- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2011-10-17
- Bylos Nr.
- I-498-243/2011
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00282-2011-1
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Vida Stonkuvienė
- Pareiškėjas
- UADB „Ergo Lietuva“
- Atsakovas
- Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos, Klaipėdos miesto savivaldybei
Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Vida Stonkuvienė, sekretoriaujant Nataljai Sliževskajai, dalyvaujant pareiškėjos UADB „Ergo Lietuva“ atstovui J. S., atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos atstovei Jolantai Laužikaitei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos UADB „Ergo Lietuva“ skundą atsakovei Klaipėdos miesto savivaldybei dėl 5087,23 Lt turtinės žalos atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
pareiškėja UADB „Ergo Lietuva“ skundu prašo priteisti 5087,23 Lt turtinės žalos atlyginimą ir 5 procentų dydžio metines palūkanas iš atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės. Nurodo, jog žala kilo, kai O. L. priklausantis automobilis (duomenys neskelbtini),, pastatytas (duomenys neskelbtini), namo kieme, Klaipėdoje, buvo smarkiai sugadintas ant jo užvirtusio medžio: apibraižyti automobilio šonai, sugadintas stogas, variklio ir bagažinės dangčiai, sudaužytas priekinis stiklas ir žibintai. Įvykio metu automobilis buvo apdraustas UADB „Ergo Lietuva“ pagal 2008-05-29 su draudėju O. L. sudarytą transporto priemonių draudimo sutartį (KASKO), todėl vykdydama sutartį, išmokėjo draudėjui 5087,23 Lt draudimo išmoką. Argumentuoja, jog pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.1015 straipsnį, draudikas, išmokėjęs draudimo išmoką, turi teisę reikalauti išmokėtų sumų grąžinimo iš už žalą atsakingo asmens. Nurodo, jog CK 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta kiekvieno asmens, taip ir valstybės bei savivaldybės institucijų pareiga laikytis tokių elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.271 straipsnis numato, kad žalą, atsiradusią dėl savivaldybės valdžios institucijų ar jos darbuotojų veiksmų (veikimo, neveikimo), privalo atlyginti savivaldybės iš savivaldybės biudžeto nepaisydama savo darbuotojų kaltės. Argumentuoja, jog už žalą yra atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybė, tinkamai nevykdžiusi teisės norminiuose aktuose įtvirtintų pareigų rūpintis želdinių priežiūra ir tuo, kad jie nekeltų pavojaus kitų asmenų turtui, t.y. pagal Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punktą vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Pažymi, jog Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybės pareiga vykdyti želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, kuri apima savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos organizavimą, jų būklės stebėsenos vykdymą, duomenų bazių kūrimą ir tvarkymą (1 punktas); želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolės vykdymą (8 punktas); medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimų sprendimą (12 punktas). Pareiškėjos teigimu, atsakovė neatliko jai priskirtų funkcijų, todėl yra viso būtinos civilinės atsakomybės sąlygos: žala, neteisėti veiksmai, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos.
Pareiškėjos UADB „Ergo Lietuva“ atstovas skunde išdėstytų motyvų pagrindu prašo jį patenkinti ir priteisti žalos atlyginimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės.
Atsiliepimas
Atsakovė Klaipėdos miesto savivaldybė atsiliepimu su pareiškėjos skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsikirtimą grindžia tuo, jog civilinei atsakomybei dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų atsirasti yra būtini trys elementai: neteisėti veiksmai (CK 6. 246 straipsnis); teisės pažeidimu padaryta žala arba nuostoliai (CK 6. 249 straipsnis) ir priežastinis ryšys tarp priešingų teisės pažeidėjo veiksmų ir žalos arba nuostolių (CK 6. 247 straipsnis). Civilinė atsakomybė atsiranda neįvykdžius įstatymuose ar sutartyje nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai ar sutartis draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (CK 6.246 straipsnio 1 dalis). Pripažįsta, jog pagal Vietos savivaldos įstatymo (redakcija nuo 2008-02-05 iki 2008-10-01) 7 straipsnio 12 punktą kraštovaizdžio, nekilnojamųjų kultūros vertybių bei savivaldybės įsteigtų saugomų teritorijų tvarkymas ir apsauga, savivaldybės teritorijoje esančių želdynų, želdinių apsauga, tvarkymas ir kūrimas, inventorizacijos, apskaitos, atskirųjų želdynų žemės sklypų kadastrinių matavimų ir įrašymo į Nekilnojamojo turto registrą organizavimas, stebėsenos vykdymas yra ribotai savarankiška savivaldybės funkcija. Želdynų įstatymo (redakcija nuo 2008-01-01 iki 2010-11-23) 10 straipsnyje plačiau išdėstytos savivaldybės pareigos želdynų priežiūros srityje. Argumentuoja, jog pareiškėja nepateikė įrodymų, kad atsakovė nevykdė ar netinkamai vykdė kurią nors savivaldybei priskirtą funkciją ir kad ties (duomenys neskelbtini), namu augantis medis buvo blogos būklės. Atsakovės teigimu, pats medžio išvirtimo faktas nėra pagrindas teigti, kad savivaldybė neatliko Vietos savivaldos ir Želdynų įstatymuose nurodytų pareigų. Pažymi, jog medis nuvirto dėl meteorologinių sąlygų (nenugalimos jėgos), o ne savivaldybės neveikimo, todėl civilinė atsakomybė netaikytina, vadovaujantis CK 6.253 straipsniu. Atsakovės teigimu, pagal pateiktus duomenis neįmanoma nustatyti, ar automobilis stovėjo leistinoje vietoje ir pats nukentėjęs asmuo neprisidėjo prie žalos sukėlimo ar jos padidėjimo (b.l. 42-44).
Atsakovės Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu prašo pareiškėjos skundą nepatenkinti kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
administracinėje byloje ginčas kilo dėl Klaipėdos miesto savivaldybės pareigos atlyginti turtinę žalą. Iš byloje esančių duomenų matyti, kad 2008-08-06 Klaipėdos miesto 3 PK gautas pareiškimas, jog automobilis (duomenys neskelbtini), priklausantis O. L., pastatytas (duomenys neskelbtini), kieme, Klaipėdoje, buvo sugadintas ant jo užvirtusio medžio (b.l. 9, 10). Automobilis 2008-05-29 buvo apdraustas pareiškėjos UADB „Ergo Lietuva“ transporto priemonių draudimu (b.l. 8). Pareiškėja UADB „Ergo Lietuva“, vykdydama draudimo sutartį, draudikui O. L. 2008-09-02 išmokėjo 5087,23 Lt draudimo išmoką (b.l. 16). Pareiškėja skundo reikalavimą grindžia Lietuvos Respublikos CK 6.1015 straipsnio nuostatomis ir prašo iš Klaipėdos miesto savivaldybės, privalančios vykdyti medžių ir kitų želdinių priežiūrą, priteisti 5087,23 Lt turtinės žalos atlyginimą bei 5 procentų metines palūkanas.
CK 6.1015 straipsnio, reglamentuojančio draudėjo teisių į žalos atlyginimą perėjimą draudikui (subrogaciją), 1 dalyje nustatyta, kad draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens. Šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, kurios nustato draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Nagrinėjamu atveju reikia vadovautis teisės normomis, reglamentuojančiomis atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo. Atsakomybę už žalą, atsiradusią dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų ar neveikimo, numato CK 6.271 straipsnis, kurio 1 dalyje nustatyta, kad žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinio kodekso 6.271 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta, kad šiame straipsnyje terminas „valdžios institucija“ reiškia bet kokį viešosios teisės subjektą (valstybės ar savivaldybės instituciją, pareigūną, valstybės tarnautoją ar kitokį šių institucijų darbuotoją ir t. t.), taip pat privatų asmenį, atliekantį valdžios funkcijas, o terminas „aktas“ reiškia bet kokį valdžios institucijos ar jos darbuotojų veiksmą (veikimą, neveikimą), kuris tiesiogiai daro įtakos asmenų teisėms, laisvėms ir interesams. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: neteisėti veiksmai (CK 6.246 str.); priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 str.); teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 str.); teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 str.), tačiau, viešosios (valstybės) atsakomybės atveju valdžios institucijos (jos darbuotojų) kaltė nėra būtinoji sąlyga šiai atsakomybei atsirasti. Pagal CK 6.271 straipsnio 4 dalį valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Sprendžiant viešosios (valstybės) atsakomybės klausimą, visų pirma būtina nustatyti, ar valdžios institucijų darbuotojų veiksmai buvo teisėti, t. y. ar jie veikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 6 straipsnio 7 dalies 7 punkte (2005-03-24 įstatymo Nr. X-147 redakcija, galiojusi žalos atsiradimo metu) nustatyta, kad vietos savivaldos institucijos, organizuodamos aplinkos apsaugos įstatymų, Vyriausybės bei Aplinkos ministerijos priimtų norminių aktų aplinkos apsaugos klausimais įgyvendinimą, tvarko miestų ir kaimų gyvenamųjų vietovių želdynus, rengia ir tvirtina želdinių apsaugos taisykles, skelbia saugotinais vertingus dendrologiniu, ekologiniu, estetiniu, kultūriniu bei kraštovaizdžio formavimo požiūriu medžius ir krūmus, augančius valstybinėje ne miškų ūkio paskirties žemėje ir privačioje žemėje. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (redakcija galiojusi nuo 2008-02-05 iki 2008-10-01) 30 straipsnio 1 dalį ir 31 straipsnio 2 dalies 16 punktą, želdinių priežiūra priskirta seniūnijų, kaip savivaldybės administracijos struktūrinių teritorinių padalinių, funkcijoms. Lietuvos Respublikos želdynų įstatymo, įsigaliojusio 2008-01-01, 10 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta savivaldybės pareiga vykdyti želdynų ir želdinių apsaugos, tvarkymo, želdynų kūrimo, želdinių veisimo valdymą, ir ši pareiga apima savivaldybės teritorijoje esančių želdynų ir želdinių inventorizavimo ir apskaitos organizavimą, jų būklės stebėsenos vykdymą, duomenų bazių kūrimą ir tvarkymą (1 punktas); želdynų ir želdinių būklės, želdynų kūrimo, naujų želdinių veisimo vidaus kontrolės vykdymą (8 punktas); medžių persodinimo, kirtimo ar kitokio pašalinimo, genėjimo, gydymo klausimų sprendimą (12 punktas) ir kt.
Nagrinėjamu atveju nėra ginčo dėl faktinių žalos padarymo aplinkybių. Medis, sugadinęs O. L. priklausantį automobilį, augo bendro naudojimo Klaipėdos miesto teritorijoje prie gyvenamojo daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje. Galiojančiu teisiniu reglamentavimu Klaipėdos miesto savivaldybei nustatyta pareiga vykdyti šios teritorijos želdinių priežiūrą. Pažymėtina, jog šios pareigos neneigia ir pati atsakovė, ji taip pat neginčija žalos fakto ir jos dydžio. Klaipėdos miesto savivaldybė, būdama atsakinga už miesto želdinių priežiūros organizavimą ir vykdymą, privalėjo užtikrinti, kad minėtoje teritorijoje Statybininkų prospekte augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ar jų turtui. Atsakovė teismui nepateikė įrodymų, jog ėmėsi atitinkamų želdinių priežiūros priemonių. Minėtos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog nagrinėjamu atveju savivaldybė neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad automobilis buvo sugadintas būtent nugriuvusio medžio, augusio prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, ir kad O. L. dėl to buvo padaryta 5087,23 Lt turtinė žala, kurią atlygino draudikas -pareiškėja UABD „Ergo Lietuva“, išmokėdama atitinkamo dydžio draudimo išmoką (b.l. 11, 12, 17-32, 15-16). Teismui nekyla abejonių, kad tarp neteisėtų savivaldybės veiksmų (šiuo atveju – neveikimo) ir žalos yra priežastinis ryšys. Klaipėdos miesto savivaldybės argumentas, jog medis galėjo nuvirsti dėl nenugalimos jėgos – stipraus vėjo, pripažintinas nepagrįstu. Iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos Informacijos skyriaus 2011-09-23 pažymos Nr. (8.42)-B8-1461 matyti, jog Klaipėdos meteorologijos stoties duomenimis 2008 m. rugpjūčio 4 d. vidutinis vėjo greitis siekė 4,9 m/s, didžiausias vėjo gūsio greitis 9 m/s, o 2008 m. rugpjūčio 5 d. vidutinis vėjo greitis siekė 7,6 m/s, o didžiausias vėjo gūsio greitis 18 m/s (b.l. 45). Pagal Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos direktoriaus 2008-09-30 įsakymu Nr. V-115 patvirtintus Pavojingų meteorologinių reiškinių kriterijus vėjas, škvalas, viesulas pripažįstami pavojingais, kai jų maksimalus greitis siekia 15-27 m/s. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006-03-09 nutarimu Nr. 241 patvirtintus Ekstremalių įvykių kriterijus (nutarimo redakcija, galiojusi nagrinėjamų teisinių santykių metu) stichiniu laikoma labai smarki audra, viesulas, škvalas, kai maksimalus vėjo greitis siekia 28-32 m/s, o katastrofiniu meteorologinis reiškiniu pripažįstamas uraganas, kai maksimalus vėjo greitis viršija 33 m/s. Atsižvelgiant į nurodytus kriterijus matyti, jog Klaipėdoje 2008 m. rugpjūčio 4-5 d. vėjas nebuvo stiprus ir pavojingas, iki pavojingų sustiprėdavo tik gūsiai 2008 m. rugpjūčio 5 d. Konstatuotina, jog medis, sugadinęs O.L. automobilį, nugriuvo neveikiamas pašalinių jėgų ar nenugalimos jėgos. Tokią išvadą patvirtina ir pareiškėjos UADB „Ergo Lietuva“ specialisto pranešime išdėstytos aplinkybės, jog nuvirtusio medžio kamienas lūžio vietoje smarkiai sutręšęs (b.l. 11). Duomenų, kad automobilis buvo pastatytas neleistinoje vietoje, pažeidžiant Kelių eismo taisykles, ar kad paties nukentėjusiojo veiksmai lėmė žalos atsiradimą, byloje nėra. Ta aplinkybė, kad nagrinėjamu atveju Klaipėdos miesto savivaldybėje negauta prašymų nukirti medį, augantį (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, namo kieme, neatleidžia savivaldybės nuo atsakomybės, nes būtent savivaldybė privalėjo užtikrinti, kad šioje teritorijoje augantys medžiai ir kiti želdiniai nekeltų grėsmės žmonėms ir jų turtui. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju yra visos būtinos viešosios (valstybės) atsakomybės sąlygos, todėl pareiškėjai iš atsakovės priteistinas 5087,23 Lt turtinės žalos atlyginimas, nes žalos atsiradimą šiuo atveju sąlygojo būtent savivaldybei teisės aktais priskirtų pareigų nevykdymas. Pareiškėjos UADB „Ergo Lietuva“ skundas tenkintinas, vadovaujantis ABTĮ 88 straipsnio 5 dalimi.
Lietuvos vyriausiasis teismas savo, formuojantis vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus, analogiškai sprendžia civilinės atsakomybės klausimus, susijusius su turtinės žalos padarymu ir atlyginimu ( 2009-12-21 nutartis administracinėje byloje Nr. A556-1485/2010; 2010-12-02 sprendimas Nr. A756-2195/2010; 2011-06-30 nutartis Nr. A62-932/2011).
Pareiškėja prašo priteisti iš atsakovės 5 procentų dydžio metines palūkanas, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme iki visiško teismo sprendimo įvykdymo dienos. Pareiškėjos reikalavimas tenkintinas, nes CK 6.37 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Nagrinėjamu atveju, vadovaujantis CK 6.210 straipsnio 1 dalies nuostatomis, pareiškėjai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos. Byla teisme buvo iškelta 2011-08-01 (b. l. 4), todėl pareiškėjai priteistinos nurodyto dydžio palūkanos nuo 2011-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Pagal Lietuvos Respublikos ABTĮ 44 straipsnio 1 dalies nuostatas teisę gauti iš kitos šalies išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą turi proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas. Pareiškėjos UADB „Ergo Lietuva“ skundas patenkintas, pagal ABTĮ 43 straipsnio 6 dalį išlaidos vertėjams priskiriamos prie kitų su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų, todėl pareiškėjos prašymas dėl 47 Lt išlaidų atlyginimo tenkintinas.
Atsakovo atstovė teismo posėdžio metu pripažino, jog ieškinio (skundo) senaties trejų metų terminas nepasibaigęs, nes skundas teismui paduotas 2011-08-01, draudimo suma draudikui sumokėta 2008-09-02, todėl neprašo taikyti ieškinio senatį. Nagrinėjamu atveju pareiškėja dėl pažeistos teisės gynimo kreipėsi nepasibaigus ieškinio senaties terminui.
Rezoliucinė dalis
nusprendė:
priteisti pareiškėjai UADB „Ergo Lietuva“ 5087,23 Lt (penkis tūkstančius aštuoniasdešimt septynis Lt 23 ct) turtinės žalos atlyginimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės, kodas 188710823, ir penkių procentų metines palūkanas nuo 5087,23 Lt sumos nuo 2011-08-01 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo,
priteisti pareiškėjai UADB „Ergo Lietuva“ 47 Lt (keturiasdešimt septynis litus) išlaidų, susijusių su bylos nagrinėjimu, atlyginimą iš Klaipėdos miesto savivaldybės.
Sprendimas gali būti skundžiamas apeliacine tvarka per keturiolika dienų nuo paskelbimo dienos Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui arba Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.