- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-08
- Bylos Nr.
- P-143-65-14
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Laimė Baltrūnaitė (pirm.), Anatolijus Baranovas (pran.), Irmantas Jarukaitis
- Kategorijos
- 80.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 80.11pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimės Baltrūnaitės (kolegijos pirmininkė), Anatolijaus Baranovo (pranešėjas) ir Irmanto Jarukaičio,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo E. K. prašymą atnaujinti procesą E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1875/2009 (Nr. A2.6.-439-471/2008).
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kelmės rajono policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2008 m. birželio 16 d. surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą E. K. dėl to, kad jis 2008 m. sausio 28 d. 2 val. 21 min. Kelmėje, Liudo Giros g., vairavo transporto priemonę, kuri buvo velkama lanksčia vilktimi kitos transporto priemonės, būdamas neblaivus (nustatytas 1,31 promilių girtumas), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 68 punkto reikalavimus. Padaryta veika protokole kvalifikuota pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 1 dalį.
II.
Kelmės rajono apylinkės teismas 2008 m. liepos 14 d. nutarimu E. K. už ATPK 126 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo padarymą skyrė 1 000 Lt baudą su teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 1 metams.
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad E. K. kaltė įrodyta liudytojų L. R. ir M. T. parodymais bei kita byloje surinkta medžiaga. Teismas nustatė, kad policijos pareigūnų patikrinimo metu administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nustatytas 1,31 promilių girtumas, todėl asmuo buvo nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo. Policijos pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtino teismo posėdžio metu policijos pareigūnų duotus parodymus. Nustatytas įvykio aplinkybes patvirtino ir administracinės bylos Nr. A2.6-76-446/2008 medžiaga. Teismas pažymėjo, kad E. K. pripažino sėdėjęs lanksčia vilktimi tempiamo automobilio vairuotojo vietoje, tačiau teigė miegojęs ir automobilio nevairavęs. Asmuo neneigė, kad automobilio variklis buvo užvestas, šią aplinkybę patvirtino ir liudytojai L. R. bei M. T. E. K. aiškinimus teismas vertino kritiškai dėl tos aplinkybės, kad gatvėje, kurioje buvo tempiamas automobilis, yra trys maždaug 90 laipsnių posūkiai, taip pat atsižvelgdamas į automobilio tempimo lanksčia vilktimi ypatumus. Teismas nusprendė, kad nustatytos aplinkybės įrodo, jog E. K., būdamas neblaivus, vairavo kitos transporto priemonės lanksčia vilktimi tempiamą automobilį. Skirdamas minimalaus dydžio administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgė į pažeidimo padarymo aplinkybes, nustatytą neblaivumo laipsnį bei į tai, kad E. K. dirba, baustas administracine tvarka už KET pažeidimus, neteistas.
III.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2009 m. rugsėjo 17 d. nutartimi Kelmės rajono apylinkės teismo 2008 m. liepos 14 d. nutarimą paliko nepakeistą, o E. K. apeliacinį skundą atmetė.
Teismas pažymėjo, jog ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Iš esmės analogiškos nuostatos įtvirtintos ir Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ABTĮ) 57 straipsnio 6 dalyje, kurioje nustatyta, kad teismas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, išsamiu ir objektyviu bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, taip pat teisingumo ir protingumo kriterijais. Iš paminėtų teisės normų teismas padarė išvadą, kad konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, tam tikrų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ATPK 257 straipsnio normų teismas taip pat padarė išvadą, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.
Teismo nuomone, pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė bylos aplinkybes, patikrino surinktus įrodymus ir juos įvertino nepažeisdamas proceso įstatymų reikalavimų. Liudytojas M. T. parodė, kad iki E. K. vairuojamo automobilio sustabdymo jis matė, kaip šis automobilis nuvažiavo 700–800 m, kelias buvo vingiuotas, buvo trys posūkiai, ir juo negalima būtų tempti nevairuojamo automobilio. Vairuotojas prie tempiamo automobilio vairo nemiegojo. Automobilį jis apžiūrėjo, jo vairas sukosi, ratai – taip pat. Iš esmės analogiškus parodymus davė ir liudytojas L. R. Teismas neturėjo pagrindo atmesti šių liudytojų parodymų, juos patvirtino ir kita bylos medžiaga. Taigi teismas konstatavo, jog byloje įrodyta, kad E. K. vairavo transporto priemonę būdamas neblaivus. E. K. apeliaciniame skunde nurodytos aplinkybės nėra pakankamos atmesti paminėtų liudytojų parodymus. Esminių procesinių teisės pažeidimų teismas nenustatė. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, pripažindamas E. K. kaltu pagal ATPK 126 straipsnio 1 dalį, teismas rėmėsi įstatymo nustatyta tvarka surinktais ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintais įrodymais. Teismas nutarime nuosekliai išdėstė įrodymus, kuriais grindžiamos teismo išvados, išanalizavo ir įvertino teismo posėdyje ištirtus įrodymus bei padarė išvadas, atitinkančias faktines aplinkybes.
Teismas, įvertinęs byloje esančią medžiagą ir teismo nutarimą, padarė išvadą, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.). Teismo nuomone, paskirta nuobauda nėra per griežta, atitinka padaryto pažeidimo pavojingumą, pažeidėjo asmenybę, teisingumo ir protingumo principus. Atsižvelgęs į tai, teismas konstatavo, kad skundžiamas nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o E. K. apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.
IV.
E. K. 2014 m. kovo 17 d. Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateikė prašymą atnaujinti procesą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1875/2009 (Nr. A2.6.-439-471/2008).
Šalies argumentai
E. K. nurodo, kad policijos pareigūnai surašė melagingą administracinio teisės pažeidimo protokolą, neteisingus pirminius tarnybinius pranešimus, nesurašė automobilio apžiūros protokolo, todėl negalėjo tvirtinti, kokia buvo automobilio techninė būklė. L. B. autoserviso įmonės darbuotojai atliko automobilio apžiūrą ir surašė pažymą, kurioje nustatė automobilio gedimus, dėl kurių jo negalima transportuoti savo eiga. Vėliau pareigūnai pripažino savo kaltę ir tvirtino, kad automobilis buvo velkamas, nors protokole tai neparašyta. Teismas į tai neatsižvelgė. E. K. prašo skirti nuobaudą pagal kitą ATPK straipsnį, sutrumpinti teisių atėmimo laiką ir suteikti galimybę policijos komisariatui grąžinti jam vairuotojo teises.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
V.
Prašymas atmestinas.
Proceso atnaujinimas yra išimtinė procedūra, kuri taikoma tik ypatingais atvejais, griežtai laikantis ABTĮ IV skyriuje nustatytų proceso atnaujinimo taisyklių. Bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas ABTĮ dvidešimt trečiajame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka (ABTĮ 153 str. 1 d.).
ABTĮ 158 straipsnio 2 dalyje yra nustatyta, kad, nagrinėdamas prašymą dėl proceso atnaujinimo, teismas patikrina, ar prašymas paduotas nepraleidus nustatytų terminų ir ar jis pagrįstas įstatymų numatytais proceso atnaujinimo pagrindais. ABTĮ 159 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tais atvejais, kai teisėjų kolegija konstatuoja, jog yra praleisti įstatymo nustatyti terminai prašymui paduoti arba prašymas nepagrįstas įstatymo numatytais proceso atnaujinimo pagrindais, teismas nutartimi atsisako atnaujinti procesą. Tokia teismo nutartis yra neskundžiama.
ABTĮ 156 straipsnis nustato prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminus: prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas (1 d.); asmenims, praleidusiems prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo terminą dėl svarbių priežasčių, praleistas terminas gali būti atnaujintas, jeigu prašymas dėl termino atnaujinimo paduotas ne vėliau kaip po vienerių metų nuo sprendimo įsiteisėjimo dienos (2 d.); prašymas dėl proceso atnaujinimo negali būti paduodamas, jeigu nuo sprendimo ar nutarties įsiteisėjimo praėjo daugiau kaip penkeri metai, išskyrus šio įstatymo 153 straipsnio 2 dalies 1 punkte numatytą atvejį (3 d.).
Proceso atnaujinimo pagrindai įtvirtinti ABTĮ 153 straipsnio 2 dalyje. E. K. prašyme dėl proceso atnaujinimo nenurodė konkrečios teisės normos, kuria vadovaudamasis prašo atnaujinti procesą. Visgi, analizuojant prašyme išdėstytas aplinkybes (dėl administracinės atsakomybės pagal kitą ATPK straipsnį ir kt.) (b. l. 77), galima būtų teigti apie E. K. siekį atnaujinti procesą vadovaujantis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punktu. Remiantis šia teisės norma, procesas gali būti atnaujinamas, jeigu pateikiami akivaizdūs įrodymai, kad padarytas esminis materialinės teisės normų pažeidimas jas taikant, galėjęs turėti įtakos priimti neteisėtą sprendimą, nutarimą ar nutartį.
Prašymas dėl proceso atnaujinimo ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 10 punkto pagrindu paduotinas per tris mėnesius nuo teismo sprendimo, nutarimo ar nutarties įsiteisėjimo dienos. Šiuo atveju trijų mėnesių terminas prašymui dėl proceso atnaujinimo paduoti skaičiuotinas nuo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2009 m. rugsėjo 17 d. nutarties įsiteisėjimo dienos, t. y. 2009 m. rugsėjo 17 d. (ABTĮ 145 str.). Šią dieną apeliacinės instancijos teismo nutartis buvo paskelbta (b. l. 57, 58–60), o E. K. turėjo galimybę įvertinti nutartį dėl materialinės teisės normų pažeidimo. Akivaizdu, kad 2014 m. kovo 17 d. paduodamas prašymą dėl proceso atnaujinimo (b. l. 78) E. K. praleido ABTĮ 156 straipsnio 1 dalyje numatytą trijų mėnesių terminą. Vadovaujantis paminėta ABTĮ 156 straipsnio 2 dalimi, praleistas terminas nebegali būti atnaujintas.
Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima daryti išvadą, jog E. K. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra pateiktas praleidus įstatymo nustatytą terminą prašymui paduoti, todėl procesą administracinio teisės pažeidimo byloje atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, teisėjų kolegija
nutaria:
Atsisakyti atnaujinti procesą E. K. administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. N575-1875/2009 (Nr. A2.6.-439-471/2008).
Nutartis neskundžiama.