- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-04-30
- Bylos Nr.
- 1-154-530/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-20-2-00382-2011-2
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Danutė Giačaitė
- Kaltinamasis
- N. R.
- Nukentėjusysis
- V. J.
- Advokatai
- Mantas Šriupša, Gintautas Tamulionis
Kauno apylinkės teismo teisėja Danutė Giačaitė, sekretoriaujant Aidai Gaučienei, dalyvaujant
prokurorei Loretai Šimkuvienei, kaltinamajam N. R., jo gynėjui advokatui Mantui Šriupšai, nukentėjusiajam V. J., jo atstovui advokato padėjėjui Gintautui Tamulioniui, ekspertėms J. K., Z. M., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi baudžiamąją bylą, kurioje
N. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs 1965-06-11 Kaune, Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs išsilavinimas - aukštesnysis, dirba UAB „(duomenys neskelbtini)“ direktoriumi, gyvena (duomenys neskelbtini), neteistas
kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 str. 1 d. padarymu, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
N. R. sunkiai sutrikdė žmogaus sveikatą, o būtent: 2011-08-27 apie 02.00 val. gatvelėje, vedančioje nuo (duomenys neskelbtini) link namo, esančio (duomenys neskelbtini), bandydamas sulaikyti įtariamą kuro vagyste V. J., tyčia užpjudė jį Pietų Rusijos aviganių veislės šunimi vardu Elfas, kuris įkando V. J. į kairę koją ir sėdmenis, padarydamas jam kastines žaizdas kairėje blauzdoje ir kairiajame sėdmenyje, o N. R. vieną kartą metaliniu strypu sudavė nukentėjusiajam V. J. į veidą, padarydamas jam dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešiniojo skruosto srities sumušimą, pasireiškusį muštinėmis žaizdomis dešiniajame skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo - nosies šaknies srityje nepatikslinto pobūdžio žaizdomis akies vokuose, dešiniojo akies obuolio pažeidimu su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis, iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, trimaliariniu dešiniojo skruostikaulio, dešiniojo viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobės dugno bei išorinės sienos kaulų lūžimais. Po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, akiduobės dugne pažeisti akies raumenys, išsivystė potrauminis ašarų latakų susiaurėjimas. Išvardintų sužalojimų pasėkoje V. J. neteko daugiau nei 30% bendro pastovaus darbingumo.
K. N. R. kaltu neprisipažino ir parodė, kad įvykio dieną jis buvo pažadintas šunų lojimo, triukšmo. Išėjęs į kiemą pamatė du žmones, kurie pamatę jį šviečiant, pasislėpė už krūmų. Nuėjęs prie pagrindinio kelio ir jų neradęs grįžo namo. Pasiėmė šunį, kad būtų drąsiau, išėjo pažiūrėti, pamatė atidarytas mašinos duris, pastatytus plastmasinius bakus, suprato jog tie žmonės buvo pasiruošę kurą iš mašinų vogti. Nežino, ar kilo mintis iškviesti policiją, bet neiškvietė. Praėjus 10 min. jis pamatė tuos pačius du žmones einant keliuku. Jiems priėjus arti, jis paklausė, ko atėjo. Atsakė „ką negalim vaikščioti, nusišlapinti“. Jis jiems liepė nešdintis. Jie pradėjo agresyviai elgtis, jį supti, perspėjo, kad paleis šunį. Tarp traktoriaus ir jų buvo 3 metrai. Kai jį pradėjo supti, vienas įsikišo ranką į kišenę, jis išsigandęs, kad jo nepultų, stumtelėjo vieną, bandė pargriaut, kitas pradėjo bėgti ir šuo pasileido. Jis vieną jų nusivijo, bet nepasivijo. Grįžęs atgal rado J. sėdintį žolėj, buvo šuo, bet nesikandžiojo. Jis jam liepė keltis ir eiti, pastarasis jį plūdo, ką jis jam padarė, bet jis vis tiek jį privertė eiti. J. skundėsi, kad svaigsta galva, jam blogai, prašė kviesti greitąją, tai sėdo, tai stojosi, buvo susiėmęs veidą, jis jį vedė pas vieną kaimyną, nebuvo, po to pas A. G. nuvedė ir pamatė, kad J. sužalota akis, visas kruvinas, iškvietė greitąją pagalbą. A. G. pasakė, kad pagavo vagį, kad reikia skambinti policijai. Pas save namo nesivedė, pabijojo, kad sužinos kur jis gyvena. Jis rankose neturėjo jokio strypo, antrą kartą išėjęs neturėjo net prožektoriaus. Mano, kad sužalojimas galėjo atsirasti, kai šuo griebė už kojos, jis krito ir į traktoriaus kaušą susižalojo.
Motyvuojamoji dalis
Nors kaltinamasis kaltu neprisipažino, tačiau jo kaltę dėl inkriminuotų nusikalstamų pasekmių kilimo, įrodo šie surinkti ir teisme ištirti įrodymai:
nukentėjusysis V. J. parodė, kad 2011-08-27 su G. V. svečiavosi pas draugą S. C., G. soduose. Apie 23 val. neužvedus savo automobilio, jis su G. V. nusprendė paeiti iki V., kur tikėjosi susistabdyti taksi automobilį. Ėjo apie dvi valandas, užsimanius atlikti gamtinius reikalus pasuko į keliuką. Atlikus gamtinius reikalus, staiga pamatė atbėgantį šunį, kuris stvėrė jam už blauzdos, bandė gintis, bet iš baimės sustingo. G. V. pamatęs šunį pabėgo. Šuniui puolus ant jo, jis pajuto smūgį tiesiai į dešinę akį, ar buvo be sąmonės, negali pasakyti, mano, kad laikinai nesuvokė, kas atsitiko. Su kaltinamuoju nei jis, nei G. V. nekalbėjo, niekas jų nieko neklausė, nei ką jie veikia, nei dėl ko, viskas įvyko labai greitai. Atsimena, kad sėdėjo ant žolės, labai skaudėjo galvą. Kada nukrito, pamatė, kaip kaltinamasis laikė šuns pavadėlį ir su strypu suduodamas smūgius ragino jį eiti. Atsistojus, šuo dar bandė įkasti. Kaltinamasis N. R. jį baksnodamas vedė pro ūkinį pastatą, atvedė į kažkokius namus, ten buvusiems šeimininkams pasakė, kad pagavo vagį. Jam buvo sužalota akis, suprato, kad jo akinių stiklai sulindo, nieko nematė, buvo stresinėj būsenoj, prašė kviesti greitąją. Kaltinamasis iškvietė policiją. Kai atvažiavo policija, N. R. buvo padėjęs strypą ir nuvedęs šunį. Jis traktoriaus nematė ir šalia jo nebuvo. Jis nebuvo toje vietoje, kur teigia N. R.. Mano, kad kaltinamasis jo akinius nunešė 200 metrų prie traktoriaus. Mano, kad sudavė be jokios priežasties. Ten buvo viešas kelias, vieša vieta. Vagystės neplanavo daryti, nieko rankose neturėjo, neturėjo ir V.. Jis policijos primygtinai reikalavo paimti jo rūbus, turėjo likti kvapo pėdsakas, antspaudai, bet niekas nieko nesiteiravo, neapklausė, tik pateikė jam kaltinimus vagyste. Jis prarado akį, buvo atliktos trys operacijos, dar planuojamos dvi ateityje. Apako dešine akimi, deformuotas akies obuolys, lieka akies protezavimas, kad tik patobulinti išvaizdą. Nejaučia žandikaulio, nuskelti du dantys. Buvo sužalota nosis. Jaučia didelį diskomfortą, ašaroja akis. Negali dirbti, sunkiai kelti, nukentėjo gyvenimo kokybė.
Liudytojas policijos pareigūnas D. T. parodė, kad buvo iškviesti dėl kuro vagystės. Atvyko su kolega V. M.. Savininkas buvo sulaikęs vagį, kuriam buvo sužeista akis. Iškvietė greitąją pagalbą. Įvykio vietoje sodybos šeimininkas sakė, kad kieme pamačius vagį, smogė pagaliu į galvą ir pataikė į akį. Sakė nenorėjo, taikė į petį, susikrimtęs buvo. Sužalotasis įvykio vietoje pasakojo nelabai realius dalykus, kaip iš V. pėsčiomis ėjo, prie traktorių norėjo nusišlapinti. Nelabai įtikinamai pasakojo, o savininkas nuoširdžiai pasakojo. Sodybos teritorijoje matė dvi kuro talpas, rodė šeimininkas, kur jie susigrūmė, ant žolės ir žvyro matėsi kraujo lašai. Ten traktoriai stovi, apie 12 metrų nuo D. gatvės.
Liudytojas G. V. parodė, kad jis su V. svečiavosi soduose. N. V. automobilio, jie abu nusprendė pėsčiomis eiti namo. Nuo sodų iki namų kelio apie 10 km.. Po kiek laiko ėjimo, užsuko atlikti gamtinius reikalus į nuošalesnę vietą. Bedarant, V. užpuolė šuo. Jis išsigandęs pabėgo. Bėgdamas atsisuko, matė kaip kažkoks žmogus pribėgęs trenkė V. ir jis nukrito ant žemės. Pabėgo ir ėjo link namų. Atstumas iki namų nuo ten gal 4-5 km.. Draugą paliko. Po kelių dienų sužinojo, kad V. guli ligoninėje.
L. V. G. parodė, kad pas juos įvykio naktį atėjęs kaimynas N. R. pasakė, jog sulaikė vagį, nenori paleisti, nes kartu buvęs vienas pabėgo, prašė iškviesti policiją. Ji iškvietė, o N. R. nuvedė pririšti šunį. Sugautasis buvo patupdytas prie durų, jis prašėsi leisti susitvarkyti akį. Matė, kad jo labai sužeista akis, būtinai reikėjo kviesti greitąją. Nukentėjusysis visą laiką prašėsi paleidžiamas ir sakė, kad kaimynas nieko neįrodys, jog bandė vogti kurą. Ji pačios situacijos nematė. Sulaikytasis asmuo bėgti nebandė. Duris atidarė jos vyras. Ji asmeniškai nematė pagalio ar strypo, R. stovėjo su šunim.
Liudytojas A. G. parodė, kad įvykio naktį atėjęs kaimynas N. R. paprašė paskambinti policijai, sakė, kad sulaikė vagį. Nematė, kad N. R. ką nors rankose turėtų. Iškvietė policiją. Matė, kad sulaikytasis buvo susiėmęs veidą. Pats įvykio nematė.
L. M. O. parodė, kad yra nukentėjusiojo sugyventinė. Įvykio metu ji buvo išvykus prie jūros. Apie įvykį sužinojo kitą dieną, pranešė, kad vyras guli ligoninėje. Iš jo pasakojimo sužinojo, kad grįžtant iš draugo namo buvo sužalotas, aplinkybių nežino. V. J. nešiojo akinius daug metų. Įvykio metu jie buvo sudaužyti.
L. S. V. parodė, kad dalyvavo įvykio vietos apžiūroje kaip specialistas. Kartu dalyvavo tyrėjas A. K. ir J. G.. Užfiksavo talpas, kurios stovėjo kelkraštyje, nufotografavo. Apžiūrėjo traktorių. Įvykio vietą apžiūrėjo pasišviesdami prožektoriais, nes buvo po vidurnakčio. Akiniai buvo rasti šalia traktoriaus žolėje. Traktorius nuo D. gatvės daugiau negu 10 metrų. Buvo kraujo dėmių. Jis su kolega didesnį dėmesį skyrė vagystės tyrimui.
Liudytojas policijos pareigūnas J. G. parodė, kad gavus iškvietimą dėl kuro vagystės, nuvyko į įvykio vietą. Dalyvavo tyrėjas A. K. ir kiti. Jie buvo iškviesti nufotografuoti įvykio vietą, surinkti pėdsakus. Kokius pėdsakus užfiksavo, neprisimena. Buvo rasti akiniai. Aprašyta įvykio vietos apžiūros protokole.
Liudytojas tyrėjas A. K. parodė, kad dalyvavo įvykio vietos apžiūroje. Pagal visas aplinkybes buvo atlikti procesiniai veiksmai. Patvirtino įvykio vietos apžiūros protokolą, kuriame užfiksuota kas rasta. Vyko į įvykio vietą pagal budėtojo nurodymą. Koks buvo skambučio pranešimas, neprisimena.
Liudytojas policijos pareigūnas V. M. parodė, kad gavo pranešimą dėl vagystės. Atvykus į įvykio vietą, juos pasitiko susijaudinęs vyriškis, paaiškino, kad į jo sodybos kiemą buvo atėję du asmenys. Ten šalia keliuko stovėjo traktoriai, sunkvežimiai ir jo teigimu tie asmenys bandė traukti dyzelinį kurą. Jam surikus vienas asmuo pabėgo, o kitas bandė atsistoti boksininko poza. Įvyko konfliktas, susistumdė. Tuo metu N. R. jam sakė jog vienam iš jų trenkė lazda. Sulaikytasis buvo piktas ant kaltinamojo, buvo tarp jų pokalbis apie vagystę, apie muštynes ir teigė, nukentėjusysis, kad to neįrodysi. Matė, jog prie kelio buvo talpos, matėsi pėdsakai, ištrypta žolė, atsukti transporto priemonių bakai, šlangos išmėtytos. Kaltinamasis buvo susijaudinęs, nes buvo tamsus paros metas, į jo teritoriją papuolė asmenys, kurie bandė jį mušti ir pavogti jo turtą. Apžiūrėjo įvykio vietą, matė prie traktoriaus kaušo kraują. Transporto priemonių bakai buvo atidaryti, kanistras stovėjo, kiti kanistrai buvo sustatyti prie kelio Didžiojoj gatvėj krūmuose. Prie traktoriaus buvo rasti akiniai, rėmai ar stiklai. Patvirtino ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus.
L. S. C. parodė, kad įvykio dieną nukentėjusysis su draugu buvo pas jį sode. Po to jie išėjo pėsčiomis, nes V. neužvedė savo automobilio. Pavežti nebuvo kam, nes buvo gėrę alaus jis ir kiti jo kaimynai. Po kelių dienų sužinojo apie įvykį.
Liudytoja J. T. atsisakė duoti parodymus (LR BK 82 str. 2 d.).
E. J. K. paaiškino, kad buvo tiriami objektai: nuoplova nuo traktoriaus kaušo, akiniai ir V. J. seilių pavyzdys, juose buvo nustatyta, kad yra daugiau nei dviejų asmenų DNR, kurie netinka identifikavimui. DNR tyrimas nepasako laiko. Kraujo pėdsakai daugiau negu dviejų, DNR vienoda ir iš kraujo, ir iš seilių. Yra kraujas ir lietimosi pėdsakai. Kraujo grupei nustatyti iš DNR nėra regentų. Tyrimas atliktas išsamus.
Teisiamojo posėdžio metu buvo apklausta ekspertė Z. M., kuri patvirtino savo išvadas duotas specialisto išvadoje. Traumos pasėkoje nukentėjusysis J. dešine akimi visiškai apako. Taip pat buvo konstatuotina tokio pat senumo kastinės žaizdos kairėje blauzdoje, kairiame sėdmenyje. Veido dešinės pusės sumušimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu, ar objekto dalimi, savo dydžiu artimu akiduobės dydžiui. Traumos elementas turėjo panirti į akiduobę sutraiškydamas akies obuolį bei sukeldamas giluminius akiduobės sienelių bei skruostikaulio-žandikaulio sinuso komplekso lūžius ir nosies kaulų skeveldrinius dislokacinius lūžius. Medikų pirmapradis žaizdų dešinės akies vokuose, skruostuose ir nosies šaknyje vaizdas aprašytas nepakankamai tiksliai, kad kategoriškai jas įvardinti padarytas akinių stiklo šukėmis ar gijimo eigoje fiksuotas išliekantis audinių defektas akies vokų vidiniame kampe leidžia manyti jas esant muštinės kilmės ir pagal išlikusias kaulinių struktūrų dislokacijas kaulų lūžiai identifikuoti kompiuterinės tomografijos metodu, tik 2011-11-16 galima teigti, kad akies sritį žalojęs objektas paniro į akiduobę tiesiai iš priekio ir paspaudė skruostikaulį, akiduobės dugną ir dešinio viršutinio žandikaulio sieneles žemyn. Tokia situacija rodo didesnę tikimybę įvykus griuvimui kniūbsčiam ir akies sritimi atsitrenkiant į apibūdintų savybių daiktą ar objektą, kad į akies sritį galėjo būti suduotas tiesioginis smūgis tokių savybių daiktu. Traumai pakako ir vieno trauminio kontakto. Kastinės žaizdos kairėje blauzdoje ir kairiame sėdmenyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Turi būti ribotas paviršius, ribotas yra ir strypas. Išlikęs defektas rodo, kad yra muštinės kilmės, gali būti ir sudavus smūgį. Kaip neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryta griūnant kniūbsčiam, taip neatmetama galimybė, kad galėjo būti ir suduodant smūgį. Paspaudė žalojęs objektas skruostikaulį į dešinę žemyn ir sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nugriūnant, tiek suduodant.
Rašytinė medžiaga: Parodymų patikrinimo vietoje 2011-09-21 ikiteisminio tyrimo byloje Nr.23-1-00834-11 metu V. J. kaip įtariamasis parodė įvykio vietą - apie 20 m. atstumu nuo D. gatvės, keliuko dešinėje pusėje, kur jis užsuko nusišlapinti ir jį užpuolė šuo, parodė kelią pro statomą namą, kur jį vedė trenkęs jam ir jį sulaikęs asmuo (t. l, b. l. 119-123). Akistatos su N. R. metu nukentėjusysis V. J. parodė, kad nematė, kas ir kuo jam sudavė į veido sritį, užpuolus šuniui, bet po smūgio pajuto srūvantį kraują, skaudėjo nosį, nežino, ar buvo praradęs sąmonę. Tuo metu buvo su akiniais. Mano, kad jei akiniai rasti prie traktoriaus, juos ten kažkas nunešė; patvirtino, kad kai šlapinosi, tai draugas buvo šalia, už 1-1,5 m. Nuo to momento nežino, kur dingo jo draugas. Tvirtina, jog N. R. nurodo ne tą įvykio vietą, nes jokio traktoriaus šalia nebuvo. N. R. parodė, kad iš pradžių galvojo, kad gal V. J. į veidą įkando jo šuo, bet dabar mano, kad V. J. galėjo susižaloti krisdamas ir atsitrenkdamas į traktoriaus kaušą, nors jis nematė, kad šis susižalojo būtent nuo jo šuns puolimo (t. l, b. l. 126-128). Ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 23-1-00834-11 apklaustas kaip liudytojas N. R. tvirtino, kad susitikęs su vyrais turėjo rankose žibintuvėlį ir kad pagrasinęs, kad paleis šunį, iš tiesų jį paleido. Šuo puolė vyriškį už kojos, o N. R. pribėgęs prie to vyro stipriau jį pastūmė ir jis griuvo ant traktoriaus kaušo (t. 2, b. l. 11-15). Parodymų patikrinimo vietoje ikiteisminio tyrimo byloje Nr. 23-1-00834-11 metu N. R. kaip liudytojas parodė vietą netoli jo namo, 14 m. atstumu nuo įvažiavimo į jo kiemą, kur jis stovėjo su šunimi, parodė, kur vyrai pradėjo jį supti, būdami maždaug ties tuo traktoriumi, kai jis paleido savo šunį ir šuo parvertė vieną iš vyrų, o kitas pabėgo (t. 2, b. l. 15-19). Parodymų patikrinimo vietoje metu G. V. parodė gatvelę su informacine rodykle „M. R. g.“ priešingoje lentelės pusėje nurodė vietą šalia krūmų (priešingoje gatvelės pusėje, nei nurodo V. J.), kur su V. J. sustojo nusišlapinti, stovėjo apie 2 metrus vienas nuo kito, kai toliau stovintį V. J. užpuolė didelis šuo, dar matė vyriškį, bet kas vyko toliau - nematė, nes išsigandęs pabėgo (t. 1, b. l. 152-155). Teismo medicinos ekspertė Z. M. 2011-09-22/2012-02-20 specialistės išvadoje Nr. C 2596/11 (02) konstatavo V. J. dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešinio skruosto srities sumušimą, pasireiškusį nepatikslinto pobūdžio daugybinėmis žaizdomis akies vokuose, skruoste ir nosies šaknies srityje iš dešinės, traiškytiniu akies obuolio pažeidimu, supleišėjant akies obuolio ragenai ir odenai bei iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, dešiniojo skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobių dugno bei išorinės sienos, ašarikaulio ir nosies kaulų skeveldriniais lūžiais. Traumos pasėkoje V. J. dešine akimi visiškai apako. Taip pat konstatuotos tokio pat senumo kastinės žaizdos kairėje blauzdoje, kairiame sėdmenyje. Kastinės žaizdos padarytos riboto paviršiaus kietais bukabriauniais daiktais, kas atitinka šuns dantų apibūdinimą. Veido dešinės pusės sumušimas padarytas kietu buku riboto paviršiaus daiktu ar objekto dalimi, savo dydžiu artima akiduobės dydžiui. Traumos elementas turėjo panirti į akiduobę sutraiškydamas akies obuolį bei sukeldamas giluminius akiduobės sienelių bei skruostikaulio - žandikaulio sinuso komplekso lūžius ir nosies kaulų skeveldrinius dislokacinius lūžius. Kastinės žaizdos kairėje blauzdoje ir kairiame sėdmenyje atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą. Dešinės akiduobės, nosies šaknies ir skruosto srities trauma atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo masto kriterijus, nes dėl traiškytinio akies obuolio pažeidimo V. J. šia akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, išsivystė potrauminis ašarų latakų susiaurėjimas ir akiduobės dugne pažeisti akies raumenys. Visų išvardintų padarinių pasėkoje V. J. neteko daugiau nei 30% bendro pastovaus darbingumo. Medicininių duomenų apie galėjusį būti neblaivumą įvykio metu nėra (t. l, b.1.40-41). Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sankirta, D. gatvės dešinėje, ties posūkiu link M. R. gatvės, krūmuose rastos sustatytos keturios plastikinės talpos ir po jomis esančia apie 2 m. ilgio žarna. Kraujo ar išgulėtos žolės šalia jų nefiskuota. Ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kiemą, keliuko dešinėje fiskuotas stovintis geltonas traktorius – ekskavatorius „Komatsif“ , apie 2-2,5 m. atstumu nuo traktoriaus priekio ant keliuko rastos dėmės, panašios į kraujo; apie 1,5 m. atstumu nuo traktoriaus priekinio dešinio rato rasti sulūžę akiniai su užrašu „Seventy“. Jie ir kraujo dėmių pavyzdžiai paimti ištyrimui (t. l, b. l. 15-23). Įvykio vietos apžiūros (duomenys neskelbtini) sankirta metu 2011-09-21 apie 20 m. atstumu nuo D. gatvės, už nuorodos link M. R. g., prie pirmojo krūmo matyti išvažinėta aplink jį žolė iš abiejų pusių. Pasak apžiūroje dalyvaujančio V. J., šioje vietoje 2011-08-27 jis buvo užpjudytas šunimi ir sumuštas nepažįstamo asmens. Nuo šios vietos iki T. K. namo (duomenys neskelbtini) yra apie 200 metrų atstumas. Įvykio vietos apžiūros metu reikšmingų nusikalstamos veikos pėdsakų nerasta (l. l, b. l. 24-30). Apžiūrint N. R. gyvenamąją vietą, jo laikomų šunų vietas, vieną iš šunų bei jo registracijos pažymėjimą, matyti, kad N. R. gyvenamas namas - dviejų aukštų, plytinis, dalinai aptvertas tvora, kieme ir ant keliuko šalia įvažiavimo į kiemą stovi daug technikos (automobilių), šuns būda su šuniu. Voljeras su didesniu šunimi, iš namo N. R. išvedė didelį baltą ilgo plauko šunį, pristatė jį kaip Pietų Rusijos aviganį, vardu Elfas, pateikė jo registravimo pažymėjimą, kurio kopija po apžiūros paimta prijungimui prie ikiteisminio tyrimo bylos (t. l, b. l. 33-37). Policijos patrulio V. M. 2011-09-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog apie 2.15 val. gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) sulaikytas vagis. Juos pasitiko vyriškis, kuris paaiškino, kad išgirdęs kieme triukšmą įtarė kad gali vogti kurą. su šunimi išėjo į kiemą, netoli traktoriaus pamatė du vyriškus siluetus, buvo labai tamsu, vienas vyras pabėgo, o kitas sulaikomas bandė priešintis, nors prieš tai buvo įspėtas, kad bus užsiundytas šunimi, bet į tai nereagavo. Tada vyriškis, iš susijaudinimo, kad jo nesužalotų, nuo žemės pakėlė kažkokį kietą daiktą ir juo trenkė tam jaunuoliui, į kurią kūno vietą pataikė, nematė. Aplink traktorių buvo ištrypta žemė, žolė, degalų bakas buvo praviras. Prie pagrindinės gatvės palei tvorą stovėjo paruošti tušti plastmasiniai bakai. Sulaikytam piliečiui buvo sumušta ir kraujavo akis, buvo iškviesti medikai (t. l, b. l. 31). Policijos patrulio D. T. 2011-09-27 tarnybiniame pranešime nurodyta, jog 2.15 val. gavo pranešimą, kad piliečiai V. sulaikė vagį. Atvykus vienas vyras papasakojo, kad naktį iš jo traktoriaus vogė dyzeliną, pamatęs ėjo artyn su šuniu. Vienas jaunuolis pabėgo, o kitą - V. J. sulaikė. Jį sulaikydamas trenkė jam ir sužalojo dešinę akį. Rastos ir plastikinės talpos kurui (t. 1, b. l. 32). Iš Greitosios med. pagalbos 2011-08-27 kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos matyti, kad pagalba V. J. (A.) dėl akies traumos, sumušimo kviesta 2.23 val. adresu (duomenys neskelbtini), kvietė – A. telefonu (duomenys neskelbtini); fiksuota, jog ligonis blaivus, skundėsi galvos skausmu, pykinimu, galvos svaigimu, aiškino, jog buvo užpultas nepažįstamo asmens, sumuštas (t. l, b. l. 48-49). 2012-01-30 nukentėjusysis V. J. pateikė 2004 m. bei 2007 m. jam išrašytų akinių receptus (t. l, b. l. 70-71). 2012-02-27 N. R. pateikė tyrimui savo 2011-08-27 ryte apie 7-8 val. fiksuotas fotonuotraukas, kuriose jo tvirtinimu matyti ant ekskavatoriaus kaušo likę kraujo dėmių po tos nakties jam sulaikant bandžiusį jo kieme vogti kurą V. J. (t. 1, b. l. 91 -93). Pagal 2012-03-29 Kauno miesto apylinkės teismo nutartį 2012-04-09 atliktas paketo su akiniais ir tampono su krauju poėmis iš ikiteisminio tyrimo bylos Nr. 23-1-00834-11 dėl kuro vagystės, kurioje pareiškėjas buvo N. R., o įtariamasis - V. J. (t. 1, b. l. 99-101). Šie daiktai apžiūrėti, akinių apžiūros metu V. J. juos atpažino kaip savo, nešiotus įvykio 2011-08-27 metu. Akiniai ir tamponas su krauju išsiųsti tyrimui (t. l, b. l. 102-104, 105-106, 107, 108-109). Valstybinės teismo medicinos tarnybos prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvada Nr. S 158/12(01) nustatyta, kad nuoplovoje nuo traktoriaus kaušo rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, gauta daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri identifikavimui, netinka. Kraujo grupės nebuvo galima nustatyti dėl mažo tiriamos medžiagos kiekio. Nuoplovoje nuo akinių žmogaus kraujo nerasta. Atlikus DNR tyrimą, gauta daugiau nei dviejų asmenų DNR, kuri identifikavimui, netinka (2 t., b. l. 111-112). Pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG 6/13 (02) nustatyta, kad V. J. buvo padaryta dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešinio skruosto srities sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo - nosies šaknies srityje nepatikslinto pobūdžio žaizdomis akies vokuose, dešinio akies obuolio pažeidimu su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis, iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, trimaliariniu dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobės dugno bei išorinės sienos, ašarikaulio ir nosies kaulų lūžimais. Po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, akiduobės dugne pažeisti akies raumenys, išsivystė potrauminis ašarų latako susiaurėjimas. Išvardintų sužalojimų pasėkoje V. J. neteko daugiau nei 30 (trisdešimties) % bendro pastovaus darbingumo, todėl sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Priekinių šešių dantų nuskėlimas užfiksuotas praėjus po traumos beveik mėnesiui, todėl nėra galimybės nustatyti šių dantų nuskėlimo laiko. Vertinant V. J. padarytų sužalojimų pobūdį, akinių pažeidimus, pateiktų traktoriaus kaušo dalių apžiūros duomenis ir trasologų išvadas jų atžvilgiu bei darytas traktoriaus kaušo nuotraukas nėra jokių duomenų, kad sužalojimai galėjo atsirasti V. J. griūvant bei atsitrenkiant į traktoriaus kaušo atsikišusias dalis ar briaunas (3 t., b. l. 17-19). Trasologinės ekspertizės aktu Nr. 11-118 (13), 11-417 (13) nustatyta, kad įvykio vietoje rastų nukentėjusiojo V. J. akinių pažeidimai susidarė stipraus kontakto su kietu daiktu, turinčiu atsikišusią briauną ar užsibaigiančiu fiksuotu kampo formos galu (smogiant, atsitrenkiant). Nustatyti, ar visi akinių pažeidimai susidarė įvykio metu, ar akiniai vėliau buvo papildomai mechaniškai veikiami (pvz. rankomis tiesinant rėmelį ar pan.), negalima, nes nėra požymių leidžiančių apie tai spręsti. Ekspertizei pateiktų akinių pažeidimų duomenys neprieštarauja nukentėjusiojo V. J. parodymams, kad sužalojimas jam padarytas kaltinamajam tiesiogiai suduodant į veidą metaliniu strypu, kliudžius akinius ir sudaužius jų dešinįjį stiklą, strypo galu pataikant į dešinę akį (3 t., b. l. 20-24, 25-27).
N. R. veiksmai ikiteisminio tyrimo metu buvo kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1dalį. Teismas įvertinęs aukščiau išvardintus teisiamajame posėdyje ištirtus bei įvertintus įrodymus, daro išvadą jog kaltinamojo veiksmų kvalifikacija teisinga. BK 135 str. 1 d. numatyta, jog tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jei dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo asmens kūnas, baudžiamas laisvės atėmimu iki dešimties metų. Šioje byloje nustatyta, kad nukentėjusiajam V. J. 2011-08-27 apie 02.00 val. gatvelėje, vedančioje nuo D. g. link namo, esančio (duomenys neskelbtini) buvo padarytas sunkus sveikatos sužalojimas. Šios aplinkybės visiškai įrodytos nukentėjusiojo V. J. duotais nuosekliais parodymais ikiteisminio tyrimo ir teisminio nagrinėjimo metu dėl sužalojimo pobūdžio, pakartotinės komisijinės teismo medicinos ekspertizės aktu Nr. EKG 6/13 (02) (3 t., b. l. 20-24, 25-27), specialistės Z. M. duota specialisto išvada, dėl sužalojimo masto bei mechanizmo (t. l, b.1.40-41), liudytojų policijos pareigūnų D. T. ir V. M. parodymais duotais tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisminio nagrinėjimo metu, kuomet jie patvirtino ikiteisminio tyrimo metu patvirtintus įrodymus. Byloje ginčo dėl to, kad V. J. buvo apkandžiotas kaltinamojo N. R. šuns, byloje nėra. Nukentėjusysis V. J. nurodė, pirmiausia jį puolė šuo, kuris kibo į koją, bandė gintis ir pajuto stiprų smūgį į veidą, nuo ko pargriuvo ant žemės praradęs sąmonę. Atsipeikėjęs suprato jog nemato viena akimi, jautė kad srūva kraujas, matė šuns šeimininko rankose metalinį strypą, su kuriuo jis suduodamas per nugarą ragino keltis ir eiti (t.1.b.l. 3-4; 111-112). Analogiškai sužalojimo aplinkybes nurodė ir teisminio nagrinėjimo metu. Ginčas yra tik dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo, kurio metu V. J. neteko daugiau nei 30 (trisdešimties) % bendro pastovaus darbingumo. K. N. R. teigė, jog jis jokio strypo neturėjo, abiem rankom laikė už pavadėlio šunį, šuo ištrūko ir sulaikė V. J., bei nurodė tokias aplinkybes: supratęs kad vyriškiai ruošiasi vogti iš traktorių dyzeliną, pastarieji ėmė artėti link jo, pradėjo supti, vienas įsikišo ranką į kišenę, jis išsigandęs, kad jo nepultų, stumtelėjo vieną, bandė pargriaut, kitas pradėjo bėgti ir šuo pasileido. Jis vieną jų nusivijo, bet nepasivijo. Grįžęs atgal rado V. J. sėdintį žolėj, buvo šuo, bet nesikandžiojo. Jis jam liepė keltis ir eiti, pastarasis jį plūdo, ką jis jam padarė, bet jis vis tiek jį privertė eiti. J. skundėsi, kad svaigsta galva, jam blogai, prašė kviesti greitąją, tai sėdo, tai stojosi, buvo susiėmęs veidą, jis jį vedė pas vieną kaimyną, nebuvo, po to pas A. G. nuvedė ir pamatė, kad J. sužalota akis, visas kruvinas, iškvietė greitąją pagalbą. Teigia, jog jo nuomone V. J. bandydamas ištrūkti iš šuns, griuvo ir susižalojo akį atsitrenkdamas į netoliese buvusį traktoriaus kaušą, ant kurio jis matė kraujo dėmes, netoliese mėtėsi sulankstyti akiniai. Tačiau, teismas įvertinęs įrodymų visumą, kritiškai vertina kaltinamojo tokius parodymus dėl V. J. padaryto sunkaus kūno sužalojimo, kaip siekį palengvinti savo padėtį. Apklausti liudytojais policijos pareigūnai D. T. ir V. M., kurie atvažiavo pagal telefoninį iškvietimą dėl kuro vagystės, nurodė, kad jie bendravo su sodybos šeimininku ir jis pasakojo, kad kieme pamačius vagį, smogė pagaliu į galvą ir pataikė į akį. Sakė nenorėjo, taikė į petį, susikrimtęs buvo, atrodė, kad nuoširdžiai pasakojo. Byloje esantys šių pareigūnų tarnybiniai pranešimai patvirtina, kad V. M. (t.1.b.l. 31) nurodė, jog šeimininkas (N. R.) pasakojo, jog jis išėjęs į lauką eidamas su šuniu, netoli traktoriaus pamatė du siluetus, vienas iš jaunuolių pabėgo, o kitas sulaikomas bandė priešintis, nors buvo perspėtas, kad bus užsiundytas šuniu, bet į tai pastarasis nereagavo, tada iš susijaudinimo bijodamas, kad jo nesužalotų nuo žemės paėmė kažkokį kietą daiktą ir trenkė tam jaunuoliui. D. T. tarnybiniame pranešime nurodė, kad atvykus į įvykio vietą vyras (N. R.) paaiškino, kad du jaunuoliai vogė dyzeliną, jis pamatęs ėjo artyn, vienas jų pabėgo, o kitą sulaikydamas trenkė ir sužalojo akį (t.1.b.l. 32). Liudytojas G. V. teisme teigė, kad kartu su V. J. pasukę į keliuką atlikinėjo gamtinius reikalaus. Staiga pamatė atbėgantį šunį, jis išsigandęs pabėgo. Bėgdamas atsisuko, matė kaip kažkoks žmogus pribėgęs trenkė V. ir jis nukrito ant žemės. L. V. G. ir A. G. teisme patvirtino, kad naktį kaimynas N. R. pasibeldė į jų namus ir pasakė, kad pagavo vagį. Prašė pasaugoti. Tam vyriškiui buvo sužalota akis, matėsi jog reikalinga medikų pagalba. Liudytoja girdėjo, kaip nukentėjusysis sakė kaimynui, kad tu neįrodysi, jog aš kurą vogiau. Kaltinamasis apklaustas po įvykio liudytoju kuro vagystės byloje, teigė, kad jis vyriškiams artėjant link jo paleido šunį, pastarasis puolė ir įsikibo vienam į koją, o kitas ėmė bėgti jis vijosi, grįžęs, rado nukentėjusįjį sėdintį ant žolės prie traktoriaus ir dejavo, kad jam skauda akį( t.2.b.l. 12). Po keleto dienų apklaustas liudytoju kaltinamasis teigė, kad paleidus su pavadėliu šunį, šuo griebė vienam vyrui už kojos, jis pribėgęs tą vyrą stipriai pastūmė ir pastarasis griuvo ant traktoriaus kaušo. Kai pargriuvo jis jį paliko ir ėmė vytis kitą vyriškį, bet nepavijęs grįžo. Vyriškis keikėsi, dejavo, reikalavo akinių. Ryte ant kaušo pastebėjo raudonos spalvos dėmes, kurias nufotografavo (b.l. 13-14, t.2). Teisme po nukentėjusiojo ir liudytojų apklausos kaltinamasis teigė, kad kai jį pradėjo supti, vienas įsikišo ranką į kišenę, jis išsigandęs, kad jo nepultų, stumtelėjo vieną, bandė pargriaut, kitas pradėjo bėgti ir šuo pasileido. Jis vieną jų nusivijo, bet nepasivijo. Grįžęs atgal rado J. sėdintį žolėj, buvo šuo, bet nesikandžiojo. Teismas konstatuoja, kad kaltinamojo parodymai dėl V. J. sužalojimo nuo pat pradžių kito, jam palankesne linkme. Šioje byloje nukentėjusiojo V. J. parodymus, liudytojų G. V., D. T., V. M. parodymus patvirtina teismo posėdžio metu paskirtos komisijinės medicininės trasologinės ekspertizės išvados, kuriose teismo medicinos ekspertai nustatė, kad V. J. buvo padaryta dešinės akiduobės, nosies šaknies ir dešinio skruosto srities sumušimas, pasireiškęs muštinėmis žaizdomis dešiniame skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo - nosies šaknies srityje nepatikslinto pobūdžio žaizdomis akies vokuose, dešinio akies obuolio pažeidimu su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis, iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, trimaliariniu dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio sinuso sienelių, akiduobės dugno bei išorinės sienos, ašarikaulio ir nosies kaulų lūžimais. Po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys, akiduobės dugne pažeisti akies raumenys, išsivystė potrauminis ašarų latako susiaurėjimas. Išvardintų sužalojimų pasėkoje V. J. neteko daugiau nei 30 (trisdešimties) % bendro pastovaus darbingumo, todėl sužalojimai vertinami kaip sunkus sveikatos sutrikdymas. Priekinių šešių dantų nuskėlimas užfiksuotas praėjus po traumos beveik mėnesiui, todėl nėra galimybės nustatyti šių dantų nuskėlimo laiko. Anksčiau išvardinti sužalojimai padaryti kietu buku pailgos formos daiktu ar įrankiu, turinčiu atsikišusią briauną ar užsibaigiančiu fiksuotu kampo formos galu, vieno trauminio poveikio (smūgio) pasėkoje. Pailgos formos daiktas pradžioje kontaktavo su akinių rėmeliu bei stiklu, o po to su dešinio skruosto sritimi, o daikto ar įrankio galas su nosies šaknimi iš dešinės pusės. Tuo metu buvo padarytos muštinės žaizdos skruoste bei vidinio dešinės akies vokų kampo - nosies šaknies srityje, trimaliarinis dešinio skruostikaulio, dešinio viršutinio žandikaulio sinuso sienelių bei nosies kaulų lūžimai. Traumuojančiam daiktui, ypač jo galui panyrant į akiduobę gilyn, buvo padaryti akiduobės dugno, ašarikaulio lūžimai bei galimai traumavusio daikto galu padaryti ir paties akies obuolio sužalojimai. Žaizdos dešinės akies vokuose, dešinio akies obuolio pažeidimas su kiaurinėmis ragenos ir skleros žaizdomis iškrentant gilesnėms akies obuolio struktūroms, galėjo būti padaryta ir akinių sudužusio dešinio stiklo šukėmis. Tačiau nėra jokių objektyvių duomenų apie tai, ar po smūgio kietu buku daiktu akinių stiklas sudužo ar tik iškrito iš rėmo ir liko sveikas. Vertinant V. J. padarytų sužalojimų pobūdį, akinių pažeidimus, pateiktų traktoriaus kaušo dalių apžiūros duomenis ir trasologų išvadas jų atžvilgiu bei darytas traktoriaus kaušo nuotraukas nėra jokių duomenų, kad sužalojimai galėjo atsirasti V. J. griūvant bei atsitrenkiant į traktoriaus kaušo atsikišusias dalis ar briaunas (3 t., b. l. 17-19). Trasologinės ekspertizės aktu Nr. 11-118 (13), 11-417 (13) nustatyta, kad įvykio vietoje rastų nukentėjusiojo V. J. akinių pažeidimai susidarė stipraus kontakto su kietu daiktu, turinčiu atsikišusią briauną ar užsibaigiančiu fiksuotu kampo formos galu (smogiant, atsitrenkiant). Nustatyti, ar visi akinių pažeidimai susidarė įvykio metu, ar akiniai vėliau buvo papildomai mechaniškai veikiami (pvz. rankomis tiesinant rėmelį ar pan.), negalima, nes nėra požymių leidžiančių apie tai spręsti. Tirti pateiktų akinių rėmelių dešiniosios pusės lęšio tvirtinimo griovelio apatinėje dalyje yra stipriai įsitrynusių kontakto (smūgio, braukimo) metu dažų dangos, sudarytos iš baltos, rudai raudonos ir pilkšvai baltos spalvų dažų, mikrodalelių. Šios dažų dangos mikrodalelės yra nuo negamykliniu būdu buitiniais (statybiniais) dažais padengto metalinio (plieninio) objekto. Ant akinių rėmelių rasta pašalinė dažų danga skiriasi nuo ekspertizei pateikto traktoriaus ekskavatoriaus „KOMATSU“ naujo kaušo danties dažų dangos. Ekspertizei pateiktų akinių pažeidimų duomenys neprieštarauja nukentėjusiojo V. J. parodymams, kad sužalojimas jam padarytas kaltinamajam tiesiogiai suduodant į veidą metaliniu strypu, kliudžius akinius ir sudaužius jų dešinįjį stiklą, strypo galu pataikant į dešinę akį (3 t., b. l. 20-24, 25-27). Taigi šių įrodymų visuma, neginčijamai patvirtina nukentėjusiojo V. J. teiginį, kad jį iš pradžių užpuolė šuo, o vėliau pajuto smūgį į veidą, dėl ko prarado sąmonę, nugriuvo, o atsipeikėjęs suprato jog nemato viena akimi. Nors gynėjas ir bandė teigti, jog šios išvados prieštarauja pirminei specialisto išvadai, tačiau su tokiomis išvadomis visiškai nesutiktina, nes specialistė Z. M. teisiamojo posėdžio metu paaiškino, kad daikto, kuriuo buvo sužalota akis, turi būti ribotas paviršius, ribotas yra ir strypas. Išlikęs defektas rodo, kad yra muštinės kilmės, gali būti ir sudavus smūgį. Kaip neatmetama galimybė, kad galėjo būti padaryta griūnant kniūbsčiam, taip neatmetama galimybė, kad galėjo būti ir suduodant smūgį. Paspaudė žalojęs objektas skruostikaulį į dešinę žemyn ir sužalojimas galėjo būti padarytas tiek nugriūnant, tiek suduodant. Dėl nusikaltimo įrankio. Iš bylos medžiagos matyti, kad nusikaltimo įrankis nebuvo rastas. Nukentėjusysis nuo pat pirminių apklausų teigė jog jam buvo suduota per veidą metaliniu strypu, kurį matė kaltinamojo rankose. Kaltinamasis neigia turėjęs metalinį strypą, tačiau jo aiškinimai dėl turėto įrankio rankose yra nuo pat pradžių skirtingi: pirmiausia teigė, kad rankose turėjo žibintuvėlį (t.2.b.l. 13-14, 19), apklaustas įtariamuoju praėjus dviem mėnesiams teigė, kad rankose nieko neturėjo, prožektorių buvo palikęs namuose (b.l. 4-5), posėdžio metu teigė, jog nei prožektoriaus, nei strypo rankose neturėjo. Tokie nenuoseklūs parodymai vertintini kritiškai. Liudytojai V. M. ir D. T., tiek tarnybiniuose pranešimuose, tiek apklausų metu nurodė, kad kaltinamasis jiems sakė, jog jis išsigandęs paėmė ant žemės buvusį kietą daiktą, pagalį, tvojo vienam jaunuoliui, kur pataikė, jis nematęs (t.1.b.l. 147,148). Ekspertų išvados patvirtino, jog sužalojimas nebūdingas griuvimui, daiktas su kuriuo buvo suduotas smūgis nukentėjusiajam turėjo būti pailgos formos ir turėjo ribotą paviršių, kas ir atitinka nukentėjusiojo aiškinimus tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme. Dėl įvykio vietos. Kaltinamojo gynėjas akcentavo jog nėra nustatyta įvykio vieta. Kaltinamasis kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką gatvelėje, vedančioje nuo D. g. link namo, esančio (duomenys neskelbtini). N. V. J. ir liudytojas G. V. teigia jog V. J. buvo užpultas netoli D. gatvės, tik įsukus ir paėjus kelis metrus nuo pagrindinės gatvės. Kaltinamasis teigia jog jis pastebėjo du jaunuolius artėjančius prie traktoriaus, kur ir užpuolė nukentėjusįjį jo neišlaikytas šuo. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) sankirta, D. gatvės dešinėje, ties posūkiu link M. R. gatvės, krūmuose rastos sustatytos keturios plastikinės talpos ir po jomis esančia apie 2 m. ilgio žarna. Kraujo ar išgulėtos žolės šalia jų nefiskuota. Ties įvažiavimu į T. K. g. (duomenys neskelbtini) kiemą, keliuko dešinėje fiksuotas stovintis geltonas traktorius – ekskavatorius „Komatsif“, apie 2-2,5 m. atstumu nuo traktoriaus priekio ant keliuko rastos dėmės, panašios į kraujo; apie 1,5 m. atstumu nuo traktoriaus priekinio dešinio rato rasti sulūžę akiniai su užrašu „Seventy“. Jie ir kraujo dėmių pavyzdžiai paimti ištyrimui (t. l, b. l. 15-23). Todėl teismas ištyręs įrodymų visumą daro išvadą, jog nukentėjusiajam buvo suduotas smūgis netoli traktoriaus ant keliuko ties įvažiavimu į (duomenys neskelbtini) kiemą. Tai, kad kraujo buvo ant keliuko keliose vietose, net tik šioje, tik patvirtina tai, kad jis po sužalojimo buvo vedamas pas kaimynus G., kurie gyvena D. gatvėje, darytina išvada, kad nukentėjusysis galėjo sėstis ant žolės (nukentėjusiojo parodymai, kad jam buvo silpna, jis sėdosi, tačiau kaltinamasis jį ragino eiti), ir vedimo trajektorijoje buvo paliktos kraujo dėmės. Teismas nukentėjusiojo V. J. ir liudytojo G. V. parodymus šioje dalyje, dėl įvykio vietos, vertina kritiškai, atsižvelgiant į tai, kad šie jų parodymai jiems yra svarbūs kitoje byloje, kurioje jie yra kaltinami pasikėsinimu pagrobti kurą ir jie abu yra užėmę tokią gynybinę poziciją. Teismas daro išvadą, kad kaltinamasis bandydamas sulaikyti įtariamą kuro vagyste, iš prie jo sodybos teritorijos stovėjusių traktorių ir automobilių, V. J. tyčia užpjudė jį Pietų Rusijos aviganių veislės šunimi vardu Elfas ir tyčia sudavė metaliniu strypu V. J. per galvą, suduodamas smūgį suprato jog jo veiksmai gali sukelti pasekmes, ir to norėjo. Tarp sukeltų pasekmių ir kaltinamojo N. R. veiksmų yra priežastinis ryšys. K. N. R. bando paaiškinti, kad jis buvo puolamas, dviejų vyrų, jie nereagavo į jo žodžius, elgėsi agresyviai, bandė jį supti, tačiau šios aplinkybės paneigtos jo paties nenuosekliais parodymais, kadangi policijos pareigūnams aiškino, kad eidamas tamsoje pastebėjo prie traktoriaus du vyriškius, nors buvo labai tamsu, beveik nieko nesimatė, vienas iš jų išgirdęs, kad kažkas ateina pabėgo, o kitas sulaikomas bandė priešintis, atsistojo boksininko poza, nors prieš tai N. R. buvo įspėjęs, kad užsiundys šunį, jis ir užsiundė šunį, kuris stvėrė už kojos (t.1.b.l. 31-32; 146-147,148 ). Pagal LR BK 29 str. vertintinas tik aktyviai sulaikymo vengiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymas. Byloje nenustatyta aplinkybių, jog G. V. siekė išvengti sulaikymo, juo labiau, aktyviais veiksmais. Žalos padarymas sulaikant nusikalstamą veiką padariusį asmenį, kuris nevengia sulaikymo, negali būti vertinama kaip aplinkybė, šalinanti baudžiamąją atsakomybę. Byloje nėra jokių duomenų, kad kaip nors būtų sužalotas kaltinamasis N. R., kad būtų buvę suduoti smūgiai, ar jis būtų matęs kokį tai įrankį nukentėjusio rankose. Kaltinamasis nurodė, kad jam bandant sulaikyti vagį, jis pamatė kaip pastarasis atsistojo boksininko poza, ėjo link jo. Pagal teismų praktikoje suformuotas taisykles asmens, atremiančio nusikalstamą veiką padariusio asmens pasipriešinimą, veikai taikomos gali būti BK 28 straipsnyje nustatytos būtinosios ginties taisyklės. Tačiau konkrečioje situacijoje nėra nustatyta, kad pavojingo kėsinimosi. Kėsinimasis, nuo kurio galima būtinoji gintis, turi būti pavojingas, realus ir akivaizdus. Kaltinamasis policijos atvykusiems į įvykio vietą teigė, kad asmenys išgirdę kad jis ateina, vienas vaikinas ėmė bėgti, o kitas stovėjo vietoje. Nėra pagrindo netikėti nukentėjusiojo parodymais, kad jis puolant šuniui ėmė gintis nuo pastarojo ir tik tuomet pajuto stiprų smūgį į veidą. Taigi akivaizdu, kad šioje situacijoje nėra požymių leidžiančių manyti jog kaltinamasis veikė būtinosios ginties sąlygomis. Kaltinime pagrįstai nurodyta, kad kaltinamasis nusikalstamą veiką padarė bandydamas sulaikyti įtariamą kuro vagyste V. J.. Šią aplinkybę teismas pripažįsta N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59str. 1d. 8p.). Šio straipsnio 8 punktas gali būti taikomas tais atvejais, kai žala padaroma bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam arba įtariamam jos padarymu asmeniui, o sulaikantysis buvo įsitikinęs, kad asmuo, kurį jis siekia sulaikyti, yra padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką. Tokia aplinkybė, kai kaltininkas nusikaltimą padaro dėl pozityvių ar neutralių motyvų (pavyzdžiui, neleisdamas pabėgti bandančiam išvengti sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui), kurie leidžia teismui manyti, kad kaltininko asmenybė nėra labai pavojinga, BK 59 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra numatyta, kaip atsakomybę lengvinanti. Nukentėjusiojo atstovas teisme prašė pripažinti, kad kaltinamojo nusikalstama veika buvo padarytas nepataisomai subjaurotas nukentėjusiojo veidas. Nustatyta jog patikslintame kaltinime prokurorė palaikiusi valstybinį kaltinimą byloje šios aplinkybės nenurodė, taip atsisakydama kaltinimo šioje dalyje( t.3. b.l. 53). Pagal teismų suformuotą praktiką veido subjaurojimu galėtų būti pripažintas akies obuolio netekimas. Iš ekspertų išvadų matyti, kad po traumos V. J. dešine akimi visiškai apako, liko deformuotas akies obuolys ( t.3.b.l. 17-19). Kadangi šioje konkrečioje byloje nėra objektyvių duomenų patvirtinančių ar akies obuolio deformacija subjaurojo veidą ir ar toks subjaurojimas yra nepataisomas, tokių duomenų nepateikė ir nukentėjusiojo atstovas, nors kaip kvalifikuotas teisininkas turėjo teisę savarankiškai rinkti ir teikti teismui įrodymus, ar suformuluoti kaltinimą, todėl kylant pagrįstoms abejonėms, jos spręstinos kaltinamojo naudai ir laikytina jog šios aplinkybės nėra įrodytos.
Byloje pareikštas Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys 4042 Lt turtinei žalai atlyginti už nukentėjusiojo V. J. gydymą (t. 1, b. l. 80-81). Kadangi ieškovas šią žalą patyrė dėl nusikalstamų N. R. veiksmų ir ieškinys pagrįstas į bylą pateiktu medicininių dokumentų apskaitos išrašu (1 t., b. l. 84), civilinis ieškinys tenkintinas visiškai ir iš kaltinamojo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai priteistina prašoma suma.
VSDFV Kauno skyrius civilinio ieškinio nepareiškė, kadangi jokių išmokų nukentėjusiajam nemokėjo (t. l, b. l. 89).
N. V. J. byloje pareiškė patikslintą civilinį ieškinį dėl 96702,50 Lt turtinės žalos ir 60000 Lt neturtinės žalos atlyginimo bei 1000 Lt išlaidas advokato padėjėjo pagalbai apmokėti (2 t., b. l. 113-120, 3 t., b. l. 58-74).
Dėl turtinės žalos. Turtinės žalos samprata suformuluota CK 6.249 str. 1 d. Pagal šią teisės normą žala yra turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai) ir negautos pajamos. LR CK 6.283 straipsnio 1 dalyje (žalos atlyginimas sveikatos sužalojimo atveju) įtvirtintas visiško žalos atlyginimo principas. Jo taikymas reiškia, kad nukentėjusįjį reikia grąžinti į tokią padėtį, kokioje jis buvo iki nusikaltimo padarymo. Ieškinyje nurodo, kad jis dėl nusikaltimo prarado akinius, kurių vertė yra 1600 Lt, kurie buvo pirkti 2010 metais Norvegijoje, tačiau neturi šias išlaidas patvirtinančių dokumentų. Taip pat prašo priteisti 842,50 Lt išlaidų, kurias sudaro ašarų latako stentas – 500 Lt, išlaidos tyrimams ir vaistams iš viso 342,50 Lt ( pateikė rašytinius įrodymus t.2.b.l. 118-120). Taigi nukentėjusysis tiesiogiai patyrė žalą prarasdamas akinius, kurių vertei nustatyti nukentėjusysis nepateikė įrodymų, tačiau atsižvelgiant į natūralų nusidėvėjimą jo vertė mažintina iki 1500 Lt ir tokia suma teismo vertinimu nėra per didelė ar neprotinga pagal akinių kainas. Taip pat nukentėjusysis turėjo tiesioginių išlaidų gydant patirtus sužalojimus, diagnozuojant ir perkant reikalingus medicininius preparatus, todėl 842,50 Lt išlaidų priteistinos iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai -2342,50 Lt ( BPK 115str.1d.).
Ieškinį dėl negautų pajamų- 94260 Lt dalyje, teismas pripažįsta civilinio ieškovo teisę į ieškinio patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio nutaria perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka. Žala nėra preziumuojama, todėl ją ir jos dydį privalo įrodyti ieškovas. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra ne kartą išdėstęs poziciją, kad, taikant LR BPK nuostatas, reglamentuojančias civilinio ieškinio baudžiamojoje byloje pareiškimą ir nagrinėjimą, o būtent - LR BPK 7 str. nurodytą taisyklę, kad bylos teisme nagrinėjamos laikantis rungimosi principo, BPK 113 str. nuostatas apie ieškinio įrodinėjimą- tampa akivaizdu, jog ieškinio dydžio nustatymui esminę reikšmę turi paties nukentėjusiojo pozicija, kurią jis turi pagrįsti. Teismas įrodinėjimo procese yra nešališkas arbitras ir neprivalo nustatyti aplinkybių, kurių nenurodo šalys ar kiti byloje dalyvaujantys asmenys. Teismo pareiga ištirti visus byloje esančius įrodymus ir juos įvertinti. Į bylą nėra pateikti įrodymai apie gautas pajamas iš individualios veiklos, todėl jo dydžio teismas neturi galimybės apskaičiuoti negavus papildomos medžiagos (BPK 115str.2d.).
Ieškinys dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkintinas iš dalies. Civilinio kodekso 6.250 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo, asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais (CK 6.250 str. 1 d.). Byloje nustatyta, kad neturtinė žala V. J. buvo padaryta sunkiai sutrikdant jo sveikatą, jis neteko 30 procentų darbingumo. Iš pateiktų medicininių dokumentų matyti jog V. J. viena akimi visiškai apako. Kitų įrodymų apie išliekamuosius reiškinius nukentėjusysis į bylą nepateikė. Teismo posėdžio metu paaiškino, jog nepatogumus dėl akies jaučia ir jaus visą likusį gyvenimą, nes laukia dar kelios operacijos. Pagal suformuotą teismų praktiką absoliučių vertybių – gyvybės, sveikatos – gynimo atveju esminis neturtinės žalos atlyginimo dydžio nustatymo kriterijus yra jos padariniai, kurie vertinami, atsižvelgiant į asmenų patirtų praradimų dydį, jų įtaką tolesniam gyvenimui, darbo veiklai, šeiminiams santykiams(Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. liepos 3 d. Teisės normų, reguliuojančių nusikalstama veika padarytos žalos atlyginimą, taikymo baudžiamosiose bylose apžvalgos 10.1, 10.3 punktai). Dėl to ir šioje byloje svarbu įvertinti žalos padarinius, jų sunkumą, asmens turėtų galimybių praradimą. Be to, padariniai turi būti vertinami ne vien įvykusio fakto, bet ir ateities požiūriu, t. y. kaip jos paveiks nukentėjusiojo gyvenimą. Pagal galiojantį teisinį reglamentavimą ir formuojamą teismų praktiką neturtinio pobūdžio išgyvenimų ir praradimų patyrusiam asmeniui priteistinos neturtinės žalos, dėl savo prigimties negalinčios visiškai atlyginti patirtos dvasinės skriaudos, taigi – ir būti tiksliai apskaičiuotos piniginiu ekvivalentu, atlyginimo dydžio nustatymas grindžiamas teisingo neturtinės žalos atlyginimo, be kita ko, kompensacinio, bet ne baudinio civilinių teisių gynimo būdo, koncepcija (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarimas) kuri, viena vertus, apima teismo siekį nustatyti teisingą, kuo labiau sušvelninančią neigiamus padarinius kompensaciją už asmens patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus ir praradimus, kita vertus, – reikalavimą laikytis žalos atlyginimo subjektų interesų pusiausvyros, taip pat lygiateisiškumo principo, kuris neturtinės žalos atlyginimo srityje reiškia teismo pareigą parinkti žalos atlyginimo dydį, panašų į analogiško pobūdžio bylose priteistus neturtinės žalos atlyginimo dydžius. Šioje byloje neabejotinai nustatyta, kad nukentėjusysis prarado daugiau nei 30 procentų darbingumą, prarado viena akimi regėjimą, pasekmės liks visam likusiam gyvenimui dėl gyvenimo kokybės. K. N. R. sužalojo V. J. tyčiniais veiksmais. Teismas privalo atsižvelgti ir į kaltinamojo asmenybę, turtinę padėtį, jis nekilnojamojo turto neturi, santaupų bankuose neturi, dirbantis, turi gyvenamąją vietą. Tačiau atsižvelgtina ir į tas aplinkybes, kad nukentėjusysis veikė rizikingai, viduryje nakties ėjo link sodybos, buvo sulaikytas toje vietoje, kurioje buvo pasiruošta grobti kurą iš žemės ūkio technikos, jo versija kad jis atsitiktinai gamtos reikalais užsuko į minėtą gatvelę yra neįtikėtina, juo labiau draugas palikęs jį pabėgo, kas leidžia manyti, jog V. J. neatsitiktinai pateko į šią sodybą, o su tam tikru tikslu. Be to atsižvelgtina ir į tai, kad nukentėjusysis V. J. nuo 2013 metų dirba, gauna darbo užmokestį. Todėl teismas atsižvelgdamas į teismų formuojamą praktiką dėl neturtinės žalos priteisimo ir įvertinęs visas aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaudamasis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijais, mano, jog V. J. patirti išgyvenimai dėl sunkaus sveikatos sutrikdymo atsižvelgiant į patirtas pasekmes vertintini 10 000 Lt suma, kuri priteistina iš kaltinamojo. Teismas mano jog paskirtoji suma atitinka suformuotą teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose ir likusioje dalyje ieškinys atmestinas.
Nukentėjusysis prašė priteisti proceso išlaidas – 1000 Lt, kadangi jis tiek sumokėjo advokato padėjėjui už suteiktą teisinę pagalbą jį atstovaujant teisme ir surašant procesinius dokumentus. Atsižvelgiant į tai, kad atstovavimo išlaidos pagrįstos, jų dydis atitinka protingumo, teisingumo ir sąžiningumo kriterijus, vertinant dokumentų surašymą, teisiamųjų posėdžių skaičių, jos išieškotinos iš kaltinamojo (LR BPK 106 str. 2 d.).
Kauno apylinkės teismo 2014-02-28 nutartimi baudžiamosios bylos nagrinėjimo laikui skirtas laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam N. R. priklausantį turtą (3 t., b. l. 79). Kauno apygardos teismo 2014-03-18 nutartimi Kauno apylinkės teismo 2014-02-28 nutartis pakeista, nustatant, kad laikinas nuosavybės teisių apribojimas į kaltinamajam N. R. priklausantį turtą skiriamas nuo 2014-02-28 6 (šešių) mėnesių laikotarpiui, t. y. iki 2014-08-28 (3 t., b. l. 97-99). Laikinas nuosavybės teisių apribojimas į N. R. priklausančius indėlius, esančius AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), paliktinas nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo (LR BK 151 str. 6 d.). K. N. R. pateikė prašymą panaikinti areštą AB „Swedbank“ sąskaitai (duomenys neskelbtini), į kurią pervedama netekto darbingumo pensija. Nurodė, jog pinigai reikalingi vaistų pirkimui. Šiai aplinkybei patvirtinti pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus išduotą pažymą. Atsižvelgiant į tai, kad netekto darbingumo pensija yra skiriama konkrečiu tikslu, prašymas tenkinas, leidžiant iš AB „Swedbank“ sąskaitos (duomenys neskelbtini) pasiimti pinigus, kurie pervedami kaip invalidumo/netekto darbingumo pensija (LR CPK 668 str.).
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktiniai įrodymai, esantys prie bylos: paketas su vatos tamponu, spec. DNR duomenų įskaitos paketas su nukentėjusiojo V. J. seilių pavyzdžiais, sunaikintini; vokas su nukentėjusiojo V. J. akiniais, sunaikintini; traktoriaus ekskavatoriaus „Komatsu“ kaušo dantys, grąžintini N. R..
K. N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti (2 t., b. l. 20, 21) nuosprendžiui įsiteisėjus, panaikinti. N. R. laikinai sulaikytas ar suimtas nebuvo.
K. N. R. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažįsta tai, kad jis veiką padarė pažeidžiant nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo teisėtumo sąlygas (BK 59str.1d.8p.) ir veikos padarymui įtakos turėjo rizikingas nukentėjusiojo asmens elgesys, kuris pasireiškė naktį ėjimu link svetimos sodybos, kur praėjimo nėra, nepaklusimas šeimininko perspėjimui jog paleis šunį (BK 59 str. 1 d. 6 p.). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta (LR BK 59 str., 60 str.).
N. R. neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi (b. l. 25-28) dirba įmonės vadovu, priklausomybės ligų, psichikos sveikatos centruose neregistruotas (t. 2, b. l. 23-35).
Nusikalstama veika, numatyta BK 135 str. 1 d., priskiriama sunkių nusikaltimų kategorijai, už šios nusikalstamos veikos padarymą baudžiamasis įstatymas nenumato alternatyvių bausmių laisvės atėmimui. BK 54 str. reglamentuojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. BK 54 str. 1 d. suformuluota bendra taisyklė, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Išimtis iš šios bendros taisyklės numato BK 62 str. ir 54 str. 3 d.. Šioje byloje nėra BK 62 straipsnio 1 ar 2 dalyse numatytų sąlygų taikyti kaltinamajam BK 62 str. 3 d. nuostatas. Iš bylos duomenų matyti, jog N. R. teisiamas pirmą kartą, nusikalto taip pat pirmą kartą, nusikalstama veika yra atsitiktinio pobūdžio, tokiu būdu bandė sulaikyti asmenį, kurį jis tuo metu įtarė nusikalstamos veikos padarymu, kaltinamasis turi legalų pragyvenimo šaltinį (t.2.b.l. 29), yra teigimai charakterizuojamas kaimynų, nustatytos dvi jo atsakomybę lengvinančios aplinkybės bei nėra atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Įvertinus situaciją, nors sukeltos sunkios pasekmės ir žala neatlyginta, tačiau šios pasekmės buvo sukeltos vieno poveikio pasekoje. Kaltinamasis dėl padaryto nusikaltimo pergyveno, gailėjosi, paties teigimu ryte domėjosi pasekmėmis, V. J. sveikata. Išdėstytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, jog yra BK 54 str. 3 d. numatytos sąlygos ir pagrindai skirti švelnesnę, nei įstatyme numatyta, bausmę ir padaryti išvadą, jog laisvės atėmimo bausmės, kuri kaip vienintelė bausmės rūšis numatyta už BK 135 str. 1 d. nusikaltimo padarymą, N. R. būtų neteisinga ir neprotinga, juo labiau, kad laisvės atėmimo bausmės paskyrimas neigiamai paveiktų ne tik paties kaltinamojo, bet ir jo šeimos padėtį. Akivaizdu ir tai, kad atėmus laisvę asmeniui, kuris nusikalto pirmąjį kartą, sumažėtų galimybė nukentėjusiajam gauti žalos atlyginimą. Esant išdėstytoms aplinkybėms konstatuotina, kad yra pagrindas taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, o bausmės tikslai, numatyti BK 54 str., bus pasiekti N. R. skiriant sankcijoje nenumatytą bausmę – laisvės apribojimą, kurio dydis skirtinas lygus įstatymo numatytam šios bausmės rūšies maksimumui. Vadovaujantis BK 48 str. 6 d. 5 p. paskirtinas įpareigojimas - per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Rezoliucinė dalis
nusprendžia:
N. R. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, taikyti Baudžiamojo Kodekso 54 straipsnio 3dalį ir nuteisti jį vieneriems (1) metams ir šešiems (6) mėnesiams laisvės apribojimo. N. R. paskirti įpareigojimą per 8 (aštuonis) mėnesius nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
N. R. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo, nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti ir iš N. R. priteisti 4042 Lt (keturis tūkstančius keturiasdešimt du litus) turtinei žalai atlyginti.
N. V. J. pareikštą civilinį ieškinį tenkinti dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo tenkinti iš dalies.
Priteisti iš N. R. nukentėjusiojo V. J. naudai 2342,50 Lt (du tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt du litus 50 ct) turtinės žalos atlyginimo ir 10 000 (dešimt tūkstančių litų) neturtinės žalos atlyginimo. Likusioje dalyje ieškinį dėl neturtinės žalos priteisimo atmesti.
Pripažinti nukentėjusiojo V. J. teisę į ieškinį dėl negautų pajamų patenkinimą, o klausimą dėl ieškinio dydžio perduoti nagrinėti civilinio proceso tvarka.
V. J. sumokėtus už teisines paslaugas 1000 Lt pripažinti proceso išlaidomis ir priteisti iš N. R. nukentėjusiojo V. J. 1000 Lt proceso išlaidų.
Nuosprendžiui įsiteisėjus, daiktinius įrodymus, esančius prie bylos: paketą su vatos tamponu, spec. DNR duomenų įskaitos paketą su nukentėjusiojo V. J. seilių pavyzdžiais, sunaikinti; voką su nukentėjusiojo V. J. akiniais, sunaikinti; traktoriaus ekskavatoriaus „Komatsu“ kaušo dantis, grąžinti N. R..
Laikiną nuosavybės teisių apribojimą į N. R. priklausančius indėlius, esančius AB „Swedbank“ sąskaitoje (duomenys neskelbtini), palikti nuo nuosprendžio priėmimo iki visiško civilinių ieškinių atlyginimo, leidžiant iš sąskaitos pasiimti pinigus, kurie pervedami kaip invalidumo/netekto darbingumo pensija.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.