Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo V. R. (V. R.), asmens kodas (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini), dirbančio, administracinio teisės pažeidimo bylą.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. R. 2016 m. spalio 15 d., apie 17:00 val., Architektų g. 110, Vilniuje, prie namo laiptinės, viešoje vietoje, praeinančių aplinkinių ir mažamečių vaikų akivaizdoje sėdėjo girtas (nustatytas 2,07 prom. girtumas) su alkoholio buteliais, nekultūringai elgėsi ir bendravo su jį paprašiusia pasitraukti iš viešos vietos namo gyventoja, tai yra girtas pasirodė viešoje, svirduliavo, nerišliai kalbėjo, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Taip V. R. padarė Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 178 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą. Be to, atvykus policijos pareigūnams ir įspėtas jis atsisakė prisistatyti ar pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą taip nevykdydamas policijos pareigūnų teisėtų nurodymų ir reikalavimų. Taip V. R. padarė ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. paaiškino, kad spalio 15 d. ėjo pas draugą į gimtadienį, į Architektų g. 101 ar 110 name esantį butą, tikslaus adreso nežino. Prieš tai užėjo į parduotuvę, nupirko viskio „Black Daniels“, alaus ir „Coca-Cola“. Priėjęs prie draugo laiptinės bandė jam skambinti, bet jis nekėlė telefono ragelio. Gimtadienis buvo numatytas apie 19 val., todėl nutarė prisėsti ant suoliuko, esančio prie laiptinės, ir palaukti. Atsisėdo, pastatė butelius, kurie buvo užplombuoti. Buvo apsirengęs švariai, sėdėdamas nemiegojo ir prie nieko nesikabinėjo. Buvo išgėręs, bet tai normalu ir kol kas nėra uždrausta. Sėdėjo ant suoliuko ir ėjo kažkokia moteris su vaiku, pasakė jam, kad gerti čia negalima, jis atsakė, kad negeria, tiesiog laukia, o buteliai užplombuoti. Ji klausė, ko jis čia laukia, bet atsakė jai, jog tai ne jos reikalas. Ji liepė jam išeiti, nes yra girtas. Pasakė jai, kad įstatymas nedraudžia jam būti girtam, o buteliai nepradaryti. Tada moteris pagrasino, kad iškvies policiją ir išėjo. Kai moteris nuėjo prie automobilio, jis atsistojo ir nufotografavo ją norėdamas, kad būtų nustatytas žmogus, tada vėl atsisėdo. Atvažiavo pareigūnai, pasisveikino ir paklausė, ką jis veikia, bet jie neprisistatė, nepasakė priežasties, dėl ko atėjo. Paprašė jo asmens dokumento, atsakė, kad ne pasienio zona ir neturi, tada paprašė jų pateikti jam savo dokumentus. Pareigūnai pasakė, kad jis nevykdo teisėto jų reikalavimo, atšovė jiems, kad jie neparodė pažymėjimo ir jis abejoja, kad jie yra policijos pareigūnai. Liepė jam važiuoti su jais į policijos komisariatą, kad galėtų nustatyti jo asmenybę, be problemų nuvažiavo. Negrasino pareigūnų atleisti, nes grasinimai turi būti realūs. Negrasino jiems teisinėmis priemonėmis, pasakė, kad jie jį paėmė be pagrindo ir už tai, kad jam reikės mokėti už taksi, jis kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo. Atėjus pareigūnams ėmė juos filmuoti, nebeturi to telefono.

Savo rašytiniame paaiškinime V. R. nurodė iš esmės analogiškas aplinkybes (b. l. 8).

Liudytoja S. S. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Patrulių rinktinėje, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį kažkiek pamena. Teismui paskelbus jos 2016 m. spalio 17 d. rašytinį paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių (b. l. 7) S. S. paaiškino, kad gavo pranešimą iš OVS, kad moteris su mažamečiu vaiku bijo eiti. Jie gavo asmenį apibūdinančius požymius ir jiems atvykus administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juos atitiko: juodas paltas, du buteliai. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo ėmė filmuoti telefonu, kai tik ji su porininku K. M. prie jo priėjo, ir ėmė visokiais žodžiais prie jų kabinėtis. Kai jie atvažiavo, kol administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo išsitraukinėjo telefoną, pasakė: „atvažiavo mentai“, ir tada pradėjo filmuoti, minėti žodžiai buvo skirti jiems. Jie pasakė jam, kad gavo iškvietimą ir ji paprašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisistatyti. Iš pradžių jis nenorėjo prisistatyti, buvo įtartinas, elgėsi gan agresyviai, todėl pasakė jam, kad jeigu nepateiks asmens dokumento, važiuos į komisariatą asmens tapatybei ir blaivumui nustatyti. Jis taip pat pradėjo reikalauti iš jų dokumento, ji parodė ženkliuką, o porininkas pateikė dokumentą. Jai rodos, asmuo neprisistatė, bet asmens dokumento tikrai nepateikė. Kai asmuo jiems neprisistato, tai veža jį asmenybės nustatymui į policijos komisariatą. Tarnybiniame automobilyje jie neturėjo alkotesterio. Įsodino asmenį ir nuvažiavo į policijos komisariatą. Kai jie sėdo į tarnybinį automobilį, administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui kažkas paskambino ir jis telefonu kalbėjo rusiškai, ji pasakė jam, kad jis negražiai kalba, o jis atsakė, jog tai sako ne jiems. Ji nevertina to kaip įžeidimo, nes keiksmažodžiai nebuvo nukreipti jų atžvilgiu. Administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens veidas buvo užklijuotas, bet jis buvo apsirengęs tvarkingai. Taip pat administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo svirduliavo, jai teko jį prilaikyti, nes krito ant jos. Alkoholio buteliai buvo uždaryti, bet nuo asmens sklido stiprus alkoholio kvapas, komisariate turėjo jam nustatyti blaivumą. Jiems atvykus į vietą moters nebebuvo, ji pati nuvažiavo į policijos komisariatą, matyt, bijojo su vaiku laukti.

Liudytojas K. M. teismo posėdžio metu nurodė, kad dirba Patrulių rinktinėje, administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prisimena, bet kur jį matė, nepamena. Teismui paskelbus jo 2016 m. spalio 17 d. rašytinį paaiškinimą dėl įvykio aplinkybių (b. l. 6) K. M. paaiškino, kad plačiau nieko nepapasakos. Pagal iškvietimą žinojo, kad moteris bijojo su vaiku grįžti į namus, ji prašė administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens pasišalinti, bet jis nesutiko. Jie privažiavo išsiaiškinti, kodėl moteris iškvietė policiją. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo negėrė toje vietoje, bet buvo neblaivus viešoje vietoje. Jie informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kad buvo gautas pranešimas, paprašė jo prisistatyti, klausė vardo, pavardės, kur gyvena, bet jis nesakė ir asmens dokumento nepateikė, todėl negalėjo nustatyti jo asmenybės, dėl ko nutarė vežti į komisariatą tapatybei nustatyti. Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo vadino juos „mentais“, jam tai įžeidimas. Kai važiavo į komisariatą, jis sakė, kad paduos juos į teismą.

K. M. 2016 m. spalio 15 d. tarnybiniame pranešime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 3).

Liudytoja E. B. teismo posėdžio metu nurodė, kad administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį prisimena, matė jį vieną sykį. Paaiškino, kad išėjo su dviem vaikai iš laiptinės ir pamatė akivaizdžiai neblaivų pilietį, kuris sėdėjo pasistatęs greta butelius. Gėrimo fakto nematė. Nepamena, kokiais tiksliai žodžiais, bet ji paprašė jo pasišalinti. Jis paburbėjo, bet niekur nesiruošė eiti. Tada pasakė jam, kad iškvies policiją, nes gražiuoju nesutiko pasišalinti. Jis sakė kviesti. Tada ji iškvietė pareigūnus. Nuėjo su vaikais prie automobilio, atsirakino, pradėjo laipinti savo vaikus, tada pilietis atsistojo ir ėmė fotografuoti kažką burbėdamas ir grasindamas, kad „jei kas atsitiks automobiliui - tai žinok“, buvo susierzinęs. Buvo nemalonus jausmas, šalia buvo ir vaikai, pergyveno dėl vaikų, viešo saugumo. Ji bandė užstoti automobilio numerius, bet jis fotografavo. Jai toks jo elgesys nepatiko. Jis akivaizdžiai buvo neblaivus viešoje vietoje, šlitinėjo. Nesulaukusi policijos išvažiavo, nes turėjo reikalų.

E. B. 2016 m. spalio 17 d. rašytiniame paaiškinime nurodytos iš esmės analogiškos aplinkybės (b. l. 5).

Policijos registruojamų įvykių pažymoje užfiksuota, jog 2016 m. spalio 15 d., 17:11 val., buvo gautas E. B. pranešimas, jog Architektų g. 110, Vilniuje, prie laiptinės sėdi jaunas vaikinas, apsirengęs klasikiniu paltu, džinsais ir apsiavęs juodus batus, kuris turi su savimi du alkoholinių gėrimų butelius, kuriuos ruošiasi išgerti, pranešėja bijo eiti namo su mažamečiu vaiku (b. l. 4).

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančio alkotesterio kvito matyti, kad 2016-10-15, 17:59 val., V. R. nustatytas 2,07 prom. girtumas (b. l. 13).

Šiuos duomenis teismas įvertino vadovaudamasis vidiniu įsitikinimu, suformuotu ištyrus visus byloje surinktus faktinius duomenis, ir jais remdamasis padarė išvadą, kad šie duomenys patvirtina V. R. kaltę padarius ATPK 178 straipsnio 1 dalyje bei 187 straipsnio 2 dalyje numatytus pažeidimus.

Dėl ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už alkoholinių gėrimų ir kitų svaigalų, pagamintų naudojant spiritą, gėrimą gatvėse, <...>, arba girto pasirodymą viešosiose vietose, įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Komentuojamo straipsnio dispozicijos formuluotė neabejotinai patvirtina, kad administracinė atsakomybė už šiame straipsnyje įtvirtinto teisės pažeidimo padarymą asmeniui kyla padarius vieną iš dviejų alternatyvių veiksmų – vartojus alkoholinius gėrimus viešoje vietoje arba pasirodžius girtam viešoje vietoje. Nagrinėjamos administracinio teisės pažeidimo bylos kontekste pažymėtina, jog sprendžiant administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltės klausimą dėl jo girto pasirodymo viešoje vietoje, svarbu nustatyti du elementus: vietos, kurioje asmuo buvo rastas viešumą; bei aplinkybę, kad administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens elgesys, nulemtas girtumo, įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę.

Byloje neabejotinai nustatyta, jog nagrinėjamu atveju V. R. buvo neblaivus. 2016-10-15, 17:59 val., buvo atliktas jo neblaivumo nustatymo testas, kurio duomenimis, V. R. buvo nustatytas vidutinis, tai yra 2,07 prom. girtumas. Taip pat teismui nekyla abejonių, jog neblaivus V. R. buvo sulaikytas miesto gatvėje, prie namo laiptinės, tai yra viešoje vietoje. Pats V. R. teismo posėdžio metu šių aplinkybių neneigė patvirtindamas, jog buvo išgėręs ir policijos pareigūnų buvo sulaikytas prie draugo namo laiptinės, tačiau jis teigė savo kaltės dėl ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo nepripažįstantis, kadangi jis, nors ir buvo girtas, tačiau jis tik sėdėjo, buteliai, kuriuos turėjo su savimi buvo užplombuoti, jis buvo apsirengęs švariai, sėdėdamas nemiegojo ir prie nieko nesikabinėjo. Tačiau tokius V. R. parodymus paneigia ir jo kaltę padarius ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja E. B. nurodė, jog išėjusi su dviem mažamečiais vaikais iš laiptinės pamatė akivaizdžiai neblaivų administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį V. R., kuris sėdėjo pasistatęs greta butelius, o paprašius jo pasišalinti šis pradėjo burbėti, bet niekur nesiruošė eiti, dėl ko ji iškvietė pareigūnus. Taip pat ši liudytoja patvirtino, jog jai sodinant vaikus į automobilį administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo atsistojo, šlitinėjo ir ėmė fotografuoti kažką burbėdamas ir grasindamas, kad „jei kas atsitiks automobiliui - tai žinok“, buvo susierzinęs, ji pergyveno dėl vaikų, viešo saugumo. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja – policijos pareigūnė S. S. nurodė, jog nors administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo buvo apsirengęs tvarkingai, šalia jo stovėję buteliai buvo uždaryti, tačiau jo veidas buvo užklijuotas, taip pat jis svirduliavo, jai teko jį prilaikyti, nes jis krito ant jos, nuo jo sklido stiprus alkoholio kvapas. Be to, ši liudytoja patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo pradėjo visokiais žodžiais prie jų kabinėtis, elgėsi gana agresyviai. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju – policijos pareigūnas K. M. taip pat nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo toje vietoje negėrė, bet jis buvo neblaivus viešoje vietoje. Taigi minėti teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino, kad V. R. akivaizdžiai girtas pasirodė viešoje vietoje, svirduliavo, šlitinėjo. Tai patvirtina ir byloje esantys dokumentai – V. R. nustatytas vidutinis girtumo laipsnis, tačiau artimesnis sunkiam girtumo laipsniui. Jis praeinančių aplinkinių ir mažamečių vaikų akivaizdoje sėdėjo girtas su alkoholio buteliais, nekultūringai bendravo ir elgėsi su jį paprašiusia pasitraukti iš viešos vietos namo gyventoja, ir būtent šiais veiksmais įžeidė žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Liudytojų E. B., S. S. bei K. M. parodymai yra nuoseklūs, konkretūs, neprieštaringi, iš esmės jie sutampa tarpusavyje ir papildo vienas kitą, be to, juos patvirtina kiti byloje surinkti rašytiniai įrodymai, o būtent policijos pareigūno K. M. 2016 m. spalio 15 d. tarnybinis pranešimas, policijos registruojamų įvykių pažyma, E. B., S. S. bei K. M. 2016 m. spalio 17 d. rašytiniai paaiškinimai, be to, šie liudytojai parodymus davė būdami įspėti dėl atsakomybės už žinomai melagingų parodymų davimą, byloje duomenų apie tai, kad šie liudytojai dėl kokių nors priežasčių siekia melagingai apkalbėti V. R., nėra, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir teisingumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis nustatė kaltinime nurodytas faktines aplinkybes. Taigi teismas sprendžia, jog pagal visuomenėje nusistovėjusias dorovės nuostatas – vidutinio girtumo laipsnio, artimesnio sunkiam girtumo laipsniui, asmens šlitinėjimas, svirduliavimas viešoje vietoje, sėdėjimas su alkoholio buteliais matant praeiviams ir mažamečiams vaikams, nekultūringas bendravimas ir elgesys su praeinančiais žmonėmis – nėra priimtinas reiškinys ir tai laikytina žmogaus orumo ir visuomeninės dorovės įžeidimu. Todėl V. R. teiginiai, kad jis būdamas girtas tik sėdėjo, negėrė, nesišlaistė, prie nieko nesikabinėjo, tai yra jokių veiksmų, kuriais būtų įžeidžiamas žmogaus orumas ir visuomeninė dorovė neatliko, atmestini kaip nepagrįsti ir yra paneigti kitais byloje esančiais įrodymais. Juo labiau, kad pats V. R. pripažino, jog jis bendravo su moterimi, kuri ėjo su vaiku, sakė, jai, kad negeria, atsakė, kad ne jos reikalas, ko jis čia laukia, sakė jai, kad įstatymas nedraudžia jam būti girtam, o buteliai nepradaryti, be to, pats patvirtino, jog fotografavo tą moterį, kas akivaizdžiai rodo, jog bendravimas tarp jo ir tos moters nebuvo kultūringas, o buvo konfliktiškas. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu V. R. nustatytas vidutinis, tačiau artimesnis sunkiam, girtumo laipsnis, todėl ši aplinkybė leidžia spręsti, kad nagrinėjamo pažeidimo padarymo metu kai kurias aplinkybes, savo veiksmus V. R. galėjo suvokti neadekvačiai. Taip pat šiuo atveju pažymėtina, jog teisminio nagrinėjimo metu nustatyta aplinkybė, kad V. R. viešoje vietoje alkoholinių gėrimų negėrė, šiuo atveju kvalifikuojant V. R. veiką pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį teisinės reikšmės neturi, kadangi byloje yra įrodyta viena iš alternatyvių ATPK 178 straipsnio 1 dalies dispozicijoje numatytų veikų, tai yra girto pasirodymas viešoje vietoje įžeidžiant žmogaus orumą ir visuomeninę dorovę. Remdamasis išdėstytais argumentais teismas nevertina V. R. parodymų kaip patikimų įrodymų ir jais nesivadovauja. O visuma kitų aukščiau paminėtų duomenų sutampa tarpusavyje, papildo vienas kitą, tad teismas jais remdamasis sprendžia, kad V. R. veiksmuose yra nustatyti visi ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatyto pažeidimo sudėties elementai.

Dėl ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo

ATPK 187 straipsnio 2 dalyje yra numatytos dvi savarankiškų pažeidimų, už kuriuos asmuo gali būti traukiamas atsakomybėn, sudėtys, todėl tam, kad asmuo būtų pripažintas kaltu pagal šį straipsnį, pakanka nustatyti vienos iš veikų požymius, t. y. arba pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymą, arba jo garbės ir orumo įžeidimą žodžiu ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu. Pirmuoju atveju pareigūnas turi vykdyti pareigas, jo veikla ir veiksmai turi būti teisėti, t. y. jie turi būti numatyti įstatyme ar poįstatyminiame akte (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N62-841/2006, Nr. N62-653/2010, Nr. N62-636/2010, Nr. N575-2825/2010, Nr. N575-5693/2010, Nr. N575-34923/2011, Nr. N575-344/2012). Antruoju atveju turi būti konstatuotas asmens įžeidimas ne dėl jo asmeninių savybių, o dėl turimo pareigūno statuso (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis byloje Nr. N12-634/2005) ir gali pasireikšti užgaulių žodžių vartojimu, įžeidžiamu elgesiu, kibimu ir pan.

Lietuvos Respublikos policijos įstatymo (toliau – ir Policijos įstatymas) 21 straipsnis numato, kad įgyvendindamas policijos uždavinius, pareigūnas turi teisę duoti sau nepavaldiems asmenims teisėtus nurodymus ar pateikti reikalavimus, o jeigu asmenys jų nevykdo ar priešinasi, panaudoti prievartą. Pareigūno reikalavimai ir nurodymai turi būti vykdomi nedelsiant. Teisėti ir pagrįsti pareigūnų reikalavimai ar nurodymai yra privalomi visiems fiziniams ir juridiniams asmenims, <...>. Už šių reikalavimų ar nurodymų nevykdymą asmenys atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šio įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktuose numatyta, kad pareigūnas, atlikdamas jam nustatytas funkcijas, turi teisę: įtardamas, kad padarytas administracinis teisės pažeidimas (nusižengimas) ar nusikalstama veika, ir kitais įstatymų nustatytais atvejais tikrinti su tuo susijusių asmenų, <...> dokumentus ir laikinai, kol teisės aktų nustatyta tvarka bus priimtas sprendimas, juos paimti; įstatymų nustatyta tvarka sulaikyti ir pristatyti į policijos ar kitų institucijų tarnybines patalpas asmenis, padariusius administracinį teisės pažeidimą (nusižengimą) ar nusikalstamą veiką, įtariamus jų padarymu, asmens tapatybei nustatyti, sulaikytų asmenų apžiūrai ar kratai, jų turimų daiktų patikrinimui atlikti, protokolams, aktams, pranešimams surašyti ar kitiems įstatymų nustatytiems veiksmams atlikti.

Teismo posėdžio metu apklausti liudytojais policijos pareigūnai S. S. ir K. M. nurodė, jog atvykę informavo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį, kad buvo gautas pranešimas ir paprašė jo prisistatyti, klausė vardo, pavardės, kur gyvena, bet jis nesakė ir asmens dokumento nepateikė, todėl negalėdami nustatyti asmenybės nutarė vežti asmenį į policijos komisariatą. Liudytoja S. S. papildomai nurodė, jog jiems paprašius administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prisistatyti, asmuo pradėjo reikalauti iš jų dokumento, ji parodė ženkliuką, o porininkas pateikė dokumentą. Administracinėn atsakomybėn traukiamas V. R. taip pat neginčijo to, kad jis policijos pareigūnams neprisistatė ir nepateikė jiems asmens dokumento, kad buvo įspėtas, tačiau nurodė, jog taip jis elgėsi todėl, kad policijos pareigūnai neprisistatė, neparodė pažymėjimo, nepasakė priežasties, dėl ko atėjo, ir kad ten ne pasienio zona. Išanalizavus aukščiau paminėtas ir kitas Policijos įstatymo nuostatas bei administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, taip pat rašytinę bylos medžiagą, darytina išvada, kad byloje esantys įrodymai patvirtina, jog V. R. 2016 m. spalio 15 d. nevykdė policijos pareigūnų reikalavimų prisistatyti ar pateikti asmenybę patvirtinantį dokumentą, kurie buvo visiškai teisėti, asmuo į policijos komisariatą buvo nuvežtas prieš tai įspėjus, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, žmogaus teisių ir laisvių. Be to, policijos pareigūnai, priešingai nei teigia administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, patvirtino, jog jie administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui nurodė jų atvykimo priežastį, be to, pateikė savo dokumentus. Byloje nėra nustatyta, kad liudytojai policijos pareigūnai S. S. ir K. M. būtų suinteresuoti pakenkti V. R. šį apkalbėdami ar duodami melagingus parodymus. Liudytojų paaiškinimai apie pažeidimo faktines aplinkybes viso proceso metu buvo nuoseklūs, konkretūs, iš esmės neprieštaraujantys tarpusavyje, todėl teismas neturi pagrindo abejoti jų parodymų objektyvumu ir teisingumu, tad vertina juos kaip patikimus įrodymus ir jais remdamasis konstatuoja, jog V. R. veiksmuose yra įrodyta ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis.

Pažymėtina, jog V. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole reiškiant jam kaltinimą pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį jam buvo inkriminuojama ir tai, kad jis grasino policijos pareigūnams nemalonumais ir problemomis, kibo ir įžeidinėjo jų garbę ir orumą žodžiais (vadindamas juos „mentais“). Tačiau, išanalizavęs administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens ir liudytojų parodymus, teismas daro išvadą, jog byloje nėra pakankamai objektyvių ir neginčytinų įrodymų, pagrindžiančių, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo V. R. savo veiksmais taip pat būtų įžeidęs ir policijos pareigūnų garbę bei orumą. Teismo posėdžio metu apklaustas liudytoju policijos pareigūnas K. M. nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo juos vadino „mentais“, ir jam tai yra įžeidimas, be to, kai jie važiavo į komisariatą, V. R. sakė, kad paduos juos į teismą. Teismo posėdžio metu apklausta liudytoja policijos pareigūnė S. S. taip pat patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo sakė: „atvažiavo mentai“, tačiau taip pat ji nurodė, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo su kažkuo kalbėjosi telefonu ir vartojo keiksmažodžius, kurie buvo nukreipti ne jų atžvilgiu, todėl ji nevertina to kaip įžeidimo. Liudytojas K. M. taip pat patvirtino, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo kalbėjo telefonu. O administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jis negrasino pareigūnams juos atleisti bei negrasino teisinėmis priemonėmis, tik pasakė, kad jie jį paėmė be pagrindo ir už tai, kad jam reikės mokėti už taksi, jis kreipsis į teismą dėl žalos atlyginimo. Taigi esant prieštaravimams tarp liudytojų parodymų bei administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui neigiant savo kaltę negalima vienareikšmiškai konstatuoti, jog V. R. užgauliais žodžiais (menkinančiais policijos pareigūną ne tik kaip asmenybę, bet ir kaip policijos pareigūną) ar kūno gestais, įžeidžiančiu elgesiu, kibimu ar kitokiu elgesiu būtų įžeidęs policijos pareigūno garbę ir orumą. Pavartotas žodis „mentai“, teismo vertinimu, šiuo atveju nebuvo ištartas norint asmenį pažeminti, įskaudinti, diskredituoti jį ir pakenkti jo moraliniam prestižui aplinkinių ir jo paties akyse. Be to, byloje esantys įrodymai nepatvirtina, jog šis žodis buvo nukreiptas būtent policijos pareigūnų atžvilgiu. Esant tokioms nustatytoms aplinkybėms konstatuotina, jog administracinio teisės pažeidimo protokole V. R. konstatuotas policijos pareigūnų garbės ir orumo įžeidimas šalintinas iš jam pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį pareikšto kaltinimo. Tačiau pažymėtina, jog šiuo atveju tai V. R. veiksmų kvalifikavimui pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį reikšmės neturi, kadangi jo veiksmuose yra įrodyta kita savarankiška ATPK 187 straipsnio 2 dalyje numatyto pažeidimo sudėtis, tai yra pareigūno teisėto nurodymo ar reikalavimo nevykdymas.

Dėl administracinės nuobaudos skyrimo

Skirdamas administracines nuobaudas bei vertindamas ATPK 30¹ straipsnio nuostatų taikymo galimybę teismas atsižvelgia į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte numatytą, atsakomybę už ATPK 178 straipsnio 1 dalyje numatytą pažeidimą sunkinančią aplinkybę – V. R. pakartotinai per metus padarė tos pačios rūšies teisės pažeidimą, už kurį, Išrašo apie asmeniui registruotus administracinius teisės pažeidimus ir priimtus sprendimus duomenimis, jam jau buvo paskirta administracinė nuobauda, bei į nustatytą, ATPK 32 straipsnio 1 dalies 8 punkte numatytą, pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį atsakomybę sunkinančią aplinkybę – V. R. šį pažeidimą padarė būdamas neblaivus, į tai, kad jo atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta. Teismas taip pat atsižvelgia į padarytų pažeidimų pobūdį, jų padarymo aplinkybes, taip pat į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius V. R. – anksčiau ne vieną kartą baustas administracine tvarka už įvairių rūšių pažeidimus, tame tarpe, ir už tos pačios rūšies pažeidimų padarymą, turi kelias galiojančias nuobaudas, dirba. Šių nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu spręstina, kad pagrindo taikyti ATPK 30¹ straipsnį nėra, o V. R. skirtini ATPK 178 straipsnio 1 dalies ir 187 straipsnio 2 dalies sankcijose numatytų baudų vidurkiai. Remiantis ATPK 33 straipsnio 2 dalimi, paskirtos nuobaudos subendrintinos taikant nuobaudų apėmimo principą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

V. R. (V. R.) pripažinti kaltu padarius Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 178 straipsnio 1 dalyje ir 187 straipsnio 2 dalyje numatytus administracinius teisės pažeidimus bei jam paskirti:

pagal ATPK 178 straipsnio 1 dalį – 11 € (vienuolikos eurų) baudą;pagal ATPK 187 straipsnio 2 dalį – 115 € (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 33 straipsnio 2 dalimi, galutinę administracinę nuobaudą skirti 115 € (vieno šimto penkiolikos eurų) baudą.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsniu, bauda turi būti sumokėta ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo nutarimo skirti baudą įteikimo jam dienos, o apskundus tokį nutarimą – ne vėliau kaip per keturiasdešimt dienų nuo pranešimo apie skundo nepatenkinimą dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AB „Citadele“ bankas, banko kodas 72900; LT74 4010 0510 0132 4763 AB DNB bankas, banko kodas 40100; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; LT74 7400 0000 0872 3870 Danske Bank A/S Lietuvos filialas, banko kodas 74000; LT12 2140 0300 0268 0220 Nordea Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 21400; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB Medicinos bankas, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ATPK 314 straipsnio 1 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti administracinio teisės pažeidimo identifikacinį kodą (ROIK) - 16062573361, ir įmokos kodą - 1001.

Išaiškinti pažeidėjui, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 313 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.