Vilniaus apygardos teismo sprendimas

2012-04-10 · Civilinė byla Nr. 2A-712-656/2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2012-04-10
Bylos Nr.
2A-712-656/2012
Teisminio proceso Nr.
2-01-3-20330-2009-5
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Andrius Ignotas (pran.), Asta Radzevičienė, Vilija Mikuckienė
Atsakovas
J. D.
Ieškovas
Vilniaus miesto savivaldybės
Trečiasis asmuo
SĮ „Vilniaus miesto būstas“
Kategorijos
  • 50.11.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2A-712-656/2012Teisminio proceso Nr. 2-01-3-20330-2009-5Procesinio sprendimo kategorija 50.11.2. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLietuvos Respublikos vardu2012 m. balandžio 10 d.Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko ir pranešėjo Andriaus Ignoto, kolegijos teisėjų Astos Radzevičienės ir Vilijos Mikuckienės,

kolegijos posėdyje rašytinio proceso apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo J. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės ieškinį atsakovui J. D. dėl nuomos sutarties nutraukimo ir iškeldinimo iš gyvenamųjų patalpų, tretysis asmuo SĮ „Vilniaus miesto būstas“.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Ginčo esmė

ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė patikslintu ieškiniu prašė nutraukti 2003-08-04 sudarytą nuomos sutartį su J. D. ir I. V. ir iškeldinti J. D. iš buto, esančio (duomenys neskelbtini). Nurodė, jog atsakovas daugiau kaip tris mėnesius nevykdė įsipareigojimo mokėti nuompinigius ir komunalinius mokesčius, dėl ko susidarė įsiskolinimas. Ieškovė, kaip patalpų savininkė, įgijo teisę nutraukti nuomos sutartį su atsakovu.

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas 2011 m. birželio 23 d. sprendimu ieškinį tenkino. Nutraukė 2003-08-04 Gyvenamosios patalpos bendrabutyje nuomos sutartį Nr. 61, kurios pagrindu atsakovams J. D. ir I. V. buvo išnuomotos gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini), ir iškeldino atsakovą J. D., a. k. (duomenys neskelbtini), su visu jam priklausančiu turtu iš Vilniaus miesto savivaldybei priklausančio buto, esančio (duomenys neskelbtini), nesuteikiant kitos gyvenamosios vietos. Priteisė iš atsakovo J. D. 201,00 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai. Sprendimo vykdymą dalyje dėl J. D. iškeldinimo atidėjo trims mėnesiams, skaičiuojant nuo teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos. Teismas nurodė, kad LR CK 6.611 str. jei nuomininkas nuolat (ne mažiau kaip tris mėnesius, jeigu sutartis nenumato ilgesnio termino) nemoka buto nuompinigių ar mokesčio už komunalines paslaugas, jei nuomininkas, jo šeimos nariai ar kiti kartu su juo gyvenantys asmenys ardo ar gadina gyvenamąją patalpą arba ją naudoja ne pagal paskirtį, nuomos sutartis gali būti nutraukta ir asmenys iškeldinami iš nuomojamos patalpos nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos. Pagal SĮ „Vilniaus miesto būstas“, skola už buto, esančio (duomenys neskelbtini) kitas paslaugas 2011-05-31 sudarė 753,01 Lt, skola už šilumos energiją 2011-06-14 sudarė 3 350,59 Lt, skola už nuomą – 1 347,27 Lt (laikotarpiu nuo 2010 kovo mėn. iš viso nebuvo mokėta už nuomą). Tai sudaro savarankišką iškeldinimo pagrindą, todėl, vadovaujantis LR CK 6.611 str., nuomos sutartis nutrauktina, o nuomininkas J. D. iškeldintinas iš nuomojamų patalpų.

III. Apeliacinis skundas ir atsiliepimų į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas J. D. apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą ir perduoti bylą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.

Apeliacinis skundas grindžiamas argumentais:

Žemesnės instancijos teismas

1. Pirmosios instancijos teismas 2011-06-23 sprendimu nepagrįstai nutraukė Gyvenamosios patalpos nuomos 2003-08-04 sutartį Nr. 61, nes Vilniaus miesto savivaldybė yra netinkamas subjektas, kuriam priklauso reikalavimo teisė nutraukti 2003-08-04 gyvenamosios patalpos nuomos sutartį. Atsakovas jokių sutartinių įsipareigojimų Vilniaus miesto savivaldybei dėl buto nuomos neturi. Gyvenamosios patalpos nuomos sutartį 2003-08-04 jis sudarė ne su Vilniaus miesto savivaldybe, o su UAB „Bendruva“. UAB „Bendruva“ nebuvo įtraukta į bylą, todėl pirmosios instancijos teismas pažeidė LR CPK 45 str., nes nusprendė dėl neįtrauktos dalyvauti byloje UAB „Bendruva“ teisių ir pareigų.

2. Vilniaus miesto savivaldybė šį ieškinį pareiškė remdamasi neteisingu Socialinių reikalų komiteto 2009-10-06 posėdžio protokolu bei neteisingu SĮ „Vilniaus miesto būstas“ 2009-08-27 raštu, kuriame teigiama, kad šio buto nuomininkas J. D. negyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini) ir, neva, subnuomoja šį butą tretiesiems asmenims. Socialinių reikalų komitetas nesvarstė ir savo 2009-10-06 posėdžio protokole nenurodė konkrečių priežasčių, dėl ko turėtų būti nutraukta buto nuomos sutartis, o atsakovas galėtų būti iškeldintas iš buto.

3. Atsakovo tvirtinimu, jis nuolat gyvena bute, esančiame (duomenys neskelbtini), ir gydosi VĮ Vilniaus miesto dieniniame psichikos sveikatos centre.

4. Tvirtino, jog nuompinigius už butą ir mokesčius už komunalines paslaugas mokėjo laiku, tačiau iš „Vilniaus energijos” sąskaitų už šilumą negavo nuo 2008 metų balandžio iki 2009 metų rugpjūčio mėnesio bei nuo 2010 metų vidurio. Buvo apmokėtos Vilniaus energijos sąskaitos už šilumą: 2009-08-18 - 100 Lt, 2009-09-21 - 100 Lt, 2009-10-21 - 100 Lt, 2009-11-16 - 104,53 Lt.

Atsiliepimas

Ieškovė Vilniaus miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą.

1. Butas 2003-08-04 nuomos sutartimi buvo išnuomotas J. D. ir I. V. Nors nuomos sutartis sudaryta su UAB „Bendruva”, šios bendrovės steigėja ir vienintelė akcininkė buvo Vilniaus miesto savivaldybė. 2008-05-28 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-474 UAB „Bendruva“ buvo pertvarkyta į savivaldybės įmonę ,,Vilniaus miesto būstas“ bei nutarta jai perduoti patikėjimo teise valdyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančias gyvenamąsias patalpas. 2009-11-18 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu Nr.1-1291 savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ perduota patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas. Vilniaus miesto savivaldybė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Todėl nesutiko, kad ji neturi reikalavimo teisės, o į bylą turėjo būti įtraukta UAB „Bendruva“.

2. CK 6.611 str. nustatyti pagrindai nutraukti nuomos sutartį, kai nuomininkas nuolat nevykdo savo pareigos mokėti buto nuomos ir mokesčių už komunalines paslaugas. Apelianto nuomos mokesčio įsiskolinimas ieškinio pateikimo metu už laikotarpį nuo 2007-10-31 iki 2009-11-29 sudarė 80,54 Lt, o nuo 2007-10-31 iki 2011-06-30 jau siekė 1347 Lt. Už tiektą šilumos energiją ir karštą vandenį įsiskolinimas 2010-04-30 buvo 6502,46 Lt, už kitas paslaugas – 175,28 Lt, o 2011-05-31 jau siekė 753,01 Lt. Todėl turi būti taikomos CK 6.611 str. numatytos pasekmės.

SĮ ,,Vilniaus miesto būstas“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti, palikti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą. Atsiliepimas grindžiamas analogiškais argumentais kaip ir Vilniaus miesto savivaldybės atsiliepime į apeliacinį skundą.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai

ir išvados

Apeliacinis skundas tenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo teisinis ir faktinis pagrindas bei absoliučių ginčijamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 320 str., 329 str.). Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi bylą, daro išvadą, kad absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų nenustatyta, todėl pasisako tik dėl apeliacinio skundo argumentų.

Apeliacinėje byloje keliamas ginčas dėl įrodymų vertinimo ir teisės normų taikymo iškeldinant socialinio būsto nuomininką iš gyvenamųjų patalpų dėl nuomos mokesčio ir mokesčių už komunalines paslaugas nuolatinio nemokėjimo. Nors byloje buvo keliamas klausimas dėl gyvenamųjų patalpų subnuomos santykių, tačiau bylos nagrinėjimo metu ieškovė atsisakė ieškinio dalyje dėl iškeldinimo neteisėtai, be savivaldybės, kaip patalpų savininkės leidimo gyvenamosiose patalpose gyvenančius R. D., G. D. ir nepilnametę G. D. bei nuomininkę I. V., o pirmosios instancijos teismas 2011-05-10 nutartimi civilinę bylą šioje dalyje nutraukė. Atsižvelgia t į tai, kad ieškovė ieškinį grindžia atsakovo įsiskolinimais ieškovei, todėl apeliacinės instancijos teismas dėl atsakovo giminaičių apgyvendinimo ginčo patalpoje bei dėl subnuomos santykių sprendime nepasisako.

Atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad ieškovė neturi reikalavimo teisės atsakovui, o UAB „Bendruva” privalėjo būti įtraukta į bylą kaip suinteresuota bylos baigtimi. Ieškovė yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), savininkė. Šią aplinkybę patvirtina VĮ Registrų centro Nekilnojamojo turto registro duomenys. Nors buto 2003-08-04 nuomos sutartis buvo sudaryta tarp UAB „Bendruva” ir J. D. bei I. V., tačiau UAB „Bendruva” steigėja ir akcininkė buvo Vilniaus miesto savivaldybė. Vilniaus miesto savivaldybės tarybos sprendimu savivaldybės įmonei ,,Vilniaus miesto būstas“ perduota patikėjimo teise valdyti Vilniaus miesto savivaldybei nuosavybės teise priklausančias socialinio būsto, bendrabučių gyvenamąsias patalpas, tame tarpe ir ginčo butą. Dėl nurodytų aplinkybių minėti apeliacinio skundo argumentai pripažintini nepagrįstais.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija 2012 m. sausio 17 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-110/2012 konstatavo, kad nuomininko pareiga naudoti gyvenamąsias patalpas pagal paskirtį ir už naudojimąsi patalpomis mokėti periodiškai nuomos mokestį vienos iš pagrindinių nuomininko pareigų, už kurių nevykdymą nuomotojas turi teisę reikalauti nutraukti nuomos sutartį ir nuomininką iškeldinti, jam nesuteikiant kitos gyvenamosios patalpos (CK 6.611 straipsnis), tačiau sprendžiant tokio pobūdžio ginčus turi būti vertinamas tokios teisinės priemonės proporcingumas padarytam pažeidimui, taip pat sutarties nutraukimo neigiami padariniai kartu su teisės į būstą ribojimo pagrįstumu ir teisėtumu. Nors gyvenamųjų patalpų nuomos sutarties nutraukimo teisėtumo vertinimui taikytinos CK normos, tačiau turi būti atsižvelgiama į tai, kad ginčo šalis sieja išskirtinio pobūdžio nuomos sutartis – socialinio būsto nuoma, todėl teismai turi atsižvelgti ir į ginčo sutarties pobūdį ir sudarymo tikslus, kurie suponuoja didesnę labiau pažeidžiamų visuomenės grupių apsaugą, be nacionalinės teisės normų subsidiariai garantuojamą ir Europos Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) nuostatų. Šioje nutartyje kasacinis teismas pažymėjo, kad už pažeidimą griežčiausiai taikomą teisinę priemonę – būsto netekimą – teismas taiko individualiai, taigi teismas turi diskrecijos teisę taikyti šią priemonę ar ne. Teismo apsisprendimą kiekvienu atveju gali nulemti atitinkamos aplinkybės, iš kurių pažymėtina, ar pažeidimu taip pažeidžiamos nuomotojo teisės, kad jų gynyba galima tik sutarties nutraukimu, o ne nuomininko teisės į būstą išsaugojimu. Tam turi reikšmės nuomininko ryšio su ginčo patalpa teisėtumas, trukmė, priežastys, kodėl buvo padaryta sutarties pažeidimų, veiksmai, kurių ėmėsi nuomininkas tam, jog sumokėtų nuompinigius ir (ar) komunalinius mokesčius ir pan.

Bylos duomenys patvirtina esminę faktinę aplinkybę, kad atsakovas yra bedarbis, ginčo bute nuolat gyvena nuo 2003 metų ir kitos gyvenamosios patalpos neturi, kas Konvencijos 8 straipsnio taikymo prasme patvirtina asmens pakankamų ir tęstinių ryšių su konkrečia vieta buvimą kaip prielaidą ginti tokio asmens teisę į būstą. Nėra duomenų, jog atsakovas piktnaudžiavo savo teisėmis, nesiekė padengti savo įsiskolinimų, elgėsi nerūpestingai, nesąžiningai, neteisingai, taip pat kad atsakovas vengia ir ateityje tikėtinai vengs tinkamai vykdyti prievoles, kylančias iš nuomos teisinių santykių. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad atsakovas sutartines prievoles nors ir nepilnai, tačiau vykdė pagal savo turtines galimybes: atsakovas UAB „Vilniaus energija“ laikotarpiu nuo 2009-08-31 iki 2009-09-30 įsiskolinimą sumažino 581,44 Lt suma (b.l.23), už šilumos energiją įsiskolinimą laikotarpyje nuo 2010-06-30 iki 2010-09-30 sumažino 2546,18 Lt suma ir t.t. (b.l. 55-60). Atsakovas negauna darbinių pajamų, neturi nekilnojamojo turto. Jis priklauso asmenų, turinčių teisę gauti antrinę teisinę pagalbą, grupei, be to, turi sveikatos problemų (b.l. 52, 203, 204, 218, 219). Nėra byloje duomenų, kad atsakovas būtų asocialus ar vestų asocialų gyvenimo būdą. Todėl šiuo atveju gyvenamosios patalpos nuomos sutarties nutraukimas ir atsakovo iškeldinimas, nesuteikiant jam kitos patalpos, būtų neproporcingas padarytam pažeidimui bei prieštarautų protingumo, teisingumo bei sąžiningumo principams (CK 1.5 str.).

Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas ginčijamu sprendimu neatsižvelgė į visas faktines aplinkybes, netinkamai vertino byloje surinktus įrodymus, dėl ko padarė nepagrįstą išvadą, kad atsakovo iškeldinimas iš ginčo būsto nesuteikiant jam kitos gyvenamosios patalpos šiuo atveju būtų proporcinga, todėl taikytina priemonė. Dėl nurodytų aplinkybių Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimas naikintinas (326 str. 1 d. 2 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 325 straipsniu, 326 straipsnio 1 dalies 2 punktu, 331 straipsniu, teisėjų kolegija

nusprendžia:

Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. birželio 23 d. sprendimą panaikinti.

Priimti naują sprendimą ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovės Vilniaus miesto savivaldybės 69 (šešiasdešimt devynis) Lt pašto išlaidų pirmosios instancijos teisme valstybės naudai.

Kolegijos pirmininkas Andrius IgnotasKolegijos teisėjos Asta RadzevičienėVilija Mikuckienė