“, jo pavardės nežino, jam apie 30 metų, lieknas, vidutinio ūgio, jį atpažintų. D. sakė, kad merginos vyks į Siriją dirbti modelio darbo, dalyvauti fotosesijose, ji sutiko, todėl jis jai davė pasirašyti modelio sutartį, kurioje buvo nurodyta, kad vyks į būtent Siriją. Ar ten buvo nurodytas atlygis už darbą, nepamena. Kas rūpinosi vizomis, lėktuvo bilietais, nežino. Apie tai, kad merginos vyksta į Siriją dalyvauti vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas, jai D. nesakė. D. (D. P.) nurodytą dieną atvyko į Vilniaus oro uostą, kur buvo kitos kartu vykusios merginos ir vadovė N. (N. L.), pavardės nežino, jai buvo apie 35 metai, šviesių garbanotų plaukų, atpažinti galėtų. Kiek pamena, galimai ji išdalino visoms vizas ir lėktuvo bilietus. Nuskridus N. surinko visų merginų pasus, kuriuos atidavė prieš išvykstant į Lietuvą. Sirijoje buvo daugiu nei savaitę, gyveno keliose vietose, iš pradžių dideliame name, o vėliau – nameliuose dykumoje. Viso buvimo metu buvo suorganizuoti 3-4 vakarėliai, kurie vykdavo tose vietose, kuriose jos, merginos, būdavo apsistojusios. Į juos atvažiuodavo pastoviai tie patys 8-7 vietiniai arabai, taip pat daug merginų iš įvairių šalių. Pirmo vakarėlio metu ji išgirdo, kad merginos kalba apie vyrus ir tikriausiai viena iš merginų pamatė jos nustebusį žvilgsnį ir priėjo prie jos. Kuri iš merginų tai buvo, nepamena. Pastaroji paklausė, ar D. (D. P.) jai nieko nepaaiškino, ir papasakojo, kad merginos atvyksta dalyvauti vakarėliuose bei teikti seksualines paslaugas. Iš pradžių ji išsigando, apsiverkė ir norėjo eiti aiškintis su N. (N. L.), nes jautėsi apgauta, atvyko į Siriją modelio darbo. Tačiau ta mergina ją nuramino, pasakydama, kad jeigu ji nieko nežinojo apie seksualines paslaugas, tai per prievartą tikrai nieko nereikės daryti ir niekas prie jos nelįs. Per visą buvimo Sirijoje laiką ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, dėl kitų merginų nieko pasakyti negali. Prieš išvykstant į Lietuvą, ji iš N. (N. L.) gavo 1000 JAV dolerių vokelyje. Kiek gavo kitos merginos ir pati N. (N. L.), nežino. Nors D. (D. P.) ir N. (N. L.) ją apgavo, nepasakydami tikrojo kelionės tikslo, ji niekam pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 66-67).

2008-12-11 liudytoja M. B. pagal nuotraukas atpažino N. L. ir D. P. (t. 1, b. l. 68-71).

2009-04-21 liudytoja R. L. parodė, kad nepamena, kas pasiūlė vykti į Siriją. Prieš kelionę bendravo su N. (N. L.), kuri, kaip suprato, buvo „V.“ vadovė. Kuris agentūros darbuotojas tvarkė išvykimo dokumentus, nežino. Tai buvo jos antra kelionė, prieš tai yra buvusi Jungtiniuose Arabų Emyratuose, todėl žinojo, kad merginos vežamos ne modelio darbo dirbti, tačiau dalyvauti šeichų organizuojamuose vakarėliuose ir, jeigu sutinka, teikti seksualines paslaugas. Į Siriją skrido iš Vilniaus oro uosto su vadove N. (N. L.) ir merginų grupe. Kuo vardu buvo šeichas, pas kurį atvyko, nepamena. Ar nuskridus į Siriją N. (N. L.) buvo surinkusi visų merginų pasus ir lėktuvo bilietus, nepamena. Kiek pamena, kraujas tyrimams nebuvo imamas, taip pat nedavė jokių tablečių. Kartu su merginomis gyveno atskirame name, o ar į vakarėlius veždavo vairuotojas, ar jie vykdavo ten pat, kur ir gyveno, nepamena. Kaip suprato, tokių merginų, kurios nežinotų tikrojo kelionės tikslo, nebuvo. Visos žinojo, kad atvyko galimai teikti seksualines paslaugas. Ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas nėra gavusi, o ar tokias paslaugas teikė kitos merginos, nepamena, jokiose prezentacijose, fotosesijose nedalyvavo, modelio darbo nedirbo. Prieš išskrendant į Lietuvą, iš N. (N. L.) arba iš jos draugo, vardu A., gavo pinigų, tačiau sumos nepamena. N. draugas arabas, vardu A., dažnai būdavo Sirijoje kartu su N. (N. L.), jį matydavo ir agentūroje „V.“ Lietuvoje, todėl mano, kad jis yra tarpininkas tarp šeichų ir Lietuvos agentūros „V.“. Dėl šios kelionės niekam jokių pretenzijų neturi (t. 1, b. l. 183-184).

2009-04-21 liudytoja R. L. pagal nuotraukas atpažino N. L. (t. 1, b. l. 185-186).

2005-12-28 liudytoja L. L. parodė, kad 2003 m. rugsėjo mėn. vykti į Siriją pasiūlė N. L., kad reikės vykti pas šeichą, pravarde „Š.“, kurio vardas, kiek pamena, S., bet nėra tikra. Pastaroji neaiškino, ką reikės daryti, o ji ir taip suprato, pasirašė su N. L. sutartį, kuri pasakė, kad už kelionę jai bus sumokėti 500 dolerių. Apytiksliai po savaitės su maždaug 10 merginų grupe išvyko į Siriją, merginų pavardžių nežino, tik viena buvo iš Šiaulių, grupei vadovavo N. L.. Nuvykus pasitiko vietinis vyras, su kuriuo bendravo N. L., ji surinko merginų pasus, kuriuos grąžino tik prieš išskrendant namo kartu su skrydžio bilietais. Visos merginos buvo apgyvendintos privačiame name, jame buvo surengtas tik vienas privatus vakarėlis, kuriame dalyvavo merginos ir šeichas „Š.“ bei keletas jo draugų. Ar merginos teikė seksualines paslaugas, nežino, nes nematė, ar jos buvo išėjusios su šeichu arba jo draugais. Daugiau vakarėlių nebuvo, nes likusį laiką jos praleido dykumoje, kituose šeicho, pravarde „Š.“ namuose, kur leido laiką žaisdamos kortomis, kitus stalo žaidimus. Čia buvo surengtas vakarėlis, kuriame dalyvavo šeichas „Š.“ bei keletas jo draugų, ar merginos teikė seksualines paslaugas, nežino, pati neteikė tokių paslaugų nei šeichui, nei jo draugams. Prieš išskrendant namo, N. L. sumokėjo 500 dolerių (t. 1, b. l. 151-152).

2008-12-11 apklausta liudytoja I. M. (buv. V.) parodė, kad vykti į Siriją pasiūlė N. (N. L.) iš „V.“, pavardės nežino, kuriai buvo apie 30 metų, šviesių ilgų plaukų, atpažinti galėtų. N. (N. L.) prieš kelionę minėjo, kad vyksta pas arabų šeichus, dalyvaus vakarėliuose. Apie seksualines paslaugas ši užsiminė tiek, kad jokios prievartos nebus ir jeigu mergina pati neprieštaraus, ji galės teikti šias paslaugas ir dar užsidirbti papildomai pinigų. Prieš kelionę N. (N. L.) žadėjo atlygį, tačiau tiksliai nepamena, tai galėjo būti apie 1000 JAV dolerių. Visos kartu skridusios merginos žinojo apie seksualines paslaugas. Kaip vyko į Siriją, smulkiai nepamena. Tik atsimena, kad nuskridus N. (N. L.) surinko visų merginų pasus, kuriuos atidavė prieš išvykstant į Lietuvą. Taip pat buvo imamas kraujas tyrimui iš daugumos merginų, kaip suprato, tik iš tų, kurias šeichas buvo išsirinkęs. Kadangi ji labai bijo adatų, kategoriškai atsisakė tai daryti ir iš jos kraujas nebuvo paimtas. Sirijoje buvo apie savaitę, gyveno mieste, kurio pavadinimo nežino, didelėje viloje, aptvertoje aukšta tvora. Iš teritorijos išeiti negalėjo, nes, kaip paaiškino N. (N. L.), tai nesaugu. Kelis kartus vairuotojas vežė į vakarėlį, kurie vykdavo kažkokiame klube, didelėje salėje. Taip pat vieną ar du kartus visas merginas vežė į foto studiją mieste, kur vyko fotosesija su savais drabužiais. Kiek pamena, ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, kitos merginos teikė seksualines paslaugas, tačiau kurios - nepamena. Prieš išvykstant į Lietuvą, merginoms buvo grąžinti pasai ir sumokėtas atlygis, apie 1000 JAV dolerių. Ar juos padavė N. (N. L.), ar šeicho tarnas, nepamena. Kiek pamena, merginos gavo skirtingas pinigų sumas, tačiau, ar tai priklausė nuo to, ar jos teikė seksualines paslaugas, nežino. Gal tokios pinigų sumos joms buvo pažadėtos dar būnant Lietuvoje. Kokį atlygį gaudavo N. (N. L.) už tai, kad veždavo merginas, nežino, tačiau mano, kad tikrai gaudavo. Iš merginų yra girdėjusi, kad pinigus vokeliuose, kuriuos N. (N. L.) perduodavo šeichas ir kurie buvo skirti merginos, ji surinkdavo, paimdavo dalį pinigų, o merginoms atiduodavo tik tiek, kiek būdavo sakiusi prieš kelionę. Į kelionę vyko savo noru ir niekam pretenzijų neturi. Anksčiau jos pavardė buvo V. (t. 2, b. l. 1-2).

2008-12-11 liudytoja I. M. pagal nuotraukas atpažino N. L. (t. 2, b. l. 3-4).

2007-01-24 liudytoja I. V. parodė, kad į JAE pasiūlė vykti kažkuri „V.“ darbuotoja, tačiau kuri – nepamena. Visus reikalingus dokumentus, susijusius su kelione, tvarkė „V.“, vykdama ji žinojo, kad merginos vyksta dalyvauti vakarėliuose ir teikti vietiniams arabams seksualines paslaugas. Dabar supranta, kad ši agentūra užsiiminėjo nelegalia veikla. Prieš šią kelionę ji vieną kartą jau buvo buvusi JAE, tai buvo galimai 2003 m. vasarą, kelionę organizavo ta pati modelių agentūra „V.“, prieš kelionę jos mama su agentūra pasirašė modelio sutartį, tačiau egzemplioriaus neturi. Po pirmos kelionės, supratusi, kad merginos vežamos ne modelio darbo dirbti, bet dalyvauti privačiuose vakarėliuose bei teikti vietiniams arabams seksualines paslaugas, norėjo atsiimti iš agentūros savo nuotraukas ir niekur nevažiuoti, tačiau agentūros vadovė, lyg vardu M., jai pasakė, kad ji pasirašiusi sutartį su agentūra, kurioje numatyta, jog negali atsisakyti vykti į užsienį, kad negali išeiti iš agentūros, nes už tai jos tėvai turėtų sumokėti lyg 10 000 JAV dolerių. Ji išsigando, nes suprato, kad jos mama niekada tokių pinigų nesumokės, todėl buvo priversta vykti į Siriją. M. buvo apie 29 metus, šviesių, garbanotų, ilgų plaukų, vidutinio kūno sudėjimo, aukšta, ją atpažinti galėtų. Skrido su merginų grupe ir ta pačia vadove M. iš Vilniaus oro uosto su persėdimu Amsterdame arba Paryžiuje, į Siriją, miesto nežino. Iš merginų pamena tik Aistę, Moniką, iš viso buvo apie 15 merginų. Sirijoje, oro uoste jas pasitiko vairuotojas ir nuvežė bei apgyvendino nedideliuose namukuose, esančiuose vieno didelio namo teritorijoje. Kaip suprato, visa tai priklausė šeichui, pas kurį ir atvyko, jo vardo nežino, jam apie 25 metus. Iš arti jį matė tik vieną kartą, todėl nežino, ar galėtų atpažinti. Atvykus į šalį, visų merginų pasus surinko vadovė, kokiu tikslu – nežino, ir grąžino tik prieš pat grįžtant į Lietuvą. Vakarėliai vykdavo tame didžiajame name, jų metu būdavo jos, merginos, taip pat arabės merginos, vietiniai vyrai arabai. Jai vieno vakarėlio metu vadovė M. yra sakiusi, kad ji patiko vienam iš arabų, todėl, bijodama, kad nereikėtų eiti su juo lytiškai santykiauti, pasistengė prisigerti alkoholio ir niekur nereikėjo eiti. Nes prieš tai vadovė M. yra sakiusi, kad atsisakyti eiti, jeigu tave išsirenka, negalima, nes priešingu atveju bus blogai. Kas už tai būtų, pastaroji nepaaiškino. Kaip suprato iš kitų merginų elgesio, jos teikė seksualines paslaugas, tačiau kurios, nepamena. Kelionės pabaigoje iš M. gavo 500 dolerių, kiek gavo kitos, nežino, nes M. išdalino pinigus vokuose. Po to visos grįžo į Lietuvą (t. 2, b. l. 80-81).

2009-04-10 liudytoja U. Š. parodė, kad šią kelionę organizavo agentūra „V.“, kuri buvo įsikūrusi (duomenys neskelbtini) pastate, (duomenys neskelbtini) g. Tuo metu buvo nepilnametė. Prieš kelionę ji kalbėjo su D. (D. P.), kuris papasakojo, kad merginos vyksta dirbti modelio darbo, rodė arabiškus žurnalus, kuriuose buvo merginų iš Lietuvos nuotraukos su papuošalais. D. (D. P.) buvo tamsių plaukų, neaukštas, liekno kūno sudėjimo, jį atpažinti galėtų. Taip pat teko bendrauti ir su N. (N. L.), kuri, kaip suprato, buvo tos agentūros vadovė. Jo prašymu ji į agentūrą buvo atsinešusi savo nuotraukų albumą. N. (N. L.) buvo apie 30 metų, vidutinio ūgio, smulkaus kūno sudėjimo, šviesių plaukų, ją atpažinti galėtų. Ji sutiko vykti, nes anksčiau buvo buvusi ne vienoje užsienio valstybėje ir dirbo fotomodeliu. Apie tai, kad merginos vežamos į JAE teikti seksualines paslaugas, jai nė vienas iš jų nesakė, tai ji suprato jau nuvykusi ir pasijautė apgauta. Prieš kelionę jos mama pasirašė sutartį su šia agentūra, tačiau jos neturi. Kiek žino, kelionės reikalais, t. y. vizomis, lėktuvo bilietais ir t.t. rūpinosi N. (N. L.) ir jos vyras arabas, kurio vardo nežino, ar galėtų atpažinti, abejoja. Skrido su merginų grupe, jų vardų nepamena, jas matė pirmą kartą. Ar N. (N. L.) skrido kartu, ar pasitiko jau nuskridus, nepamena. N. atskridus į JAE pasų nebuvo surinkusi, išskyrus vieną kartą, trumpam, t. y. pusdieniui, nes, kiek pamena, kai kurias merginas norėjo išsiųsti atgal į LR. Buvo apgyvendintos prabangiame name, aptvertame tvora. Tai iš karto jai sukėlė įtarimą, nes modeliai apgyvendinami kuo paprastesnėse patalpose, nes už viską reikia susimokėti. Taip pat, kitą rytą, ji atsikėlusi nusprendė pasidairyti po miestą ir jos iš teritorijos pro vartus neišleido šeicho tarnai, paaiškindami, kad nesaugu išeiti. Vėliau, po kelių dienų, iš visų merginų vietinis daktaras paėmė kraujo tyrimams. N. (N. L.) paaiškino, kad tai reikalinga dėl pasikeitusių oro sąlygų, tačiau dabar ji supranta, kad tikrinama dėl lytiniu keliu plintančių ligų, kuriomis merginos galėtų užkrėsti šeichą. Būnant JAE dalyvavo keliuose vakarėliuose, kuriuose merginos linksminosi šokdamos, gerdamos alkoholį. Ji pasiūlymų teikti seksualines paslaugas negavo, o gavusi būtų atsisakiusi. Kiek pamena, šeichas, kurio vardo nežino ir atpažinti negalėtų, buvo išsirinkęs vieną merginą, su kuria visur važinėjo, ji likdavo jo namuose. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš N. (N. L.) gavo apie 1000 JAV dolerių. Jokių prezentacijų, fotosesijų ar kitokio modelio darbo būnant JAE nedirbo. Nors ją N. (N. L.) ir D. (D. P.) apgavo, jiems pretenzijų neturi, į panašias keliones daugiau nevyko (t. 2, b. l. 53-54).

2006-09-07 Surašytas tarnybinis pranešimas apie tai, kad apklausoje suklysta rašant ne Sirija, o JAE, bet kitų asmenų parodymai bei LR sienos kirtimo duomenys patvirtina, kad U. Š. 2003-09-19 vyko į Siriją (t. 2, b. l. 55).

2006-06-12 liudytoja A. K. parodė, kad tai buvo antra kelionė, pasiūlymą gavo iš „V.“ darbuotojų ir buvo nuvykusi į agentūrą pasirašyti sutarties, bendravo su D. (D. P.), kuris papasakojo, kad kelionė bus į Siriją, kad bus pasiūlymų iš šeichų ar jo draugų ir kad sutikus bus sumokėta daugiau pinigų. Kaip ir pirmoje kelionėje, Vilniaus oro uoste susirinko apie 10 merginų grupė, vadovė buvo N. (N. L.), kartu vyko L., M., R., R. ir U., J., kitų nepamena. Skrido su persėdimu Paryžiuje į Damaską, Siriją, ten pasitiko vairuotojas ir nuvežė į privatų namą, kuris priklauso šeichui „Š.“, ten susitiko su vyru, vardu A., N. (N. L.) sugyventiniu. Šios kelionės metu vyko vakarėliai, jų metu buvo šokama, vartojamas alkoholis, ten susipažino su šeicho draugu, vardo nežino, jam apie 30 m., su juo artimai bendravo, tai buvo abipusė simpatija, šią draugystę N. (N. L.) skatino, siūlė daugiau su juo bendrauti, tačiau ji tai darė savo noru. Šios kelionės metu fotosesijų nebuvo, kelionė truko apie 10 d. ir išvykstant N. (N. L.) įteikė merginoms vokelius su pinigais, apie 500 JAV dolerių, vėliau merginos grįžo, o N. (N. L.) pasiliko (t. 1, b. l. 142-144).

2006-06-13 liudytoja J. G. parodė, kad įmonę „V.“ žino, lankė įmonės organizuojamas mėgėjiškas šokių repeticijas. Iš darbuotojų žino moterį, vardu M., ši pravesdavo šokių repeticijas; moterį, vardu N., bendravo su D., tačiau nežino, ar jis dirbo minėtoje įmonėje. Anksčiau lankė šokius agentūroje „K.“ Klaipėdoje ir buvo su šokių grupe išvykusi į Jungtinius Arabų Emyratus. Iki pradėjo lankyti repeticijas „V.“, į JAE buvo nuvykusi kelis kartus. Pradėjus lankyti šokius „V.“ taip pat vykdavo į JAE, tačiau išvykas organizuodavo arabų tautybės vyras, vardu E., su kuriuo susipažino pirmos išvykos metu, vėliau šis su ja susisiekdavo faksu, internetu, telefonu, savo kontaktus buvo jam palikusi. Apie šios bendrovės nusikalstamą veiklą sužinojo iš spaudos, pati bendrovės nusikalstamoje veikloje, taip pat bendrovės darbuotojų ar asmenų, susijusių su šia bendrove nusikalstamoje veikloje nedalyvavo (t. 1, b. l. 105-106).

2006-05-04 ikiteisminio tyrimo teisėjo apklausta N. R. (dėl šių veikų nuteista Vilniaus apygardos teismo 2010-06-14 nuosprendžiu) parodė, kad vasario mėnesį lydėjo merginų grupę seksualinių paslaugų teikimui į JAE pas Šeichą S., pravarde „Š.“. Skrido iš Vilniaus oro uosto per Amsterdamą į Dubajų. Vyko 11 merginų ir ji. Pamena kartu vykusias merginas: V. P., A. K., Laurą, A. R., I. Č., Agnę, L. J., J. K., B. J., V. R.. Gyveno viešbutyje „F.“ Dubajuje, kuris priklauso „Š.“ broliui. Šį kartą kraujas tyrimams nebuvo imamams. Buvo apie savaitę, o vėliau pervažiavo į Abu Dabį, gyveno viloje. JAE, kaip paprastai, vykdavo vakarėliai. Šeichas buvo išsirinkęs tik vieną merginą - A. R. ir su ja pastoviai bendraudavo, pastaroji eidavo pas jį į viešbučio kambarį teikti seksualines paslaugas. Kitos merginos teikė seksualines paslaugas šeicho S. draugui M., o kitiems Šeichas neleisdavo, nes yra labai pavydus. Kurios tai buvo merginos - nepamena. Kelionės pabaigoje pinigus vokeliuose išdalino kiekvienai šeicho vadybininkas, jo vardo nepamena. Tuo metu ten buvo ir A. , kuris liepė jai iš karto surinkti iš merginų vokus su pinigais, o vėliau pats kiekvienai išdalino. Kiekviena mergina ir jos gavo po 1000 JAV dolerių (t. 2, b. l. 88-97).

2009-02-27 liudytoja L. Č. (buvusi J.) parodė, kelionę į JAE 2004 m. vasario mėn. pasiūlė D. P.. Ji, jau žinodama tikrąjį tikslą, vėl vyko į JAE dėl sunkios materialinės padėties. Šį kartą skrido su merginų grupe ir vadove N. R.. Buvo pas šeichą, kurį vadino „Š.“, jo vardo nežino. Būnant JAE, seksualinių paslaugų neteikė, tačiau kitos merginoms teikė, jos pačios apie tai pasakojo. Apie tai, kurią merginą išsirenka šeichas, pasakydavo vadovė N.. Pasus N. buvo surinkusi, tačiau kraujo niekas netikrino. Kelionės pabaigoje iš N. gavo 900 JAV dolerių, kitos gavo skirtingas sumas, priklausomai nuo to, kiek kartų ir kokiam asmeniui teikė seksualines paslaugas (t. 1, b. l. 99-100).

2007-04-06 Liudytoja B. J. parodė, kad į JAE vyko antrą kartą, nes pirmą kartą, kelionę suorganizavus R. M., nieko bloga nenutiko ir dar gavo pinigų, kurie jai, nepilnametei, buvo dideli, todėl nusprendė dar kartą nuvykti į JAE. Tai buvo maždaug 2004 vasario-kovo mėnesį, šią kelionę organizavo agentūra „V.“, dėl kelionės kalbėjo su D. P., su juo pasirašė modelio sutartį, tačiau tuomet jau žinojo, kad tai tik priedanga ir jokio modelio darbo tikrai nebus. Grupės vadovė buvo N. R.. Buvo pas šeichą, pravarde „Š.“, gyveno įvairiuose viešbučiuose ir namuose. Vadovė atvykus į JAE surinko pasus ir lėktuvo bilietus, vėliau atėjo daktaras kraujo tyrimams ir davė kontraceptinių tablečių. Vakarėlių metu dalyvaudavo daugiau žmonių ir jie taip pat turėjo teisę išsirinki merginą lytiniams santykiams, tačiau merginos turėjo teisę atsisakyti. Ji pasiūlymų negavo, tačiau kitos gavo, bet kurios konkrečiai, nepamena. Vakarėliuose dalyvaudavo ir merginos iš kitų šalių. Prieš išvykstant į Lietuvą, iš vadovės N. gavo 1000 JAV dolerių. Visos merginos gavo vienodai. Kiek gavo pati vadovė, ji nežino, tačiau mano, kad tikrai gavo atlygį (t. 1, b. l. 109-110).

2007-04-06 liudytoja B. J. pagal nuotraukas atpažino D. P. (t. 1, b. l. 111-112).

2006-02-21 liudytoja I. Č. parodė, maždaug 2004 m. pradžioje apie keliones sužinojo iš pažįstamų merginų, nuėjusi į agentūrą „V.“ bendravo su D., užpildė modelio anketą, vėliau pasidarė nuotraukas. D. paklausė, ar ji žino apie keliones į JAE ir atsakius, kad žino, konkrečiau nieko neaiškino. Vėliau D. arba N. R. pasiūlė vykti į JAE. Taip pat prieš kelionę turėjo pasidaryti tyrimus dėl AIDS bei hepatito B ir C. Tai pasakė N.. 2004 m. vasario pabaigoje ji su merginų grupe ir vadove N. R. skrido iš Vilniaus oro uosto per Amsterdamą į JAE, galimai Dubajų. Prieš išskrendant Vilniaus oro uoste N. arba D. padavė lėktuvo bilietus. Kartu skrido merginos: A., V., A., lyg iš Visagino, B., V. R., A., L., kitų nepamena, iš viso 10 merginų. Nuskridus į JAE pasitiko šeicho menedžeris A.as, kuris, jeigu gerai pamena, padavė N.i vizas, o ji išdalino merginoms. Visos buvo apgyvendintos viešbutyje Penthauze, Dubajuje. Buvimo metu vykdavo vakarėliai tame pačiame viešbutyje. Apie tai, kur ir kada reikės vykti, pasakydavo vadovė N. arba A.as. Ar merginos teikdavo seksualines paslaugas, ji nežino, jos apie tai nepasakojo. Ji taip pat yra gavusi vieną kartą pasiūlymą teikti seksualines paslaugas, apie tai pasakė vadovė N., bet atsisakė. Kelionės pabaigoje atvažiavo šeicho atstovas, vardo nežino, ir padavė kiekvienai merginai po voką su pinigais, tačiau N. pasakė, kad vokus iš karto atiduotų pastarajai ir vėliau, lyg oro uoste ar dar viešbutyje, ši pati vėl išdalino merginoms. Savo voke ji rado 1000 ar 1500 JAV dolerių (t. 1, b. l. 93-94).

2006-02-21 liudytoja I. Č. pagal nuotraukas atpažino N. R. ir D. P. (t. 1, b. l 95-98).

2008-11-04 Liudytoja V. J. (buvusi P.) parodė, kad kelionę organizavo šokių studija „V.“. Tai buvo labai seniai, todėl visų detalių nepamena. Kas pasiūlė kelionę, nepamena. Pamena tik tiek, kad vadovė buvo lyg N., jos pavardės nežino, kaip ji atrodė, taip pat nepamena, todėl atpažinti negalėtų. Iš viso buvo apie 10 merginų, vyko pas šeichus, jų vardų nežino, o kelionės tikslas – šokti šeichams. Prieš kelionę buvo kelios repeticijos Vilniuje, (duomenys neskelbtini) pastate, tačiau kas buvo šokių choreografė, nepamena. Ką, be šokių, kartu nuvykusios merginos veikdavo JAE, ji nežino. Apie seksualines paslaugas nieko pasakyti negali, nes ji vyko šokti, o ką veikė kitos merginos, nežino. Ar buvo imamas kraujas tyrimui, nepamena (t. 1, b. l. 108).