Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

2009-10-16 · Byla Nr. N-575-4567-09

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2009-10-16
Bylos Nr.
N-575-4567-09
Teisėjai
Antanas Ablingis (pirm.), Stasys Gagys, Ričardas Piličiauskas (pran.)
Kategorijos
  • 45.4.3pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 79.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla N-575-4567/2009Procesinio sprendimo kategorija 45.4.3; 79.1 (S)
LIETUVOS VYRIAUSIASIS ADMINISTRACINIS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. spalio 16 d.Vilnius

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Stasio Gagio ir Ričardo Piličiausko (pranešėjas),

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. G. (S. G.) apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarimo S. G. administracinio teisės pažeidimo byloje.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu nuraukti ikiteisminį tyrimą nustatyta, jog 2008 m. rugpjūčio 27 d., apie 1:32 val., Žvejų – Olimpiečių –Rinktinės gatvių sankryžoje, Vilniuje, S. G. būdamas neblaivus vairavo automobilį Audi Coupe, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) nepasirinko saugaus greičio, nesuvaldė automobilio, nuvažiavo nuo kelio ir atsitrenkė į kelio apšvietimo stulpą bei šviesoforą, nuo smūgio apgadintas šviesoforas, stulpas ir automobilis. S. G. bandė pasitraukti iš eismo įvykio vietos, bet buvo sulaikytas policijos pareigūnų. S. G. veiksmai nutarime įvertinti pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK ) 127 straipsnio 2 dalį, 126 straipsnio 4 dalį, 130 straipsnio 1 dalį.

II.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2009 m. vasario 4 d. nutarimu S. G. už pažeidimus, numatytus ATPK 127 straipsnio 3 dalyje, 130 straipsnio 1 dalyje, galutinai subendrinus nuobaudas, paskyrė 4500 Lt. baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 40 mėnesių.

Teismas padarė išvadą, kad pažeidėjo kaltė padarius pažeidimus, įrodyta byloje esančiais įrodymais – nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, specialisto išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų M. Ž., A. V., L. S. parodymais ir kitais bylos duomenimis.

Skiriant pažeidėjui nuobaudą teismas atsižvelgė į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė, jis anksčiau teistas.

III.

Apeliaciniu skundu S. G. prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarimą ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Taip pat prašo panaikinti nutarimą pratęsti terminą.

Apeliaciniame skunde nurodė, kad byla išnagrinėta pažeidžiant ATPK 272 straipsnyje numatytą administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisę dalyvauti bylos nagrinėjime ir teikti paaiškinimus. Jam nebuvo pranešta apie posėdžio datą, laiką ir vietą. Teismo šaukimas jam nebuvo įteiktas.

Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimą, kuriuo buvo nutrauktas ikiteisminis tyrimas baudžiamojoje byloje Nr. 10-1-01905-08 ir pradėta administracinio teisės pažeidimo bylą, S. G. apskundė Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokurorui. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyr. prokuroro 2009 m. sausio 5 d. nutarimą, kuriuo S. G. skundas atmestas, apskundė Vilniaus miesto 2m apylinkės teismui. Skundas dar neišnagrinėtas. Taigi, nutarimas nėra įsiteisėjęs. Tik priėmus galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje galima spręsti dėl asmens administracinės atsakomybės. Nesant duomenų apie priimtą galutinį sprendimą baudžiamojoje byloje, administracinė teisena yra nutrauktina, administracinės bylos medžiaga grąžintina prokurorui. ATPK 251 straipsnis numato, kad administracinio teisės pažeidimo bylos teisena gali būti nutraukta šio kodekso numatytais atvejais ir tvarka, kai medžiaga perduodama prokurorui, parengtinio tardymo arba kvotos organui.

Pagal ATPK 35 straipsnio 2 dalį atsisakius pradėti ikiteisminį tyrimą dėl padarytos nusikalstamos veikos arba nutraukus baudžiamąjį procesą, jei atsakomybėn traukiamo asmens veiksmuose yra administracinio teisės pažeidimo požymių, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo atsisakyti pradėti ikiteisminį tyrimą ar nutraukti baudžiamąjį procesą dienos.

Vilniaus apskrities VPK Kelių policijos valdybos pareigūnės 2009 m. sausio 12 d. nutarimu (b.l. 4) nuobaudos paskyrimo terminas pratęstas iki 2009 m. liepos 12 d. Šis nutarimas yra neteisėtas, nes Kelių policijos valdyba nėra organas, įgaliotas nagrinėti bylas dėl pažeidimų, numatytų ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnyje. Nagrinėti tokio pobūdžio bylas ir spręsti klausimas dėl nuobaudos skyrimo termino pratęsimo gali tik teismas.

Teismas, paskyręs galutinę nuobaudą, nenurodė, kokias konkrečiai nuobaudas jis paskyrė už kiekvieną pažeidimą atskirai. ATPK 33 straipsnio 1 dalis numato, kad kai vienas asmuo padaro du arba daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną teisės pažeidimą atskirai.

2008 m. rugpjūčio 27 d. įvykusio eismo įvykio metu S. G. automobilio nevairavo. Liudytojai M. Ž., A. V., L. S. administracinėje byloje nebuvo teismo apklausti, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo neturėjo galimybės liudytojams užduoti klausimų.

Iš M. Ž. parodymų baudžiamojoje byloje darytina išvada, kad jis tiksliai nematė, kas vairavo transporto priemonę. M. Ž. patvirtino tik tai, kad minėtu metu automobilį Audi Coupe vairavo žmogus, apsirengęs mėlyna darbine uniforma. A. V. bei L. S. nurodė, kad nematė, kas vairavo automobilį.

Nei vienam iš įvykio liudytojų S. G. nebuvo parodytas atpažinti. Tyrimo metu nebuvo tiriami pėdsakai automobilio salone (pirštų antspaudai, mikrodalelės, kvapai ir pan.).

S. G. parodymai apie tai, kad automobilį vairavo kitas asmuo, nepaneigti jokiais kitais įrodymais.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV.

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

ATPK 35 straipsnio 2 dalis numato, jog nutraukus baudžiamąjį procesą, kai padarytas atitinkamas administracinis teisės pažeidimas užtraukia asmeniui administracinę atsakomybę, procedūrą, administracinė nuobauda gali būti skiriama ne vėliau kaip per du mėnesius nuo sprendimo nutraukti baudžiamąjį procesą įsiteisėjimo dienos. Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimu nutraukus ikiteisminį tyrimą baudžiamojoje byloje nuspręsta pradėti administracinio teisės pažeidimo bylą dėl vairuotojo S. G. KET pažeidimų. Šis nutarimas buvo apskųstas Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiajam prokurorui. 2009 m. sausio 5 d. nutarimu S. G. skundas dėl 2008 m. lapkričio 13 d. nutarimo atmestas. Akivaizdu, kad skundžiamo nutarimo priėmimo metu (2009 m. vasario 4 d.) terminas skirti S. G. administracinę nuobaudą nebuvo praleistas.

Apeliantas nurodo, kad jam nebuvo pranešta apie administracinio teisės pažeidimo bylos nagrinėjimą. Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos matyti, kad pirmosios instancijos teismas S. G. administracinio teisės pažeidimo bylą išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Vadovaujantis ATPK 272 straipsnio 1 dalimi, administracinio teisės pažeidimo byla gali būti nagrinėjama nedalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Nagrinėjamu atveju, teisėjų kolegija daro išvadą, kad apeliantas nebuvo tinkamai informuotas apie teismo posėdį, todėl teismas nepagrįstai išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nedalyvaujant. Administracinio teisės pažeidimo byloje pateiktas Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato kelių policijos valdybos Nusikalstamų veikų eismo saugumo skyriaus 2009 m. sausio 13 d. raštas, adresuotas S. G. (b.l. 49), nepatvirtina, kad S. G. apie teismo posėdį buvo pranešta tinkamai ir laiku.

Apeliantas šia aplinkybe grindžia savo apeliacinį skundą, nurodydamas, kad iš jo buvo atimta teisė į gynybą. Todėl ginčijamas pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, o byla grąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui.

Taip pat pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas, pripažindamas S. G. kaltu padarius ATPK 127 straipsnio 3 dalyje ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus, rėmėsi nutarimu nutraukti ikiteisminį tyrimą, specialisto išvadomis, eismo įvykio vietos apžiūros protokolu, liudytojų parodymais.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas formuodamas vienodą administracinių teismų praktiką taikant įstatymus yra konstatavęs, jog administracinių teisės pažeidimų bylose turi būti laikomasi tų pačių pagrindinių principų, kurių laikomasi baudžiamajame procese. Administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui turi būti garantuojamos teisės, kurias Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 6 straipsnis garantuoja kaltinamajam. Laikantis paminėtų konvencijos nuostatų pirmosios instancijos teisme paprastai yra būtina apklausti administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nenaudingus parodymus duodančius asmenis, sudaryti sąlygas administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui šiems liudytojams užduoti klausimus (2009 m. spalio 9 d. nutartis adm. byloje Nr. N63-1784/09). Bylos nagrinėjimo teisme betarpiškumo principas reiškia, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas bylą, privalo tiesiogiai ištirti bylos įrodymus tame tarpe teismo posėdžio metu apklausti liudytojus.

Liudytojai šioje byloje teismo apklausti nebuvo, teismas rėmėsi ikiteisminio tyrimo metu apklaustų liudytojų apklausos protokolais. Atkreiptinas dėmesys, kad S. G. teigia, jog liudytojų parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, nėra išsamūs, nepatvirtina, kad S. G. padarė ATPK 127 straipsnio 3 dalį ir 130 straipsnio 1 dalyje numatytus pažeidimus.

Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija daro išvadą, kad nutarimas priimtas nepašalinus administracinio teisės pažeidimo byloje esančių prieštaravimų. Grąžinus bylą iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teisme, teismas turi byloje apklausti liudytojais, siekiant gauti išsamius parodymus apie S. G. padarytus administracinius teisės pažeidimus.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad pagal ATPK 33 straipsnio 1 dalį, kai vienas asmuo padaro du ar daugiau administracinių teisės pažeidimų, administracinė nuobauda skiriama už kiekvieną pažeidimą atskirai ir vadovaujantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi subendrinus nuobaudas paskiriama galutinė nuobauda, nustatyta už sunkesnįjį iš padarytų administracinių teisės pažeidimų, ribose. Pirmosios instancijos teismas šios normos reikalavimų nesilaikė.

Atsižvelgiant į išdėstytą, pirmosios instancijos teismo nutarimas naikintinas, bylą grąžinant Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 3 punktu,

nutaria:

S. G. (S. G.) apeliacinį skundą patenkinti iš dalies.

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2009 m. vasario 4 d. nutarimą panaikinti ir gražinti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti išneujo.

Nutartis neskundžiama.

TeisėjaiAntanas AblingisStasys GagysRičardas Piličiauskas