Kauno apygardos teismo nutartis

2008-10-09 · Civilinė byla Nr. 2A-869-260/2008

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2008-10-09
Bylos Nr.
2A-869-260/2008
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Raimondas Buzelis (pirm.), Galina Blaževič, Evaldas Burzdikas
Atsakovas
Kauno miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
VĮ „Registrų centras“
Ieškovas
G. A. Ž.
Advokatai
Inga Blaževičienė
Kategorijos
  • 30.6pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 121.21pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-869-260/2008

Pirmosios instancijos teismo teisėja Daiva Mekšraitienė Procesinio sprendimo kategorija: 30.6; 121.21

(S)

KAUNO APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2008 m. spalio 9 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininko Raimondo Buzelio,kolegijos teisėjų: Galinos Blaževič ir Evaldo Burzdiko,sekretoriaujant Editai Vazgienei,

dalyvaujant ieškovo atstovei advokatei Ingai Blaževičienei, atsakovo Kauno miesto savivaldybės atstovei Aušrai Jonušaitei, trečiojo asmens VĮ „Registrų centras“ Kauno filialo atstovui Vygandui Moliui,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo Kauno miesto savivaldybės apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimo civilinėje byloje Nr.2-354-521/2008 pagal ieškovo G. A. Ž. ieškinį atsakovui Kauno miesto savivaldybei, tretysis asmuo VĮ „Registrų centras“ Kauno filialas, dėl pripažinimo šeimos nariu, nuomos sutarties pakeitimo, teisės privatizuoti gyvenamąją patalpą pripažinimo bei įpareigojimo sudaryti pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka, ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

ieškovas ieškiniu (b.l. 3-6) prašė pripažinti G. A. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) A. R. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusio 2006 m. spalio 5 d., šeimos nariu bei gyvenamųjų patalpų, esančių (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomininku, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę nuomos sutartį ir sudaryti naują rašytinę sutartį su G. A. Ž.; pripažinti G. A. Ž. teisę privatizuoti 1-o kambario, 37,99 kv.m bendrojo ploto gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune, pagal Lietuvos Respublikos butų privatizavimo įstatymą, įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu šio buto pirkimo-pardavimo sutartį lengvatine tvarka. Ieškovas nurodė, kad 2006 m. spalio 5 d. mirė jo tėvas A. R. Ž.. Po tėvo mirties ieškovas kreipėsi į notarų biurą dėl paveldėjimo bylos užvedimo, tačiau paaiškėjo, kad tėvo vardu nėra registruotas butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), Kaune, kuriame šiuo metu gyvena ieškovas, priklauso Kauno miesto savivaldybei, šio buto pagrindinis nuomininkas buvo ieškovo tėvas A. R. Ž., su kuriuo buvo sudaryta šio buto nuomos sutartis. Ieškovas bute apsigyveno faktiškai nuo jo suteikimo dienos kartu su tėvu, t.y. nuo 1987-12-01, vėliau keletą metų gyveno su drauge kitu adresu, tačiau betarpiškai rūpinosi tiek tėvu, tiek butu. Pablogėjus tėvo sveikatai, ieškovas pastoviai gyveno kartu ir vedė bendrą ūkį, nes tėvas iš pensijos negalėjo tinkamai pasirūpinti savimi ir buitimi. Kadangi ieškovo tėvas gaudavo lengvatas, jis neregistravo ieškovo bute, todėl jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota faktinėje gyvenamojoje vietoje, po tėvo mirties ieškovas negalėjo deklaruoti gyvenamosios vietos ginčo bute, kadangi tai atsisakė padaryti Kauno miesto savivaldybės valdininkai bei atsisakė su ieškovu sudaryti gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Prasidėjus butų privatizavimui, ieškovo tėvas kreipėsi į Kauno m. Santakos BŪT dėl buto privatizavimo. Kadangi tėvas prastai matė, buvo silpnos sveikatos, ieškovas jį vedė į BŪT, kur pats savo ranka užpildė prašymą, o kitus dokumentus pildė darbuotojos, o aptarnavusi darbuotoja pasakė, kad dėl buto pirkimo - pardavimo sutarties ieškovo tėvas bus pakviestas papildomai suruošus visus dokumentus ir įkainavus butą. Nesulaukę pranešimo, ieškovas su tėvu kreipėsi papildomai, darbuotojos paaiškino, kad dokumentai persiųsti į Valstybinį Inventorizavimo, projektavimo ir paslaugų biurą ir patarė kreiptis ten, kur buvo nurodyta, kad A. R. Ž. privalo užsisakyti inventorizavimo bylą, kuri reikalinga buto privatizavimui, iš jo priėmė užsakymą ir nurodė, jog bus pranešta apie tai, kada atvyks darbuotojai padaryti matavimų. Tik mirus tėvui ir pradėjus tvarkytis paveldėjimo dokumentus, paaiškėjo, kad butas taip ir liko neprivatizuotas. Ieškovas yra tėvo teisių perėmėjas, kadangi privatizavimo procedūra buvo pradėta laiku, neužbaigta dėl svarbių ir pateisinamų priežasčių. Kadangi teisės privatizuoti butą tėvas neprarado, ieškovas įstatymo nustatyta tvarka šios teisės taip pat neprarado, nes ši teisė nerealizuota dėl anksčiau dirbusių savivaldybės valdininkų netinkamai vykdytų pareigų, nepriimto jokio sprendimo pagal A. R. Ž. pareiškimą, užsakymus ir kt., kurie buvo paduoti galiojant Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymui.

Atsiliepimas

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašė ieškinį atmesti, nes ieškovas nėra tinkamas subjektas privatizuoti nuomojamą butą lengvatinėmis sąlygomis, kadangi nėra nuomininko šeimos nariu. Ieškovas įgytų teisę pirkti butą, jei kartu su nuomininku gyventų ir vestų bendrą ūkį nuo įstatymo įgaliojimo dienos. Ieškovas nenurodė, kokiu laikotarpiu su tėvu gyveno ir kada jis buvo išsikraustęs, taip pat nepridėjo tai pagrindžiančių įrodymų. Iš pateiktų invalidumo pažymėjimų, darbingumo lygio pažymų, matosi, kad ieškovo tėvo sveikata pablogėjo nuo 2003 metų, ne Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, todėl ieškovo gyvenimas ir bendro ūkio vedimas su tėvu nuo 2003 metų nesuteikia teisės jam privatizuoti butą dabar lengvatinėmis sąlygomis, nes šie santykiai susiklostė jau nustojus galioti Butų privatizavimo įstatymui. Dėl tų pačių priežasčių neturėtų būti tenkinamas ieškovo reikalavimas įpareigoti atsakovą pakeisti rašytinę nuomos sutartį ieškovo vardu. Pastarasis reikalavimas netenkintinas dar ir dėl to, kad ieškovas nėra deklaravęs gyvenamosios vietos šiame bute. Ieškovas taip pat nepateikė įrodymų, kad jis, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti, ir tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo (pirkimo - pardavimo) subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo. Kauno miesto Santakos BŪT dėl buto privatizavimo nebuvo pateikti visi reikalingi dokumentai pirkimo - pardavimo sutarčiai su ieškovo tėvu pasirašyti, apie tolimesnius privatizavimo veiksmus tarp ieškovo tėvo ir Kauno miesto savivaldybės ieškovui nebuvo žinoma, todėl darytina išvada, kad butas nebuvo privatizuotas ne dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės. Ieškovas teisės privatizuoti butą neturėjo, todėl negalėjo būti pažeista tokia teisė. Net jei šią teisę būtų įgijęs ieškovo tėvas, tai ši teisė nėra paveldima, ji siejama su tam tikromis asmeninėmis sąlygomis, kaip gyvenimas nuomojamame bute, susitarimas su kitais šeimos nariais dėl išsipirkimo ir pan. Iš ieškovo pateikto 1993-05-11 pareiškimo Kauno miesto valdybai, kurį pateikė ieškovo tėvas, matosi, kad kreiptasi buvo praleidus įstatymo numatytą terminą, t.y. po 1992-12-01. Praleidus įstatymo nustatytą terminą, ieškovo tėvas galėjo kreiptis į Seimo sudarytą komisiją, kuri turi teisę leisti asmenims paduoti pareiškimus gyvenamosioms patalpoms privatizuoti iki 1993 m. lapkričio 1 dienos. Ieškovas nepateikė jokių duomenų, dėl kieno kaltės nesikreipė laiku su prašymu, taip pat nepateikė duomenų, kad ieškovo tėvas kreipėsi į Seimo sudarytą komisiją, todėl privatizavimo procedūra buvo baigta ne dėl Kauno miesto savivaldybės kaltės.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. balandžio 8 d. sprendimu ieškovo ieškinį patenkino pilnai. Teismas nustatė, kad ginčo teisiniai santykiai atsirado 1987 metais ieškovui apsigyvenus ginčo bute ir tęsiasi iki šiol. Kadangi ieškovas nuo 1987 metų iki 2006-10-05 gyveno kartu su buvusiu pagrindiniu nuomininku savo tėvu ir su juo sudarė vieną šeimą, vedė bendrą ūkį, teismas laikė, kad ieškovas priskirtinas prie nuomininko šeimos narių, todėl įgijo tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties. Tai, kad ieškovas ir toliau gyvena ginčo bute, teismas nustatė remdamasis liudytojų parodymais, rašytiniais įrodymais, ieškovo atstovės paaiškinimais, todėl teismas tenkino ieškovo prašymą įpareigoti pakeisti rašytinę nuomos sutartį ieškovo vardu. Teismas, remdamasis buvusios Šilainių BŪT darbuotojos liudytojos R. K. parodymais, Žemės ir kito nekilnojamojo turto kadastro ir registro Kauno filialo registracijos knygoje esančiu įrašu Nr.34698 (b.l.103) ir Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus raštais, padarė išvadą, kad ieškovo tėvo A. R. Ž. prašymas leisti privatizuoti butą buvo užregistruotas, jis buvo pateiktas, tačiau dėl anksčiau šiuos dokumentus tvarkiusių bei atsakingų už šių dokumentų išsaugojimą skyriaus darbuotojų kaltės nebuvo išsaugotas. Teismo nuomone, nagrinėjamu atveju ieškovo tėvui kreipiantis dėl buto privatizavimo nereikėjo pateikti susitarimo tarp jo ir jo šeimos narių, kadangi A. R. Ž. ginčo bute buvo registruotas vienas, o ieškovo ginčo bute neregistravo norėdamas mokėti mažesnius mokesčius už komunalinius bei kitus patarnavimus. Kadangi ieškovo tėvas A. R. Ž. turėjo teisę privatizuoti jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą, įstatymo nustatytu laiku kreipėsi su pareiškimu į atitinkamą instituciją dėl jų privatizavimo, t.y. išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn jo nuomojamas gyvenamąsias patalpas, tačiau negavo iškvietimo užbaigti šioms procedūroms, teismas laikė, kad ne dėl nuo jo priklausančių priežasčių negalėjo užbaigti buto privatizavimo, t.y. jo pirkimo lengvatine tvarka. Patenkinus ieškovo reikalavimą pripažinti jį A. R. Ž. šeimos nariu įpareigojant Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu naują rašytinę ginčo buto nuomos sutartį, teismas sprendė, kad yra pagrindas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti jo nuomojamas patalpas pagal LR Butų privatizavimo įstatymą ir įpareigoti Kauno m. savivaldybę sudaryti su ieškovu buto pirkimo - pardavimo sutartį.

Šalies argumentai

Apeliaciniu skundu (b.l. 119-124) atsakovas Kauno miesto savivaldybė prašo panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą civilinėje byloje Nr.2-354-521/2008 ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti kaip nepagrįstą. Apelianto nuomone, teismas nepagrįstai pripažino ieškovą G. A. Ž. A. R. Ž. šeimos nariu. Teismas, remdamasis LR CK 6.588 straipsnio 2 ir 4 dalimis, turėjo nustatyti: artimą giminystę, išgyvenimą ne mažiau kaip vienerius metus ir bendrą namų ūkio tvarkymą. Tačiau šioje byloje nustatytas tik artimos giminystės faktas. Įstatymais nėra preziumuojamas tėvų ir pilnamečių vaikų, gyvenančių viename bute, bendras ūkis. Liudytojų parodymai, ieškovo atstovės paaiškinimai bei rašytiniai įrodymai byloje nepakankamai informatyvūs spręsti apie ieškovo ir jo tėvo bendro ūkio vedimą. Ieškovas nenurodė, kokiu laikotarpiu su tėvu gyveno, nuo kada iki kada buvo išsikraustęs, bei nepateikė tai pagrindžiančių įrodymų. Taip pat nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo nurodomas bendro ūkio turėjimo faktui konstatuoti būtinas aplinkybes, kad ieškovo ir jo tėvo pajamos ir išlaidos buvo bendros, kartu maitinosi, pirko būtiniausius namų apyvokos daiktus, prižiūrėjo vienas kitą bei bendrai mokėjo mokesčius. Vien ieškovo tėvo sveikatos būklė nepatvirtina bendro ūkio su ieškovu vedimą. Tai, kad po A. R. Ž. mirties buvo sumokėta dalis mokesčių už ginčo butą, nepatvirtina tos aplinkybės, kad jam dar gyvam esant ieškovas prisidėjo prie patalpų išlaikymo. Kitų įrodymų, patvirtinančių bendrą ginčo patalpų išlaikymą, ieškovas nepateikė. Iš prie ieškinio pridėtų invalidumo pažymėjimų, darbingumo lygio pažymų matyti, kad ieškovo tėvo sveikata pablogėjo nuo 2003 m., tačiau tai nepatvirtina, kad ieškovas juo rūpinosi ir gyveno kartu. Iš byloje esančių dokumentų matyti, kad LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu ieškovo tėvas A. R. Ž. gyveno vienas (1987-08-03 orderis Nr. 392, Šilainių butų ūkio tarnybos 1999-05-11 pažymėjimas Nr. 1261, 1993-05-11 pareiškimas Kauno miesto valdybai). Ieškovas G. A. Ž. laikotarpiais nuo 1989-03-27 iki 1998-10-06 ir nuo 1998-10-06 iki 2004-12-15 buvo registruotas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Nuo 2007-02-15 ieškovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, jo gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybėje, o nuo 2004-12-15 iki 2007-02-15 jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota. Ši aplinkybė patvirtina tai, kad ieškovas LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu negyveno kartu su tėvu, vadinasi, jis nelaikytinas nuomininko šeimos nariu. Pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo gyvenimą kartu su jo tėvu bei bendro ūkio vedimą, remdamasis liudytojų parodymais. Kadangi byloje nėra pateikta jokių rašytinių įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir jo tėvo gyvenimą kartu ir bendro ūkio vedimą, liudytojų parodymai nėra pakankami konstatuoti šią aplinkybę. Atitinkamai liudytojų parodymai šioje byloje nepaneigė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovo tėvas gyveno vienas. Todėl teismas netinkamai pritaikė įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kadangi teismas nepagrįstai pripažino ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu, todėl nėra pagrindo sudaryti nuomos sutartį ieškovo vardu. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu, kad yra pagrindas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyrius 2007 m. rugsėjo 1 d. raštu Nr. 52-2-311 informavo, kad LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu Kauno m. valdybos Butų privatizavimo tarnybos piliečių, pateikusių prašymus privatizuoti butus, surašymo knygose nėra įrašo apie A. R. Ž. prašymo įregistravimą. VĮ Registrų centro Kauno filialo 2007-07-16 rašte Nr. S-3726-2026 nurodoma, kad VĮ Registrų centro Kauno filialo archyve duomenų apie tai, kad A. R. Ž. pateikė dokumentus, nėra. Byloje yra pridėtas 1993-05-11 pareiškimas dėl ginčo buto pirkimo Kauno miesto valdybai, tačiau jis nėra tinkamai užpildytas, t.y. jame nėra būtinų rekvizitų - nėra organizacijos, kuriai priklauso butas, pavadinimo bei dokumentą tikrinusio darbuotojo parašo. Todėl toks dokumentas negali būti laikomas tinkamu įrodymu. Dėl tokių pačių priežasčių tinkamu įrodymu byloje nelaikytini ir VĮ Registrų centro Kauno filialo pareiškimų registravimo žurnale, kuris taip pat nėra pilnai užpildytas, pateikti duomenys. Remiantis trečiojo asmens VĮ Registrų centro Kauno filialo atstovo paaiškinimais, nagrinėjamu laikotarpiu pildytas pareiškimų registravimo žurnalas buvo laisvos formos, tinkamai neužpildytas dėl didelio darbo krūvio. Todėl tiek 1993-05-11 pareiškimas, tiek pareiškimų registravimo žurnalas neatitinka rašytiniams įrodymams keliamų reikalavimų. Atitinkamai šie dokumentai neįrodo, kad buvo tinkamai kreiptasi į privatizavimo institucijas. Teismo posėdyje apklausta liudytoja paliudijo tik tai, kad ieškovo tėvas pradėjo tvarkyti buto privatizavimo reikalus, tačiau nenurodė konkrečiai, ar buvo pateiktas prašymas ir reikiami dokumentai buto privatizavimui, ar jie buvo priimti, ir kada konkrečiai ieškovo tėvas kreipėsi į privatizavimo institucijas. Šie liudytojos parodymai nepaneigė byloje esančių rašytinių įrodymų, patvirtinančių, kad A. R. Ž. nebuvo pateikęs jokių dokumentų, reikalingų ginčo buto privatizavimui pradėti. Kadangi teismas pripažino ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu, vadinasi teismas pripažino, kad ieškovas ir ieškovo tėvas LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu laikė save viena šeima. Todėl, paduodamas prašymą privatizuoti ginčo butą, ieškovo tėvas turėjo pateikti Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą susitarimą. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog toks susitarimas buvo pateiktas, byloje nėra. Ieškovas neįrodė, kad jo tėvo valia privatizuoti nuomojamas gyvenamąsias patalpas buvo tinkamai išreikšta galiojant LR Butų privatizavimo įstatymui, t.y. iki 1998 m. liepos 1 d., todėl jis subjektyvios teisės privatizuoti gyvenamąsias patalpas neįgijo. Kadangi byloje nėra pateikti įrodymai, patvirtinantys, kad ieškovo tėvo teisė privatizuoti gyvenamąsias patalpas LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu buvo pažeista ir jis tos teisės negalėjo realizuoti dėl ne nuo jo priklausančių aplinkybių, bei dėl to, kad remiantis apeliaciniame skunde išdėstytais motyvais G. A. Ž. nelaikytinas A. R. Ž. šeimos nariu, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai tenkino ieškinį, pripažindamas ieškovui teisę privatizuoti ginčo patalpas lengvatinėmis sąlygomis. Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu įpareigoti atsakovą Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu G. A. Ž. buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pirkimo-pardavimo sutartį lengvatinėmis sąlygomis, kadangi ieškovas neįrodė, jog yra tinkamas subjektas; kad, kaip subjektas, kuriam įstatymas suteikė teisę privatizuoti butą, šia teise pasinaudojo, atlikdamas veiksmus, būtinus šiai teisei įgyti; kad tarp ieškovo ir atsakovo, kaip buto privatizavimo subjektų, susiklostė santykiai dėl ginčo buto privatizavimo.

Atsiliepimas

Atsiliepime į apeliacinį skundą (b.l. 127-129) ieškovas G. A. Ž. prašo apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008-04-08 sprendimą palikti nepakeistą. Ieškovas nurodė, kad nesutinka su apeliacinio skundo motyvu, jog teismas ieškovą nepagrįstai pripažino A. R. Ž. šeimos nariu. Ieškovas bute gyveno kartu su tėvu, maitinosi, pirko būtiniausius namų apyvokos daiktus, bendrai mokėjo priskaičiuotus mokesčius. Šias aplinkybes teisme patvirtino apklausti liudytojai R. K. ir A. G.. Nors atsakovas teigia, kad teismas nepagrįstai rėmėsi liudytojų parodymais, tačiau nepateikė paneigiančių įrodymų. Nenustatyta, kad liudytojai davė neteisingus parodymus, todėl jais abejoti teismui nebuvo pagrindo. Ieškovas nesutinka su apelianto argumentais, kad teismas netinkamai taikė teisės normas, reglamentuojančias butų privatizavimą lengvatinėm sąlygom ir nepagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę sudaryti su ieškovu buto pirkimo - pardavimo sutartį, neteisingai vertino įrodymus. Ieškovas nurodo, kad jo tėvas A. R. Ž. LR Butų privatizavimo įstatymo galiojimo laikotarpiu, nustatyta tvarka ir terminais kreipėsi į institucijas, įpareigotas spręsti butų privatizavimo klausimus, todėl išreiškė savo valią įsigyti nuosavybėn nuomojamas gyvenamąsias patalpas adresu (duomenys neskelbtini), Kaune. Šias aplinkybes patvirtina pateikti teismui rašytiniai įrodymai: pažyma iš Šilainių BŪT, prašymas sudaryti pirkimo - pardavimo sutartį lengvatine tvarka, surašytas 1993-05-03, registruotas Nr.34698, trečiojo asmens VĮ Registrų centro pateikti duomenys, kad tokiu numeriu buvo registruotas prašymas ir buvo sudaryta buto inventorinė byla, o ta aplinkybė, kad ieškovo tėvo dokumentai neišsaugoti, nedaro šių rašytinių įrodymų neteisėtais ar negaliojančiais. Juolab, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento būsto skyrius butų privatizavimo funkcijas ir bylas perėmė iš Pastatų grąžinimo ir butų privatizavimo tarnybos tik 2002-06-25, todėl tikėtina, kad dokumentai dėl darbuotojų kaltės tiesiog nebuvo perduoti. Tai, kad ieškovo tėvas pateikė visus dokumentus tinkamai ir laiku, patvirtina ne tik rašytiniai įrodymai, bet ir byloje apklausti liudytojai.

Nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teisme atsakovo atstovė prašė apeliacinį skundą tenkinti, panaikinti Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – ieškinį atmesti, o ieškovo atstovė – apeliacinį skundą atmesti, Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Kauno miesto apylinkės teismas, priimdamas atsakovo ginčijamą sprendimą, padarė išvadą, kad ieškovas nuo 1987 metų iki 2006 m. spalio 5 d. gyveno kartu su buvusiu pagrindiniu nuomininku, t.y. savo tėvu A. R. Ž. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), Kaune, ir sudarė su juo vieną šeimą, vedė bendrą ūkį, kas reiškia, kad jis priskiriamas prie nuomininko šeimos narių (LR CK 6.588 str. 2 d.), todėl ieškovas, sutinkamai su LR CK 6.589 straipsnio nuostatomis, įgijo tokias pat teises ir pareigas, atsirandančias iš gyvenamosios patalpos nuomos sutarties, kaip ir A. R. Ž. , o sutinkamai su LR CK 6.590 straipsnio 3 dalimi, apgyvendintas jo nuomojamame bute įgijo tokias pat teises į nuomojamą gyvenamąją patalpą.

Atsakovas Kauno miesto savivaldybė nesutinka su teismo padaryta išvada, nurodo, kad pirmosios instancijos teismas konstatavo ieškovo gyvenimą kartu su jo tėvu bei bendro ūkio vedimą, remdamasis liudytojų parodymais. Apelianto nuomone, liudytojų parodymai šioje byloje nepaneigė rašytinių įrodymų, patvirtinančių aplinkybę, kad ieškovo tėvas gyveno vienas.

Teisėjų kolegija vertina, kad pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas aukščiau paminėtas išvadas.

Įrodymų vertinimas yra susijęs su įrodymų pakankamumu. Teismas, remdamasis byloje esančiais faktiniais duomenimis, gali konstatuoti, kad atitinkama aplinkybė yra įrodyta, jeigu šalies pateikti įrodymai leidžia daryti labiau tikėtiną išvadą esant, nei jos nesant. Ieškovas pateikė į bylą rašytinius įrodymus, kad nuo 2007 m. vasario 15 d. ieškovas yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, ką patvirtina 2007 m. vasario 15 d. pažyma Nr. 24-PP.PA25-26 (b.l.22), jo gyvenamoji vieta deklaruota Kauno miesto savivaldybėje (b.l.23), nuo 2004 m. gruodžio 15 d. iki 2007 m. vasario 15 d. jo gyvenamoji vieta nebuvo deklaruota (b.l.102), o laikotarpiu nuo 1989 m. kovo 27 d. iki 1998 m. spalio 6 d. buvo registruotas (duomenys neskelbtini), Kaune (b.l.97). Tačiau ieškinyje nurodytą aplinkybę, jog faktiškai ieškovas gyveno adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, ieškovas įrodinėjo liudytojų parodymais. Liudytoja A. G. , ieškovo kaimynė, teismo posėdžio metu patvirtino, jog bute (duomenys neskelbtini), Kaune, gyveno 13-15 metų (b.l. 93). Liudytoja R. K. taip pat patvirtino ieškovo atstovės nurodytas aplinkybes apie tai, kad ieškovas gyveno ginčo bute kartu su savo tėvu ir vedė su juo bendrą ūkį. Šiuo atveju draudimas panaudoti liudytojų parodymus netaikytinas, kadangi tai prieštarautų sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principams. Duomenys apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą renkami ir kaupiami tikslu gerinti administravimą, įgyvendinti švietimo, socialinės apsaugos, sveikatos priežiūros bei kitas su asmeniu, jo gyvenamąja vieta bei gerove susijusias programas, taip pat, kad duomenys apie asmens gyvenamąją vietą būtų pateikiami tik vienai šiuos duomenis renkančiai institucijai. Faktinė aplinkybė, kad ieškovas gyvenamąją vietą Gyventojų registro tarnybai deklaravo adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, nepatvirtina, jog jis deklaruotoje gyvenamojoje vietoje faktiškai gyveno. Šiuo atveju būtent faktinė ieškovo gyvenamoji vieta bylos nagrinėjimo metu nustatyta liudytojų parodymais, kurie neprieštarauja ieškovo nurodytoms aplinkybėms apie jo faktinę gyvenamąją vietą. Apelianto nurodyti rašytiniai įrodymai 1998-08-03 orderis Nr.392, Šilainių butų ūkio tarnybos 1999-05-11 pažymėjimas Nr.1261 patvirtina tik faktinę aplinkybę, jog ieškovo tėvas ginčo bute buvo registruotas vienas, tačiau nepaneigia, jog kartu su juo ginčo bute faktiškai gyveno ir ieškovas.

Iš pateiktų byloje pažymų matyti, jog ieškovo tėvo gaunamos pajamos buvo nedidelės, kas leidžia daryti išvadą, jog ieškovas nedeklaravo gyvenamosios vietos tikslu neprarasti gaunamų lengvatų, susijusiu su buto eksploatavimo išlaidomis. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis liudytojų A. G. ir R. K. parodymais, padarė išvadą, kad ieškovas nuo 1987 metų gyveno ginčo bute kartu su savo tėvu ir vedė su juo bendrą ūkį. Atsakovas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo išvada, nurodo, jog ieškovas nepateikė įrodymų, patvirtinančių ieškovo ir jo tėvo bendro ūkio vedimą. Teisėjų kolegijos vertinimu, ieškovo ir jo tėvo bendro ūkio vedimas nustatytas remiantis liudytojų parodymais. Liudytojų parodymai buvo nuoseklūs, patys liudytojai nesuinteresuoti bylos baigtimi, todėl kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, jų parodymais netikėti teismas neturėjo pagrindo. Tai, jog į bylą ieškovas nepateikė konkretaus rašytinio įrodymo, jog ieškovo ir jo tėvo pajamos ir išlaidos buvo bendros, kartu maitinosi, pirko būtiniausius namų apyvokos daiktus, bendrai mokėjo mokesčius, nelaikytina, kad ieškovas neįrodė bendro ūkio vedimo kitomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis.

Dėl aukščiau nurodytų aplinkybių teisėjų kolegija laiko nepagrįstu apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismas nepagrįstai pripažino ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu. Pripažinus ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu, teismas pagrįstai įpareigojo Kauno miesto savivaldybę pakeisti rašytinę nuomos sutartį ir sudaryti naują rašytinę buto, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, nuomos sutartį su ieškovu G. A. Ž..

Apeliantas nesutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad yra pagrindas pripažinti ieškovui teisę privatizuoti gyvenamąsias patalpas, esančias (duomenys neskelbtini), Kaune. Apelianto nuomone, ieškovas neturi teisės privatizuoti ginčo butą, kadangi nelaikytinas pagrindinio nuomininko šeimos nariu, bei byloje pateikti dokumentai neįrodo, kad buvo tinkamai kreiptasi į privatizavimo institucijas.

Su šiais apeliacinio skundo argumentais teisėjų kolegija nesutinka. Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 4 straipsnio 4 dalimi nuomininkas ir jo šeimos nariai turėjo galimybę įsigyti bent vieną gyvenamąją patalpą privačion nuosavybėn. Dėl ieškovo teisės privatizuoti ginčo gyvenamąsias patalpas teisėjų kolegija jau pasisakė, t.y. pripažino ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu, todėl pakartotinai nepasisako. Dėl įrodymų, patvirtinančių ar nepatvirtinančių, jog buvo tinkamai kreiptasi į privatizavimo tarnybas, teisėjų kolegija, pažymi, kad esantys byloje rašytiniai įrodymai ir liudytojų parodymai leidžia daryti išvadą, jog ieškovo tėvas A. R. Ž. įstatymo nustatytu laiku kreipėsi su pareiškimu į atitinkamą instituciją dėl ginčo patalpų privatizavimo, tačiau privatizavimo procedūra nebuvo užbaigta dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra pabrėžęs gyvenamųjų patalpų privatizavimo įstatymų socialinę svarbą, jų pagrindu atsiradusių teisinių santykių sudėtingumą ir specifiką. Teismo pareiga sprendžiant šalių ginčus dėl gyvenamųjų patalpų privatizavimo – aiškinti ir taikyti teisės normas ne formaliai, bet turint galvoje butų privatizavimą reglamentuojančių įstatymų pagrindinį tikslą – suteikti nuolatiniams gyventojams galimybę vieną kartą lengvatine tvarka įsigyti teisėtai naudojamas valstybei ar savivaldybei priklausančias gyvenamąsias patalpas, įvertinant kiekvienos konkrečios situacijos individualias aplinkybes, taip pat vadovaujantis teisingumo, protingumo, sąžiningumo principais (CK 1.5 straipsnis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. balandžio 1 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-192/2008; 2008 m. balandžio 29 d. nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-254/2008).

Pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstas išvadas, jog Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu dabartiniame Valstybės įmonės Registrų centro Kauno filialo pareiškimų registravimo žurnale įregistruotas pareiškimas 34698 (b.l.103), bei tokiu pačiu numeriu A. R. Ž. vardu užpildytas pareiškimas dėl ginčo buto pirkimo 1993 m. gegužės 11 d. (b.l.12), jam išduotas pažymėjimas (b.l.13), skirtas pristatyti privatizavimo tarnybai, leidžia daryti išvadą, jog ieškovo tėvas kreipėsi dėl buto privatizavimo, rengė reikiamus dokumentus, juos laiku pateikė. Aplinkybę, jog ieškovas kartu su tėvu vaikščiojo po įvairias institucijas dėl ginčo buto privatizavimo, patvirtino ir byloje apklaustos liudytojos. Teisėjų kolegijos nuomone, aplinkybė, kad Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriuje (b.l.60,67) nėra išlikusių dokumentų apie ieškovo kreipimąsi dėl ginčo buto privatizavimo, nepaneigia fakto, kad ieškovo tėvas kreipėsi į Kauno miesto valdybos Butų privatizavimo tarnybą dėl buto privatizavimo. Apelianto nurodytas Kauno miesto savivaldybės administracijos Socialinių reikalų departamento Aprūpinimo būstu skyriaus 2007 m. rugsėjo 1 d. raštas Nr. 52-2-311 yra išduotas institucijos, kuri byloje yra atsakovas, turintis materialųjį teisinį interesą dėl bylos baigties, todėl nelaikytinas oficialiu rašytiniu įrodymu nagrinėjamuoju atveju ir vertintinas kaip paprastas rašytinis įrodymas kartu su kitais bylos faktiniais duomenimis.

Teisėjų kolegija laiko nepagrįstu ir apeliacinio skundo argumentą, jog pirmosios instancijos teismui pripažinus ieškovą A. R. Ž. šeimos nariu, t.y., kad ieškovas ir ieškovo tėvas Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo galiojimo metu laikė save viena šeima, ieškovo tėvas, paduodamas prašymą privatizuoti ginčo butą, turėjo pateikti Lietuvos Respublikos Butų privatizavimo įstatymo 5 straipsnyje numatytą susitarimą. Tačiau jokių įrodymų, patvirtinančių, jog toks susitarimas buvo pateiktas, byloje nėra.

Pirmosios instancijos teismas teisingai konstatavo, jog ieškovo tėvui kreipiantis dėl buto privatizavimo nereikėjo pateikti susitarimo tarp jo ir jo šeimos narių, kadangi A. R. Ž. ginčo bute buvo registruotas vienas (b.l.33). Šiuo atveju reikalavimas, kad ieškovas pateiktų įrodymus apie tokio susitarimo surašymą, reikštų formalų įstatymo nuostatų taikymą, kai pagal nagrinėjimas bylos aplinkybes yra aišku, jog tokio susitarimo ieškovas su tėvu nebuvo surašęs.

Dėl aukščiau nurodytų argumentų Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimas laikytinas iš esmės pagrįstu bei teisėtu, ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo jo naikinti ar pakeisti (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio pirmosios dalies pirmu punktu, teisėjų kolegija

nutaria:

apeliacinį skundą atmesti.

Kauno miesto apylinkės teismo 2008 m. balandžio 8 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Kolegijos pirmininkas Raimondas BuzelisKolegijos teisėjai Galina BlaževičEvaldas Burzdikas