- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-05-24
- Bylos Nr.
- I-2303-505/2016
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Daina Kukalienė
- Pareiškėjas
- O. B.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno
- Kategorijos
- 15.2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, atstovui,
viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. B. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Kauno tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos atlyginimo priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. B. skundu kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti iš atsakovo 5000 Eur neturtinės žalos atlyginimo (b. l. 4).
Pareiškėjas skunde ir teismo posėdžio metu nurodė, jog jis 2014 – 2015 metų laikotarpiu dažnai buvo atvežamas į Kauno tardymo izoliatorių (toliau - Kauno TI) iš pataisos namų, todėl jo statusas buvo nuteistasis. Kalėdamas Kauno TI pareiškėjas daug kartų prašė suteikti ilgalaikius pasimatymus, kurie trunka iki dviejų parų, tačiau jam buvo paaiškinta, jog ilgalaikiai pasimatymai nepriklauso todėl, kad į Kauno TI atvyksta trumpam, o ir nėra įrengta pasimatymų kambarių. Pasimatymų kambariai įrengti tik nuteistiesiems, kurie palikti Kauno TI dirbti ūkio darbus. Kauno TI administracija pareiškėjui siūlė ilgalaikį pasimatymą pakeiti į 2 valandas trunkantį trumpalaikį pasimatymą, tačiau į tokius trumpalaikius pasimatymus pareiškėjo tėvas (dėl amžiaus ir sveikatos būklės, tolimo atstumo) ir brolis atvykti negali. Dėl tokių atsakovo veiksmų pareiškėjas jautėsi emociškai prislėgtas, pastoviai stresuodavo, nuo pergyvenimų sutriko dvasinė pusiausvyra, miegas, susirgo depresija, sumažėjo bendravimo galimybės, susilpnėjo socialiniai ryšiai su artimaisiais, t. y. patyrė neturtinę žalą. Prašė skundą tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjo skundo netenkinti (b. l. 10-11).
Atsiliepime į skundą nurodė, jog atvykusių į tardymo izoliatorius asmenų teisinę padėtį nustato Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. Minėto įstatymo 12 str. 2 d. 3 p. nustatyta, kad suimtiesiems prilyginami nuteistieji terminuoto laisvės atėmimo bausmėmis, kuriems nuosprendis įsiteisėjo ir kurie ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo, nagrinėjančio bylą teisiamajame posėdyje, nutartimi iki penkiolikos parų palikti tardymo izoliatoriuose teisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme. Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka ir ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimai numatyti Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse. Taisyklių 8 p. nurodyta, kad šios taisyklės taikomos ir tardymo izoliatoriuose paliktiems nuteistiesiems, nurodytiems Bausmių vykdymo kodekso 68 str., o būtent – nuteistiesiems, paliktiems kardomojo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus. Taigi, nuteistiesiems, laikinai perkeltiems į tardymo izoliatorius ikiteisminio tyrimo veiksmams atlikti arba dėl bylų nagrinėjimo teisme, šios taisyklės netaikomos. Tardymo izoliatoriuje teisę į ilgalaikius pasimatymus turi tik nuteistieji, palikti kardomo kalinimo vietose atlikti ūkio darbus.
Pasimatymo suteikimo procedūrą reguliuoja Kauno tardymo izoliatoriaus trumpalaikių ir ilgalaikių pasimatymų suteikimo ir jų vykdymo procedūrų tvarkos aprašas bei asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju (išankstinio) registravimo tvarkos aprašas.
Patikrinus pareiškėjo buvimo Kauno TI metu rašytus prašymus, nustatyta, kad jis nėra rašęs prašymų pasimatyti su giminaičiais ar kitais asmenimis, todėl pagrindo suteikti jam pasimatymą, nebuvo. Pažymėjo, jog tai pat nebuvo ir pareiškėjo giminaičių ar kitų asmenų prašymų pasimatyti su juo.
Mano, kad visi Kauno tardymo izoliatoriaus veiksmai pareiškėjo atžvilgiu buvo teisėti, nėra įrodymų, kad jam buvo padaryta neturtinė žala, todėl prašymas priteisti neturtinę žalą yra nepagrįstas. Prašė skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią pareiškėjas kildina iš to, kad jam kalint Kauno tardymo izoliatoriuje (toliau – Kauno TI) 2014 - 2015 metų laikotarpiu nebuvo suteikti ilgalaikiai pasimatymai.
Byloje nustatyta, kad pareiškėjas O. B. 2013 m. lapkričio 11 d. Varėnos rajono apylinkės teismo nuosprendžiu (baudžiamoji byla Nr. I-132-445/2013) pripažintas kaltu, padarius nusikaltimus, numatytus LR BK 22 str. 1 d., 178 str. 2 d., BK 178 str. 2 d., BK 187 str. 1 d., baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 187 str. 3 d. ir paskirta 3 metų 1 mėnesio laisvės atėmimo bausmė (b. l. 50-68). Į Marijampolės pataisos namus pareiškėjas atvyko 2014 m. sausio 30 d. (b. l. 43).
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 str. 1 d. 3 p. nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl žalos, atsiradusios dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų veiksmų, atlyginimo (CK 6.271 str.). Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal CK 6.271 straipsnio nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (CK 6.248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (CK 6.249 straipsnis), tačiau CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos.
Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai taikyti būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal CK 6.247 str., atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Todėl, sprendžiant pareiškėjo skundo pagrįstumo klausimą, būtina nustatyti, kad Kauno tardymo izoliatorius arba jo pareigūnai (deliktinę atsakomybę reglamentuojančių normų taikymo prasme) veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti, taip pat nustatyti ir tai, kad toks veikimas arba neveikimas tiesiogiai sąlygojo pareiškėjo nurodytos žalos atsiradimą. Teismas pažymi, kad sprendžiant Institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo klausimą kiekvienu konkrečiu atveju būtina nustatyti, kokios Institucijos veiklą reglamentuojančios teisės normos buvo pažeistos ir kaip šie pažeidimai pasireiškė.
Pagal bendrąją įrodinėjimo taisyklę, kiekviena ginčo šalis turi pagrįsti aplinkybes, kuriomis remiasi kaip savo reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A14-225/2007, 2011 m. kovo 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A575-662/11). Taigi pareiškėjas, paduodamas skundą teismui, turi nurodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimą, ir pateikti tai patvirtinančius įrodymus, o atsakovas, atsikirsdamas į skundą, turi pateikti teismui įrodymus, kuriais grindžia savo atsikirtimus (ABTĮ 23 str. 2 d. 6 p., 24 str., 57 str. 4 d., 68 str., 72 str.).
Pareiškėjas jam padarytą neturtinę žalą kildina iš atsakovo veiksmų, nesuteikiant jam ilgalaikių pasimatymų.
Pareiškėjo teisinės padėties ypatumus, jam esant Kauno TI, reglamentavo Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 3 d., pagal kurios nuostatas pareiškėjas buvo priskirtas nuteistųjų, atliekančių arešto, terminuoto laisvės atėmimo ar laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmes grupei. Suėmimo vykdymo įstatymo 12 str. 4 d. nurodyta, kad šio straipsnio 3 dalyje nurodytiems asmenims taikomos Bausmių vykdymo kodekso (toliau – ir BVK) nuostatos.
Taigi akivaizdu, kad pareiškėjo atžvilgiu taikytinos BVK nuostatos, reglamentuojančios nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis.
Nuteistųjų teises ilgalaikių pasimatymų srityje reglamentuoja Lietuvos Respublikos BVK bei su jo įgyvendinimu susiję kiti teisės aktai.
BVK 94 str. taip pat reglamentuoja nuteistųjų teisę pasimatyti su giminaičiais ir kitais asmenimis. BVK 94 str. 1 d. numato, jog nuteistiesiems leidžiami pasimatymai: trumpalaikiai – iki keturių valandų ir ilgalaikiai – iki dviejų parų. Pasimatymų skaičių ir rūšį nustato BVK 80, 85, 91 ir 152 straipsniai. Ilgalaikiai pasimatymai suteikiant teisę kartu gyventi leidžiami tik su sutuoktiniu, sugyventiniu ar artimaisiais giminaičiais. Ilgalaikis pasimatymas taip pat leidžiamas su asmeniu, su kuriuo nuteistasis turi bendrą vaiką, jei nei nuteistasis, nei šis asmuo nėra susituokęs su kitu asmeniu arba neturi sugyventinių. Vaikas turi būti Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka registruotas kaip bendras nuteistojo ir į pasimatymą atvykusio asmens vaikas. Nuteistojo pageidavimu vienas ilgalaikis pasimatymas gali būti pakeistas dviem trumpalaikiais pasimatymais arba dviem telefoniniais pokalbiais (BVK 94 str. 3 d.). BVK 94 str. 8 d. nustatyta, kad pasimatymų ir sergančių nuteistųjų lankymo tvarką nustato Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės.
Ilgalaikių pasimatymų suteikimo tvarka ir ilgalaikių pasimatymų patalpų įrengimo reikalavimai yra numatyti Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 patvirtintose Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklėse (toliau - Taisyklės). Taisyklių 8 p. (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) reglamentavo, kad jos taikomos ir tardymo izoliatoriuose paliktiems nuteistiesiems, nurodytiems Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 68 str. Taisyklių XVI skyriaus 102 punkte (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) nustatyta, jog pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Leidimą suteikti pasimatymą duoda pataisos įstaigos direktorius arba jį pavaduojantis pareigūnas, arba pataisos įstaigos direktoriaus pavaduotojas, o poilsio ir švenčių dienomis – ir pataisos įstaigos vadovybės budintysis atstovas arba pataisos įstaigos direktoriaus budintysis padėjėjas. Pareigūno sprendimas leisti pasimatyti įrašomas nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme dėl pasimatymo suteikimo, kuriame taip pat nurodoma pasimatymo trukmė. Atsisakius suteikti pasimatymą, nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens prašyme įrašomi atsisakymo motyvai. Pagal Taisyklių 108 p. trumpalaikis pasimatymas vyksta be fizinio kontakto (išskyrus nepilnamečių nuteistųjų). Tardymo izoliatorių vidaus tvarkos taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2009 m. birželio 1 d. įsakymu Nr. 1R-172, 65 p. (redakcija, galiojusi ginčo laikotarpiu) įtvirtinta, kad pasimatymas vyksta be fizinio kontakto. Kalėjimų departamento direktorius 2009 m. liepos 10 d. įsakymu Nr. V-176 patvirtino Tardymo izoliatorių įrengimo ir eksploatavimo taisykles, kurios, be kita ko reglamentuoja ir pasimatymų patalpų įrengimą.
Trumpalaikių pasimatymų tvarka bei ilgalaikių pasimatymų suteikimo ar nesuteikimo klausimas yra teisės į privataus asmens gyvenimą (Konvencijos 8 str.) ribojimo klausimas. Šiuo aspektu Europos Žmogaus Teisių Teismas yra pažymėjęs, kad kalinimas, kaip ir bet kokia kita laisvės apribojimo priemonė, yra susijusi su privataus ir šeimos gyvenimo ribojimais. Tačiau pagrindinis kalinamo asmens teisės į šeimos gyvenimo gerbimą elementas yra tai, kad institucijos leidžia arba, kai reikalinga, padeda palaikyti kontaktą su artima šeima. Tokie apribojimai kaip susitikimų su šeima skaičiaus nustatymas, šių susitikimų stebėjimas ir jeigu padaryto nusikalstamos veiklos pobūdis reikalauja, specialaus kalėjimo režimo taikymas arba konkrečios susitikimų tvarkos nustatymas reiškia Konvencijos 8 str. teisių ribojimą, bet patys savaime šių nuostatų nepažeidžia. Bet kuriuo atveju kiekvienas ribojimas turi būti taikomas įstatymų nustatyta tvarka ir turi siekti vieno ar daugiau teisėtų tikslų ir turi būti būtinas demokratinėje visuomenėje (žr., pvz., 2007 m. sausio 18 d. sprendimą byloje E. prieš Latviją, pareiškimo Nr. 73819/01, 166 paragrafas; 2007 m. liepos 17 d. sprendimą byloje K. prieš Slovakiją, pareiškimo Nr. 48666/99, 127 paragrafas, ir 2003 m. balandžio 3 d. sprendimą byloje K. prieš Lenkiją (Nr. 2), pareiškimo Nr. 31583/96, 144 paragrafas).
Kaip yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, teisė į ilgalaikius pasimatymus yra viena iš nuteistųjų teisių, glaudžiai besisiejančių su EŽTK 8 straipsnyje garantuojama teise į šeimos gyvenimo gerbimą bei padedančių palaikyti santykius su artimais žmonėmis, ir šiuo atveju nuo kiekvieno konkretaus asmens priklauso, ar jis pasinaudos šia teise ir kaip jis ja naudosis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. balandžio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A858 – 889/2013). Taigi, laisvės atėmimo įstaiga (šiuo atveju – Kauno tardymo izoliatorius) neprivalo trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų asmenims, kurių laisvė yra suvaržyta, skirti ex officio (lot. – iš pareigos). Priešingai – tokios teisės realizavimas yra siejamas su asmens, kurio laisvė yra suvaržyta, valios išraiška, nukreipta į pasimatymo suorganizavimą ir tik minėtajam asmeniui valią dėl pasimatymo išreiškus, laisvės atėmimo įstaigai kyla pareiga veikiant intra vires (lot. – savo kompetencijos ribose) – pasimatymą organizuoti, kai tai leidžia teisės aktai arba motyvuotai atsisakyti jį organizuoti, kai teisės aktai tai draudžia.
Minėta, kad pagal Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisykles pasimatymo suteikimo procedūra pradedama gavus nuteistojo arba į pasimatymą su juo atvykusio asmens rašytinį prašymą. Teismas pažymi, jog Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. 1-82 „Dėl Kauno tardymo izoliatoriaus direktoriaus 2009 m. liepos 10 d. įsakymo Nr. 1-65 „Dėl asmenų, norinčių pasimatyti su suimtuoju ar nuteistuoju (išankstinio) registravimo tvarkos aprašo“ pakeitimo 4 p. numatyta, kad asmuo, atvykęs pasimatyti su suimtuoju, rašo rašytinį prašymą suteikti pasimatymą. Prašymai dėl pasimatymų priimami ir registruojami įstaigos Siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo biure. Su prašymu būtina pateikti ir pasimatymui suteikti reikalingus dokumentus (leidimus, asmens tapatybę patvirtinančius dokumentus). Prašymą Siuntinių, perdavimų ir smulkiųjų paketų su spauda priėmimo ir išdavimo biuro darbuotojas užregistruoja „Gautų asmenų prašymų leisti pasimatyti su suimtaisiais ir nuteistaisiais registre“ ir paskiria pasimatymo datą, laiką (b. l. 18-19).
Iš atsakovo pateiktos 2016 m. kovo 1 d. pažymos Nr. 73-218 „Dėl suimtojo O. B. prašymų, pareiškimų, skundų“ matyti, kad pareiškėjas Kauno TI Socialinės reabilitacijos skyriui ginčui aktualiu laikotarpiu buvo pateikęs prašymus dėl vegetarinio maitinimo, dėl pažymos apie turimas asmenines lėšas, dėl maisto normų, dėl higienos priemonių išdavimo, dėl drabužių išdavimo, dėl pašalpos, tačiau prašymų nei jis pats, nei pareiškėjo giminaičiai (tėvas, brolis) dėl trumpalaikių ar ilgalaikių pasimatymų suteikimo, nesikreipė (b. l. 69).
Konkrečiu atveju byloje nėra jokių objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad pareiškėjas ginčui aktualiu laikotarpiu (t. y. 2014 – 2015 metais) būtų siekęs (prašęs) gauti ilgalaikių pasimatymų su savo artimais giminaičiais. Pareiškėjas tik abstrakčiai teigė (nenurodė laiko, asmenų vardų ir pavardžių, su kuriais siekė pasimatyti), kad ilgalaikiai pasimatymai draudžiami. Pažymėtina, jog tokių abstrakčių teiginių, nepagrindžiant ir neįrodant, ar prašymą skirti pasimatymus pareiškėjas laisvės atėmimo įstaigos administracijai apskritai pateikė, nepakanka, o hipotetinio pobūdžio svarstymų teismas neturi nagrinėti, nes tai nėra susieta su efektyvia pažeistų teisių gynyba (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2013 m. rugpjūčio 29 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602 – 1105/2013 ir 2013 m. rugsėjo 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A602 - 1174/2013). Atsižvelgiant į tai, jog nebuvo įrodyta, kad pareiškėjas būtų išreiškęs savo valią dėl ilgalaikių pasimatymų organizavimo, o laisvės atėmimo įstaigai neprivalant ex officio šių pasimatymų be asmenų, kuriems ribojama laisvė, prašymo organizuoti, negalėjo kilti ir neteisėtų atsakovo veiksmų ar neveikimo, kaip vienos iš būtinųjų sąlygų viešajai atsakomybei atsirasti (CK 6.271 str.)(Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1044-442/2015). Be to, administracinėje byloje nėra jokių duomenų, kad Kauno TI administracija pareiškėjui atsisakė suteikti ilgalaikį ar trumpalaikį pasimatymą, neregistravo pareiškėjo teikiamų prašymų minėtų teisės aktų nustatyta tvarka, arba nereagavo į prokuroro ar teismo leidimą pasimatyti. Teismas konstatuoja, kad šis pareiškėjo skundo reikalavimas laikytinas neįrodytu, todėl atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 10 str., 57 str.).
Teismas pažymi, kad pats pareiškėjas tik deklaratyviai nurodė, jog minėtos faktinės aplinkybės (taip pat veiksmai, neveikimas) pažeidžia jo teises ir, jo manymu, duoda pagrindą reikalauti neturtinės žalos atlyginimo, tačiau visiškai nepagrindė ir neindividualizavo subjektyvių neigiamų pasekmių (išgyvenimų), taip pat ir būtino (tiesioginio) priežastinio ryšio. Kaip jau buvo paminėta, sprendžiant skundo dėl neturtinės žalos pagrįstumo klausimą turi būti nustatyta ne tik tai, ar atitinkama valdžios institucija asmens atžvilgiu veikė neteisėtai arba neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal įstatymus (CK6.271 str.), bet ir tai, ar dėl tokio veikimo arba neveikimo atsirado asmens (pareiškėjo) nurodyta neturtinė žala (pasekmės), kurią teismas galėtų įvertinti pinigais. LVAT išplėstinė teisėjų kolegija 2008 m. balandžio 16 d. sprendime administracinėje byloje Nr. A444-619/2008 pabrėžė, kad įrodinėjant neturtinę žalą ypatingą reikšmę įgyja įrodomieji faktai, t. y. tokie faktai, kurie yra pakankamas pagrindas logine seka daryti išvadą, kad egzistuoja kitas – materialiojo teisinio pobūdžio faktas (nagrinėjamu atveju – neturtinės žalos padarymo faktas). Pareiškėjui tik įrodžius tokius faktus, kurie neabejotinai turėtų sąlygoti neigiamą poveikį nukentėjusiajam asmeniui (neigiamus fizinius ar dvasinius išgyvenimus), gali būti konstatuotas ir neturtinės žalos padarymo faktas. O šioje nagrinėjamoje byloje pareiškėjas tokių faktų neįrodė (ABTĮ 57 str.).
Pagal Viešojo administravimo įstatymo 42 str. turtinė ir neturtinė žala, atsiradusi dėl viešojo administravimo subjektų neteisėtų aktų, atlyginama Civilinio kodekso ir kitų įstatymų nustatyta tvarka.
Pagal Civilinio kodekso 6.250 str. 1 d. neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Pagal Civilinio kodekso 6.271 str. 1 d. žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti (Civilinio kodekso 6.271 str. 4 d.).
Esant minėtoms aplinkybėms ir įrodymams bei dėl išdėstytų argumentų pripažintina, kad atsakovas neatliko jokių teisei priešingų veiksmų, todėl, nesant bent vienos iš būtinųjų civilinės atsakomybės sąlygų, žalos atlyginimas negalimas, nes žalai atlyginti nėra teisinio pagrindo. Dar daugiau, pareiškėjas neįrodė ir jokio žalos fakto. Darytina išvada, kad pareiškėjo skundas dėl neturtinės žalos priteisimo iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Kauno tardymo izoliatoriaus, yra atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 57 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 103 straipsnio 1 punktu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjo O. B. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant apeliacinės instancijos teismui arba per Kauno apygardos administracinį teismą.