- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-01-16
- Bylos Nr.
- 2S-191-153/2008
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Galina Blaževič (pirm.), Evaldas Burzdikas, Neringa Venckienė
- Atsakovas
- R. M.
- Ieškovas
- V. M.
- Trečiasis asmuo
- Alytaus miesto savivaldybės VTAT
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. M. atskirąjį skundą dėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-4288-59/2007 pagal ieškovės V. M. ir atsakovo R. M. prašymus dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo ir bendravimo su juo tvarkos nustatymo, tretysis asmuo Alytaus miesto savivaldybės VTAT,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė V. M., pateikusi teismui ieškinį, kuriuo prašė pakeisti nepilnamečio sūnaus D. M. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimu nustatytą gyvenamąją vietą su vaiko tėvu atsakovu R. M. į gyvenamąją vietą su ja, prašė iki bus byloje priimtas teismo sprendimas, taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatyti sūnaus D.M. gyvenamąją vietą su ja, uždraudžiant jo tėvui R. M. matytis su sūnumi ir jį lankyti jos gyvenamoje vietoje. Savo prašymą motyvuoja tuo, kad tėvas gali daryti vaikui psichologinį spaudimą, nuteikinėti vaiką prieš ją, vaiką terorizuoti.
Atsakovas R. M. prašė sūnaus gyvenamosios vietos nekeisti, kadangi sūnus yra aprūpintas materialiai, ieškovė gali su sūnumi matytis kiekvieną šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val., prašė uždrausti ieškovei iki bus įimtas byloje sprendimas išsivežti vaiką iš Lietuvos.
Alytaus m. savivaldybės VTAT nurodė, kad abu tėvai turi galimybę užtikrinti sūnaus tiek fizinį, tiek dvasinį vystymąsi.
Žemesnės instancijos teismas
Alytaus rajono apylinkės teismas 2007 m. lapkričio 26 d. nutartimi šalių prašymus tenkino iš dalies, iki teismo sprendimo civ. byloje Nr. 2-4288-59/2007 įsiteisėjimo: D. M. gyvenamąją vietą nustatė su V. M. pagal jos gyvenamąją vietą Alytaus m; įpareigojo V. M. netrukdyti R. M. bendrauti su sūnumi, uždraudė V. M. išsivežti D. M. už Lietuvos Respublikos ribų. Kitoje dalyje prašymus atmetė.
Teismas nustatė, kad Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimu nepilnamečio sūnaus D. M. gyvenamoji vieta nustatyta su vaiko tėvu atsakovu R. M., nuo 2007-10-27 sūnus gyvena su motina V. M.. Alytaus m. savivaldybės VTA skyriaus išvada patvirtina, kad sūnus lanko mokyklą, motina tinkamai auklėja ir prižiūri sūnų, vaikas susitinka ir su tėvu. Šalių santykiai itin konfliktiniai, tai galbūt persiduoda vaikui. Teismas nurodė, kad atsižvelgiant į šiuo metu susiklosčiusią padėtį ir vadovaujantis išimtinai vaiko interesais t.y. vengiant jo psichologinio traumavimo, tikslinga jo gyvenamąją vietą, iki sprendimo byloje priėmimo, nustatyti su jo motina. Netikslinga uždrausti atsakovui R. M. matytis ir bendrauti su sūnumi, nes tai prieštarautų teisingumo ir protingumo principams (CK 1.5 str.). Be to, ieškovė nepateikė jokių įrodymų (CPK 178str.), kad atsakovas elgtųsi sūnaus atžvilgiu netinkamai, nustatinėtų jį prieš motiną ar piktnaudžiautų savo kaip tėvo teisėmis. Įvertintina, kad atsakovas ilgą laiką sūnų augino ir auklėjo vienas. Pagal CK 3.170 str. tėvas ir motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant. Teismas nurodė, kad atsakovo prašymas uždrausti ieškovei iki sprendimo byloje priėmimo neišsivežti sūnaus iš Lietuvos yra pagrįstas.
Šalies argumentai
Atskiruoju skundu atsakovas R. M. iš dalies nesutiko su teismo nutartimi, prašė teismo nutartį pakeisti, nustatant tokią šalių bendravimo su sūnumi laikiną tvarką: ieškovė V. M. gali su sūnumi matytis kiekvienos savaitės šeštadienį nuo 10 val. iki 18 val.; pasibaigus nurodytam laikui, ieškovė privalo grąžinti D. M. į jo gyvenamąją vietą adresu (duomenys neskelbtini) ; kitu laiku, nei nurodyta, D. M. gyvena su atsakovu tėvu R. M.. Ieškovas nurodė šiuos motyvus:
1) teismas neįvertino bylos aplinkybių, taip pat objektyvių vaiko poreikių ir jo tikrųjų interesų. VTAT nepateikė jokios oficialios savo išvados, kurioje būtų įvertintos abiejų tėvų galimybės pasirūpinti vaiku, užtikrinti jo interesus. Nepateikė išvados apie vaiko gyvenimo sąlygas. Teismas rėmėsi Tarnybos atstovės paaiškinimais, vaiko paaiškinimais, kuriuos iš esmės įtakojo tik ieškovės veiksmai. Nesant oficialios tarnybos išvados, teismas negalėjo objektyviai įvertinti visų bylos aplinkybių ir tinkamai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo;
Žemesnės instancijos teismas
2) 2006-10-27 Alytaus rajono apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-605-90/06, kuriuo buvo nutraukta šalių santuoka, jų vaiko gyvenamoji vieta buvo nustatyta su atsakovu. Teismas tai padarė įvertinęs šalių tarpusavio santykius ir vaiko interesus;
3) Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad imantis bet kokių vaiką įtakojančių veiksmų, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos ir gynimo principas reiškia, kad sprendžiant bet kokį klausimą, susijusį su vaiku, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (LAT CBS teisėjų kolegijos 2003 m. vasario 12 d. nutartis c.b. Nr. 3K-3-223/2003). Atsakovas dirba finansų analitiku žinomoje draudimo bendrovėje, gauna nuolatines pajamas, todėl jo galimybės užtikrinti savo nepilnamečio vaiko teises ir interesus yra neabejotinai didesnės negu ieškovės. Vaikas gyvena erdviame bute, turi jame atskirą kambarį. Tuo tarpu ieškovė jau keturis metus yra išvykusi į Angliją, vaiką aplankydavo tik periodiškai. Ieškovė Lietuvoje neturi darbo, nuolatinės gyvenamosios vietos. Nors byloje ir pateikti ieškovės draugų raštai, kuriuose nurodoma, kad ieškovė galės laikinai gyventi pas juos, tačiau visiškai nėra aišku nei kokios gyvenimo sąlygos bus sudarytos vaikui, nei tai, ar ieškovė galės tinkamai pasirūpinti vaiku ir materialiai jį išlaikyti;
4) iš ieškovės paaiškinimų teismo posėdžio metu matyti, kad iki bylos nagrinėjimo baigties ji ketina būti Lietuvoje. Ši aplinkybė rodo, kad ieškovės deklaruojamas darbas Anglijoje nėra nuolatinio pobūdžio, nėra aišku, iš kokių pajamų ieškovė gyvens Lietuvoje;
5) teismas neįvertino aplinkybės, kad nuo 2007 m. spalio mėn. pabaigos ieškovė pažeidinėja Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimą, nesudaro sąlygų vaikui matytis su tėvu. Teismas tik formaliai nurodė, kad tokia nutartis geriausiai atitiks vaiko interesus, tačiau visiškai nepaaiškino, kodėl būtent toks teismo sprendimas geriausiai tenkina vaiko interesus. Teismas neanalizavo nei ieškovės, nei atsakovo pateiktų paaiškinimų, neįvertino ieškovės elgesio vaiko atžvilgiu, savavališko ieškovės tęsiamo vaiko negrąžinimo, kliudymo atsakovui matytis su vaiku;
6) teismo nutartis iš esmės paneigia ir panaikina Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimą. Nors sprendimai bylose dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo neturi res judicata galios, bet ankstesnis teismo sprendimas gali būti keičiamas ir priimamas visai priešingas sprendimas tik išnagrinėjus bylą iš esmės tuo atveju, jei yra nustatomos iš esmės pasikeitusios aplinkybės (CK 3.169 str. 3 d.). Šiuo atveju ieškovė nepateikė jokių įrodymų, jog situacija yra iš esmės pasikeitusi, nei buvo santuokos nutraukimo metu;
7) iki šiol atsakovas sudarė visas sąlygas ieškovei bendrauti su vaiku, kai tik ji grįždavo iš Anglijos, visada turėjo galimybę lankyti vaiką.
Atsiliepimas
Atsiliepime į atskirąjį skundą ieškovė V. M. su atskiruoju skundu nesutiko, prašė atskirojo skundo netenkinti, palikti galioti teismo nutartį, dėl šių motyvų:
1) atsakovas nepagrįstai nurodė, kad teismas padarė išvadas, neįvertinus bylos aplinkybių, objektyvių vaiko poreikių ir interesų, o Vaiko teisių apsaugos skyrius nepateikė teismui išvados, dėl ko teismas negalėjo tinkamai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių klausimo. Prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones teismas sprendė teismo posėdyje, dalyvaujant šalims, Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei, teismas išsamiai išsiaiškino visas turinčias reikšmės aplinkybes, ištyrė rašytinius įrodymus, dėl ko nėra pagrindo kaltinti teismą neobjektyvumu. Šalys teikė teismui paaiškinimus, o Vaiko teisių apsaugos tarnyba žodžiu pateikė išvadą kuria teismas rėmėsi ir kuri neprieštarauja vaiko interesams. Negalima sutikti su skundo argumentais, kad Vaiko teisių apsaugos skyrius vadovavosi vien vaiko paaiškinimais ir nesurinko objektyvių duomenų apie vaiko gyvenimo sąlygas. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismui pateikė duomenis apie tai, kad ji pati lankėsi mokykloje, bendravo su vaiko mokytoja, kuri paaiškino, kad vaiko didžiausia svajonė, atsispindinti jo rašto darbuose ir piešiniuose yra gyventi su motina. Atstovė lankėsi pas ieškovę jos gyvenamojoje vietoje, taip pat pas atsakovą ir nustatė, kad vaikui pas ieškovę yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos;
Žemesnės instancijos teismas
2) Alytaus rajono apylinkės teismas 2006-10-27 sprendimu byloje dėl santuokos nutraukimo nesprendė ginčo dėl vaiko gyvenamosios vietos, todėl nenustatinėjo aplinkybių ir netyrė įrodymų, su kuriuo iš tėvų vaikui bus geriau gyventi. Teismas vadovavosi tėvų sutartimi dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes ji neprieštaravo įstatymams ir vaiko teisėms. Atsakovas pats pripažino ieškovės nurodytą aplinkybę, kad tarp šalių buvo žodinis susitarimas, jog sūnus su atsakovu gyvens tik laikinai, iki ieškovė galės užtikrinti vaikui buitines ir materialines sąlygas. Iš prie ieškinio pridedamų rašytinių įrodymų matyti, kad ieškovė turi nuolatinį darbą būstą, ryšiai su vaiku yra itin artimi, vaikas ne kartą pareiškė norą gyventi su ieškove, todėl Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimas šioje dalyje gali būti keičiamas esmingai pasikeitus aplinkybėms (CK 3.53 str.3d.);
Atsiliepimas
3) atsakovas nepagrįstai teigia, kad yra sudaręs tinkamas vaikui buitines sąlygas, jis turi pastovias pajamas. Pažymėtina, kad atsakovas kaip ir ieškovė, nuosavybės teise būsto neturi, todėl vertinant šiuo aspektu šalių padėtis yra lygi, nes abu gyvena nuomojamame bute. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė nustatė, kad pas ieškovę vaikui yra sudarytos geros buitinės sąlygos. Pastovias pajamas turi ne tik atsakovas, bet taip pat ir ieškovė, ką patvirtina rašytiniai byloje esantys įrodymai. Vaikas nuo 2007 metų spalio mėnesio nuolat apsigyveno su ieškove dėl to, kad atsakovas pradėjo gyventi su moterimi, su kuria vaikas nesutaria ir kuriai gyvenant kartu vaikas yra psichologiškai traumuojamas. Pastaruoju metu sūnus du kartus sirgo, o nuo 2007-12-26 dienos antrą kartą yra gydomas Alytaus rajono centrinėje ligoninėje. Vaikas serga alergine astma. Dėl jo amžiaus ir charakterio ypatumų jam labiau yra reikalinga motinos slauga ir priežiūra. Atsakovas vaiko ligos metu visiškai juo nesirūpina;
4) ieškovė kas du mėnesius parvykdavo į Lietuvą, siekdama kaip galima dažniau būti su vaiku. Ji kiekvieną dieną su vaiku bendravo ryšio priemonėmis. Ieškovė taip pat rūpinosi vaiko sveikata, pirko vaikui vitaminus, gydė vaiką pas odontologą, taip pat gydė vaiko odos alergines ligas, jį išlaikė, su juo poilsiaudavo, todėl ryšys tarp ieškovės ir vaiko yra glaudesnis negu tarp atsakovo ir vaiko, ką įrodo aplinkybė, jog vaikas gyvendamas su atsakovu savarankiškai mokėsi anglų kalbą, turėdamas pagrįstus lūkesčius gyventi su mama jos gyvenamojoje vietoje;
5) ieškovės materialinė padėtis yra stabili, ji turi santaupų ir nuolatinį darbą. Darbdaviai sutiko išleisti ieškovę nemokamų atostogų iki išsispręs ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos, nes vaiko poreikis gyventi su motina šiuo metu ieškovei yra svarbesnis, nei vykti į Angliją darbo reikalais. Šias ieškovės nurodytas aplinkybes patvirtinantys įrodymai bus pateikti išvertus juos į lietuvių kalbą.
6) atsakovas nepagrįstai nurodė, kad ieškovė dėl savanaudiškų paskatų gali paveikti vaiko nuomonę. Vaikas su ieškove nuolatinai gyvena pakankamai ilgą laiką- du mėnesius. Per šį laiką vaikas buvo susitikęs su tėvu be ieškovės dalyvavimo, tačiau vaiko išreikštas noras gyventi su ieškove nepakito;
7) ieškovė įrodė teismui, kad faktinės aplinkybės iš esmės pasikeitė, dėl ko atsirado teisinis pagrindas pakeisti vaiko gyvenamąją vietą. Visų pirma, nustatant vaiko gyvenamąją vietą su tėvu, atsakovas gyveno be draugės, vienas. Atsakovui apsigyvenus su drauge vaikas pradėjo jaustis nesaugus, dėl ko tapo jautrus, uždaras. Šios faktinės aplinkybės kenkia vaiko raidai, jo vystymuisi ir sudaro pagrindą reikalauti pakeisti vaiko gyvenamąją vietą (CK 3.169 str. 3 d.). Šiuo metu vaikas jaučiasi saugus, nes išsipildė jo ir ieškovės lūkesčiai nuolat gyventi kartu;
8) nustačius ieškovei bendravimą su vaiku tik šeštadieniais nuo 10 iki 18 valandos būtų pažeista vaiko teisė nuolat bendrauti su abiem tėvais tiek, kiek to reikia vaikui. CK 3.156 str. nustato, kad tėvo ir motinos teisės ir pareigos vaikams yra lygios. CK 3.170 str. 2d. nustato, kad vaikas, kurio tėvai gyvena skyrium, turi teisę nuolat ir tiesiogiai bendrauti su abiem tėvais. Šis atsakovo reikalavimas atmestinas kaip prieštaraujantį Vaiko teisių apsaugos skyriaus duotai išvadai.
Suinteresuotas asmuo Alytaus miesto savivaldybės VTAT atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Atskirasis skundas netenkintinas.
Laikinųjų apsaugos priemonių paskirtis – užtikrinti būsimo galimai ieškovui palankaus teismo sprendimo įvykdymą ir taip garantuoti šio sprendimo privalomumą. Vadovaujantis CPK 144 straipsnio pirmąja dalimi, teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. CPK 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos CPK, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra CK 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Nors šis straipsnis yra CK skirsnyje, reglamentuojančiame santuokos nutraukimą dėl vieno sutuoktinio kaltės, tačiau ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti ir nepilnamečių vaikų interesus sprendžiant su nepilnamečiais vaikais susijusius klausimus. Tokiu būdu CK 3.65 str. 2 d. numatytos laikinosios apsaugos priemonės gali būti taikomos ir bylose, kuriose sprendžiami ginčai dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo (CK 3.170 str., 3.174 str.). CK 3.65 str. sakoma, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų, taip pat į vieno sutuoktinio interesus, gali taikyti laikinąsias jų apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų CK 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nustatymas su vienu iš tėvų iki bus priimtas teismo sprendimas byloje dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo (CK 3.65 str. 2 d. 2 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995 m. liepos 3 d. įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją. Ratifikuota konvencija yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Konvencijos 3 str. 1 d. sakoma, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Pirmosios instancijos teismas, tenkindamas ieškovės prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones ir nustatydamas šalių nepilnamečio sūnaus D.M. gyvenamąją vietą su ieškove iki teismo sprendimo priėmimo, skundžiamojoje nutartyje padarė išvadą, kad taikyti laikinąsias apsaugos priemones nagrinėjamoje byloje yra būtina pirmiausia užtikrinant vaiko teises. Nesutikti su tokia teismo išvada kolegija neturi pagrindo. Bylos duomenimis nustatyta, kad tarp šalių kyla ginčas dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo. Alytaus rajono apylinkės teismo 2006-10-27 sprendimu buvo nutraukta šalių santuoka, vaiko gyvenamoji vieta nustatyta su tėvu, šios bylos atsakovu (b.l.5-6). Ieškovė nenutraukė ryšių su nepilnamečiu sūnumi, nors išvyko į užsienį darbo reikalais. Nuo 2007m. spalio ieškovė gyvena Lietuvoje, nuo to laiko nepilnametis sūnus gyvena kartu su motina. Visos nurodytos aplinkybės teismo posėdyje buvo aiškinamos, todėl negalima sutikti su atskirojo skundo motyvais, kad teismas neįvertino abiejų tėvų galimybės pasirūpinti vaiku, užtikrinti jo interesus. Vaiko teisių apsaugos tarnyba žodžiu pateikė teismo posėdyje išvadą (b.l.113), kuria teismas rėmėsi nutartyje ir kuri neprieštarauja vaiko interesams. Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojai bendravo su vaiko tėvais ir vaiku bei vaiko mokytoja. Byloje yra rašytinis vaiko ir atsakovo draugės paaiškinimas VTAT skyriui, tėvų ir vaiko charakteristikos, todėl negalima sutikti su apelianto motyvais, kad teismas negalėjo objektyviai įvertinti visų bylos aplinkybių ir tinkamai išspręsti laikinųjų apsaugos priemonių taikymo klausimo. Priešingai surinkti byloje dokumentai patvirtina, jog teismas gavo visą būtiną informaciją ginčo klausimui spręsti. Kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė teismui pateikė duomenis apie tai, kad ji pati lankėsi mokykloje, bendravo su vaiko mokytoja, kuri paaiškino, kad vaiko didžiausia svajonė, atsispindinti jo rašto darbuose ir piešiniuose yra gyventi su motina. Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė lankėsi pas ieškovę jos gyvenamojoje vietoje, taip pat pas atsakovą ir nustatė, kad vaikui pas ieškovę yra sudarytos geros gyvenimo sąlygos. Todėl apelianto motyvai dėl netinkamų teismo išvadų ir neįvertintų bylos aplinkybių, tame tarpe objektyvių vaiko poreikių ir interesų atmestinas kai neįrodytas ir nepagrįstas.
Sprendžiant klausimą dėl laikinųjų apsaugos priemonių teismas nustatė, kad abu vaiko tėvai neturi nuosavybės teise būsto ir, kad abu vaiko tėvai turi pastovias pajamas. Tame tarpe byloje nustatyta, kad atsakovas gyvena su moterimi, su kuria vaikas nesutaria. Įvertinus visas nurodytas aplinkybes pirmosios instancijos teismas privalėjo atsižvelgti į vaiko išreikštą norą gyventi su ieškove, o ne su atsakovu. Kolegija sutinka su ieškovės atsiliepimo į atskirąjį skundą motyvais, kad teismas pagrįstai atsižvelgė į tai, kad ryšys tarp ieškovės ir vaiko yra glaudesnis negu tarp atsakovo ir vaiko. Pirmosios instancijos teismo išvados atitinka bylos medžiagą, tame tarpe šalių ir VTAT skyriaus atstovės paaiškinimus, todėl nesutikti su teismo išvadomis nėra pagrindo.
Kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nepritaikius laikinosios apsaugos priemonės ir nenustačius vaiko gyvenamosios vietos iki teismo sprendimo priėmimo su ieškove, kitokiomis priemonėmis neįmanoma užtikrinti vaiko interesus. Teismo nutartimi ieškovė įpareigota netrukdyti atsakovui bendrauti su sūnumi, todėl atsakovo ir vaiko teisės yra pakankamai užtikrintos, kadangi jie gali bendrauti jiems patogiu laiku ir būdu, taikytos byloje laikinosios apsaugos priemonės užtikrina vaiko teisių apsaugą ir nepažeidžia atsakovo interesų.
Kiti atskirojo skundo motyvai yra teisiškai nereikšmingi sprendžiant skundžiamos teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo teisėtumo ir pagrįstumo klausimą, todėl kolegija dėl jų nepasisako nutartyje. Dėl išdėstyto kolegija atskirtąjį skundą atmeta, o pirmosios instancijos teismo nutartį palieka nepakeistą (CPK 337 str. 1d.1 p.).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Alytaus rajono apylinkės teismo 2007 m. lapkričio 26 d. nutarties nekeisti.