Vilniaus apygardos teismo nutartis

2015-09-25 · Civilinė byla Nr. 2S-1107-881/2015

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-09-25
Bylos Nr.
2S-1107-881/2015
Teisminio proceso Nr.
2-68-3-01060-2015-4
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Vilija Mikuckienė
Pareiškėjas
M. Š.
Suinteresuotas asmuo
SĮ „Susisiekimo paslaugos“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2S-1107-881/2015Teisminio proceso Nr. 2-68-3-01060-2015-4Procesinio sprendimo kategorija: 3.5.1.4. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2015 m. rugsėjo 25 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Vilija Mikuckienė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjos M. Š. ir jos įstatyminės atstovės V. Š. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-7312-820/2015 pagal pareiškėjos M. Š. įstatyminės atstovės V. Š. skundą dėl antstolės V. M. veiksmų, suinteresuotas asmuo: SĮ „Susisiekimo paslaugos“, kuria pareiškėjos skundas atmestas.

Teisėja, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

Pareiškėja M. Š. įstatyminė atstovė V. Š. skundu dėl antstolio veiksmų prašė panaikinti antstolės 2014 m. gruodžio 19 d. atsisakymą sumažinti vykdymo išlaidas ir jas sumažinti nuo 135,14 Lt iki 64 Lt. Nurodė, kad antstolio M. D. tokio pat pobūdžio byloje priskaičiuotos vykdymo išlaidos yra tik 62 Lt, o ne 135,14 Lt. Pažymėjo, kad skola yra skirta nepilnametei M. Š., kuri nedirba ir neturi jokių pajamų, be to, skola yra tik 30 Lt, o vykdymo išlaidos net 135,14 Lt. Antstolis turi suteikti skolininkui laiko gera valia sumokėti skolą, išsiųsti raginimą, kas šiuo atveju nebuvo atlikta.

Antstolė V. M. 2015 m. sausio 15 d. patvarkymu atsisakė tenkinti pareiškėjos skundą ir persiuntė jį nagrinėti apylinkės teismui.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2015 m. vasario 25 d. nutartimi pareiškėjos skundą atmetė.

Teismas nurodė, kad nagrinėjamu atveju vykdomajame dokumente (nutarime) buvo nurodytas įvykdymo terminas, todėl antstolė neprivalėjo siųsti skolininkei raginimo sumokėti skolą geruoju. Taigi, antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus, nepažeidė įstatymų nuostatų.

Teismas nustatė, kad antstolė apskaičiavo 135,14 Lt vykdymo išlaidų: 40 Lt būtinųjų vykdymo išlaidų, 50 Lt atlyginimo antstoliui, 6 Lt už dvi dokumentų patvirtintas kopijas, 36,58 Lt indeksavus patirtas būtinąsias vykdymo išlaidas ir 2,56 Lt pašto išlaidų. Nagrinėjamu atveju skola iš skolininkės išieškoma pasibaigus terminui sprendimą įvykdyti geruoju, todėl teismas sprendė, kad iš skolininkės turi būti išieškomos visos vykdymo išlaidos. Kadangi išieškotina suma 30 Lt patenka į intervalą nuo 20 iki 50 Lt, būtinosios vykdymo išlaidos sudaro 40 Lt, o atlygis antstoliui už vykdomojo dokumento įvykdymą yra 50 Lt (Sprendimų vykdymo instrukcijos 1 lentelė). Teismas taip pat nurodė, kad, pagal CPK 82 straipsnio 1 dalį, sprendimo vykdymo išlaidos yra indeksuojamos atsižvelgiant į ketvirčio vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis negu 110. Analogiška nuostata yra įtvirtinta ir Sprendimų vykdymo instrukcijoje (toliau – Instrukcija). Instrukcijoje nurodyta, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartojimo kainų indeksu, koks galioja antstoliui parengiant siūlymą skolininkui dėl vykdymo išlaidų apmokėjimo – parengiant siūlymą skolininkui sumokėti skolą ir vykdymo išlaidas arba siūlymą sumokėti vykdymo išlaidas. Iš pateikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo matyti, jog antstolė 96 Lt vykdymo išlaidų sumą indeksavo pritaikiusi 1,381 dydžio ketvirčio vartojimo kainų indeksą. Instrukcijos 40.2 punkte nurodyta, jog skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Vadovaujantis šios teisės normos nuostata, konstatuotina, jog antstolė, indeksuodama visą 96 Lt sumą, pažeidė teisės aktų reikalavimus. Anot teismo, antstolė turėjo teisę indeksuoti tik 56 Lt sumą, nes būtinąsias vykdyti išlaidas, t. y. 40 Lt, apmoka išieškotojas ir šios išlaidos neindeksuojamos. Taigi teismas sprendė, kad antstolė pažeidė vykdymo išlaidų paskaičiavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus.

Teismas pabrėžė, kad aplinkybės, jog skolininkė yra nepilnametė, nedirba ir neturi pajamų išlaidoms padengti, nėra pagrindas pripažinti, jog antstolė neteisingai paskaičiavo vykdymo išlaidas, nes nepaneigia paskaičiavimo teisingumo. Aplinkybė, jog skolininkė neturi pakankamai lėšų skolai padengti, gali būti pagrindas konstatuoti skolos išieškojimo negalimumą. Teismas taip pat pažymėjo, kad tik konstatavus skolos išieškojimo negalimumą iš nepilnamečio, pareiškėjos atstovė gali atsakyti subsidiariai, bet tik esant atitinkamam nuobaudą taikiusio asmens sprendimui, kuris šioje byloje dar nėra priimtas. Taigi šioje byloje nėra konstatuotas skolos išieškojimo negalimumas iš M. Š. ir nėra priimtas sprendimas dėl subsidiarios M. Š. motinos – V. Š. atsakomybės, todėl skola šiuo metu negali būti išieškoma iš V. Š., o jos turtinė padėtis taip pat neturi reikšmės išieškojimo išlaidoms.

III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Pareiškėja M. Š. bei jos įstatyminė atstovė V. Š. atskiruoju skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – pareiškėjos skundą dėl antstolės V. M. veiksmų tenkinti. Nurodo, kad skundžiama nutartis priimta teismui atsisakius vykdyti teisingumą ir ginti nepilnamečio vaiko socialinį statusą bei teises. Pats teismas pripažino, kad antstolė pažeidė vykdymo išlaidų paskaičiavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, todėl yra pakankamas pagrindas tvirtinti, kad antstolės sprendimas dėl vykdymo išlaidų buvo neteisingas. Teismas neįvertino pareiškėjos pozicijos dėl antstolės neteisingai paskaičiuotų vykdymo išlaidų, manydamas, kad pareiškėjos pagrindinis motyvas yra tas, jog skolininkė yra nepilnametė. Siųsdama patvarkymą dėl skolos išieškojimo antstolė privalėjo dar kartą patikrinti vykdymo išlaidų paskaičiavimo teisingumą. Teismas, turėdamas pareigą įvertinti vaiko socialinį statusą, šio klausimo visiškai neišnagrinėjo ir su tuo susijusių įrodymų neįvertino. Nuo vaiko socialinio statuso nustatymo priklauso jo atsakomybė. Taigi teismas nevisiškai atskleidė bylos esmę, neišnagrinėjo esminių bylos aplinkybių, kad antstolė, atlikdama vykdymo veiksmus M. Š. atžvilgiu, buvo nesąžininga ir galėjo savo patvarkymą pakeisti. Teismas, taupydamas savo laiką, nepriėmė sprendimo dėl subsidiarios skolininkės motinos atsakomybės, kas reiškia atsisakymą vykdyti teisingumą.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atskirąjį skundą antstolė V. M. prašo Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą. Nurodo, kad teismas formaliai įvertino vykdymo išlaidų indeksavimą, neatsižvelgęs į tai, kad šioje vykdomojoje byloje būtinosios vykdymo išlaidos nėra neapmokėtos valstybės (SVI 37 p.). Pažymi, kad nesprendžia kitų antstolių vykdomosiose bylose atliekamų vykdymo veiksmų teisėtumo.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 str. 1 d., 338 str.).

Apeliacine tvarka nagrinėjamoje byloje sprendžiama, ar teisėta ir pagrįsta pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria atsisakyta tenkinti pareiškėjos (jos įstatyminės atstovės) skundą dėl antstolio veiksmų. Pastaruoju pareiškėja ginčijo antstolės atlikto vykdymo išlaidų apskaičiavimo pagrįstumą.

Skundžiamoje nutartyje pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad antstolė pažeidė vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarką reglamentuojančius teisės aktus, nes be papildomų vykdymo išlaidų bei atlygio antstoliui taip pat indeksavo būtinąsias vykdymo išlaidas. Teismas nurodė, kad būtinąsias vykdymo išlaidas apmoka išieškotojas, todėl jos, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2 punktu, skolininkui nėra indeksuojamos. Ginčydamos pirmosios instancijos teismo nutarties teisėtumą bei pagrįstumą, apeliantės, be kita ko, remiasi šiomis teismo padarytomis išvadomis, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl jų pasisako.

Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2 punkte nustatyta, kad skolininko mokėtinos vykdymo išlaidos, išskyrus tas, kurias apmokėjo išieškotojas, indeksuojamos tokiu ketvirčio vartotojų kainų indeksu, koks galioja skolininkui siunčiant vykdymo išlaidų apskaičiavimą. Taigi, kaip teisingai nurodė pirmosios instancijos teismas, išieškotojo apmokėtos vykdymo išlaidos nėra perskaičiuojamos ir yra išieškomos iš skolininko tokio dydžio, kokio jas sumokėjo išieškotojas. Tačiau apeliacinės instancijos teismas atkreipia dėmesį, kad vykdomojoje byloje nėra duomenų, jog nagrinėjamu atveju išieškotojas buvo apmokėjęs būtinąsias vykdymo išlaidas, todėl teismo išvada, kad antstolė pažeidė teisės aktų reikalavimus, indeksuodama būtinąsias vykdymo išlaidas, negali būti laikoma teisėta bei pagrįsta bylos faktinėmis aplinkybėmis. Tai, kad būtinosios vykdymo išlaidos nagrinėjamu atveju iš tikrųjų nebuvo apmokėtos išieškotojo (taigi, remiantis Sprendimų vykdymo instrukcijos 40.2. punktu, galėjo būti indeksuotos), antstolė tiesiogiai patvirtino Vilniaus apygardos teismui pateiktame 2015 m. rugsėjo 14 d. rašte.

Apeliacinės instancijos teismas pažymi, kad bylos dėl antstolio veiksmų nagrinėjimo teisme ribas apibrėžia pareiškėjo skundo reikalavimai. Apeliantė pareikštu skundu prašė panaikinti antstolės 2014 m. gruodžio 19 d. atsisakymą sumažinti vykdymo išlaidas bei prašė sumažinti apskaičiuotų vykdymo išlaidų sumą nuo 135,14 Lt iki 64 Lt, todėl tėvų subsidiariosios atsakomybės taikymo klausimas nėra nagrinėjamos bylos dalykas, atitinkamai teismas dėl jo plačiau nepasisako.

Kitų vykdymo išlaidų apskaičiavimo tvarkos pažeidimų pirmosios instancijos teismas nenustatė, apeliantės jų taip pat neįrodė (CPK 178 str.).

Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad pagrindų, nustatytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti panaikinta atskirajame skunde nurodytais motyvais, o taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje išdėstytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų byloje nenustatyta.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. vasario 25 d. nutartį palikti nepakeistą.

Teisėja Vilija Mikuckienė