Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

2015-04-16 · Civilinė byla Nr. 2-1308-991/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2015-04-16
Bylos Nr.
2-1308-991/2015
Teisminio proceso Nr.
2-06-3-09970-2014-3
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Neringa Ruibytė
Ieškovas
L. B., G. B.
Atsakovas
AB SEB banko
Išvadą teikia
Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba, Lietuvos bankas
Advokatai
Vaclovas Ruškys
Civilinė byla Nr. 2-1308-991/2015Proceso Nr. 2-06-3-09970-2014-3Procesinio sprendimo kategorija: (S) 63.2.; 99.5.; 116.1.; 116.4.
KLAIPĖDOS MIESTO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2015 m. balandžio 16 d.Klaipėda

Klaipėdos miesto apylinkės teismo teisėja Neringa Ruibytė, sekretoriaujant Ingai Borusevičienei, dalyvaujant vertėjai Vidai Rimkienei, ieškovei L. B. (L. B.), ieškovų atstovui V. G. (V. G.) ir advokatui Vaclovui Ruškiui, atsakovo AB SEB banko atstovei advokato padėjėjai A. R., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovų G. B. ir L. B. (L. B.) ieškinį atsakovui AB SEB bankui dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, institucijos, teikiančios išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba ir Lietuvos bankas,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui, prašydami pakeisti tarp šalių sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) sąlygas, ir įpareigoti atsakovą peržiūrėti ieškovams apskaičiuotus delspinigius pagal 0,1 proc. sutarties tarifą, nuo sutarties sudarymo dienos, taikant numatytą sutarties projekte 0,05 proc. delspinigių tarifą, iki naujos sutarties pasirašymo dienos bei atsisakant jiems taikyto kredito sutarties 4.6 punkto (už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką), atitinkamai sumažinant jų negražinto kredito likučio dalį, peržiūrėti ieškovams nuo 2012-11-30 dienos taikytą fiksuotų palūkanų normą 224095,49 Eur sumai, kuri sudaro 5,01806 proc., ir kintamųjų palūkanų normą 13180,92 Eur sumai, kuri sudaro 5,05 proc., sujungiant abi sumas, pritaikant 3,02 proc. kintamųjų palūkanų normą iki naujos sutarties pasirašymo dienos, atitinkamai sumažinant jų negrąžinto kredito likučio dalį, naujoje sutartyje kintamųjų palūkanų normą nustatyti neviršijant 3,02 proc. tarifo, bei priteisti iš atsakovo bylinėjimosi išlaidas. Ieškovai nurodė, kad 2007-11-29 sudarė su atsakovu kredito sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), siekdami refinansuoti kreditus Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), ir sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje bei už statybines medžiagas. Minėtos kredito sutarties sąlygos buvo pakeistos 2009-09-03, 2011-09-21 ir 2012-11-30 susitarimais. Ieškovai sutartį vykdė tinkamai. Vėliau dėl įvykusių ekonominių pokyčių, ieškovai kreipėsi į atsakovą dėl naujų kredito sutarties sąlygų derinimo, tačiau atsakovo pasiūlytas kredito pakeitimo projektas pasirodė neatitinkantis interesų, ginantis tik atsakovo poziciją, todėl ieškovai su atsakovo pasiūlymu nesutiko. Ieškovai paaiškino, kad 2014-03-14 ieškovai kreipėsi į atsakovą su savo pasiūlymu dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo, tačiau atsakovas nesutiko derėtis dėl sutarties sąlygų pakeitimo taip, kaip siūlė ieškovai. Ieškovai nurodė, kad esamos ir atsakovo siūlomos kredito sutarties sąlygos neatitinka sąžiningumo kriterijų, be to, ieškovai sudarant sutartį negalėjo numatyti, kad atsiras aplinkybės, kurių ieškovai negalės kontroliuoti, tai yra finansinė krizė, ir kurios ieškovams tapo žinomos po sutarties sudarymo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje. Teismo posėdyje ieškovė L. B. ir ieškovų atstovai V. G. bei advokatas Vaclovas Ruškys ieškinio reikalavimus palaikė, prašė juos tenkinti visiškai.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į ieškinį nurodė, kad su ieškiniu nesutinka, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą bei priteisti iš ieškovų turėtas bylinėjimosi išlaidas. Atsakovas nurodė, kad ieškovai niekaip nemotyvuoja ir nepagrindžia reikalavimo pakeisti kredito sutarties bendrosios dalies 4.6 punktą, numatantį sutartinę ieškovų atsakomybę už kiekvieną uždelstą dieną nuo laiku nesumokėtos sumos mokėti atsakovui 0,1 proc. delspinigius. Be to, ši kredito sutarties sąlyga yra suderinta su Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba kaip nepažeidžianti vartotojų teisių ir teisėtų interesų. Atsakovas paaiškino, kad ieškovai sudarydami sutartį turėjo galimybę pasirinkti kokios rūšies – fiksuotas ar kintamas – palūkanas pageidauja mokėti atsakovui už naudojimąsi suteiktu kreditu, kredito sutarties sąlygos, reglamentuojančios kredito kainą, tai yra palūkanų normas, yra aiškiai ir nedviprasmiškai išdėstytos sutartyje. Teismo posėdyje atsakovo atstovė advokato padėjėja A. R. su ieškiniu nesutiko, prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pateikė išvadą, kurioje nurodė, jog ieškovai jau buvo kreipęsi iki bylos iškėlimo teisme dėl kredito sutarties sąlygų sąžiningumo įvertinimo, ir 2014-07-03 nutarimu Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba nustatė, jog kredito sutarties bendrosios sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Institucija pažymėjo, kad ji nėra įgaliota pateikti savo išvadą dėl šalių individualiai derinamų sutarties sąlygų.

Institucija, teikianti išvadą byloje, Lietuvos bankas pateikė raštą, kuriame nurodė, kad Lietuvos Respublikos teisės aktai jai nesuteikia teisės teikti išvadą nagrinėjamoje byloje.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys atmestinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2007-11-29 tarp ieškovų ir atsakovo buvo sudaryta kredito sutartis Nr. (duomenys neskelbtini). Pagal šią sutartį atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams 249695,14 Eur dydžio kreditą, skirtą refinansuoti kreditus pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje, bei už statybines medžiagas, o ieškovai įsipareigojo grąžinti atsakovui suteiktą kreditą ir mokėti palūkanas sutartyje nustatytais terminai ir tvarka bei vykdyti kitas sutartyje numatytas prievoles. Ieškovų prievolės įvykdymui užtikrinti buvo įkeistas ieškovams priklausantis nekilnojamasis turtas – žemės sklypas su esamais ir būsimais statiniais, esantis adresu (duomenys neskelbtini), ir butas, esantis adresu (duomenys neskelbtini). Šalys susitarė, kad ieškovai mokės fiksuotas palūkanas, kurios bus keičiamos kas 5 metus, nustatant, kad sutarties pasirašymo dieną fiksuotoji palūkanų norma yra 5,5251 proc. Tarp šalių 2009-09-03 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 1 pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pagal kurį ieškovams atidėtas 3 mėnesiams kredito grąžinimo laikotarpis, taip pat ieškovai įsipareigojo atlikti pakeitimus hipotekos lakšte bei iki 2010-09-30 užbaigti būsto statybos darbus, už šių įsipareigojimų neįvykdymą numatant po 1000 Lt dydžio baudą. Tarp šalių 2010-10-28 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 2 pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pagal kurį ieškovams buvo pratęstas terminas iki 2012-09-30 užbaigti būsto statybos darbus ir iki 2011-04-30 įregistruoti VĮ „registrų centras“ gyvenamojo namo baigtumą bei atlikti atitinkamus pakeitimus hipotekos lakštuose, už šių įsipareigojimų neįvykdymą numatant po 1000 Lt dydžio baudą. Tarp šalių 2011-09-21 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 3 pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pagal kurį ieškovams atidėtas kredito grąžinimas 6 mėnesiams, kredito grąžinimui sudarant naują grafiką, taip pat suteikta papildoma kredito dalis, skirta sumokėti pagal sutartį uždelstą kredito dalį, sukauptas ir nesumokėtas palūkanas bei refinansuoti panaudotą kredito limitą Visa Classic kredito kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, papildomai suteiktai kredito daliai susitarta taikyti kintamąsias palūkanas, nustatant 5,05 proc. palūkanų normą, keičiant palūkanų normą kas 6 mėnesius. Tarp šalių 2012-11-30 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 4 pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pagal kurį šalys susitarė, jog nuo 224095,49 Eur kredito dalies ieškovai moka fiksuotas 5,01806 proc. palūkanas, kurios bus perskaičiuojamos po 5 metų, tai yra 2017-11-30, o nuo 13180,92 Eur kredito dalies mokamos kintamosios 5,05 proc. dydžio palūkanos, kurios bus perskaičiuojamos kas 6 mėnesius. Ieškovai 2014-02-11 kreipėsi į atsakovą, prašydami suderinti kredito sutarties sąlygų pakeitimą. Ieškovai 2014-03-14 pateikė atsakovui savo pasiūlymą dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo.

Ištyrus byloje pateiktus rašytinius įrodymus, darytina išvada, kad tarp šalių sudarytos sutarties pagrindu atsirado prievoliniai teisiniai santykiai (CK 6.1 – 6.4 straipsniai). Pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio, apibrėžiančio kreditavimo sutarties sąvoką, 1 dalies nuostatą kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Tarp šalių 2007-11-29 sudarytos kredito sutarties pagrindu atsakovas įsipareigojo suteikti ieškovams kreditą, o ieškovai įsipareigojo sutartyje nustatytais terminais grąžinti gautą kreditą, mokėti apskaičiuotas palūkanas ir kitus mokesčius. Taigi, sutartis, dėl kurios sąlygų pakeitimo šioje byloje nagrinėjamas ginčas, yra kreditavimo sutartis (CK 6.881 straipsnio 1 dalis).

Ieškovai nurodo, kad tarp šalių sudaryta kredito sutartis yra vartojimo sutartis, todėl jų, kaip vartotojų, interesai turėtų būti ypatingai saugomi ir ginami. Įvertinus byloje esančius duomenis, atsižvelgiant į tai, kad tarp šalių sudarytos kredito sutarties pagrindu ieškovams buvo suteiktas kreditas refinansuoti kreditus pagal sutartis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) bei sumokėti už darbus, nurodytus būsto statybos sąmatoje, bei už statybines medžiagas, t. y. asmeniniams ir šeimos poreikiams tenkinti, tarp šalių sudaryta kredito sutartis kvalifikuotina vartojimo sutartimi, o ieškovai vartotojais. Vartotojas, kaip sutarties šalis, dėl objektyvių priežasčių – informacijos, patirties, ir kitų panašių aplinkybių yra akivaizdžiai nelygiavertėje padėtyje su kita sutarties šalimi – pardavėju ar paslaugų teikėju, todėl vartojimo sutarties institutas yra grindžiamas silpnesnės sutarties šalies (vartotojo) teisinės apsaugos doktrina, kuri reiškia sutarties laisvės principo ribojimą. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pasisakydamas dėl papildomos vartotojams taikomos apsaugos, yra pažymėjęs, kad papildoma vartotojams suteikiama apsauga yra skirta išvengti stipresnės šalies primestų sąlygų, taip siekiant atkurti šalių teisių ir pareigų pusiausvyrą. Tačiau ši papildoma apsauga nedaro išimčių iš vieno svarbiausių privatinės teisės principų – pacta sunt servanda (CK 6.38, 6.59 straipsniai), todėl nereiškia, kad vartotojai gali naudotis įstatymo jiems suteiktomis vartotojų apsaugos priemonėmis siekiant nesąžiningai išvengti laisva valia prisiimtų prievolių vykdymo. Taigi tarp šalių kilęs ginčas dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo turi būti vertinamas pagal tarp šalių susiklosčiusius faktinius santykius, teisinį reglamentavimą, ir negali būti atsižvelgiama išimtinai tik į tai, kad ieškovai yra vartotojai.

Ieškovai prašė pakeisti tarp šalių sudarytos kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) (su vėlesniais pakeitimais) sąlygas, ir įpareigoti atsakovą peržiūrėti ieškovams apskaičiuotus delspinigius pagal 0,1 proc. sutarties tarifą, nuo sutarties sudarymo dienos, taikant numatytą sutarties projekte 0,05 proc. delspinigių tarifą, iki naujos sutarties pasirašymo dienos bei atsisakant jiems taikyto kredito sutarties 4.6 punkto (už kiekvieną uždelstą sumokėti palūkanas dieną mokėti Bankui 0,1 proc. laiku nesumokėtų palūkanų sumos delspinigius, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką), atitinkamai sumažinant jų negražinto kredito likučio dalį. Atsakovas su ieškovų reikalavimu nesutiko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnyje numatyta, kad netesybos yra įstatymų, sutarties ar teismo nustatyta pinigų suma, kurią skolininkas privalo sumokėti kreditoriui, jeigu prievolė neįvykdyta arba įvykdyta netinkamai. Taigi šalių susitarimu nustatytų netesybų tikslas yra kompensuoti galimus kreditoriaus nuostolius, skolininkui neįvykdžius ar netinkamai įvykdžius sutartinius įsipareigojimus. Tačiau teismui išlieka pareiga kontroliuoti šalių interesų pusiausvyrą ir jis turi pakeisti netesybų dydį tais atvejais, kai nuostolių dydį reikia mažinti. Jeigu netesybos aiškiai per didelės arba neprotingai didelės, teismas turi teisę savo nuožiūra jas sumažinti (CK 6.73 str. 2 d., 6.258 str. 3 d.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2003-11-03 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-1094/2003; kt.). Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog tarp šalių 2007-11-29 sudarytos kredito sutarties bendrosios dalies 4.5 punkte numatyta, kad ieškovai įsipareigoja mokėti atsakovui 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą grąžinti kredito dalį dieną nuo laiku nesumokėto kredito ar jo dalies, jei negrąžina pagal grafiką nustatytos grąžinti kredito dalies, atitinkamai 4.6 punkte numatyta, kad ieškovai įsipareigoja mokėti atsakovui 0,1 proc. dydžio delspinigius už kiekvieną uždelstą dieną sumokėti laiku palūkanas nuo nesumokėtų palūkanų sumos, jei nesumoka palūkanų pagal grafiką. Bylos duomenimis nustatyta, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba 2011-07-18 nutarimu dėl AB SEB banko kredito sutarties sąlygų pripažino, kad kredito sutarties bendrosios dalies 4.5 ir 4.6 punktai atitinka Lietuvos civilinio kodekso 6.188 straipsnio 2 dalies 6 punkto sutarčių nesąžiningo nustatymo kriterijų. Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2012-08-09 nutartimi patvirtino tarp Valstybinės vartotojų teisių apsaugos tarnybos ir AB SEB banko sudarytą taikos sutartį bei kredito sutarties bendrosios dalies redakciją, užtikrinančią vartotojų teises ir interesus. Patvirtintoje kredito sutarties bendrosios dalies 4.6 punkte numatyta sąlyga, jog kredito gavėjas įsipareigoja už kiekvieną uždelstą sumokėti mokėtinas sumas dieną mokėti bankui nuo laiku nesumokėtos sumos 0,1 proc. dydžio delspinigius. Teismas pažymi, kad pagal šią sąlygą kredito gavėjas moka delspinigius nuo uždelstos mokėti mokėtinos sumos, tai yra ir nuo laiku negrąžintos kredito dalies, ir nuo uždelstų sumokėti palūkanų. Būtina įvertinti ir tai, kad Valstybinė vartotojų teisių apsaugos tarnyba pagal ieškovų 2014-05-02 skundą dėl kredito sutarties (duomenys neskelbtini) nesąžiningų sąlygų taikymo 2014-07-03 nutarime konstatavo, jog AB SEB banko kredito sutarties sąlygos neatitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.228⁴ straipsnyje įtvirtintų sutarčių nesąžiningų sąlygų nustatymo kriterijų. Tai reiškia, kad sutarties sąlygos nustatytos sąžiningai. Be to, bylos medžiaga patvirtina, kad ieškovams atsakovas siūlė pasirašyti naują kredito sutarties bendrosios dalies redakciją, išdėstytą pagal 2012-08-09 taikos sutarties sąlygas, tačiau ieškovai nesutiko. Atkreiptinas dėmesys, jog ieškovai ieškinyje ar teismo posėdžio metu nenurodė jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad sutartinė delspinigių norma nustatyta nesąžiningai ar yra per didelė. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas pripažįsta, kad nėra pagrindo pakeisti sutartyje numatytą delspinigių dydį.

Atsakovo atstovė advokatė A. R. teismo posėdžio metu nurodė, kad nėra galimybės perskaičiuoti ieškovų mokėtinų delspinigių dydį, nes ieškovai visus delspinigius yra sumokėję. Ieškovų atstovas V. G. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovams priskaičiuoti mokėti delspinigiai nebuvo sumokėti ir susitarimu Nr. 3 prie kredito sutarties buvo refinansuoti bei įtraukti į papildomai suteiktą kredito sumą. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad jeigu netesybos aiškiai per didelės arba prievolė iš dalies įvykdyta, teismas gali netesybas sumažinti, tačiau tik tiek, kad jos netaptų mažesnės už nuostolius, patirtus dėl prievolės neįvykdymo ar netinkamo įvykdymo. Netesybos nemažinamos, kai jos jau sumokėtos. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių 2011-09-21 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 3 pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pagal kurį ieškovams atidėtas kredito grąžinimas 6 mėnesiams, kredito grąžinimui sudarant naują grafiką, taip pat suteikta papildoma kredito dalis, skirta sumokėti pagal sutartį uždelstą kredito dalį, sukauptas ir nesumokėtas palūkanas bei refinansuoti panaudotą kredito limitą Visa Classic kredito kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje. Viena iš papildomos kredito dalies suteikimo sąlygų buvo tai, kad ieškovai įsipareigojo sumokėti susitarimo pasirašymo dienai priskaičiuotus nesumokėtus delspinigius. Pagal atsakovo 2014-12-16 pažymą apie ieškovų įsipareigojimus, ieškovai įsipareigojimus pagal kredito sutartį vykdo tinkamai, pradelstų mokėjimų, tai yra nesumokėtų kredito įmokų, palūkanų ar delspinigių, 2014-12-15 nėra. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, kad priskaičiuotus delspinigius ieškovai atsakovui yra sumokėję. Atkreiptinas dėmesys, jog atsakovo atstovė A. R. teismo posėdžio metu paaiškino, kad ieškovams buvo paskaičiuota didesnė delspinigių suma, tačiau atsakovas, siekdamas palengvinti ieškovų padėtį, sudarant susitarimą Nr. 3 sumažino mokėtinų delspinigių dydį ir ieškovai sumokėjo mažesnę sumą nei buvo paskaičiuota pradinė delspinigių suma. Taigi, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.71 straipsnio nuostatas, teismas pripažįsta, kad ieškovų reikalavimas perskaičiuoti delspinigius nepagrįstas.

Ieškovai prašė peržiūrėti jiems nuo 2012-11-30 dienos taikytą fiksuotų palūkanų normą 224095,49 Eur sumai, kuri sudaro 5,01806 proc., ir kintamųjų palūkanų normą 13180,92 Eur sumai, kuri sudaro 5,05 proc., sujungiant abi sumas, pritaikant 3,02 proc. kintamųjų palūkanų normą iki naujos sutarties pasirašymo dienos, atitinkamai sumažinant jų negrąžinto kredito likučio dalį, naujoje sutartyje kintamųjų palūkanų normą nustatyti neviršijant 3,02 proc. tarifo. Atsakovas su ieškovų reikalavimu nesutiko. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.881 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad palūkanos pagal prievoles gali būti nustatytos įstatymuose arba šalių susitarimuose. Palūkanų (pelno palūkanų) už naudojimąsi paskolos (kredito) suma dydį ir mokėjimo tvarką nustato šalys susitarimu (CK 6.872 straipsnio 1 dalis, 6.881 straipsnio 2 dalis). Jeigu šalys nėra susitarusios dėl palūkanų dydžio, palūkanos nustatomos pagal paskolos davėjo gyvenamosios ar verslo vietos komercinių bankų vidutinę palūkanų normą, galiojusią paskolos sutarties sudarymo momentu. Taigi šalių susitarimas dėl palūkanų yra esminė kredito sutarties sąlyga. Paskoloms (kreditams), kaip ir nagrinėjamo ginčo atveju, gali būti taikomos dviejų tipų palūkanos – kintamosios arba fiksuotosios. Nuo kredito gavėjo pasirinkto palūkanų tipo priklauso palūkanų nustatymo, apskaičiavimo tvarka ir dydis. Bylos duomenimis nustatyta, kad šalys sudarydamos 2007-11-29 kredito sutartį susitarė, jog ieškovai mokės atsakovui 5,5251 proc. dydžio fiksuotas palūkanas ir šių palūkanų dydis bus keičiamas kas 5 metus. Tarp šalių 2011-09-21 pasirašytu susitarimu Nr. 3 suteikta papildoma kredito dalis, skirta sumokėti pagal sutartį uždelstą kredito dalį, sukauptas ir nesumokėtas palūkanas bei refinansuoti panaudotą kredito limitą Visa Classic kredito kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) sąskaitoje, papildomai suteiktai kredito daliai susitarta taikyti kintamąsias palūkanas, nustatant 5,05 proc. palūkanų normą, keičiant palūkanų normą kas 6 mėnesius. Tarp šalių 2012-11-30 buvo pasirašytas susitarimas Nr. 4 pakeisti kredito sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) sąlygas, pagal kurį šalys susitarė, jog nuo 224095,49 Eur kredito dalies ieškovai moka fiksuotas 5,01806 proc. palūkanas, kurios bus perskaičiuojamos po 5 metų, tai yra 2017-11-30, o nuo 13180,92 Eur kredito dalies mokamos kintamosios 5,05 proc. dydžio palūkanos, kurios bus perskaičiuojamos kas 6 mėnesius. Teismas pažymi, kad sutarties sudarymo laisvės principas apima ir sutarties šalių teisę keisti jos sąlygas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.223 straipsnio 1 dalyje reglamentuojama, kad sutartis gali būti pakeista šalių susitarimu. Sutarties šalies valia pakeisti sutartį turi būti išreikšta aiškiai ir nedviprasmiškai. Lietuvos Aukščiausiojo teismo yra išaiškinta, kad sutarties pakeitimas – tai kitokių nei pirminėje sutartyje sąlygų nustatymas, kurios panaikina arba pakeičia pirmine sutartimi šalims sukurtas teises ir pareigas, todėl įstatyme ar šalių sutartyje nustatyta tvarka pakeistos sutarties sąlygos netenka galios, o naujosios tampa privalomomis ir šalims turi įstatymo galią (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. rugsėjo 19 d. nutartis, priimta civilinėje byloje A. Č. v. AB SEB bankas, bylos Nr. 3K-3-394/2014). Atsižvelgiant į tai, nagrinėjamoje byloje svarbu nustatyti, dėl kokių sąlygų pakeitimo tarėsi šalys ir ar šalių susitarimas pakeisti kredito sutarties sąlygas buvo abiems šalims aiškiai suprantamas. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovai ir 2007-11-29 sudarydami kredito sutartį, ir 2012-11-30 sudarydami papildomą susitarimą prie kredito sutarties Nr. 4 susitarė dėl fiksuotų palūkanų už pagrindinę suteikto kredito dalį, kurios numatomas grąžinimo terminas 2037-11-03, nors ieškovai sudarydami kredito sutartį turėjo galimybę pasirinkti kurių – fiksuotų ar kintamų palūkanų pageidauja. Kadangi ieškovams suteikta didelė kredito suma ir numatomas ilgas kredito grąžinimo terminas, akivaizdu, jog ieškovai sąmoningai ir racionaliais būdais siekė išvengti ateityje galimai atsirasiančių neigiamų pasekmių, tai yra didėjančio palūkanų dydžio ir su tuo susijusių papildomų išlaidų. Taigi dėl minėtos priežasties ieškovai pasirinko fiksuotas palūkanas. Tuo tarpu po 2011-09-21 susitarimo Nr. 3 atsiradusiai 13180,92 Eur dydžio papildomai kredito daliai ieškovai pasirinko mokėti kintamas palūkanas. Išdėstytos aplinkybės patvirtina, jog sudarant 2012-11-30 sutarties pakeitimą, numatantį palūkanų normas, ieškovams buvo žinoma, jog yra kelios skirtingos palūkanų rūšys, ieškovai turėjo galimybę rinktis, kurią palūkanų rūšį pageidauja numatyti sutartyje, ir įvertinę galimą palūkanų padidėjimą dėl prasidėjusios finansinės krizės pasirinko būtent tokias palūkanas, kokios numatytos 2012-11-30 susitarime. Įvertinus nustatytas aplinkybes, darytina išvada, jog fiksuotų ir kintamų palūkanų normų už atskiras kredito dalis nustatymas 2012-11-30 susitarime Nr. 4 susitarimo sudarymo metu atitiko ieškovų pageidavimą ir interesus. Būtina įvertinti ir tai, kad po 2011-09-21 susitarimo Nr. 3 prie kredito sutarties ieškovams buvo suteikta papildoma kredito linija, taigi faktiškai ieškovams suteikti du skirtingi kreditai su skirtinga tiksline paskirtimi ir kiekvienam iš jų nustatytos skirtingų rūšių palūkanos, kurias sujungti į vieną palūkanų rūšį reikštų dviejų atskirų kredito linijų sujungimą į vieną kreditą teismo iniciatyva.

Ieškovų atstovas V. G. teismo posėdyje nurodė, kad atsakovo nustatytos palūkanų normos yra nepagrįstai didelės ir nesąžiningos ieškovų atžvilgiu, taip pat pateikė statistinius duomenis apie skirtingiems kreditams taikomas palūkanų normas nuo 2011 metų gruodžio mėnesio iki 2014 metų gruodžio mėnesio. Iš šių duomenų matyti, kad 2012 metų lapkričio mėnesį paskolos būstui įsigyti fiksuojant pradinę normą vidutinė palūkanų norma ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui buvo 3,59 proc., vartojimo paskolos fiksuojant pradinę normą vidutinė palūkanų norma ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui buvo 3,33 proc., paskolos kitiems tikslams fiksuojant pradinę normą vidutinė palūkanų norma ilgesniam nei 1 metų laikotarpiui buvo 3,26 proc. Svarbu įvertinti tai, kad ieškovų atstovo pateikti duomenys yra statistiniai, gaunami išvedus vidurkį iš visų kredito įstaigų nustatomų palūkanų normų. Be to, skaičiuojant šias vidutines palūkanų normas nėra atsižvelgiama į individualius kredito gavėjų požymius, galimus jų rizikos faktorius, kreditų gavimo ir mokėjimo istorijas ir pan. Atsakovo atstovė A. R. pateikė pažymas dėl nustatytų palūkanų dydžio ir nustatymo tvarkos, kuriose detaliai išvardinta, kaip buvo apskaičiuota palūkanų norma ieškovams. Iš šių dokumentų matyti, jog nustatant palūkanų normą buvo individualiai vertinami duomenys apie ieškovus. Vienas iš pagrindinių kriterijų nustatant palūkanų normą buvo rizika, jog ieškovai tinkamai nevykdys savo įsipareigojimų mokėti priskaičiuotas pagal mokėjimo grafikus sumas, įvertinus ieškovų mokėjimo istoriją, tai yra atsižvelgiant į tai, kad ieškovams 2007-11-29 suteiktas kreditas refinansuoti prieš tai turėtus kreditinius įsipareigojimus, į tai, kad ieškovams buvo atlikti 3 kredito restruktūrizavimai dėl ieškovų vėlavimo mokėti nustatytas įmokas, bei į pradelsimo mokėti įmokas terminus. Atkreiptinas dėmesys, jog iš ieškovų pateiktų duomenų nėra aišku, kodėl ieškovų prašoma nustatyti 3,02 proc. dydžio palūkanų norma. Pažymėtina, kad šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus ar atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Kitų duomenų, patvirtinančių ieškovų nurodomas aplinkybes dėl palūkanų dydžio nesąžiningumo ir nepagrįstumo, ieškovai nepateikė. Be to, teismas atsižvelgia į tai, kad ieškovai neprivalėjo pasirašyti susitarimo Nr. 4, jei jų netenkino susitarimo sąlygos, ieškovai turėjo galimybę kreiptis į bet kurią kitą kredito įstaigą, siūlančią galimai ieškovams palankesnes sąlygas, dėl atsakovo suteikto kredito refinansavimo. Esant išdėstytoms aplinkybėms, teismas daro išvadą, jog nėra pagrindo pripažinti, kad 2012-11-30 susitarime numatytos palūkanų normos yra nesąžiningos ieškovų atžvilgiu ar nepagrįstos.

Ieškovai savo reikalavimą pakeisti palūkanų normą ir rūšį grindžia tuo, kad po kredito sutarties sudarymo iš esmės pasikeitė aplinkybės, be to, ieškovai sudarant sutartį negalėjo numatyti, kad atsiras aplinkybės, kurių ieškovai negalės kontroliuoti, tai yra finansinė krizė, ir kurios ieškovams tapo žinomos po sutarties sudarymo, kaip numatyta Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnyje nustatyta sutarties pakeitimo galimybė tais atvejais, kai po jos sudarymo pasikeičia aplinkybės, turinčios reikšmės sutarties vykdymui. Tam, kad būtų konstatuota, jog vienai šaliai sutarties vykdymas yra iš esmės suvaržytas, būtina nustatyti, kad tam tikros aplinkybės iš esmės pakeitė šalių sutartinių prievolių pusiausvyrą ir kad tos aplinkybės atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje išvardytus kriterijus. Sutartinių prievolių pusiausvyros pasikeitimu laikytinos aplinkybės, kai arba iš esmės padidėja įvykdymo kaina, arba iš esmės sumažėja gaunamas įvykdymas. Sutarties vykdymo varžymas turi būti esminis, pažeidžiantis šalių interesų pusiausvyrą, reikalavimas įvykdyti sutartį tokiomis aplinkybėmis prieštarautų sąžiningumo, protingumo ir teisingumo principams. Be to, tam, kad dėl šių aplinkybių būtų galima keisti ar nutraukti sutartinius santykius, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio 2 dalyje nustatytos papildomos sąlygos: tokios aplinkybės atsiranda ar tampa žinomos jau sudarius sutartį; šalis ją sudarydama negalėjo protingai numatyti, kad tokių aplinkybių gali atsirasti; tų aplinkybių nukentėjusi šalis negali kontroliuoti (jos nepriklauso nuo tos šalies valios, šalis negalėjo sukliudyti jų atsiradimui ir pan.); nukentėjusi šalis nebuvo prisiėmusi tų aplinkybių atsiradimo rizikos (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2012 m. balandžio 10 d. nutartis, priimta civilinėje byloje UAB „Tamro vaistinė“ v. UAB „Gamafondas“, bylos Nr. 3K-3-150/2012). Teismas pažymi, kad dėl ilgalaikio kreditavimo sutarties pobūdžio, sutarties šalys (tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas) negali numatyti, kaip dėl objektyvių kriterijų ekonominės sąlygos keisis ir veiks palūkanų normas ateityje, todėl, sudarydamos sutartį pagal esamą situaciją, negali numanyti sutartų sąlygų naudingumo ateityje (vykdant ilgalaikę kreditavimo sutartį). Sutarties šalis – kredito gavėjas – laisva valia ir savo rizika sprendžia, ar kitos šalies – kredito davėjo – siūlomos kreditavimo sąlygos jai priimtinos (naudingos), ir, tai įvertinusi, sudaro sutartį arba jos nesudaro. Kredito santykiuose abi šalys, tiek kredito davėjas, tiek kredito gavėjas, prisiima tam tikrą riziką, kuri priklauso ne tik nuo subjektyvių kredito gavėjo ar davėjo faktorių, bet taip pat ir nuo išorinių veiksnių. Būtina įvertinti ir tai, kad finansinė krizė turėjo įtakos visai šalies ekonominei sistemai, taigi ne tik ieškovams, bet ir atsakovui. Kitų aplinkybių apie aplinkybių pasikeitimą iš esmės, ieškovai nenurodė ir tokias aplinkybes pagrindžiančių įrodymų nepateikė. Esant nurodytoms aplinkybėms, darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.204 straipsnio nuostatas. Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, ieškovų reikalavimai pakeisti palūkanų rūšį ir palūkanų normas atmestini kaip nepagrįsti.

Išanalizavus byloje esančius rašytinius įrodymus, įvertinus byloje nustatytas aplinkybes, šalių ir jų atstovų paaiškinimus, teismas pripažįsta, kad ieškovų ieškinys nepagrįstas, todėl atmestinas.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Ieškinį atmetus, atsakovui iš ieškovų priteistinos atsakovo turėtos bylinėjimosi išlaidos. Iš atsakovo pateiktų rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovas sumokėjo 434,43 Eur už atstovavimą byloje. Šios išlaidos pagrįstos, neviršija nustatytų rekomenduojamų dydžių, pateiktas išlaidų detalizavimas. Taigi atsakovui iš ieškovų priteisiama 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 93 straipsnio 1 dalis, 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 100, 151, 259, 260, 263, 268, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį atmesti.

Priteisti atsakovui AB SEB bankui iš ieškovų G. B. ir L. B. (L. B.) 434,43 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti.

Sprendimas per 30 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.

Teisėja Neringa Ruibytė