- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-10-12
- Bylos Nr.
- I-1967-554/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-62-3-01924-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Algis Markevičius, Jolanta Medvedevienė, Audrius Grauželis
- Pareiškėjas
- B.Š., V.S.
- Atsakovas
- Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo
- Trečiasis asmuo
- VĮ Registrų centro, Valstybės įmonei Registrų centras
- Kategorijos
Kauno apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algio Markevičiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), Jolantos Medvedevienės ir Audriaus Grauželio,
atsakovo – Valstybės įmonės Registrų centras Kauno filialo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovei J.B.,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjų B.Š.ir V.S. patikslintą skundą atsakovui Valstybės įmonei Registrų centro Kauno filialui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybės įmonei Registrų centras dėl sprendimų dalių panaikinimo, įpareigojimo atlikti veiksmus ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintu skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą ir prašė:
Įpareigoti Valstybės įmonės Registrų centro (toliau – VĮ Registrų centras) Kauno filialą remiantis galiojančiu Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkiu Nr. 865-V, įregistruoti B.Š.ir V.S. pareiškėjų nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini) , Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į statinio dalį. Idealines dalis skaičiuoti tūkstantųjų tikslumu, kad visų savininkų valdomų idealinių dalių suma būtų lygi vienetui;Įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą remiantis 1994-03-29 galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo 4 punkte bendro naudojimo dalį A(499 kv. m) ir atskirą B.Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus sekančiai: A dalis 63/499 – J. P., 270/499-Lietuvos Respublika, 166/499 - B.Š.; B dalis - 2702/2702 – B.Š.;Panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-06-17 atsakymo Nr. (3.4.5)KAS-81 3 dalyje išvadą „Registre įrašytas patalpų plotas (199,34 kv. m) atitinka įregistravimo dokumentus – 1993-07-12 Kauno miesto valdybos potvarkį Nr. 865-V“, kaip prieštaraujantį minėto potvarkio turiniui;Panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-08-03 atsakymo Nr. (1.1.4.)S-3775: 1.1 dalį – dėl neteisingo idealinių dalių skaičiavimo aiškinimo, kuriame skaičiuojamas pastato (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) 1C2m (duomenys neskelbtini), Kaune plotas 406,45 kv. m, o ne tikrasis – 491,81 kv.m.; 2 dalį – dėl reikalaujamų perteklinių sąlygų laiptinės registracijai. Nurodyti laiptinės registraciją vykdyti, vadovaujantis LR Aukščiausiojo Teismo 2001-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001, pripažįstant B.Š. ir V.S. nuosavybės teises į ½ laiptinės (8,81 kv. m) nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento (II tomas, b.l. 19-23).
Atsižvelgiant į bylos duomenis pareiškėjų reikalavimai panaikinti VĮ Registrų cento Kauno filialo 2015-06-17 atsakymo Nr. (3.4.5) KAS-81 dalį bei VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-08-03 atsakymo Nr. (1.1.4.)S-3775 dalį vertintini kaip rašymo apsirikimo klaidos ir laikytina, jog pareiškėjai prašo panaikinti VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-06-17 sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-819 dalį (I tomas, b.l. 12-15) bei VĮ Registrų centro 2015-08-03 sprendimo Nr. (1.1.4.)s-3775 dalį (I tomas b.l. 8-9) dalį.
Šalies argumentai
Pareiškėjai patikslintame skunde nurodė, taip pat paaiškino teismo posėdžio metu, kad pagal Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkį Nr. 865-V pareiškėjams lygiomis dalimis atstatytos nuosavybės teisės į pastato dalį, sudarančią 0,49 idealiosiosų dalių pastato lC2/m kartu su žemės sklypu 2868,50 m² adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Potvarkyje išvardintos patalpos skliausteliuose nuo 1-12 iki 1-22 imtinai tik nurodė, kad grąžintas II-asis pastato aukštas. Bendra patalpų suma nebuvo skaičiuojama, nes tai nebuvo esminis atstatytų nuosavybės teisių rodiklis. Pagrindinis dydis, apibrėžiantis atstatytas nuosavybės teises į pastato dalį buvo vienintelis reikšminis dydis - 0,49 idealiosios dalies lC2/m pastato (duomenys neskelbtini), Kaune. Taip pat šiuo adresu atstatyta teisė į namų valdos žemės sklypą 2868,50 kv. m ploto (toliau – ir Žemės sklypas). Šios nuosavybės registracija VĮ Registrų centre atlikta 1994-05-23. VĮ Registrų centras pareiškėjų nuosavybės teises užregistravo ne į statinio dalį - 0,49 lC2/m, o tik į atskiras patalpas, nesuteikiant joms adreso. Registruojant nuosavybės teises perrašant potvarkio tekstą, buvo praleista pagrindinė tekstinė dalis – 0,49 id. dalių. pastato 1C2m ir po to įrašytas likęs tekstas skliausteliuose, nurodant tik II-o aukšto patalpas. Nurodė, kad pastebėjus tęstinius klaidingus įrašus registro duomenų bazėje, 2015-06-08 kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą, vėliau 2015-07-03 į VĮ Registrų centrą. Registrų centras savo atsakyme neteisingai aiškina, kad pareiškėjams atkurtos nuosavybės teisės į patalpas, kurių bendras plotas 199,34 kv. m ir tai sudaro 0,49 idealiosios dalies pastato 1C2m, kurio plotas 406,45 kv. m, kadangi pastato 1C2m, kurio plotas būtų 406,45 kv. m, nėra. Yra vienintelis 1C2m pastatas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), registruotas registre (reg. Nr. 20/68903), turintis 491,81 kv. m plotą. Jis glaudžiai, funkciškai susijęs su priklausiniu 2c2p, kuriame yra laiptinė į antrą pastato aukštą, centralizuoto šildymo katilinė ir tai patvirtina žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės 2003-02-18 „Valdos patikrinimo aktas“, kuriame konstatuojama, kad pastatas ir priestatas yra suformuotas kaip vienas turto objektas (duomenys neskelbtini), Kaune. Todėl negalima pareiškėjams skaičiuoti idealines dalis nuo 406,45 kv. m ploto pastato, o O.K., turėjusiai patalpas tik priestate, nuo visų 491,81 kv. m.
Nurodė, kad ruošiant Žemės sklypo registraciją Registrų centre, matininkas 1994 m. kovo mėnesį atliko šio sklypo namų valdos kadastrinius matavimus, ir šių kadastrinių matavimų pagrindu sudarė žemės sklypo namų valdos ribų planą, kuris 1994-03-29 buvo užregistruotas žemėtvarkoje. Žemės sklypas buvo sudarytas iš 2-jų dalių: A - bendro naudojimo 499 kv. m, ir B - 2702 kv. m, atskirtos dalies nuo bendro naudojimo, į kurią buvo atstatytos nuosavybės teisės lygiomis dalimis pareiškėjams. Šiuo metu žemės valdos savininkė viena - B.Š. Bendrai naudojama žemės sklypo dalis 499 kv. m buvo sudaryta iš dalių: 1/3 dalis 166 kv. m - B.Š. dalis, ir 2/3 dalis 333 kv. m - valstybės. Užregistruotame žemės sklypo ribų plane A ir B sklypo dalys aiškiai apibrėžtos vientisais ribų posūkio taškų kontūrais ir išskirtos aiškiomis linijomis. Todėl ir Žemės sklypo išraše turi būti atskiri įrašai pagal žemės plotą apibrėžiantys bendro naudojimo žemės sklypo dalį: A- 499 kv. m ir atskirą žemės sklypo dalį - B-2702 kv. m, kurios savininkė - B.Š. A- 499 kv. m ploto dalis valdoma bendrai: 166 kv. m - B.Š., 270 kv. m - valstybės, 63 kv. m - J.P. Įraše turėtų būti užregistruota: A - dalis - 499 kv. m - 66/499 - B.Š.; 270/499 - Lietuvos Respublika, 63/499- J.P., B - dalis - 2702 kv. m - 2702/2702 - B.Š.
Pagal 2001-06-06 Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartį Nr. 3K-3-652/2001, panaikinus 1/2 laiptinės patalpos dalies (8,81 kv. m : 2 = 4,405 kv. m ) privatizavimą O.K. (dabar J.P.) liko 80,96 kv. m (85,36 - 4,405 = 80,96) patalpos,- kas atitinka 0,161 id. dalių. Atimtoji 1/2 laiptinės dalis automatiškai priskaičiuojama prie pareiškėjų valdomos pastato lC2/m II-jo aukšto dalies nuosavybės teisėmis. Ši nuosavybės teisė išaiškinta to paties Aukščiausiojo Teismo, kuris pripažino, kad pareiškėjų nuosavybės teisės į 1/2 dalį laiptinės buvo atkurtos nuo nuosavybės teisių atkūrimo į pagrindinio pastato lC2/m 0,49 id. dalį momento. Iš to seka, kad 1/2 laiptinės ploto registracija turėjo būti atlikta, darant pirmą pastato lC2/m dalies registraciją 1994-05-23 ir papildomas prašymas nereikalingas, nes jokios rekonstrukcijos laiptinėje nebuvo atliekamos. Šią nuostatą patvirtina ir 1993-05-20 LR Respublikinio valstybinio inventorizavimo, projektavimo paslaugų biuro raštas Nr. 502, kuriame nustatytos pastato dalys: pagrindinio pastato plotas lC2/m skaičiuojamas 410,85 kv. m , o priestato 2C2/p - 80,96 kv. m. dėl 1995-01-05 neteisingos registracijos.
Atsiliepimas
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimuose į skundą, taip pat atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovė teismo posėdžio metu prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Atsakovas VĮ Registrų centro Kauno filialas atsiliepimuose į skundą (I tomas, b.l. 82-86, II tomas, b.l. 19-43-44) nurodė, taip pat atsakovo ir trečiojo suinteresuoto asmens VĮ Registrų centro atstovė paaiškino teismo posėdžio metu, kad 2015-06-10 VĮ Registrų centro Kauno filiale buvo gautas B. Š. 2015-06-08 raštas, kuriuo ji prašė ištaisyti netikslumas, susijusius, su namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinės registracijos duomenimis. Pareiškėja nurodė, kad duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre neatitinka nuosavybės teises į statinius patvirtinančiu dokumentų, t.y. jos nuosavybės teise valdomai patalpai, esančiai antrajame minėto pastato aukšte, nenurodytas pastato dalies dydis; prie jos valdomų 199,34 kv. m ploto patalpų nepridėta 1/2 dalis laiptinės ploto (4,4 kv. m); klaidingai nurodytas viso pastato bendrasis plotas. Teritorinis kadastro ir registro tvarkytojas, išnagrinėjęs šį pareiškėjos prašymą, archyvinę nekilnojamojo turto, esančio (duomenys neskelbtini). Kaune, kadastro ir registro bylą, skaitmeniniame dokumentų archyve esančius dokumentus, nekilnojamojo turto kadastre ir registre ištaisė pastato - Kultūros namai, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (toliau - ginčo pastatas) bendrąjį plotą iš 498,81 kv. m į 491,81 kv. m, o 2015-06-17 sprendimu Nr.(3.4.5.)KAS-819 likusioje dalyje pareiškėjos prašymą atsisakė tenkinti, nes vadovaujantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio ir Nekilnojamojo turto kadastro įstatymo 15 straipsnio nuostatomis, duomenys įregistruoti nekilnojamojo turto registre apie ginčo pastatą ir jame esančias įregistruotas patalpas, nėra klaidingi, nes atitinka duomenų įregistravimo dokumentus. Be to, patikrinus dokumentus nustatyta, kad pareiškėjų vardu nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui nebuvo teiktas prašymas dėl 1/2 dalies laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m) ir nuosavybės teisės į ją įregistravimo nekilnojamojo turto registre. VĮ Registrų centro Kauno filialas minėtame sprendime išaiškino pareiškėjai, kad jei ji pageidauja nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1/2 dalį laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m), esančios ginčo pastate, prie jai nuosavybės teise priklausančių 199,34 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui ji turi pateikti atitinkamą prašymą, taip pat negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintą kadastro duomenų bylą, kurioje būtų nurodyti duomenys apie 1/2 dalį laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m.), bei sumokėti nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui nustatyto dydžio atlyginimą. Pareiškėja, pasinaudodama išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2015-07-13 skundu kreipėsi į centrinį registratorių - VĮ Registrų centrą. VĮ Registrų centras, išnagrinėjęs aukščiau minėtą pareiškėjos skundą, 2015-08-03 priėmė sprendimą Nr. (1.1.4.)s-3775, kuriuo pareiškėjai išaiškino, kokių dokumentų pagrindu ir kaip yra įregistruoti duomenys nekilnojamojo turto registre. Taip pat nurodė, kad VĮ Registrų centro Kauno filialas 2015-06-17 sprendime Nr.(3.4.5.)KAS-819 teisėtai ir pagrįstai nurodė, kad duomenys registre apie ginčo pastatą ir pareiškėjams priklausančias patalpas atitinka registravimui pateiktus dokumentus, šie duomenys nėra klaidingi. Be to, dar kartą akcentavo, kad pareiškėjai teritoriniam registratoriui nebuvo teikę prašymo įregistruoti 1/2 laiptinės 1-32/8,81 kv. m prie B. Š. ir V. S. priklausančių patalpų bei būtinų registravimui dokumentų (nuosavybės teisę patvirtinančio dokumento - Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-06 nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001 ir atnaujintos patalpos kadastro duomenų bylos). Pažymėjo, kad dalis ginčo pastato yra įregistruota atskirais nekilnojamojo turto objektais, o 161/1000 dalis šio pastato nuosavybės teisėmis yra įregistruota J.P. vardu 2011-05-25 dovanojimo sutarties Nr. 2-3418 pagrindu (šia sutartimi būtent tokią ginčo pastato dalį padovanojo minėtam asmeniui buvusi savininkė O. K.). Prieš tai ši ginčo pastato dalis priklausė O.K., kuri 1994-09-19 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-8196 įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės 0,17 ginčo pastato dalių (O. K. vardu šios ginčo pastato 0,17 dalies teisinė registracija buvo atlikta 1994-09-19). Nurodytas 0,17 ginčo pastato dalis sudarė priestato 2c /p patalpos: 1-29/22,08 kv. m, 1-31/12,37 kv. m, 1-30/2,14 kv. m, 1-33/2,63 kv. m, 1-34/23,05 kv. m, 1-35/5,93 kv. m, 1-37/5,85 kv. m, 1-36/2,5 kv. m, 1-32/8.81 kv. m, kurių bendras plotas 85,36 kv. m. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2001-06-06 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001, panaikino privatizavimo sandorio (1994-09-19 pirkimo-pardavimo sutarties Nr. 1-8196) dalį dėl laiptinės 1-32/8,81 kv. m, esančios priestate 2c²/p, 1/2 dalies (0,009 dalis nuo viso pastato), pripažindamas, kad faktiškai nuosavybės teisė į 1/2 dalį laiptinės buvo perduota pareiškėjams atkuriant nuosavybės teises. Teismas minėta nutartimi taip pat suteikė pareiškėjams teisę naudotis laiptine 1-32/8,81 kv. m, esančia ginčo pastato priestate 2c²/p. Nekilnojamojo turto registre 2001-08-07 O. K. dalis buvo sumažinta 0,009 dalimis, t. y. nuo 17/100 iki 161/1000 dalių viso ginčo pastato. Taigi akivaizdu, kad šiuo metu nekilnojamojo turto registre įregistruoti duomenys apie J. P. nuosavybės teise priklausančią ginčo pastato dalį visiškai atitinka įregistravimo dokumentus. Atkreipė dėmesį, kad teritorinis kadastro ir registro tvarkytojas sprendimą pareiškėjams nuosavybės teisės įregistruoti į konkrečias patalpas priėmė 1994-05-23. Šis teritorinio kadastro ir registro tvarkytojo sprendimas išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka centriniam registratoriui niekada nebuvo skundžiamas, o šiuo metu jau yra praėję daugiau kaip 10 metų nuo šio sprendimo priėmimo datos.
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą nurodęs, kad nekilnojamojo turto registro tvarkytojas, kaip ir kiti viešojo administravimo subjektai, negali pakeisti savo priimtų sprendimų. Turto registravimo proceso vertinimas negalėtų būti suprantamas kaip klaidos ištaisymas pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnį, nes viešojo administravimo subjekto klaida, kurią gali ištaisyti pats subjektas, negali būti suprantama kaip toks viešojo administravimo subjekto priimto sprendimo pakeitimas, kurio metu iš esmės pasikeistų asmens turimos teisės, t. y. asmeniui būtų sumažinta jo turėtų teisių apimtis arba padidinta pareigų apimtis. Pažymėjo, kad pareiškėjai nėra kreipęsi į teritorinį registratorių su prašymais ištaisyti klaidingus duomenis įregistruotus nekilnojamojo turto registre apie įrašytą Žemės sklypą, pastatą - garažą, esančius (duomenys neskelbtini), Kaune.
Pareiškėjų skundas dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą remiantis 1994-03-29 galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo 4 punkte bendro naudojimo dalį A(499 kv. m) ir atskirą B.Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus sekančiai: A dalis 63/499 – J.P., 270/499-Lietuvos Respublika, 166/499 – B.Š.; B dalis - 2702/2702 – B.Š. paliktinas nenagrinėtu, kitoje dalyje pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Vienu iš reikalavimų pareiškėjai prašo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą remiantis 1994-03-29 galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo 4 punkte bendro naudojimo dalį A(499 kv. m) ir atskirą B.Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus sekančiai: A dalis 63/499 – J.P., 270/499-Lietuvos Respublika, 166/499 – B.Š.; B dalis - 2702/2702 – B.Š..
Remiantis Administracinių bylų teisenos įstatymo (aktuali įstatymo redakcija galiojusi iki 2016-07-01) 25 straipsnio 1 dalimi, prieš kreipiantis į administracinį teismą, viešojo administravimo subjektų priimti individualūs teisės aktai ar veiksmai (neveikimas) gali būti, o įstatymų nustatytais atvejais – turi būti ginčijami kreipiantis į išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka instituciją. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 30 straipsnio nuostatas teritorinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Centriniam registratoriui išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka. Centrinio registratoriaus priimtas sprendimas skundžiamas Administracinių bylų teisenos įstatymo nustatyta tvarka. Kaip matyti, teritorinio registratoriaus sprendimams ginčyti Nekilnojamojo turto registro nustato privalomą išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarką. Remiantis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 31 straipsnio 2 dalimi, ginčijant teritorinio registratoriaus sprendimą, skundas Centriniam registratoriui paduodamas per vieną mėnesį nuo skundžiamo teritorinio registratoriaus sprendimo priėmimo dienos. Jeigu suinteresuotas asmuo praleido šio įstatymo nustatytą skundo padavimo terminą dėl priežasčių, kurias Centrinis registratorius pripažįsta svarbiomis, šis terminas Centrinio registratoriaus sprendimu gali būti atnaujintas.
Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai teritorinio registratoriaus veiksmus, susijusius su pareiškėjų nuomone neteisinga ir neišsamia žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), ginčijo įstatymo nustatyta tvarka, nėra. Pareiškėja V.Š. 2015-07-13 skunde (I tomas, b.l. 121), kurį pareiškėja pateikė VĮ Registrų centrui naudodamasi išankstine ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, suformulavo prašymus: remiantis 1993-07-12 Kauno miesto valdybos potvarkiu Nr. 865-V įregistruoti pareiškėjams priklausančias pastato idealiąsias dalis taip, kad visų savininkų idealiųjų dalių suma sudarytų vienetą; prie pareiškėjų nuosavybės ploto pridėti ir įregistruoti ½ laiptinės (patalpa-32) dalį – (1/2*8,81 kv. m), teisingai perskaičiuoti ir ištaisyti J.P. nuosavybės idealiąsias dalis; patikrinti pagal Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro valstybės įmonės rašte Nr. 1060-569 nurodomus (duomenys neskelbtini) teisinės registracijos neatitikimus nuosavybės teises patvirtinančių juridinių pagrindų. Visą Kauno m. (duomenys neskelbtini) bylą išreikalauti iš Kauno m. filialo. Šiuos neatitikimus juridiniams pagrindams – ištaisyti. Tačiau klausimo dėl žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune registracijos teisėtumo nekėlė. Taigi, nesant byloje duomenų, jog pareiškėjai yra pasinaudoję išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka bei atsižvelgiant į aukščiau aptartą teisinį reguliavimą, darytina išvada, kad pareiškėjai dar turi galimybę pasinaudoti šia ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, todėl skundas dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą remiantis 1994-03-29 galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo 4 punkte bendro naudojimo dalį A(499 kv. m) ir atskirą B.Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus sekančiai: A dalis 63/499 – J.P., 270/499-Lietuvos Respublika, 166/499 – B.Š.; B dalis - 2702/2702 – B.Š. paliktinas nenagrinėtu (ABTĮ 103 str. 1 p.).
Dėl kitų pareiškėjų reikalavimų.
Administracinės bylos faktiniai duomenys patvirtina teisiškai reikšmingas aplinkybes, kad Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkiu Nr. 865-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ buvo atstatytos nuosavybės teisė lygiomis dalimis į 0,49 idealiąsias dalis medinio pastato 1C2/m (patalpos I-12 (33,46); I-13 (4,16); I-14 (12,69), I-15 (17,85); I-16 (55,27); I-17 (54,89); I-18 (1,15); I-19 (1,55); I-20 (1,66); I-21 (12,33); I-22(4,33) ir 2868,50 kv. m žemė sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini). ½ dalį 2868,50 kv. m žemės sklypo grąžinti natūra (I tomas, b.l. 111-112). 1994-09-19 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-8196 O. K. įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės 0,17 idealiųjų dalių medinio namo IC2/m su mūriniu priestatu 2C2/p, sutartyje numatant, jog pirkėjas be kita ko naudosis 8,51 kv. m laiptine I-32 (I tomas, b.l. 125). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2001-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001 pripažino negaliojančia Kauno miesto šeštojo notarų biuro 1994-09-19 patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties, registracijos Nr. I-8196, dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės pardavė, o O. K. nupirko 0,009 (devynias tūkstantąsias) idealiąsias dalis medinio namo 1C2/m su mūriniu priestatu 2C2/p, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatant, kad mūriniame priestate 2C2/ esanti laiptinė I-32/8,81 kv. km ploto skiriama atsakovės O.K. ir ieškovų V.S. ir B.Š. bendram naudojimuisi (I tomas, b. l. 113-116). 2015-06-08 pareiškėja V.Š. kreipėsi į VĮ Registrų centro Kauno filialą prašydama ištaisyti netikslumas, susijusius, su namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), Kaune, teisinės registracijos duomenimis (I tomas, b.l. 117). VĮ Registrų centro Kauno filialas 2015-06-12 ištaisė Nekilnojamojo turto registro įraše Nr. (duomenys neskelbtini), adresu Kauno m. (duomenys neskelbtini), pastato 1C2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) bendrą plotą iš „498,81 m²“ į 491,81 m²“ (I tomas, b.l. 120, 92) ir 2015-06-17 sprendimu Nr. (3.4.5.)KAS-819 pareiškėjos prašymą likusioje dalyje atsisakė tenkinti bei nurodė, jog jei pareiškėja pageidauja nekilnojamojo turto registre įregistruoti 1/2 dalį laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m), esančios ginčo pastate, prie jai nuosavybės teise priklausančių 199,34 kv. m ploto negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) dalies, nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui ji turi pateikti atitinkamą prašymą, taip pat negyvenamųjų patalpų (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintą kadastro duomenų bylą, kurioje būtų nurodyti duomenys apie 1/2 dalį laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv. m.), bei sumokėti nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui nustatyto dydžio atlyginimą (I tomas, b.l. 118-119). 2015-07-13 skundu pareiškėja B.Š. kreipėsi į VĮ Registrų centrą. (I tomas, b.l. 121). VĮ Registrų centras 2015-08-03 sprendimu Nr. (1.1.4.)s-3775 (toliau – ir VĮ Registrų centro sprendimas) išnagrinėjęs pareiškėjos 2015-07-13 skundą konstatavo, kad Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka registravimui pateiktus dokumentus, todėl jų taisyti/keisti nėra pagrindo (I tomas, b.l. 8-9).
Iš pareiškėjų patikslinto skundo reikalavimų formuluotės matyti, jog nagrinėjamu atveju administracinis ginčas iš esmės kilo dėl atsakovų VĮ Registrų centro Kauno filialo ir VĮ Registrų centro sprendimuose išreikšto atsisakymo ištaisyti Nekilnojamojo turto registre įrašytus duomenis, t.y. įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teises į pastatą esančio (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į statinio dalį, kad visų savininkų idealiųjų dalių suma sudarytų vienetą bei idealiąsias dalis skaičiuoti ne nuo pastato 1C2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), esančio (duomenys neskelbtini), Kaune 406,45 kv. m ploto, o nuo 491,81 kv. m ploto.
Nekilnojamojo turto registro įstatymas reglamentuoja žemės, statinių ir kitų nekilnojamųjų daiktų, daiktinių teisių į nekilnojamuosius daiktus, šių teisių suvaržymų, įstatymų nustatytų juridinių faktų registravimą nekilnojamojo turto registre, nekilnojamojo turto registro statusą, šio registro steigimą, tvarkymą, reorganizavimą ir likvidavimą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojo teises, pareigas bei atsakomybę. Pažymėtina, kad Nekilnojamojo turto registro paskirtis yra išviešinti duomenis apie nekilnojamuosius daiktus, daiktines teises į nekilnojamuosius daiktus. Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnis nustato, jog visi nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Tokia nuostata yra nurodyta ir CK 4.262 straipsnyje Registro duomenų teisingumas užtikrinamas tuo, kad jame padaryti įrašai turi atitikti dokumentus, kurių pagrindu tam tikri duomenys buvo įrašyti. Pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 5 straipsnio 2 dalį nekilnojamojo turto registro tvarkytojas įstatymų nustatyta tvarka atsako už duomenų, kaupiamų nekilnojamojo turto registre teisingumą ir apsaugą, nekilnojamojo turto registro tvarkytojas atsako tik už tai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti.
Motyvuojamoji dalis
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad suinteresuoti asmenys, sužinoję, kad į nekilnojamojo turto registrą įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys buvo įrašyti, gali pareikalauti, kad teritorinis registratorius netikslius ir klaidingus duomenis patikslintų ir ištaisytų arba neišsamius papildytų. Šio straipsnio 2 dalis nustato, kad techninės klaidos gali būti ištaisytos suinteresuoto asmens prašymu arba kai nekilnojamojo turto registro tvarkytojas pastebėjo klaidą, jei nėra pagrindo manyti, kad toks ištaisymas pažeis teisių į tą nekilnojamąjį daiktą turėtojų ar trečiųjų asmenų teisėtus interesus. Techninės klaidos taisomos neatlygintinai ir apie klaidos ištaisymą pranešama prašymą ištaisyti duomenis padavusiam asmeniui bei asmeniui, tiesiogiai susijusiam su taisomais duomenimis apie nekilnojamojo turto registre įregistruotas daiktines teises į nekilnojamąjį daiktą, šių teisių suvaržymus, juridinius faktus. Aiškindamas aptartas teisės nuostatas, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad remiantis šiomis Nekilnojamojo turto registro įstatymo nuostatomis, duomenys nekilnojamojo turto registre gali būti patikslinti ir ištaisyti dviem atvejais: kai nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba, kai įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą yra padaromos techninės klaidos (2009 m. lapkričio 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A442-1416/2009).
Taigi nagrinėjamu pareiškėjo reikalavimai galėtų būti pripažinti pagrįstais tik tuo atveju, jei būtų pateikti įrodymai, kad nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, arba kad įrašant duomenis į nekilnojamojo turto registrą, buvo padarytos techninės klaidos.
Kaip minėta Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkiu Nr. 865-v „Dėl nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atstatymo“ buvo atstatytos nuosavybės teisė lygiomis dalimis į 0,49 idealiąsias dalis medinio pastato 1C2/m, nurodant konkrečias patalpas, į kurias atkuriama nuosavybės teisė, t.y. nuosavybės teisės pareiškėjams buvo atkurtos nuosavybės teisės į patalpas I-12 (33,46 kv. m); I-13 (4,16 kv. m); I-14 (12,69 kv. m), I-15 (17,85 kv. m); I-16 (55,27 kv. m); I-17 (54,89 kv. m); I-18 (1,15 kv. m); I-19 (1,55 kv. m); I-20 (1,66 kv. m); I-21 (12,33 kv. m); I-22(4,33 kv. m) ir 2868,50 kv. m žemės sklypo Kaune, (duomenys neskelbtini) ( I tomas, b.l. 111-112). Susumavus patalpų, į kurias atkurtos nuosavybės teisės pareiškėjams plotus, bendras jų plotas sudaro 199,34 kv. m. Minėto potvarkio pagrindu 1994-05-23 Nekilnojamojo turto registre įregistruotos pareiškėjų nuosavybės teisės į negyvenamąsias patalpas (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)): 1-12(33,46 kv. m), ); 1-13 (4,16 kv. m); 1-14 (12,69 kv. m), 1-15 (17,85 kv. m); 1-16 (55,27 kv. m); 1-17 (54,89 kv. m); 1-18 (1,15 kv. m); 1-19 (1,55 kv. m); 1-20 (1,66 kv. m); 1-21 (12,33 kv. m); 1-22(4,33 kv. m), bendras plotas 199,34 kv. m (I tomas, b.l. 97-98). Nekilnojamojo turto registre įrašytos patalpos bei patalpų plotas atitinka Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkį Nr. 865-v. Pažymėtina, kad pareiškėjų nuosavybės teisės įregistruotos kaip į atskirą turtinį vienetą – negyvenamąsias patalpas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), t.y. į konkrečias patalpas, kurios buvo išvardintos Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkyje Nr. 865-v, o ne į dalį statinio. Ši 1994-05-23 atlikta teisinė registracija nėra įstatymų tvarka nuginčyta. Atsižvelgiant į tai nėra pagrindo teigti, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys (įregistruojant pareiškėjų nuosavybės teises į atskirą turtinį vienetą – konkrečias patalpas, o ne į pastato dalį) neatitinka dokumentų, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti (Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkio Nr. 865-v), taigi minėti duomenys negali būti laikomi klaidingais duomenimis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio prasme. Todėl nėra pagrindo tikslinti duomenis Nekilnojamojo turto registro įstatymo 33 straipsnio 1 dalies pagrindu.
Konstatavus, jog Nekilnojamojo turto registre įrašyti duomenys atitinka dokumentus, kurių pagrindu šie duomenys įrašyti, nevertintini pareiškėjų argumentai dėl to, kad skaičiuojant pastato 1C2m (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) idealiąsias dalis minėto pastato plotas turėtų būti ne 406,45 kv. m, o 491,81 kv. m, kadangi pareiškėjų nuosavybės teisės įregistruotos į būtent tokio ploto (199,34 kv. m) negyvenamąsias patalpas, kurios nurodytos Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkyje Nr. 865-v. Kaip jau minėta, pagal Nekilnojamojo turto registro įstatymo 4 straipsnį visi Nekilnojamojo turto registre esantys duomenys nuo jų įrašymo laikomi teisingais ir išsamiais, kol jie nenuginčyti įstatymų nustatyta tvarka. Nagrinėjamos bylos kontekste tai reiškia, kad duomenys (įstatymų nustatyti dokumentai), kurių pagrindu buvo padarytas atitinkamas įrašas Nekilnojamojo turto registre, gali būti vertinami kitaip, negu registratoriaus buvo įvertinti padarant atitinkamą įrašą Nekilnojamojo turto registre, tik juos nuginčijus įstatymo nustatyta tvarka. Iš to darytina išvada, kad teritorinis registratorius, kaip viešojo administravimo subjektas, administracine tvarka negali keisti Nekilnojamojo turto registre esančių duomenų, kitaip vertindamas tuos pačius duomenis, kurie buvo pagrindas padaryti įrašą Nekilnojamojo turto registre.
Pareiškėjai taip pat kelia klausimą dėl nuosavybės teisių į ½ laiptinės 1-32 (8,81 kv. m) registracijos ir nurodo, jog minėta registracija pareiškėjų vardu turi būti vykdoma vadovaujantis Lietuvos Respublikos Aukščiausiojo teismo 2001-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr.3K-3-652/2001 nereikalaujant pateikti Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui atitinkamo prašymo bei negyvenamųjų patalpų patikslintos kadastro duomenų bylos.
Minėta, kad 1994-09-19 pirkimo - pardavimo sutartimi Nr. 1-8196 O.K. įsigijo iš Kauno miesto savivaldybės 0,17 idealiųjų dalių medinio namo IC2/m su mūriniu priestatu 2C2/p, sutartyje numatant, jog pirkėjas be kita ko naudosis 8,51 kv. m laiptine I-32 (I tomas, b.l. 125). Lietuvos Aukščiausiasis teismas 2001-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001 pripažino negaliojančia Kauno miesto šeštojo notarų biuro 1994-09-19 patvirtintos pirkimo – pardavimo sutarties, registracijos Nr. I-8196, dalį, kuria Kauno miesto savivaldybės pardavė, o O.K. nupirko 0,009 (devynias tūkstantąsias) idealiąsias dalis medinio namo 1C2/m su mūriniu priestatu 2C2/p, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nustatant, kad mūriniame priestate 2C2/ esanti laiptinė I-32/8,81 kv. km ploto skiriama atsakovės O.K. ir ieškovų V.S. ir B.Š. bendram naudojimuisi (I tomas, b. l. 113-116).
Nekilnojamojo turto registro įstatymo 23 straipsnis numato, kad prašymą įregistruoti nuosavybės teisę į nekilnojamąjį daiktą paduoda jį įgijęs asmuo, o kartu su prašymu turi būti pateikiami dokumentai, patvirtinantys prašomų įregistruoti daiktinių teisių atsiradimą. Nekilnojamojo turto registro nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2014-04-23 nutarimu Nr. 379, 45 punkte nustatyta, kad pateikti prašymai įregistruoti nekilnojamuosius daiktus ir daiktines teises į juos vykdomi tik sumokėjus registro tvarkytojo nustatyto dydžio atlyginimą arba jo avansą. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjai po Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2001-06-06 civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001 priėmimo būtų teikę Nekilnojamojo turto kadastro ir registro tvarkytojui prašymą dėl ½ dalies laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv.m) ir nuosavybės teisės į ją įregistravimo Nekilnojamojo turto registre bei negyvenamųjų patalpų (unikalus nr. (duomenys neskelbtini)) patikslintos kadastro duomenų bylos. Nesant nekilnojamąjį daiktą įgijusių asmenų prašymo, atsakovas neturėjo pagrindo įregistruoti pareiškėjų nuosavybės teisių į ½ dalies laiptinės patalpos 1-32 (8,81 kv.m).
Atsižvelgiant į išdėstytas faktines bei teisines aplinkybes darytina išvada, jog nėra pagrindo naikinti skundžiamų VĮ Registrų centro Kauno filialo 2015-06-17 sprendimo Nr. (3.4.5)KAS-819 bei VĮ Registrų centro 2015-08-03 sprendimo Nr. (1.1.4.)s-3775 dalių bei įpareigoti atsakovą VĮ Registrų centro Kauno filialą remiantis galiojančiu Kauno miesto valdybos 1993-07-12 potvarkiu Nr. 865-V, įregistruoti B.Š.ir V.S. pareiškėjų nuosavybės teises į pastatą (duomenys neskelbtini), Kaune (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)), kaip į statinio dalį, idealines dalis skaičiuoti tūkstantųjų tikslumu, kad visų savininkų valdomų idealinių dalių suma būtų lygi vienetui bei laiptinės registraciją vykdyti, vadovaujantis LR Aukščiausiojo Teismo 2001-06-06 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-652/2001, pripažįstant B.Š. ir V.S. nuosavybės teises į ½ laiptinės (8,81 kv. m) nuo nuosavybės teisių atkūrimo momento, todėl pareiškėjų skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 str. 1 p.).
Visus likusius pareiškėjo skundo ir teisme proceso dalyvių išsakytus argumentus teismas laiko pertekliniais, nesusijusiais su skundo pagrindu ir dalyku, neturinčiais teisinės reikšmės skundo patenkinimui (arba atmetimui). Dėl šios priežasties šie argumentai detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, ir Europos Žmogaus Teisių Teismo formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994-04-19 sprendimas byloje Nr. 16034/90 V. de H. v Netherlands, 1997-12-19 sprendimas byloje Nr. 20772/92 H. v Finland, 1999-01-21 sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT savo jurisprudencijoje, aiškindamas ABTĮ normas (ABTĮ 13 str. 1 d., 20 str.), taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėjęs, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008-12-05 nutartis administracinėje byloje Nr. P444 -196/2008, 2009-07-24 nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009-11-06 nutartis administracinėje byloje Nr. P525 -194/2009, 2013-02-11 nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 85 str. - 87 str., 88 str. 1 p., 103 str. 1 p.
nusprendžia:
Pareiškėjų B.Š.ir V.S. skundą dalyje dėl reikalavimo įpareigoti VĮ Registrų centro Kauno filialą remiantis 1994-03-29 galiojančiu žemės sklypo ribų planu, įrašyti į žemės sklypo registrą (registro Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) išrašo 4 punkte bendro naudojimo dalį A(499 kv. m) ir atskirą B.Š. naudojamą dalį B (2702 kv. m) pagal savininkus sekančiai: A dalis 63/499 – J.P., 270/499-Lietuvos Respublika, 166/499 – B.Š.; B dalis - 2702/2702 – B.Š. palikti nenagrinėtu.
Likusioje dalyje pareiškėjų B.Š.ir V.S. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Kauno apygardos administracinį teismą.