- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-03-25
- Bylos Nr.
- eI-3341-437/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-01477-2014-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Henrikas Sadauskas, Violeta Balčytienė, Raimondas Blauzdžius
- Pareiškėjas
- UAB „Greenbelt solar“
- Atsakovas
- Išlaidų
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Violetos Balčytienės, Raimondo Blauzdžiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas) ir Henriko Sadausko, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjos UAB „Greenbelt solar“ skundą atsakovei Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijai, atstovaujamai Valstybinės energetikos inspekcijos prie Energetikos ministerijos dėl sprendimų panaikinimo, išlaidų priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
UAB „Greenbelt solar“ (toliau – ir pareiškėja, Bendrovė) elektroninėmis ryšio priemonėmis su skundu (b. l. 1-8) kreipėsi į teismą, prašydama: 1) panaikinti Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo komisijos (toliau – ir atsakovė, Komisija) 2014-01-23 sprendimus Nr. 17R-3202, Nr. 17R-3203, Nr. 17R-3204, kuriais buvo nuspręsta nekompensuoti avansinių mokėjimų; 2) priteisti pareiškėjai jos patirtas avansinių mokėjimų išlaidas – 36 254, 40 Lt; 3) priteisti bylinėjimosi išlaidas – 1 500 Lt.
Pareiškėja nurodė, kad ji su UAB „Voltaik-Tau“ sudarė rangos sutartis, pagal kurias rangovas įsipareigojo įrengti Bendrovei po vieną 30 kW galios fotovoltinę saulės elektrinę ir gauti leidimus įrengimui bei eksploatavimui, tačiau 2013-01-17 Lietuvos Respublikos Seimas ypatingos skubos tvarka priėmė Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymą Nr. XII-169 (toliau – ir Pakeitimo ir papildymo įstatymas), kuriuo sumažino elektros energijos gamybos supirkimo tarifus bei Lietuvos Respublikos atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2, 11, 13, 14, 16, 20, 21 straipsnių pakeitimo ir papildymo įstatymo įgyvendinimo įstatymą (toliau – ir Įgyvendinimo įstatymas), kuriuo nustatė asmenų, patyrusių išlaidų plėtojant saulės elektrinių projektus, teisę į išlaidų kompensavimą. Atsižvelgdama į teisinio reglamentavimo pakeitimus, pareiškėja nusprendė nebeplėtoti saulės šviesos elektrinių projektų. Paaiškino, kad remdamasi rangos sutarčių nuostatomis ji rangovui buvo sumokėjusi avansus - po 3500 eurų (12 084, 80) Lt pagal kiekvieną rangos sutartį (iš viso 36 254,40 Lt). Pareiškėjos nuomone, sumokėti avansai laikytini su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusiomis išlaidomis ir turi būti kompensuoti. Atkreipė dėmesį, jog avansinių mokėjimų sąlyga buvo ne Bendrovės teisė, o pareiga, t. y. avansinio mokėjimo neatlikimas būtų lėmęs pareiškėjos sutartinių įsipareigojimų nevykdymą ir atitinkamos rangos sutarties pažeidimą. Pabrėžė, jog avansiniai mokėjimai atlikti iki 2013-02-01, todėl nėra teisėto pagrindo jų nepripažinti kompensuotinomis išlaidomis.
Bendrovė taip pat paaiškino, kad 2013-08-01 pranešimu, žinodama apie priimtas Įgyvendinimo įstatymo pataisas bei nusprendusi ateityje nebeplėtoti saulės elektrinių projektų, kreipėsi į UAB „Voltaik-Tau“, siekdama informuoti apie vienašališką rangos sutarčių nutraukimą nuo 2013-08-01, be kita ko, prašydama grąžinti sumokėtus avansus, tačiau rangovas nurodė, kad remiantis minėtų sutarčių 6.5. p. sumokėti avansiniai mokėjimai nebus grąžinti ir yra įskaitomi minimaliems rangovo nuostoliams padengti.
Bendrovės teigimu, ji sutiko su UAB „Voltaik-Tau“ sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga, taigi sumokėti avansiniai mokėjimai nėra ir nebus sugrąžinti. Pabrėžė, kad sumokėti avansai (pagal kiekvieną iš rangos sutarčių) neviršija 45 proc. sutarties kainos, taigi neviršija maksimalaus kompensuotino avansinio mokėjimo dydžio.
Šalies argumentai
Pasak pareiškėjos, tiek pateikdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, tiek atsakymą į Komisijos elektroninį laišką, tiek pateikdama šį skundą, pateikė visus jos žinioje esančius ir jos patirtų išlaidų pagrįstumą pagrindžiančius dokumentus, todėl Komisijos argumentas, kad ji nepateikė dokumentų, patvirtinančių išlaidų pagrįstumą, neatitinka faktinių aplinkybių. Pabrėžė, kad 2013-08-01 pranešimas įrodo jos dėtas pastangas sumokėtus avansus susigrąžinti. Pažymėjo, jog sutarčių šalys sudarė ilgalaikes sutartis, kurias vykdė iki tol, kol paaiškėjo Įgyvendinimo įstatymo priėmimo aplinkybė, sąlygojusi pareiškėjos apsisprendimą nebeplėtoti saulės elektrinių projektų. Avansinių mokėjimų dydis buvo nustatytas rangos sutartimis, jų šalims turinčiomis įstatymo galią, avansinių mokėjimų grąžinimas iš esmės priklausė nuo UAB „Voltaik-Tau“ geranoriškumo, kurio ši neišreiškė, todėl pareiškėjai neliko kito kelio, kaip tik kreiptis dėl sumokėtų avansinių mokėjimų kompensavimo. Pareiškėja atkreipė dėmesį, jog teisės aktai nenustato pareigos ginčus su ūkio subjektais, kuriems sumokėtos su saulės elektrinių projektų plėtojimu susijusios išlaidos, spręsti teisminiu keliu, juo labiau nenustatyta pareiga ginčus išspręsti vienokiu ar kitokiu būdu, dėl ko Komisijos motyvas nekompensuoti Bendrovės patirtų avansinių mokėjimų dėl to, kad pareiškėja neįrodė savo ketinimų susigrąžinti avansinius mokėjimus, yra neteisėtas.
Atsiliepimas
Atsakovė Komisija atsiliepime (b. l. 52-56) su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Paaiškina, kad prašymus dėl išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo nagrinėja vadovaudamasi Išlaidų, susijusių su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013-06-26 nutarimu Nr. 594, (toliau – ir Aprašas) nustatyta tvarka. Aprašo nuostatos Komisijai numato galimybę spręsti tik dėl tokių sumokėtų ir negrąžintų avansinių mokėjimų pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo kompensavimo, kurie buvo skirti materialiojo turto (elektros įrenginių ir kitos projektui būtinos įrangos) įgijimui arba atsiskaitymui už darbus (paslaugas), tiesiogiai susijusius su elektrinės įrengimu ar prijungimu prie elektros tinklų. Pažymi, kad nagrinėdama prašymus dėl išlaidų kompensavimo, kuriais prašoma kompensuoti sumokėtus ir negrąžintus avansus, sprendimus dėl tokių išlaidų kompensavimo priima, tuomet, kai įsitikina, t. y. gauna dokumentus, įrodančius, kad pareiškėjams, pastarųjų sumokėti avansai nebuvo grąžinti, bei kad jų negrąžinimas yra pagrįstas.
Komisijos nuomone, šiuo atveju Bendrovės nesiėmimas realių veiksmų siekiant susigrąžinti sumokėtus 36 254,40 Lt dydžio avansus galėtų būti vertinamas kaip atitinkantis protingumo ir teisingumo reikalavimus, tuo atveju, jeigu UAB „Voltaik-Tau“ pareiškėjai būtų pagrindusi, kad vykdydama sutartinius įsipareigojimus patyrė faktinių tokio dydžio išlaidų. Atkreipė dėmesį, jog Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.5 str.1 ir 2 d. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus, o tais atvejais kai įstatymai nedraudžia civilinių teisinių santykių subjektams šalių susitarimu nusistatyti tarpusavio teises ir pareigas, šie subjektai turi vadovautis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais.
Atsakovės nuomone, jos sprendimai nekompensuoti pareiškėjai bendros 36 254,40 Lt dydžio prašomos kompensuoti sumos yra teisingi ir pagrįsti, nes UAB „Voltaik-Tau“ avansų negrąžinimas pareiškėjai, nesant motyvuoto pagrindimo, vertintinas kaip neatitinkantis CK 1.5 str. 1 ir 2 d. numatytos pareigos civilinių teisinių santykių subjektams veikti vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais. Pažymi, kad Komisija pareiškėjos pateiktus dokumentus ir paaiškinimus įvertino kaip nepagrindžiančius 36 254, 40 Lt dydžio išlaidų patyrimą, todėl, vadovaudamasi Aprašo 4 p., nusprendė šių išlaidų nekompensuoti.
Komisija taip pat pabrėžė, jog teismas negali visiškai pakeisti Komisijos – teismas neatlieka to ekonominio tyrimo ir vertinimo, kuris įstatymu yra pavestas Komisijai, ir nepriiminėja tų sprendimų, kuriuos priimti, atlikus atitinkamą tyrimą ir vertinimą, įstatymu yra priskirta Komisijai.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas.
Ginčas kilo dėl Komisijos 2014-01-23 sprendimų Nr. 17R-3202, Nr. 17R-3203, Nr. 17R-3204 (b. l. 17-19), kuriais pareiškėjai nuspręsta nekompensuoti visų pareiškėjos prašomų išlaidų (avansinių mokėjimų pagal tris rangos sutartis, sudarytas su UAB „Voltaik - Tau“, pagal kiekvieną sutartį sumokėtų 3 500 eurų), susijusių su elektrinių projektų plėtojimu, teisėtumo ir pagrįstumo.
Įgyvendinimo įstatymo 3 str. 1 d. nustatyta, kad asmenys, kurie turi šio įstatymo 2 str. 1 d. nurodytus leidimus plėtoti elektros energijos gamybos pajėgumus ir kuriems šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki šio įstatymo 2 str. 3 d. nustatyto termino nesikreipė į Lietuvos Respublikos energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų, iki 2013-09-01 turi teisę raštu kreiptis į Lietuvos Respublikos Vyriausybės sudarytą komisiją dėl tokių išlaidų kompensavimo.
Aprašo 4 p. nustatyta, kad kompensuotinomis laikomos išlaidos, patirtos iki 2013-02-01, kurios gali būti nustatytos, pagrįstos ir patvirtintos išlaidų pagrindimo ir išlaidų apmokėjimo įrodymo dokumentais. Kompensuotinų išlaidų kategorijų sąrašas įtvirtintas Aprašo 5 p. Aprašo 5.4.3. p. nustatyta, kad kompensuojami sumokėti ir negrąžinti avansiniai mokėjimai pagal sutartis dėl elektrinės projekto plėtojimo. Jos turi atitikti Aprašo 4 p. nustatytas būtinas kompensavimo sąlygas. Aprašo 5, 20 p. suteikia Komisijai įgaliojimus vertinti pareiškėjų patirtų išlaidų pagrįstumą ir, išnagrinėjus pareiškėjo prašymą, priimti sprendimą dėl jo patirtų išlaidų kompensavimo, dalinio kompensavimo ar prašymo atmetimo.
Pagal Aprašo 3 p. dėl tiesiogiai su saulės šviesos energijos elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų kompensavimo gali kreiptis asmenys, jų įgalioti atstovai arba paveldėtojai, turintys leidimus plėtoti elektros energijos gamybos iš atsinaujinančių energijos išteklių pajėgumus statant elektrines, kuriems Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyta tvarka leidimo galiojimo terminas nebuvo pratęstas, ir asmenys, kurie iki Įgyvendinimo įstatymo 2 straipsnio 3 dalyje nustatyto termino nesikreipė į Energetikos ministeriją dėl leidimo galiojimo termino pratęsimo, ir iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos patyrę tiesiogiai su elektrinės projekto plėtojimu susijusių išlaidų.
Byloje nustatyta, kad pareiškėja saulės elektrinių statybos, rangos, projektavimo ir dokumentų rengimo darbams atlikti sudarė tris rangos sutartis su UAB „Voltaik-Tau“: 2012-10-25 rangos sutartį Nr. VT-201210-58; 2012-10-31 rangos sutartį Nr. VT-201210-68 ir 2012-11-05 rangos sutartį Nr. VT-201211-18 (b. l. 20-34).
Pagal rangos sutarčių 3.1 p. – kiekvienos jų kaina – 50 000 eurų (172 640 Lt). Rangos sutarčių 3.2 p. nustatyta, kad per 5 darbo dienas nuo sutarties pasirašymo turi būti sumokėtas 12 084,80 Lt (3 500 eurų) avansas. Pagal rangos sutarčių 6.5 p. užsakovui vienašališkai nutraukus šią sutartį, užsakovas privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais šiuo atveju laikoma sumokėta avansinio mokėjimo suma. Pagal kiekvienos sutarties 3.2 p., avansinio mokėjimo terminas – per 5 darbo dienas nuo jų pasirašymo dienos.
Pagal kiekvieną iš minėtų rangos sutarčių pareiškėja UAB ,,Voltaik-Tau“ sumokėjo minėtomis sutartimis nustatytą avansą (b. l. 35-37).
Pareiškėja 2013-08-28 su prašymais (b. l. 10-12) kreipėsi į Komisiją dėl patirtų išlaidų, susijusių su elektrinės projekto plėtojimu, kompensavimo. Kaip matyti iš minėtų prašymų, pareiškėja prašė kompensuoti avansinius mokėjimus pagal rangos sutartis. Nurodytas išlaidas pareiškėja grindė rangos sutartimis, kasos pajamų orderio kvitais ir pranešimais apie avanso negrąžinimą.
2013-12-09 Valstybinė energetikos inspekcija prie Energetikos ministerijos (toliau – ir Inspekcija) paprašė pareiškėjos pateikti dokumentus ir paaiškinimus, pagrindžiančius, kokie sprendimai ir kodėl buvo priimti dėl Bendrovės rangovui sumokėtų avansų grąžinimo / negrąžinimo.
UAB „Greenbelt solar“ 2013-12-16 pateikė Inspekcijai papildomus paaiškinimus, jog rangos sutartys buvo nutrauktos vienašališkai remiantis CK 6.658 str. 4 d., kadangi rangovas nesutiko įforminti sutarties nutraukimo šalių susitarimu. Pareiškėja taip pat nurodė, kad pagal rangovo žodžiu pateiktą informaciją bei parodytus dokumentus, rangovas patyrė žymių išlaidų, susijusių su subrangovų samdymu, taip pat dalies įrangos įsigijimo iš Vokietijos tiekėjų, dėl šios priežasties bei atsižvelgiant į galimai neteisėtus teisės aktų pakeitimus, Bendrovė pateikė rangovui pranešimą apie vienašališką rangos sutarčių nutraukimą, o remiantis rangos sutarčių 6.5 p. sumokėtos avansų sumos nebuvo grąžintos.
Komisija skundžiamais 2014-01-23 sprendimais Nr. 17R-3202, Nr. 17R-3203, Nr. 17R-3204 avansinių mokėjimų rangovui išlaidų nusprendė nekompensuoti. Atsakovės teigimu, pareiškėja nepateikė pakankamai dokumentų, pagrindžiančių jos patirtas išlaidas avansiniams mokėjimams, todėl pastarieji ir nebuvo kompensuoti.
Bylos duomenimis taip pat nustatyta, kad pareiškėja 2013-08-01 pranešimu kreipėsi į UAB „Voltaik-Tau“ ir informavo, kad nuo 2013-08-01 vienašališkai nutraukia visas su šia bendrove sudarytas rangos sutartis bei paprašė grąžinti sumokėtus avansus (b. l. 42). UAB „Voltaik-Tau“ 2013-08-05, vadovaudamasi rangos sutartimi, atsisakė grąžinti avansinį mokėjimą, nurodydama, kad jis įskaitomas minimaliems nuostoliams padengti (b. l. 43). Paaiškinime Inspekcijai pareiškėja, be kita ko, nurodė, kad vadovaujantis rangos sutartimi, pareiškėja gavo leidimus plėsti elektros gamybos pajėgumus, buvo atlikta pareiškėjos valdomų žemės sklypų tinkamumo projekto vykdymui analizė, buvo gautos AB „Lesto“ techninės sąlygos, užsakyti projektavimo darbai. Be to, anot pareiškėjos, pagal UAB „Voltaik-Tau“ žodžiu pateiktą informaciją, rangovas patyrė žymių išlaidų, susijusių su subrangovų samdymu bei dalies įrangos įsigijimu, todėl vadovaudamasi rangos sutarčių 6.5 p. pareiškėja sutiko su pardavėjui sumokėtų avansų negrąžinimo sąlyga.
Kaip minėta, pagal rangos sutarčių 6.5 p., pareiškėjai vienašališkai nutraukus sutartį, jis privalo atlyginti visus rangovo nuostolius. Minimaliais rangovo nuostoliais laikoma užsakovo sumokėta avansinio mokėjimo suma.
CK 1.5 str. nustatyta, kad civilinių teisinių santykių subjektai, įgyvendindami savo teises bei atlikdami pareigas, privalo veikti pagal teisingumo, protingumo ir sąžiningumo reikalavimus. CK 6.200 str. nustatyta, kad šalys privalo vykdyti sutartį tinkamai ir sąžiningai, vykdydamos sutartį, šalys privalo bendradarbiauti ir kooperuotis, sutartis turi būti vykdoma kuo ekonomiškesniu kitai šaliai būdu.
Pažymėtina, kad pareiškėja yra komercinę veiklą vykdantis subjektas, kuriam taikomi aukštesni apdairumo standartai. Laikydamasis šių principų, o ypač, vykdydamas prievolinių santykių šalių bendradarbiavimo pareigą, veikdamas rūpestingai, pareiškėja galėjo ir turėjo numatyti, kad ginčo santykių reglamentavimas gali būti koreguojamas ir veiklos sąlygos gali keistis, todėl veikdamas apdairiai, galėjo nesutikti su rangos sutarties sąlyga minimaliais rangovo nuostoliais laikyti sumokėto avanso sumą.
Pažymėtina, kad pagal visų trijų rangos sutarčių 6.5 p. nustatyta, jog užsakovui vienašališkai nutraukus sutartis, užsakovas privalo atlyginti visus rangovo nuostolius, kuriais laikomos užsakovo apmokėtos avansinių mokėjimų sumos. Iš esmės, pareiškėja, jau sudarydama sutartis, jų vienašališko nutraukimo atveju pačios pareiškėjos iniciatyva, atsisakė teisės reikalauti teisės susigrąžinti avansinius mokėjimus.
Pagal visų trijų rangos sutarčių 4.1 p. visi darbai turėjo būti įforminami abiejų sutarties šalių pasirašytu darbų priėmimo-perdavimo aktu, tačiau tokių aktų pareiškėja nei Komisijai, nei teismui nepateikė. Nors papildomuose paaiškinimuose Inspekcijai pareiškėja nurodė, kad rangovo pastangomis buvo gauti leidimai plėsti elektros gamybos pajėgumus, atlikta pareiškėjo žemės sklypų tinkamumo projektų vykdymui analizė, gautos AB „Lesto“ techninės sąlygos, užsakyti projektavimo darbai, įsigyta dalis įrangos, tačiau byloje šias aplinkybes patvirtinančių įrodymų nėra. Pareiškėja neįrodė, kad visos jos išlaidos, susijusios su avansiniu mokėjimu, buvo patirtos išimtinai vykdant saulės elektrinės projektą.
Išlaidų kompensavimo galimybę nustatančiomis teisės aktų nuostatomis siekiama atlyginti dalį pagrįstų praradimų, susijusių su saulės elektrinės projekto plėtojimu, todėl, teismo vertinimu, šių tikslų iš esmės neatitiktų kompensavimas išlaidų, kurių galėjo būti išvengta veikiant apdairiai, rūpestingai arba jos galėjo būti mažesnės. Pagal byloje esančius duomenis nėra galimybės nustatyti, kokia rangos sutartyse numatyta rangovo įsipareigojimų dalis buvo įvykdyta iki sutarties nutraukimo ir ar atliktų darbų kaina yra proporcinga pareiškėjos sumokėtam avansui. Byloje nėra įrodymų, patvirtinančių, kad pareiškėja ėmėsi aktyvių veiksmų, siekdama apginti savo teises, ginčijo sutarties sąlygą dėl avansinio mokėjimo įskaitymo į nuostolius ar siekė nustatyti, kokie darbai buvo atlikti, kokią įrangą rangovas pirko ir kokia jų kaina, ar domėjosi kitomis UAB „Voltaik-Tau“ patirtomis išlaidomis ir jų pagrįstumu. Nurodytos aplinkybės leidžia daryti išvadą, kad pareiškėja neįrodė, jog siekė išvengti ar sumažinti išlaidas (nuostolius), susijusias su rangos sutarčių nutraukimu, todėl Komisija pagrįstai, atsisakė kompensuoti avansiniais mokėjimais patirtas išlaidas.
Be to, akcentuotina, kad trys mokėjimai atlikti tą pačią dieną – 2012-10-25, kai tuo tarpu, minėtą dieną sudaryta tik viena rangos sutartis – Nr. VT-201210-58. Rangos sutartis Nr. VT-201210-68 sudaryta 2012-10-31, o rangos sutartis Nr. VT-201211-18 sudaryta 2012-11-05. Dvi avansinių mokėjimų įmokos padarytos dar nesant sudarytų sutarčių.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas sprendžia, kad skundžiami Komisijos sprendimai yra teisėti ir pagrįsti, todėl pagrindo juos panaikinti ir priteisti pareiškėjos patirtas 36 254,40 Lt avansinių mokėjimų išlaidas, nėra. Esant tokioms aplinkybėms, pareiškėjos skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo 44 str. 1 d. proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Pareiškėjos skundą atmetus, tenkinti jos prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,
nusprendė:
UAB „Greenbelt solar“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.