Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

E. N., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, išsiskyręs, pagrindinio išsilavinimo, nedirbantis, deklaravęs gyvenamąją vietą (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas:

1) Šilutės rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 6 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalį, 159 straipsnį, 233 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta subendrinta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kurios vykdymas, vadovaujantis BK 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 1, 4, 7 punktais, atidėtas 1 metams, įpareigojant: per 1 mėnesį pradėti dirbt arba užsiregistruoti Darbo biržoje; be institucijos, prižiūrinčios bausmės vykdymo atidėjimą, sutikimo neišvykti iš gyvenamosios vietos ilgiau kaip 7 paroms;

2) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį (2 veikos), 187 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant: nuo 22.00 val. iki 06.00 val. būti namuose, jei tai nesusiję su mokslu ar darbu; mokytis, dirbti arba užsiregistruoti Darbo biržoje. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 9 d. nutartimi Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės apribojimo bausmė pakeista į 90 parų areštą;

3) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 3 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 2 punktu, paskirta 2 metų laisvės atėmimo bausmė, kuri, vadovaujantis BK 64 straipsnio 1 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „b“ papunkčiu, subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. vasario 10 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 3 mėnesiams;

4) Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 1 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 5 dalies 1 punktu, paskirta 1 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. gruodžio 16 d. nutartimi, vadovaujantis BK 1, 3 dalimis, Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. liepos 29 d. nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2011 m. rugsėjo 22 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – laisvės atėmimas 2 metams 6 mėnesiams. Kaišiadorių rajono apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 12 d. nutartimi, vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso (toliau – BVK) 157 straipsnio 2 dalies 1 punktu, BK 75 straipsnio 2 dalimi, paleistas lygtinai neatlikus 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmės, įpareigojant: per 15 darbo dienų nuo lygtinio paleidimo pradėti dirbti, užsiregistruoti Darbo biržoje arba mokytis, tęst darbą arba mokslus; per visą lygtinio paleidimo laikotarpį neišeiti iš namų nuo 21.00 val. iki 06.00 val., jei tai nesusiję su darbu arba mokymusi;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. liepos 3 d. nuosprendžiu pagal BK 22 straipsnio 1 dalį, 178 straipsnio 2 dalį, 187 straipsnio 2 dalį, ir, vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis, paskirta 2 metų 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – laisvės atėmimas 1 metams 8 mėnesiams;

6) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 40 parų arešto bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams;

7) 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, paskirta 51 paros arešto bausmė, kuri, vadovaujantis 64¹ straipsniu, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 34 parų arešto bausmė, baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams,

kaltinamas nusikalstamų veikų, numatytų BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, padarymu.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

E. N. 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 12.52 val., (duomenys neskelbtini), pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, vairavo automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 promilės etilo alkoholio koncentracija.

Be to, E. N., žinodamas, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, jam paskirta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, vengdamas atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 12.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo kelių transporto priemonę – automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini).

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis E. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad iš namų išvažiavo būdamas blaivus, važiavo iš Vilniaus į Sudervę, jis pats vairavo nurodytą automobilį. Sudervėje prie upės su draugais išgėrė alaus, po ko važiavo namo į Vilnių. Alų gėrė nuo ryto iki pietų, iš vakaro taip pat buvo gėręs alaus. Nei išvakarėse, nei įvykio dieną stipriųjų alkoholinių gėrimų nevartojo. Pareigūnai jį sustabdė Ukmergės gatvėje. Paskutinius du kartus buvo teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, teismo priimti sprendimai jam yra žinomi. Jis niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Negali paaiškinti, kodėl vairavo. Nurodytą automobilį darbo reikmėms nusipirko rugpjūčio mėnesio pradžioje iš pardavėjo, pardavinėjančio automobilius aikštelėje. Nusipirktą automobilį jis pats vairavo du kartus. Kitus nusikaltimus, už kuriuos buvo nuteistas, padarė vairuodamas automobilį Opel Vectra, kurį konfiskavo tada, kai buvo teisiamas antrą kartą, po ko jis nusipirko pareiškime nurodytą automobilį. Priklausomybės alkoholiui neturi, gali liautis vartoti alkoholį, dažniausiai alkoholį vartoja savaitgaliais, sutinka, kad teismas paskirtų įpareigojimą nevartoti alkoholio. Dėl padaryto gailisi.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsnio nuostatomis, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka. Be visiško kaltinamojo prisipažinimo, jo padarytas nusikalstamas veikas įrodo ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kurie pripažintini įrodymais (BPK 20 straipsnis).

Ikiteisminio tyrimo metu kaltinamasis E. N. savo kaltę pripažino visiškai ir parodė, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 09.00 val., buvo prie ežero, esančio Vilniaus rajone, Sudervėje, prie kurio atvažiavo automobiliu VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį už 400 Eur nusipirko iš E. S., tačiau apie šį pirkimą-pardavimą VĮ „Regitra“ neinformavo. Prie ežero gėrė alų, tačiau kiek tiksliai jo išgėrė, nepamena. Apie 12.00 val., būdamas neblaivus, jis sėdo prie minėto automobilio vairo ir juo atvažiavo į Vilnių, kur Ukmergės gatvėje buvo sustabdytas policijos pareigūnų, kurie, patikrinę jį alkoholio kiekio matuokliu, nustatė jam sunkų girtumo laipsnį, todėl jis buvo sulaikytas ir pristatytas į areštinę. Jis patvirtino, kad jam yra žinoma apie tai, jog jis neturi teisės vairuoti, nes 2019 metų rugsėjo pradžioje jam skambino probacijos tarnybos atstovas ir pranešė, kad teismo baudžiamuoju įsakymu jam paskirtas 34 parų arešto bausmė ir teisės vairuoti atėmimas 3 metams. Pripažino, kad ir anksčiau vairavo būdamas neblaivus, po ko jis buvo pripažintas kaltu ir jam buvo 4 metams atimta teisės vairuoti. Jam buvo žinoma, kad jis neturi teisės vairuoti, tačiau, kodėl vairavo būdamas neblaivus, paaiškinti negali (b. l. 67-68).

Ikiteisminio tyrimo metu liudytoja K. C. parodė, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 12.45 val., dirbant su vyr. patruliu P. B., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau – Vilniaus AVPK) OVS budėtojo buvo gautas pranešimas, kad Vilniuje, Ukmergės gatve link centro važiuoja žalios spalvos automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus. Ji su kolega važiuodami Ozo gatve link Šeškinės gatvės, pastebėjo minėtą automobilį, kuris įtartinai vingiavo, jie įjungė šviesos ir garso signalą ir pradėjo stabdyti minėtą automobilį, tačiau pastarasis pakluso tik po trečio reikalavimo. Automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini), po ko iš minėto automobilio priekinės keleivio vietos išlipo agresyviai nusiteikęs asmuo, kuris, priėjęs prie jų tarnybinio automobilio, bandė atidaryti dureles, neklausė jų raginimų nusiraminti, toliau elgėsi agresyviai. Atvykę kolegos minėtą asmenį sulaikė, o ji su kolega priėjo prie sustabdyto automobilio VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), vairuotojo. Buvo nustatyta, kad minėtą automobilį vairavo E. N., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, jo judesiai buvo nekoordinuoti, kalba nerišli. Ji sustabdyto automobilio salone matė įvairius alkoholinių gėrimų butelius. Įtardami, kad vairuotojas gali būti neblaivus, jie patikrino pastarąjį alkoholio kiekio matuokliu, vairuotojui buvo nustatytas 3,62 promilės girtumas. E. N. pripažino, kad vartojo alkoholinius gėrimus. Maždaug po 20 min. E. N. buvo pakartotinai patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, jam nustatytas 3,62 promilės girtumas (b. l. 50).

Iš esmės tapačios aplinkybės nurodytos ir Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių K. C. ir P. B. (P. B.) 2019 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniuose pranešimuose (b. l. 8, 9).

Iš Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašo matyti, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. 12.43 val. privatus fizinis asmuo pranešė apie nesaugų vairavimą 2019 m. rugsėjo 15 d. 12. 43 val. Vilniuje, Ukmergės gatvėje; pranešėja nurodė, kad gatve nuo Tarandės link Perkūnkiemio važiuoja žalios spalvos automobilis VW, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurio vairuotojas galimai neblaivus, sudarinėja avarines situacijas (b. l. 7).

2019 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėta transporto priemonė VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri yra žalios spalvos, keturių durų, bendra automobilio būklė labai netvarkinga. Automobilio kėbulas stipriai paveiktas korozijos, apgadintas priekinis stiklas (įtrūkęs), apgadintas kairės pusės buferis su atšvaitu. Automobilio salonas netvarkingas, purvinas. Automobilio priekyje dešinėje pusėje salono viduje ant kilimėlio matoma supakuoti į polietileną juodos spalvos plastikiniai buteliai, 5 vnt., su užrašu „Strong conus 7.5“, 1 l, buteliai su kamštukais, viduje matomas skystis. Šalia jų matomi trys tušti buteliai, iš kurių du plastikiniai, iš kurių vienas su užrašu „Argus kvietinis alus 4,5 alk.“, 0,5 l. Salono gale kairėje pusėje ant kilimėlio taip pat matoma plastikinis butelis bei skardinė. Iš kurių vienas su užrašu „Strong conus 7,5“, 1 l, stovi ant kilimėlio, be maišelio, viduje taros matomas skystis su aitriu spiritiniu kvapu. Šalia jo ant kilimėlio guli dvi tuščios plastikinės taros su užrašu „Strong conus 7,5“, 1 l, dvi tuščios skardinės su užrašu „Argus“, 0,5 l, taip pat skardinė su užrašu „Švogerių alus 7,5“, 1 l, ir „Utenos auksinis premium lager 5,4“, 1 l. Ant galinės sėdynės mėtosi pilkos spalvos drabužiai, CD grotuvas su užrašu „JPC model KD-SC900R“. Bagažinėje matomi įvairūs daiktai, maišai, ratų gaubtai, 2 vnt., dvi „Utenos premium lager 5,4 alk.“, 0,568 l skardinės, stiklinė talpa su užrašu „Švyturys ekstra 5,6 alk.“, 0,5 l (b. l. 14-16). Pridėtos automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūrą patvirtinančios fotolentelės (b. l. 17-25).

Iš 2019 m. rugsėjo 15 d. neblaivumo nustatymo akto matyti, kad 2019 m. rugsėjo 15 d. 13.20 val. E. N. nustatyti tokie neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, nekoordinuoti judesiai; įvertinus bendrą E. N. būklę, nustatyta, kad eiti tiesia linija – pėda po pėdos – negali, stovėdamas pirštu pataikyti į nosies galą (atsimerkęs ir užsimerkęs) – negali; E. N. buvo patikrintas prietaisu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071“, patikros Nr. 0975968: pirmasis tikrinimas 12.52 val. – 3,62 promilės, antrasis tikrinimas 13.17 val. – 3,62 promilės (b. l. 10).

Iš alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071“ rodmenų matyti, kad E. N. 2019 m. rugsėjo 15 d. 12.52 val. nustatytas 3,62 promilės girtumas (b. l. 13), 2019 m. rugsėjo 15 d. 13.17 val. – 3,62 promilės girtumas (b. l. 12).

Iš Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikato Nr. 0975968 matyti, kad nusikalstamo veikos padarymo dieną alkotesteris „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071“ buvo tinkamas naudoti, patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d. (b. l. 11).

Informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, duomenimis, automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku – valdytoju registruotas J. P.; 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas E. S.; 2019 m. rugsėjo 9 d. laikinai registruotas transporto priemonės išregistravimas (arba automatinis išregistravimas) (b. l. 26).

Iš 2019 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties matyti, kad 2019 m. rugpjūčio 29 d. 17.30 val. E. S. pardavė automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. N. už 60 Eur (b. l. 27, 28).

Iš VšĮ „Emprekis“ pateikto vidutinės transporto priemonės kainos Lietuvoje akto (2019 m. rugsėjo mėnesio leidinys) matyti, kad vidutinė automobilio VW Vento D kaina Lietuvoje be PVM – 488 Eur, su PVM – 590 Eur (b. l. 30).

Motyvuojamoji dalis

Įrodymų vertinimas ir veikos kvalifikavimas

BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad tas, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, baudžiamas bauda arba areštu, arba laisvės atėmimu iki vienerių metų.

BK 243 straipsnyje numatyta, kad tas, kas vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę (išskyrus turto konfiskavimą), padarė baudžiamąjį nusižengimą ir baudžiamas bauda arba areštu.

Teismo vertinimu, E. N. kaltė padarius BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje numatytas nusikalstamas veikas visiškai įrodyta. Tokią išvadą leidžia daryti nuosekli baudžiamojoje byloje surinktų ir teisme ištirtų įrodymų visumos analizė. Kaltinamasis E. N. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiamajame posėdyje pripažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas ir nurodė esmines nusikalstamų veikų padarymo aplinkybes, kad 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 09.00 val., automobiliu VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo iš Vilnius į Sudervę, kur prie ežero su draugais nuo ryto iki pietų gėrė alų, po ko nurodytu automobiliu važiavo namo į Vilnių, kur Ukmergės gatvėje jį sustabdė policijos pareigūnai. Taip pat nurodė, kad jis pats tiek iš Vilniaus į Sudervę, tiek iš Sudervės į Vilnių vairavo automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bei tai, kad teisės vairuoti transporto priemones niekada nebuvo įgijęs, tačiau paaiškinti, kodėl vairavo būdamas neblaivus ir neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, negalėjo. Be to nurodė, kad jam yra žinoma apie teismo priimtus sprendimus, kuriais jis buvo pripažintas kaltu už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kai vairavo transporto priemones būdamas neblaivus, taip pat apie jam paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones. Be nurodytų aplinkybių, kaltinamojo kaltę padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas patvirtina ir rašytiniai baudžiamosios bylos duomenys, kurie teismo pripažįstami įrodymais: liudytojos K. C. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (b. l. 50), Vilniaus AVPK Patrulių rinktinės vyriausiųjų patrulių K. C. ir P. B. 2019 m. rugsėjo 15 d. tarnybiniai pranešimai (b. l. 8, 9), kad buvo reaguota į pranešimą apie nesaugų vairavimą, patiems pareigūnams nurodytas automobilis sukėlė įtarimų, kadangi kelyje įtartinai vingiavo, po ko garso ir šviesos signalų pagalba automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), buvo sustabdytas, nustatyta, kad jį vairavo E. N., nuo kurio sklido stiprus alkoholio kvapas, kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti, todėl buvo patikrintas alkoholio kiekio matuokliu, po ko E. N. buvo nustatytas 3,62 promilės girtumas; Bendrojo pagalbos centro registruojamų įvykių išrašas (b. l. 7), iš kurio matyti, kad eismo dalyvei E. N. vairuojamas automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sukėlė įtarimų, todėl pranešė apie nesaugų vairavimą; 2019 m. rugsėjo 15 d. transporto priemonės techninės būklės patikrinimo ir apžiūros protokolas (b. l. 14-16) su fotolentelėmis (b. l. 17-25), iš kurių matyti, kad buvo apžiūrėtas 2019 m. rugsėjo 15 d. sustabdytas automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurį vairavo E. N., ir kuriame, be kita ko, užfiksuota stiklinės, plastmasinės bei skardinės taros nuo alkoholinių gėrimų. Tą aplinkybę, kad E. N. 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 12.52 val., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, patvirtina 2019 m. rugsėjo 15 d. neblaivumo nustatymo aktas (b. l. 10), kuris patvirtina, kad pareigūnai pagal bendruosius požymius įtarė, jog E. N. yra galimai neblaivus, todėl jo blaivumas du kartus buvo tikrintas alkotesteriu „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071“, iš kurio rodmenų matyti, kad E. N. 2019 m. rugsėjo 15 d. 12.52 val. nustatytas 3,62 promilės girtumas (b. l. 13), 2019 m. rugsėjo 15 d. 13.17 val. – 3,62 promilės girtumas (b. l. 12), tai kad nurodytas alkoholio kiekio matuoklis įvykio dieną buvo tinkamas naudoti, patvirtina Lietuvos metrologijos inspekcijos patikros sertifikatas Nr. 0975968 (b. l. 11), kurio duomenimis alkotesterio „Alcotest 7510 Nr. ARJK-0071“ patikra galioja iki 2019 m. gruodžio 19 d.

Teismas šalina iš E. N. pareikšto kaltinimo aplinkybes, susijusias su vengimu atlikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, kadangi Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamasis įsakymas, kuriuo E. N. pripažintas kaltu pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, ir kuriuo jam paskirta 40 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimas ir uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 4 metams, įsiteisėjo 2019 m. rugsėjo 17 d., t. y. praėjus dviem dienom po nagrinėjamo įvykio, o ir pats kaltinamasis teisiamajame posėdyje patikslino, kad rugsėjo pradžioje probacijos tarnybos specialistai, susisiekę su juo telefonu, pranešė apie tai, kad jam paskirta 34 parų arešto bausmė bei baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, kas pagal Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenis, buvo paskirta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu, kuris įsiteisėjo 2019 m. rugpjūčio 22 d. Pažymėtina, kad nurodytų aplinkybių pašalinimas nekeičia padarytų nusikalstamų veikų esmės, taip pat neturi įtakos kaltinamojo veiksmų kvalifikavimui.

Teismas, įvertinęs nurodytas aplinkybes, konstatuoja, kad jų visiškai pakanka išvadai, jog E. N., žinodamas apie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones 3 metams, vengė atlikti teismo paskirtą baudžiamojo poveikio priemonę, ir, pažeisdamas KET 14 punkto reikalavimus, numatančius draudimą vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2019 m. rugsėjo 15 d., apie 12.52 val., vairavo automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus nuo alkoholio, kai policijos pareigūnai tikrinimo metu nustatė, kad jo iškvėptame ore yra 3,62 promilės etilo alkoholio koncentracija. Remiantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, kaltinamojo nusikalstami veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį ir 243 straipsnį.

Dėl bausmės kaltinamajam E. N. skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę E. N., atsižvelgia į padarytų nusikalstamų veikų pobūdį ir pavojingumą (padarytas tyčinis nesunkus nusikaltimas bei baudžiamasis nusižengimas, veikos baigtos), į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jo atsakomybę sunkinančią aplinkybę (nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarė būdamas teistas už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas, kai teistumas nėra išnykęs, BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas), taip pat į kaltinamąjį charakterizuojančius duomenis – jauno amžiaus, išsiskyręs, vaikų neturintis, nedirbantis (b. l. 98), Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos neregistruotas, kaip pats nurodė teisiamojo posėdžio metu – dirbantis nelegaliai, iki nagrinėjamo įvykio teistas septynis kartus, daugiausiai už nusikalstamas veikas nuosavybei, turtinėmis teisėmis ir turtiniams interesams, pastaruosius du kartus pagal BK 281¹ straipsnio 1 dalį, kas rodo sistemiškumą, bei tai, kad kaltinamasis nėra linkęs taisytis, laikytis teisės aktuose numatytų reikalavimų (b. l. 82-87), baustas daugybę kartų administracine tvarka už įvairius administracinius nusižengimus, už kuriuos paskirtos administracines nuobaudos – baudos, apie kurių sumokėjimą informacijos nėra (b. l. 88-97), duomenų apie gydymą psichikos sveikatos įstaigose, Vilniaus priklausomybės ligų centre baudžiamojoje byloje valstybinis kaltintojas nesurinko. Taigi, nurodytos E. N. asmenybę apibūdinančios aplinkybės, teismo vertinimu, rodo susiformavusias antivisuomenines nuostatas, kartu iš paminėtų faktų galima spręsti, kad kaltinamasis nėra saistomas artimais socialiniais ryšiais, neturi legalaus pajamų šaltinio. Šios aplinkybės didina E. N. pavojingumą visuomenei. Teismas, remdamasis pirmiau išdėstytomis aplinkybėmis, sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai gali būti pasiekti E. N. už baudžiamąjį nusižengimą, numatytą BK 243 straipsnyje, paskyrus arešto bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei šios bausmės vidurkis, numatytas BK 49 straipsnio 3 dalyje, o už nesunkų nusikaltimą, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, nustatant jos dydį didesnį nei sankcijoje numatytas vidurkis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, E. N. už nusikalstamas veikas, numatytas BK 281¹ straipsnio 1 dalyje ir 243 straipsnyje, paskirtos bausmės subendrintinos bausmių apėmimo būdu, paskirta griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis, baudžiamąją bylą išnagrinėjus pagreitinto proceso tvarka, E. N. skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Baudžiamosios bylos duomenimis nustatyta, kad kaltinamajam Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausmė, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu – 34 parų arešto bausmė. Atsižvelgiant į tai, kad E. N. nurodytais teismo baudžiamaisiais įsakymais paskirtos arešto bausmės nėra atliktos, taip pat vadovaujantis BK 64 straipsnio 1, 3 dalimis, šiuo teismo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrintina su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 parų arešto bausme, dalinio bausmių sudėjimo būdu, prie šiuo teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės pridedant dalį 40 parų arešto bausmės ir dalį 34 parų arešto bausmės, ir, vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, vieną arešto parą prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai, bei, vadovaujantis BK 66 straipsniu, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu įskaitytus E. N. laikinajame sulaikyme išbūtus laikotarpius.

Teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisiajame posėdyje nurodė esmines aplinkybes, susijusias su nusikalstamų veikų padarymu, dėl padarytų nusikalstamų veikų gailisi, nusikalstamomis veikomis žala nepadaryta, taip pat tai, kad kaltinamasis turi visas galimybes dirbti, ir atsižvelgęs į tai, jog bausmės paskirtis yra ne tik nubausti, bet ir paveikti asmenį taip, kad jis toliau laikytųsi įstatymų ir nenusikalstų, sprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti ir E. N. elgesys bus tinkamai koreguojamas taikant BK 75 straipsnio 1 dalies nuostatas ir atidedant kaltinamajam paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą bei įpareigojant laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (BK 75 straipsnio 2 dalis 10 punktas). Įvertinus nusikalstamų veikų pobūdį bei tai, kad E. N. už nusikalstamą veiką, numatytą BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, teisiamas trečią kartą per 4 mėnesių laikotarpį, laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo terminas nustatytinas lygus BK 75 straipsnio 1 dalyje numatytam vidurkiui.

Iš baudžiamosios bylos medžiagos matyti, kad vadovaujantis BPK 140 straipsniu, E. N. buvo laikinai sulaikytas nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. 12.52 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 14.24 val. (dvi dienos) (b. l. 55, 76-77). Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, laikinojo sulaikymo terminas įskaitytinas į paskirtos bausmės laiką, vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Dėl baudžiamojo poveikio priemonių

BK 67 straipsnyje įtvirtintos baudžiamojo poveikio priemonės, kurios padeda įgyvendinti bausmės paskirtį. Viena iš tokių priemonių yra uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama kartu su bausme (BK 67 straipsnio 2 dalies 1 punktas, 3 dalis). BK 68 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis (tarp jų ir teise vairuoti kelių transporto priemones) tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad E. N. nusikalstamą veiką padarė naudodamasis teise vairuoti transporto priemones, nors iš baudžiamojoje byloje esančios informacijos apie pretendentą paieškos rezultatų matyti, kad šios teisės kaltinamasis neturi ir niekada neturėjo, šią aplinkybę teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad niekada nebuvo įgijęs teisės vairuoti transporto priemones. Taigi, nors E. N. BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą padarė neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones, visgi pagal teismų praktiką šis faktas neužkerta kelio teismui svarstyti klausimą dėl BK 68 straipsnyje numatytos baudžiamojo poveikio priemonės taikymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys bylose Nr. 2K-122/2012, Nr. 2K-7-49-788/2016). Teismų praktikoje pažymėta, kad skiriant uždraudimą vairuoti transporto priemones asmeniui, padariusiam BK 281¹ straipsnyje numatytą nusikaltimą, svarbu įvertinti ir prevencinį šios baudžiamosios poveikio priemonės tikslą – užkirsti kelią kaltininkui toliau pažeidinėti Kelių eismo taisykles ir sukelti nusikalstamus padarinius. BK 68 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas gali uždrausti naudotis specialiomis teisėmis nuo vienerių iki penkerių metų. Įvertinus reikšmingų aplinkybių visumą – tai, kad E. N. vairavo automobilį, kai nustatytas sunkus girtumo laipsnis, praeityje už analogiško pobūdžio nusikalstamas veikas teistas, jam skirtina minėta baudžiamojo poveikio priemonė – draudimas vairuoti kelių transporto priemones, nustatant maksimalų įstatymo numatytą šios priemonės taikymo terminą.

Ikiteisminio tyrimo metu E. N. paskirta kardomoji priemonė – dokumento, t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimas (b. l. 71, 73) – paliktina galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintina.

Baudžiamajame įstatyme numatyta dar viena baudžiamojo poveikio priemonė – turto konfiskavimas (BK 67 straipsnio 2 dalies 7 punktas), t. y. priverstinis neatlygintinas konfiskuotino bet kokio pavidalo turto, esančio pas kaltininką ar kitus asmenis, paėmimas valstybės nuosavybėn (BK 72 straipsnio 1 dalis). Konfiskuotinu turtu laikomas baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos įrankis, priemonė ar rezultatas (BK 72 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad BK 72 straipsnio nuostatos turi būti vertinamos sistemiškai su BPK 94 straipsnio 1 dalies 1 punktu, kuriame nustatyta, jog priimant nuosprendį ar nutraukiant procesą nusikalstamos veikos įrankiai, priemonės ir nusikalstamos veikos rezultatai, atitinkantys BK 72 straipsnyje numatytus požymius, konfiskuojami. Pagal BK 72 straipsnio 3 dalį kaltininkui priklausantis turtas privalo būti konfiskuojamas visais atvejais. Iš informacijos apie kelių transporto priemones, pateiktos iš VĮ „Regitra“ duomenų bazės, matyti, kad automobilio VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), savininku – valdytoju registruotas J. P., 2019 m. rugpjūčio 30 d. pranešta apie transporto priemonės pardavimą, naujas savininkas E. S. (b. l. 26), tačiau baudžiamojoje byloje esančios 2019 m. rugpjūčio 29 d. transporto priemonės pirkimo-pardavimo sutarties duomenimis, 2019 m. rugpjūčio 29 d. 17.30 val. E. S. pardavė automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), E. N. už 60 Eur (b. l. 27, 28). Tą aplinkybę, kad automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso E. N., teisiamajame posėdyje patvirtino ir pats kaltinamasis, nurodydamas, kad minėtą automobilį įsigijo darbo reikmėms rugpjūčio mėnesio pradžioje iš pardavėjo, pardavinėjančio automobilius aikštelėje. Kitų objektyvių duomenų, patvirtinančių, kad automobilis VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nuosavybės teise priklauso trečiajam asmeniui, o ne kaltinamajam, baudžiamojoje byloje nėra. Nagrinėjamu atveju, įvertinus padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, veikos padarymo aplinkybes, asmenybę, konstatuojama, jog baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo taikymas laikomas proporcingu padarytam nusikaltimui, todėl kaltinamajam nuosavybės teise priklausantis automobilis, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, konfiskuotinas. Teismo vertinimu, ši baudžiamojo poveikio priemonė atitinka įstatymo leidėjo siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus užtikrinti visuomenės saugumą kelių eismo srityje, nevaržo E. N. teisių akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Laikinas E. N. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimas, paskirtas Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros 2-ojo skyriaus prokuroro Dariaus Burbulio 2019 m. rugsėjo 16 d. nutarimu (b. l. 31-32, 34-35), paliktinas galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikintinas.

Dėl proceso išlaidų

Bylos duomenimis nustatyta, kad 2018 m. gegužės 8 d. Priverstinio transporto priemonių nuvežimo, pervežimo ir/ar saugojimo paslaugų teikimo sutarties Nr. 10-ST2-89, sudarytos tarp Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato ir UAB „Sauda“, pagrindu E. N. vairuotas automobilis VW Vento buvo priverstinai nuvežtas ir nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. iki rugsėjo 17 d. buvo saugomas UAB „Sauda“ saugojimo aikštelėje, patirtos išlaidos (su PVM) sudaro 1,03 Eur (b. l. 41-48). Teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju, kaip minėta, kaltinamajam priklausanti transporto priemonė ne grąžintina savininkui, o konfiskuotina, todėl nėra teisinio pagrindo papildomai išieškoti saugojimo išlaidas, kai konfiskuotino turto vertė šias išlaidas aiškiai viršija, taigi, išlaidos gali būti padengtos realizavus transporto priemonę. Esant šioms aplinkybėms, 1,03 Eur transporto saugojimo išlaidų nepripažintinos proceso išlaidomis. Kita vertus, pažymėtina ir tai, kad prašomos išieškoti sumos išieškojimo kaštai kelis ar keliasdešimt kartų viršys išieškomą sumą, todėl tokios sumos išieškojimas neatitiktų protingumo ir proporcingumo kriterijų, juolab, byloje nepateikta duomenų, kad šios policijos komisariato išlaidos nėra apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų už tiesioginių darbo funkcijų, tame tarpe ikiteisminio tyrimo, atlikimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304-305 straipsniais, 307-308 straipsniais, 313 straipsniu, 432 straipsniu,

nusprendžia:

E. N. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, ir paskirti jam 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

E. N. pripažinti kaltu padarius baudžiamąjį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 243 straipsnyje, ir paskirti jam 30 (trisdešimties) parų arešto bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 1, 2 dalimis, 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti bausmių apėmimo būdu ir E. N. paskirti subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 9 (devyniems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir E. N. paskirti galutinę bausmę – laisvės atėmimą 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, į paskirtos bausmės laiką įskaityti E. N. laikinajame sulaikyme išbūtą laiką nuo 2019 m. rugsėjo 15 d. 12.52 val. iki 2019 m. rugsėjo 16 d. 14.24 val. (dvi dienas), vieną laikinojo sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo dienai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 3 dalimi, 65 straipsnio 1 dalies 1 punkto „a“ papunkčiu, 66 straipsniu, šiuo teismo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 40 parų arešto bausme bei Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 25 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta 34 parų arešto bausme ir E. N. paskirti galutinę subendrintą bausmę – laisvės atėmimą 7 (septyniems) mėnesiams, įskaitant Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. birželio 11 d. ir 2019 m. birželio 25 d. baudžiamaisiais įsakymais įskaitytus laikotarpius. Nustatyti bausmę atlikti pataisos namuose.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 1 dalimi, 2 dalies 10 punktu, E. N. paskirtą 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės vykdymą atidėti 2 (dvejiems) metams, įpareigojant E. N. visą laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpį nevartoti psichiką veikiančių medžiagų.

Bausmės vykdymo atidėjimo pradžią skaičiuoti nuo teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 68 straipsniu, paskirti E. N. baudžiamojo poveikio priemonę – 5 (penkeriems) metams uždrausti jam naudotis specialia teise vairuoti transporto priemones.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 3 dalimi, konfiskuoti E. N. automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), valstybės naudai.

Laikiną E. N. nuosavybės teisių į jam nuosavybės teise priklausantį automobilį VW Vento, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), VIN kodas (duomenys neskelbtini), apribojimą palikti galioti iki baudžiamojo poveikio priemonės – turto konfiskavimo – vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti šią baudžiamojo poveikio priemonę – panaikinti.

E. N. paskirtą kardomąją priemonę – dokumento, t. y. asmens tapatybės kortelės Nr. (duomenys neskelbtini), paėmimą – palikti galioti iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.