Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Violeta Miliuvienė, rašytinio proceso tvarka nagrinėdama administracinėn atsakomybėn patraukto asmens T. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutarties administracinio teisės pažeidimo byloje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

2011-10-24 Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kretingos rajono policijos komisariato vyr. patrulis T. P. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. F203722 (ROIK: 07-11-6440568) už tai, kad jis 2011-10-24, 15.15 val., Kretingoje, Briedžio gatvėje, vairuodamas automobilį „RENAULT KANGOO“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), per reguliuojamą geležinkelio pervažą pravažiavo šviečiant raudonam šviesoforo signalui, tuo pažeidė Kelių eismo taisyklių (toliau KET) 173 punkto reikalavimus ir padarė pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau ATPK) 125 str.

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistė 2011-11-07 nutarimu Nr. 30N-1215056-11 (ROIK:07-11-6440568) T. P. pripažino kaltu padarius ATPK 125 str. numatytą pažeidimą ir paskyrė 300 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams.

Skundžiama Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011-12-12 nutartimi netenkintas T. P. skundas dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos biuro Administracinės veiklos poskyrio specialistės 2011-11-07 nutarimo, kuriuo T. P. nubaustas pagal ATPK 125 str., panaikinimo.

Apelianto nuomone, pirmosios instancijos teismas bylą išnagrinėjo nevisapusiškai, neatsižvelgė į išdėstytas aplinkybes, be pagrindo nesivadovavo teisingumo ir protingumo kriterijais, todėl paskyrė per griežtą nuobaudą, kuri, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsniu, apelianto nuomone, gali būti sušvelninta, paskiriant mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmestinas.

T. P. administracinė nuobauda paskirta pagal ATPK125 str., kuriame numatyta atsakomybė už važiavimo per geležinkelio pervažas taisyklių pažeidimą. Ginčo dėl administracinio teisės pažeidimo padarymo ir pažeidėjos kaltės nėra, apygardos teismas, patikrinęs byloje esančius įrodymus, neturi pagrindo abejoti dėl administracinėn atsakomybėn patraukto asmens kaltės padarius minėtą pažeidimą, tačiau apeliaciniame skunde keliamas paskirtos administracinės nuobaudos individualizavimo klausimas, teigiant, jog paskirta nuobauda yra per griežta.

ATPK 125 str. sankcijoje (2010-12-14 įstatymo redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) numatyta bauda nuo 300 Lt iki 500 Lt ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimas nuo 2 iki 4 mėnesių. Institucijos pareigūnas, skirdamas nuobaudą T. P. už ATPK 125 str. numatyto pažeidimo padarymą, atsižvelgė į pažeidėjo atsakomybę lengvinančią aplinkybę, jog jis prisipažino ir nuoširdžiai galisi padaręs minėtą pažeidimą, taip pat į tai, kad nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir T. P. paskyrė minimalią ATPK 125 str. sankcijoje numatytą nuobaudą – 300 Lt baudą ir teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 2 mėnesiams. Apeliantas T. P. mano, kad yra pagrindas taikyti jam ATPK 30¹ str. nuostatas ir sušvelninti paskirtą administracinę nuobaudą – netaikyti vienos iš ATPK 125 str. sankcijoje numatytų nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo. Tačiau šis apelianto skundo argumentas yra nepagrįstas.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat – kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 str.). Taigi administracine nuobauda siekiama ir nubaudimo, ir prevencinių tikslų, taip įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą, taikant prevencines priemones ir pažeidėjo nubaudimą, siekiant užtikrinti nepriekaištingą teisės aktų laikymąsi, eismo ir visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Vien tik simbolinės administracinėn atsakomybėn patraukto asmens pageidavimus tenkinančios nuobaudos paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų administracinei nuobaudai keliamų tikslų. Skiriama nuobauda turėtų nubausti teisės pažeidėją, sukelti teisės pažeidėjui atitinkamas neigiamas pasekmes. Tokių pasekmių atsiradimas pats savaime neturėtų būti laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą, nes neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas bei nustatant už jas konkrečias sankcijas.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, nagrinėdamas bylas dėl nuobaudos sušvelninimo, yra ne kartą konstatavęs, kad administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ str. nustatytomis taisyklėmis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomas visetas faktinių duomenų, bylojančių asmens, kuriam taikomos administracinio poveikio priemonės, naudai (žr. administracinių teisės pažeidimų bylas Nr. N1-1396/2007, N17-103/2007, N444-685/2009, N63-681/2010 ir kt.). Tuo tarpu nagrinėjamoje byloje nenustatyta išskirtinių aplinkybių, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę.

T. P. padarė šiurkštų KET pažeidimą – pravažiavo per reguliuojamą geležinkelio pervažą šviečiant raudonam šviesoforo signalui, tokiu elgesiu sukeldamas didelę grėsmę sau ir kitiems eismo dalyviams ir tik atsitiktinumo dėka išvengęs rimtesnių savo neatsakingo ir lengvabūdiško elgesio pasekmių. Tai, kad T. P. gailisi dėl padaryto pažeidimo, yra tik jo atsakomybę švelninanti aplinkybė, kuri reikšminga parenkant administracinę nuobaudą neperžengiant sankcijos už padarytą pažeidimą ribų, tačiau jos tikrai nepakanka, jog būtų galima taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas dėl švelnesnės nuobaudos paskyrimo. Skiriant nuobaudą buvo įvertinta minėta atsakomybę lengvinanti aplinkybė – kaltininkas nuoširdžiai gailisi padaręs pažeidimą (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl antrą kartą šios aplinkybės teismas nebevertina. Pabrėžtina, kad jokių kitų ypatingų, išimtinių duomenų, kurie bylotų pažeidėjo naudai ir sudarytų pagrindą jam taikyti ATPK 30¹ str., byloje nesurinkta. Apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės, kad teisė vairuoti transporto priemones pažeidėjui reikalinga tiesiogiai vykdant darbines funkcijas, taip pat nuvežti vaiką į mokyklą, rūpinantis kartu gyvenančia mama, nėra išimtinės aplinkybės, sudarančios pagrindą taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas. Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą yra pasisakęs (ir tokios pozicijos nuosekliai laikosi), jog asmens darbas, siejamas su poreikiu vairuoti transporto priemones, savaime negali lemti švelnesnės administracinės nuobaudos taikymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N14–2082/2006, N1–1524/2007, Nr. N3-34/2007, Nr. N1–413/2007). Kartu pažymėtina, kad vairuotojas, dar prieš sėsdamas prie automobilio vairo, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam, jo artimųjų ratui dėl pažeidimo darymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. T. P. žinojo, kad transporto priemonė jam reikalinga tiek darbe, tiek rūpinantis šeima, tačiau tai jo nuo KET pažeidimo nesulaikė. Taigi ta aplinkybė, jog T. P. teisė vairuoti transporto priemones reikalinga dirbant, rūpinantis šeima bei prižiūrint ligotą mamą, apygardos teismo vertinimu, nesudaro pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas.

Atsižvelgdamas į nurodytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas padarė teisingą ir pagrįstą išvadą, jog T. P. pagal ATPK 125 str. paskirta nuobauda yra proporcinga padarytam pažeidimui ir atitinka nuobaudai keliamus tikslus, pagrindo taikyti ATPK 30¹ str. nuostatas ir neskirti vienos iš ATPK 125 str. sankcijoje numatytos nuobaudos sudedamųjų dalių – teisės vairuoti transporto priemones atėmimo – administracinėn atsakomybėn patrauktam T. P., nėra. Kita vertus, teisės vairuoti transporto priemones atėmimas apeliantui paskirtas minimaliam – 2 mėnesių – terminui.

Žemesnysis teismas išnagrinėjo bylą ištyręs visas reikšmingas bylai faktines aplinkybes ir vadovaudamasis įstatymo nuostatomis. Keisti pirmosios instancijos teismo nutartį apelianto skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėja, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302¹² straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

T. P. apeliacinio skundo netenkinti ir Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 12 d. nutartį palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.