Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Prienų rajono apylinkės teismo teisėja Inga Liubinienė, sekretoriaujant Gailinai Jankauskienei, dalyvaujant ieškovei M. T. ir jos atstovei advokatei S. S., atsakovo Jiezno vaikų globos namų atstovui R. J., institucijų, teikiančių išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. K. ir Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. V., viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės M. T. ieškinį atsakovui Jiezno vaikų globos namams, institucijoms, teikiančioms išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui, Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriui dėl neterminuoto motinos valdžios apribojimo panaikinimo, nuolatinės globos panaikinimo, nepilnametės dukros gyvenamosios vietos nustatymo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu apklausta nepilnametė J. T. paaiškino, kad ji nori gyventi su motina, jų tarpusavio santykiai geri ir artimi. Jai sudarytos geros sąlygos pas mamą, turi savo kambarį.

Teismo posėdžio metu institucijos, teikiančios išvadą byloje, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė A. K. nurodė, kad palaiko ieškinį ir skyriaus pateiktą išvadą (b.l. 22). Atstovė paaiškino, kad šiai dienai ieškovė turi normalias gyvenimo sąlygas, nors ir ne asmeninės nuosavybės teise priklausantį gyvenamąjį plotą. Seniūnijoje apie ieškovę negauta neigimų atsiliepimų. Policijos komisariate užfiksuota rugsėjo 27 d. atvejis, kai ji neblaivi kėlė triukšmą namuose, tačiau daugiau neigiamos informacijos apie ieškovę nėra. J. tiek raštu, tiek teismo posėdyje išreiškė norą gyventi su mama. Skyrius daro išvadą, kad tėvų valdžios ribojimo panaikinimas neprieštarauja nepilnametės J. T. interesams.

Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė R. V. palaikė skyriaus pateiktą išvadą ir paaiškino, kad ieškovė prieš 3 metus pateikė jiems prašymą, kad mergaitė galėtų svečiuotis pas ją. Buvo patikrintos gyvenimo sąlygos, nustatyta, kad jos geros, yra reikalingi baldai, prietaisai. Ieškovės sugyventinis neprieštarauja, kad mergaitė gyventų su jais. Iki 2012 m. policijoje neigiamos informacijos nebuvo. Ieškovė savo iniciatyva buvo kvietusis policiją. Pagal Socialinės apsaugos ir darbo ministro 2011 m. gruodžio 28 d. įsakymu Nr. A1-559 patvirtinto Institucijoje globojamo (rūpinamo) vaiko išleidimo laikinai svečiuotis tvarkos aprašo nuostatas, netenkinus ieškinio, J. bus užkirstas kelias bendrauti su motina. Galima teigti, kad M. T. yra pakeitusi gyvenimo būdą, ir teigiamas teismo sprendimas nepažeistų nepilnametės interesų.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovė M. T. yra nepilnametės J. T. motina. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. sprendimu ieškovei buvo neterminuotai apribota motinos valdžia jos nepilnamečių vaikų E. T., E. T., E. T., J. T., L. T. ir J. T. atžvilgiu, priteistas išlaikymas vaikams kas mėnesį periodinėmis išmokomis po 1 MGL iki jų pilnametystės, nustatyta vaikų gyvenamoji vieta Jiezno vaikų globos namuose, vaikams nustatyta nuolatinė rūpyba ir globa vaikų globos institucijoje (b.l. 4-5).

Tėvų valdžios esmė įtvirtinta Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje, kuri nurodo, kad tėvų teisė ir pareiga yra auklėti savo vaikus dorais žmonėmis ir juos išlaikyti. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.155 straipsnyje nurodyta, kad tėvų valdžios turinį sudaro tai, kad vaikai iki pilnametystės ar emancipacijos yra tėvų prižiūrimi, bei tai, kad tėvai turi teisę ir pareigą dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos atsižvelgiant į jų fizinę ir protinę būklę, sudaryti sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Jeigu tėvai nesirūpina savo vaikų sveikata, jų tinkamu auklėjimu, priežiūra, ugdymu, tinkamų buitinių sąlygų sudarymu, tai reiškia, jog jie nevykdo savo konstitucinės pareigos, ir tai yra pakankamas pagrindas taikyti tokiems tėvams tėvų valdžios ribojimą. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje nustatytos tėvų valdžios apribojimo sąlygos, numatančios, kad tėvų valdžia gali būti laikinai ar neterminuotai apribota šiais pagrindais: 1) kai tėvai (tėvas ar motina) vengia atlikti savo pareigas auklėti vaikus; 2) piktnaudžiauja tėvų valdžia; 3) žiauriai elgiasi su vaiku; 4) daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; 5) nesirūpina vaikais. Šis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo būdas taikomas siekiant išsaugoti vaiko sveikatą bei sudaryti normaliais auklėjimo ir gyvenimo sąlygas bei perspėti tėvą (motiną) dėl tinkamo tėvų valdžios įgyvendinimo. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra pažymėjęs, kad, spręsdamas klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo, teismas turi nepažeisti vaiko teisės į šeimos ryšius (CK 3.161 straipsnio 3 dalis). Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos preambulėje įtvirtintas principas, kad visapusiška ir darni vaiko raida galima augant šeimoje, jaučiant meilę ir supratimą. Konvencijos 7 straipsnio 2 dalyje nustatyta vaiko teisė būti globojamam tėvų, 9 straipsnio 1 dalyje – draudimas išskirti vaiką su jo tėvais, išskyrus atvejus, kai tai reikalinga vaiko interesams, 9 straipsnio 3 dalyje – teisė nuolat bendrauti su išskirtais tėvais, išskyrus atvejus, kai tai nesuderinama su vaiko interesais. CK 3.161 straipsnio 3 dalyje taip pat akcentuojama Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta vaiko teisė į šeimos ryšius bei Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio nuostatos dėl valstybės pagalbos šeimos gyvenimui. Nurodyto civilinio kodekso normoje yra nustatytos vaiko teisės: gyventi kartu su tėvais; būti auklėjamam ir aprūpinamam savo tėvų šeimoje; bendrauti su tėvais, nesvarbu, ar su jais gyvena kartu ar skyrium, ir su giminaičiais. Bylose E. Ž. Teisių Teismas ne kartą yra pažymėjęs, kad šeimos išskyrimas yra labai rimto pobūdžio apribojimas. Toks žingsnis turi būti pagrįstas pakankamai protingais ir svarbiais vertinimais, atsižvelgiant į vaiko interesus (Olsson v. Sweden (no.1) judgement of 24 March 1988, Series A no. 130, p. 33-34 §72). Pažymėta, jog biologinės šeimos tarpusavio santykiai negali būti nutraukti dėl vaiko perdavimo viešajai globai (Eriksson v. Sweden judgement of 22 June 1989, Series A no. 156, p. 24 §58) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus kolegijos 2003-10-22 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-995/2003, 2005-10-19 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2005, 2008-05-08 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-209/2008, 2008-05-30 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-236/2008).

CK 3.181 straipsnio 2 dalis nustato, kad tėvų valdžios laikinas ar neterminuotas apribojimas gali būti panaikinamas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams.

Iš bylos duomenų matyti, kad nors ieškovė įtraukta į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą Kazlų Rūdos savivaldybėje (b.l. 55), ji šiuo metu kartu su sugyventiniu I. K. gyvena (duomenys neskelbtini) (b.l. 20), kaip paaiškino pati ieškovė, už būstą moka tik jo išlaikymo išlaidas, jai leista naudotis namu neterminuotai. Ieškovė iš Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos gauna 350 litų socialinę pašalpą (b.l. 6, 47), registruojasi darbo biržoje (b.l. 44-45). Ieškovė bausta administracine nuobauda už 2012 m. rugsėjo 27 d. padarytą (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies numatytą pažeidimą, kitų teisės pažeidimų neužfiksuota (b.l. 54), Kazlų Rūdos seniūnija nėra gavusi nusiskundimų dėl blogo ieškovės elgesio (b.l. 55). Iš institucijų, teikiančių išvadą, Prienų rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus bei Kazlų Rūdos savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus pateiktų duomenų matyti, kad išnyko aplinkybės, dėl kurių M. T. buvo neterminuotai apribota motinos valdžia J. T. atžvilgiu, ji pakeitė savo elgesį, gali auklėti, auginti bei rūpintis savo vaiku pati, nepilnametė J. T. nori gyventi pas motiną, todėl institucijos daro išvadą, kad tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja nepilnametės J. T. interesams (b.l. 19, 27). Ieškovės sugyventinis I. K. sutinka, kad J. T. grįžtų į M. T. šeimą (b.l. 21). Apklausta teismo posėdyje ieškovės nepilnametė dukra J. aiškiai išdėstė savo norą gyventi kartu su motina, parodė, kad mama ja rūpinasi, ji nori gyventi kartu su motina. Įvertinus aukščiau aptartas aplinkybes teismas daro išvadą, kad ieškovė pakeitė savo gyvenimo būdą ir elgesį, nenutraukė ryšių su dukra po motinos valdžios jai apribojimo, rūpinosi Justina, augančia globos namuose, sudarydavo galimybes lankytis jai savo namuose savaitgaliais ir atostogų metu bei užtikrindavo reikiamas gyvenimo sąlygas. Byloje duomenų, kad ieškovė savo amoraliu elgesiu darytų žalingą įtaką dukrai, ją skriaustų, nesirūpintų ja, kai ši būna pas motiną, dukra būtų tuo metu neprižiūrėta bei nepamaitinta, nėra. Kazlų Rūdos specialioji mokykla patvirtino, jog J. T. bus priimta į Kazlų Rūdos specialiąją mokyklą (b.l. 46). Bylos duomenimis motinos valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnis). M. T. turimomis sąlygomis gali auklėti ir prižiūrėti savo nepilnametę dukrą, ji pakeitusi savo požiūrį, įpročius, moralinės-dorovinės nuostatos leidžia atlikti jai motinos pareigas. Dukra nori gyventi kartu su motina, ją myli, jų tarpusavio ryšys stiprus ir nenutrūkęs. Šeimos aplankymo aktas (b.l. 20) patvirtina, kad ieškovės šeimoje J. bus sudarytos sąlygos augti ir vystytis. Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytas aplinkybes ir nenustačius jokių duomenų, kad ieškovė negalėtų auklėti savo vaiko ar kad motinos valdžios apribojimo panaikinimas kenktų dukros J. interesams, atsižvelgiant į faktinę situaciją, M. T. neterminuotas motinos valdžios apribojimas jos nepilnametės dukros J. T. atžvilgiu panaikintinas (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Tuo pačiu panaikintinas iš M. T. priteistas išlaikymas bei, remiantis (duomenys neskelbtini) straipsniu, teismo sprendimu nustatyta nepilnametės mergaitės globa ir gyvenamoji vieta (CK 3.183 straipsnio 2 dalis), Jiezno globos namai atleistini iš J. T. globėjo pareigų.

Ieškovei buvo teikiama antrinė teisinė pagalba valstybei garantuojant ir apmokant 100 procentų antrinės teisinės pagalbos išlaidų (b.l. 10, 40). Ieškinį patenkinus visiškai, bylinėjimosi išlaidos už ieškovei suteiktas antrinės teisinės pagalbos paslaugas ir išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, tenka valstybei (CPK 96 straipsnio 1 dalis, 99 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 268 straipsniu, 408 straipsniu,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti visiškai.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. sprendimu M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) neterminuotai apribotą motinos valdžią nepilnametės dukros J. T., gimusios (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Panaikinti Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2002 m. spalio 3 d. sprendimo dalį, kuria J. T. nustatyta nuolatinė globa ir gyvenamoji vieta vaikų globos institucijoje ir iš M. T., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priteistas išlaikymas dukrai J. T..

Likusioje dalyje sprendimą palikti nepakeistą.

A. J. globos namus iš nepilnametės J. T. globėjo pareigų.

Nustatyti nepilnametės J. T. gyvenamąją vietą su jos motina M. T..

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Prienų rajono apylinkės teismą.