- Teismas
- Klaipėdos apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2017-06-06
- Bylos Nr.
- eA2.13.-1124-718/2017
- Teisminio proceso Nr.
- 4-06-3-01416-2016-4
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjas
- Laimutė Venckuvienė
- Pažeidėjas
- A. D.
- Kategorijos
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinėn atsakomybėn patraukto A. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), prašymą sutrumpinti 2016 m. balandžio 13 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismo nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimu A. D. už pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą, taikant ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, paskirta administracinė nuobauda – 300 Eur bauda su teisės vairuoti transporto priemonę atėmimu dvejiems metams. Nutarimas įsiteisėjo.
Klaipėdos miesto apylinkės teisme 2017-06-05 gautas A. D. prašymas dėl specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo. Prašyme nurodyta, jog praėjo daugiau kaip pusė teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino, gailisi padaręs pažeidimą, suprato savo elgesio pasekmes, po nuobaudos paskyrimo naujų teisės pažeidimų nepadarė. Nurodė, kad 2016-10-16 pakartotinai iki 2017-10-16 jam nustatytas 40 proc. darbingumo lygis. Dėl nuolatinių nugaros bei stuburo skausmų negali dirbti fizinio darbo, ilgai sėdimo darbo, negali dirbti aukštyje ir kt. Šiuo metu vienintelis jo pajamų šaltinis – nedarbingumo išmokos. Turėdamas teisę vairuoti transporto priemones galėtų dirbti papildomą darbą, atitinkantį jo sveikatos būklę.
Prašymas netenkinamas.
Pažymėtina, kad 2017-01-01 įsigaliojo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas (toliau - ANK) ir neteko galios Lietuvos Respublikos ATPK. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodeksas nenumato teisės vairuoti transporto priemones atėmimo termino sutrumpinimo, tačiau įstatymas, nustatantis ar griežtinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip sunkinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, neturi grįžtamosios galios (ANK 3 straipsnio 3 dalis), o įstatymas, švelninantis ar panaikinantis atsakomybę už administracinius nusižengimus arba kitaip lengvinantis administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ar asmens, kuriam paskirta, bet dar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda, teisinę padėtį, turi grįžtamąją galią (ANK 3 straipsnio 2 dalis). Dėl paminėtų aplinkybių A. D. atžvilgiu taikytinas pažeidimo metu galiojusio Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso, patvirtinto 1984 m. įstatymu Nr. X-4449, 329 straipsnis.
Motyvuojamoji dalis
ATPK 329 straipsnyje numatyta, kad jeigu asmuo, kuriam atimta teisė vairuoti transporto priemonę, teisės atėmimo laikotarpiu nepadarė teisės pažeidimo, nuobaudą paskyręs organas gali, praėjus ne mažiau kaip pusei paskirtojo laiko, o kai tokia teisė atimta už tai, kad asmuo padarė teisės pažeidimą būdamas neblaivus, taip pat gavęs ir Vyriausybės įgaliotų atlikti medicininę ir švietėjišką atestaciją institucijų pažymą, sutrumpinti nurodytos teisės atėmimo terminą.
Administracinėje byloje Nr. N-5-1886/2006 Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad konkrečios situacijos aplinkybių atitikimas ATPK 329 str. nustatytoms aplinkybėms negali būti vien tik formalus. ATPK 329 straipsnyje numatytų pagrindų buvimas turi realiai įrodyti, kad ir trumpesnis specialiosios teisės atėmimas pasieks ATPK 20 straipsnyje numatytus tikslus. Specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimas iš esmės reiškia besąlygišką atleidimą nuo neįvykdytos administracinės nuobaudos dalies, tuo realizuojamas konstitucinis proporcingumo principas, reikalaujantis asmens teisių neriboti daugiau, nei tai būtina demokratinėje visuomenėje. Akivaizdu, kad asmens veiklos suvaržymai, kurių jis patiria dėl specialiosios teisės atėmimo, yra beprasmiai ir nebūtini, jei, net ir nepasibaigus specialiosios teisės atėmimo terminui, pasiekiami administracinės nuobaudos tikslai, numatyti ATPK 20 straipsnyje. Būtent su vertinimu, ar nebaigta vykdyti administracinė nuobauda – specialiosios teisės terminuotas atėmimas – jau pasiekė jai keliamus tikslus, ir sietini ATPK 329 straipsnyje numatyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo pagrindai ir tvarka.
Iš bylos medžiagos matyti, jog praėjo daugiau kaip pusė paskirto specialiosios teisės atėmimo termino, A. D. jam paskirtą piniginę baudą sumokėjo 2016-08-16. A. D. pateiktas N. S. individualios įmonės sveikatos žinių ir įgūdžių atestavimo pažymėjimas Nr. 12129 patvirtina, jog jis atestuotas pagal 4 valandų Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai programą. Iš administracinių nusižengimų registro išrašo matyti, kad A. D. po Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimo priėmimo administracine tvarka baustas nebuvo.
Teismo manymu šios aplinkybės nėra pakankamos taikyti ATPK 329 straipsnį ir sutrumpinti administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo terminą.
ATPK 20 straipsnyje buvo nustatyta, kad administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti ir siekiant juos auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, tai leidžia pagrįstai teigti, kad skiriama nuobauda vis tik turi nubausti teisės pažeidėją, sukelti jam neigiamas pasekmes, todėl tokių pasekmių atsiradimas pats savaime nėra laikomas išskirtinio pobūdžio aplinkybe, sudarančia pagrindą švelninti paskirtą nuobaudą. Neigiami padariniai yra natūralus teisės pažeidimo rezultatas, apie kurį asmenys yra informuojami iš anksto įstatyme įtvirtinant draudžiamas veikas ir nustatant už jas konkrečias sankcijas. Įstatymas šiuo atveju aukščiau iškelia visuomenės interesą, prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą tam, kad būtų užtikrintas saugus eismas ir visuomenės saugumas, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninis interesas išvengti neigiamų pasekmių ir nepatogumų, susijusių su paskirta nuobauda.
Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimu A. D. teisė vairuoti transporto priemones buvo atimta už vieną šiurkščiausių administracinių teisės pažeidimų – transporto priemonės vairavimą esant neblaiviam, kai jam nustatytas sunkus, 2,57 prom. girtumo laipsnis. Pažymėtina, kad už teisės pažeidimo, numatyto ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, padarymą įstatymo leidėjas numatęs itin griežtą administracinę nuobaudą tuo tik pabrėžė pažeidimo sunkumą ir jo galimų pasekmių svarbą visuomenėje. Teismo nuomone, tokie asmens, kuriam skirta administracinė nuobauda, veiksmai kėlė didelį pavojų ne tik savo bet ir kitų eismo dalyvių sveikatai ir gyvybei, taip pat viso eismo saugumui. Ir tai, kad A. D. vairuojant neblaiviam, nebuvo sukeltas eismo įvykis, nebuvo padaryta žala kitų asmenų turtui ir sveikatai, tai, kad tokių pasekmių pavyko išvengti, negali būti vertinama, jog padaryta veika galėtų būti laikoma mažareikšme ar mažiau pavojinga. Todėl šiuo atveju, sprendžiant teisės vairuoti transporto priemonės atėmimo termino sutrumpinimo klausimą, vadovautis vien tik A. D. asmeniniais interesais, sumenkinant visuomenės saugumo svarbą, nėra jokio objektyvaus pagrindo.
Be to, pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį A. D. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016-04-13 nutarimu teisė vairuoti transporto priemones atimta minimaliam terminui, ir, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, paskirta mažesnė, nei minimali ATPK 126 straipsnio 4 dalies sankcijoje numatyta bauda, tai yra 300 Eur.
Atkreipiamas dėmesys ir į tai, kad šiuo metu, nuo 2017-01-01 įsigaliojus naujam Administracinių nusižengimų kodeksui, transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems, kai nustatomas vidutinis ir sunkus neblaivumo laipsnis, užtraukia griežtesnę atsakomybę – baudžiamąją.
A. D. nenurodė jokių išimtinių aplinkybių, kurios būtų pagrindas taikyti specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimą. Aplinkybes, jog jis nuobaudos vykdymo metu nepadarė naujų teisės pažeidimų, sumokėjo paskirtą baudą, išklausė 4 val. Privalomojo mokymo apie alkoholio ir narkotikų žalą žmogaus sveikatai mokymo programą, save pasmerkė, teismas vertina kaip siekį pasitaisyti, bet ne kaip pakankamą pagrindą sutrumpinti paskirtos nuobaudos terminą. Asmuo, prieš sėsdamas už automobilio vairo neblaivus, turi numatyti galimas pasekmes, kilsiančias jam dėl pažeidimo padarymo, todėl turi prisiimti ir neigiamas tokio veikimo pasekmes. A. D. skunde nurodytos aplinkybės nelaikytinos pakankamomis pripažinti, kad jo atžvilgiu yra pasiekti ATPK 20 straipsnyje numatyti administracinės nuobaudos tikslai ir sudarančiomis pagrindą trumpinti teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą. A. D. dėl administracinės nuobaudos taikymo patiriami nepatogumai yra adekvatus jo padaryto pažeidimo rezultatas, už kurį atsakingas yra jis pats.
Įvertinus visas šias aplinkybes, administracinėn atsakomybėn patraukto A. D. prašymas atmestinas.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos 2015-06-25 įstatymo Nr. XII-1869 5 straipsnio 4 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 3 straipsnio 3 dalimi, 2 dalimi, Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 329 straipsniu, 302¹⁵ straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
atmesti A. D. prašymą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu paskirtos administracinės nuobaudos – specialiosios teisės atėmimo termino sutrumpinimo.
Nutartis per 7 dienas nuo nutarties įteikimo dienos gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos miesto apylinkės teismą.